Teisinė prizmė · 2026-08-26
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-26

Atnaujinta: 2026-08-26 18:03
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Laikas.lt
STT nepradės tyrimo dėl nurodymo sostinės regiono atliekas vežti į Kazokiškių sąvartyną Kopijuoti nuorodą
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradės ikiteisminio tyrimo dėl nurodymų visas sostines regiono mišrias komunalines atliekas vežti į Elektrėnų savivaldybėje esantį Kazokiškių sąvartyną. Šiuos sprendimus sostinėje prasidėjus atliekų…
Analizė
Jeigu 4 kartų normos viršijimas būtų kvalifikuojamas kaip neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą, Aplinkos apsaugos įstatymo 75 straipsnis numato 3 000–6 000 eurų baudą už 3 ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kartus viršytus normatyvus.
Jeigu būtų pažeisti atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai, Aplinkos apsaugos įstatymo 851 straipsnis numato 4 000–6 000 eurų baudą, o pakartotinai – 6 000–10 000 eurų.

Esmė

Šioje istorijoje baudžiamasis kelias dėl VAATC ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimų faktiškai sustojo, nes STT atsisakymą pradėti tyrimą prokuroras patvirtino kaip teisėtą ir pagrįstą. Rinkai ir savivaldybėms lieka ne baudžiamojo tyrimo, o atliekų tvarkymo teisėtumo, leidimų, taršos ir juridinių asmenų atsakomybės rizika. Tiksli teisinė ašis yra, ar mišrių komunalinių atliekų nukreipimas į Kazokiškių sąvartyną reiškė teisėtą regioninės infrastruktūros naudojimą, ar atliekų tvarkymo taisyklių, teisės veikti arba taršos normatyvų pažeidimą. Šis klausimas pagal pateiktus šaltinius vertintinas per Aplinkos apsaugos įstatymo 75, 78, 84, 85, 851 ir 401 straipsnius, taip pat per Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 188–189 punktus. Vietos teisės kontekstas rodo, kad Kazokiškių sąvartynas nėra atsitiktinė vieta: Šalčininkų ir Švenčionių rajonų planuose mišrios komunalinės atliekos siejamos būtent su šiuo regioniniu sąvartynu. Kartu Vilniaus miesto plano ištrauka riboja VAATC vaidmenį iki regioninės infrastruktūros objektų įrengimo ir eksploatavimo, kiek nepateikta platesnio savivaldybės pavedimo.

Teisinis vertinimas

Atliekų krizė pati savaime nepanaikina atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo: Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 189 punktas įpareigoja visus sistemos dalyvius imtis visų galimų priemonių jo laikytis. Pagal to paties plano 188 punktą šalinimas yra paskesnis žingsnis, taikomas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas.

  • Jei vežtos nepavojingosios atliekos buvo tvarkomos pažeidžiant taisykles, juridiniam asmeniui taikytinas Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnis.
  • Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnį 5 tonų ar didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio tvarkymo pažeidimas užtraukia 700–1 400 eurų baudą.
  • Jei atliekos būtų pavojingosios, analogiškas 5–15 tonų pažeidimas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnį reikštų 1 400–3 000 eurų baudą.
  • Jei subjektas atliekas rinko, vežė ar laikė neturėdamas tam teisės, taikytini Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnis arba 79 straipsnis, priklausomai nuo atliekų pobūdžio. Taršos sieros vandeniliu epizodas teisiškai atskiras nuo vien atliekų nukreipimo fakto.

Jeigu viršijimas siektų 5 kartus ar daugiau, to paties straipsnio sankcija didėtų iki 6 000–10 000 eurų. Jeigu problema būtų ne išmetimas į orą, o atliekų išmetimas į aplinką, nepavojingosioms atliekoms taikytinas Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnis, pavojingosioms – 91 straipsnis. Turto konfiskavimas nėra automatinis padarinys. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 401 straipsnį jis galimas tik kartu su ekonomine sankcija ir tik kai atsakomybės straipsnis tokį konfiskavimą numato. Konfiskuotinas gali būti pažeidimo įrankis, priemonė, dalykas arba iš uždraustos veikos gautas turtas. Tad transporto priemonės ar kito turto klausimas kiltų tik konkrečioje ekonominės sankcijos byloje, nustačius pažeidimą ir įstatyminį konfiskavimo pagrindą.

Pasekmės

Artimiausia praktinė pasekmė VAATC ir savivaldybėms yra ta, kad STT linija nebeveda į ikiteisminį tyrimą pagal žinioje nurodytus Baudžiamojo kodekso 228 ir 270 straipsnius. Tačiau tai neuždaro aplinkosauginės kontrolės, jeigu būtų nustatyti atliekų tvarkymo taisyklių, teisės veikti arba taršos normatyvų pažeidimai.

  • VAATC ir privatūs partneriai turi pagrįsti, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas ir apdorojimas vyko turint teisę ir laikantis taisyklių.
  • Savivaldybėms praktiškai svarbu, ar nukreipimas į regioninį sąvartyną atitiko planuose numatytą infrastruktūros paskirtį.
  • Elektrėnų savivaldybei svarbiausias liekantis klausimas yra ne STT tyrimas, o taršos ir sąvartyno eksploatavimo kontrolė.
  • Gyventojams reikšmingiausia, ar dėl sieros vandenilio bus nustatytas neteisėtas teršalų išmetimas ir kokios prevencinės priemonės taikomos. Jeigu pažeidimai būtų nustatyti, sankcijos juridiniams asmenims svyruotų nuo šimtų eurų už mažesnius atliekų tvarkymo pažeidimus iki 10 000 eurų už didesnį oro taršos normatyvų viršijimą.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Faktų patikra: nepatikrinta 1 · patvirtinta 1 · nepilna 1
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 166 straipsnis (statute)
166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia 1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar…
166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia 1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. 3. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 168 straipsnis (statute)
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir…
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. 3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai. 5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo. 6. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 7. Europos prokuratūros nuolatinė kolegija, vadovaudamasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, gali nurodyti Europos deleguotajam prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą, jei Europos deleguotasis prokuroras yra priėmęs sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba patvirtinęs ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar atmetęs asmens, pateikusio pareiškimą ar pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų…
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka. 4. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.
Originalas — Diena.lt
Savivaldybė: atliekų tvarkymo aikštelė iš Naujosios Vilnios per savaitę bus iškelta Kopijuoti nuorodą
Savivaldos teigimu, toks sprendimas priimtas šiandien vykusiame sostinės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdyje. Skelbiama, kad ilgainiui ši atliekų srauto dalis bus pradėta laikinai tvarkyti naujoje aikštelėje sostinės…
Analizė
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalies 1 punktą savivaldybė privalo užtikrinti komunalinių atliekų paslaugą visiems atliekų turėtojams.
Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnio 2 punktas įpareigoja atliekas tvarkyti neviršijant triukšmo ar kvapų normatyvų.

Esmė

Naujosios Vilnios aikštelės iškėlimas keičia ne ginčo esmę, o artimiausią savivaldybės pareigų vykdymo būdą. Gyventojams praktiškai svarbiausia, ar atliekų srautas bus perkeltas į vietą, kuri atitinka aplinkos, sveikatos ir kvapų reikalavimus. Teisinis klausimas yra tikslus: ar laikinas mišrių komunalinių atliekų tvarkymas privačiose teritorijose atitinka savivaldybės pareigą organizuoti paslaugą visiems atliekų turėtojams. Jis spręstinas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalį, 28 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 1–2 dalis ir 41 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Ta pati norma reikalauja, kad paslauga atitiktų aplinkos ministro nustatytus kokybės reikalavimus ir aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos teisės aktus.

  • Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį savivaldybės institucijos kontroliuoja savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų vykdymą.
  • Pagal Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano 56 punktą paslauga turi būti aplinkosauginė, higieniška, patogi ir prieinama. AAD nustatyti paviršinių nuotekų tvarkymo pažeidimai tiesiogiai siejasi su Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnio 1 punktu. Ši norma reikalauja atliekas tvarkyti neviršijant vandens, oro ar dirvožemio taršos normatyvų ir nekeliant poveikio sveikatai.
  • Aikštelės turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
  • Jose turi būti paskelbta atliekų priėmimo tvarka.
  • Jose turi būti paskirtas atsakingas asmuo arba asmenys, prižiūrintys aikštelę ir atliekų perdavimą tvarkytojams. Šie reikalavimai kyla iš Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų 37.2–37.3 punktų. Todėl vien pervežimo į Sandėlių gatvę nepakanka, jei nauja laikina vieta neatitiks tų pačių techninių ir sveikatos saugos reikalavimų. Savivaldybės sprendimų teisėtumas priklausys nuo to, ar ekstremalios situacijos priemonės išlaiko atliekų tvarkymo sistemos vientisumą. Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis savivaldybės plano tikslą sieja su higienos, aplinkosaugos ir techniniais-ekonominiais reikalavimais.

Pasekmės

Artimiausias praktinis padarinys yra pareiga nutraukti probleminį atliekų tvarkymą Naujojoje Vilnioje per savivaldybės paskelbtą savaitę.

  • Savivaldybei tenka sistemos organizavimo ir taisyklių kontrolės pareiga pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį.
  • Atliekų tvarkytojams tenka faktinio tvarkymo atitikties pareiga pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnį ir kokybės reikalavimus.
  • Gyventojams aktualus rezultatas yra paslaugos tęstinumas be taršos, kvapų normatyvų viršijimo ir paviršinių nuotekų pažeidimų. Jeigu pažeidimai Naujojoje Vilnioje nebus pašalinti, AAD rekomendacija dėl konkretaus termino taps pagrindu tikrinti nebe planus, o įvykdymą. Jei Sandėlių gatvės aikštelė atitiks kokybės ir aplinkosaugos reikalavimus, laikinas perkėlimas gali būti teisėtas paslaugos tęstinumo būdas. Civilinis ginčas dėl MBA sutarčių vykdymo natūra spręs operatoriaus ir VAATC santykį, bet nepanaikins savivaldybės pareigos užtikrinti atliekų tvarkymą. Administracinis ginčas dėl ESOC sprendimų gali lemti, ar krizės metu parinktos priemonės buvo suderinamos su atliekų teisės reikalavimais.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės 1. Vadovaudamosi šio Įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais, savivaldybių tarybos turi…
31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės 1. Vadovaudamosi šio Įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais, savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas ir užtikrinama, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas. 2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos Teisės aktų registre ir savivaldybių interneto svetainėse. SEPTINTASIS1 SKIRSNIS INFORMACIJOS TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 30 straipsnis (statute)
17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais…
17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais, užtikrinti šiuos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus: 1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje, atitiktų aplinkos ministro nustatytus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus ir teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus; 2) užtikrinti mišrių komunalinių atliekų tvarkymą visiems komunalinių atliekų turėtojams; 3) užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 4) užtikrinti biologinių atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 5) užtikrinti tekstilės atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 6) atskirai rinkti komunalinėse atliekose esančias antrines žaliavas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones; 7) užtikrinti buityje susidarančių medienos, mineralinių atliekų (betono, plytų, plytelių, keramikos ir kitų), metalų, stiklo, plastiko, gipso ir kitų atliekų, susidariusių gyventojui atliekant statybos darbus ūkio būdu, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, padangų ir kitų atliekų rūšiavimo galimybę, organizuoti šių atliekų, išskyrus padangų, priskiriamų apmokestinamiesiems gaminiams, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, surinkimą apvažiuojant atliekų turėtojus pagal aplinkos ministro tvirtinamus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus (toliau – atliekų surinkimas apvažiuojant) ir įrengti šių atliekų surinkimo aikšteles (toliau – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės), taip pat gali organizuoti šių atliekų surinkimą kitais būdais savivaldybės nustatyta tvarka; 8) užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, išskyrus elektros ir elektroninės įrangos, baterijų atliekas, atskirą surinkimą, organizuoti šių atliekų surinkimą apvažiuojant ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Taip pat gali organizuoti šių atliekų surinkimą kitais būdais savivaldybės nustatyta tvarka. Užtikrinti, kad savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų atliekas; 9) mažinti šalinamų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekį; 10) šviesti ir informuoti visuomenę apie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes; 11) užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologines atliekas; 12) įrengti namų ūkiuose naudotų daiktų, dar netapusių atliekomis, surinkimo, atnaujinimo ir remonto ir (ar) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti vietas.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 28 straipsnis (statute)
28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai 1. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios…
28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai 1. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslų ir pažangos uždavinių, Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės, tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 4. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai: 1) į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti ir priemonės, užtikrinančios, kad sąvartynuose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamos atliekos; 2) kovai su visų rūšių šiukšlinimu, įskaitant jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemones; 3) kovai su maisto švaistymu skirtos ir maisto atliekų prevenciją skatinančios priemonės. 5. Konkrečius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties, rengimo ir skelbimo reikalavimus nustato aplinkos ministras. 6. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo. 8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje. septintasis skirsnis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Vilnius atsisako atliekų aikštelės Naujojoje Vilnioje: atliekos bus išgabentos iki rugsėjo 3-iosios Kopijuoti nuorodą
Vilnius atsisako atliekų aikštelės Naujojoje Vilnioje: atliekos bus išgabentos iki rugsėjo 3-iosios 2026-08-25 11:52 Vilniuje priimtas sprendimas nuo rugpjūčio 31 d. nebevežti atliekų į laikiną jų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje. Joje…
Analizė
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas turi atliekas perduoti teisę tvarkyti atliekas turintiems tvarkytojams arba tvarkyti jas pats teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal 37.3 punktą aikštelė turi atitikti atliekų tvarkymo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, visuomenės sveikatos ir darbuotojų saugos reikalavimus.

Esmė

Vilniaus atliekų srauto perkėlimas reiškia ne aikštelės ginčo pabaigą, o pareigą iki 2026 m. rugsėjo 3 d. teisėtai pašalinti jau sukauptas atliekas. Silpniausia vieta bus įrodymas, kad nauja Sandėlių gatvės aikštelė atitinka atliekų tvarkymo, aplinkos ir sveikatos saugos reikalavimus. Naujienos faktas yra siauras: nuo 2026 m. rugpjūčio 31 d. atliekos nebebus vežamos į Pramonės g. 141 aikštelę Naujojoje Vilnioje. Tikslus teisinis klausimas yra, ar savivaldybės ekstremalios situacijos sprendimas suderinamas su Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1–2 dalimis ir 31 straipsnio 1–2 dalimis. Šios normos reikalauja ne vien surinkti atliekas, bet išvengti neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Teisinis vertinimas

Savivaldybės kompetencija kyla iš komunalinių atliekų sistemos organizavimo, nes Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis įpareigoja savivaldybės tarybą patvirtinti atliekų tvarkymo taisykles. Ši norma sieja paslaugos teikimą su aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimais, todėl aikštelės perkėlimas negali būti vien logistinis sprendimas. Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių institucijos kontroliuoja, kaip vykdomi savivaldybių taisyklėse nustatyti reikalavimai. Vilniaus miesto taisyklės yra vietos teisės pagrindas, nes jos patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 ir vėliau keistos. Praktinė pareigų grandinė yra tokia:

  • atliekų turėtojai turi perduoti atliekas teisę jas tvarkyti turintiems tvarkytojams pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;
  • atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį;
  • atliekas surenkančios įmonės po rūšiavimo privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą pagal tą pačią normą;
  • savivaldybė turi užtikrinti, kad komunalinių atliekų paslauga atitiktų aplinkosaugos ir sveikatos saugos reikalavimus pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį. Aikštelės kokybės kartelę konkretina Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai.

Pagal jų 37 punktą aikštelės turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Pagal 37.2 punktą aikštelėje turi būti paskelbta atliekų priėmimo tvarka ir paskirtas atsakingas asmuo ar asmenys. Šie reikalavimai tiesiogiai aktualūs Sandėlių gatvės aikštelei, nes ji apibūdinta kaip laikinas šio atliekų srauto tvarkymo sprendimas. Atliekų tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 1 dalis leidžia savivaldybei pavesti komunalinių atliekų lėšų administravimo funkcijas. Šios funkcijos apima rinkliavos ar įmokos surinkimą, lėšų išmokėjimą paslaugų teikėjams ir viešą informacijos teikimą apie apskaitą. Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 144 punktas nustato, kad apmokestinimo būdas turi remtis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis taisyklėmis.

Pasekmės

Pirmas realus scenarijus yra sklandus srauto perjungimas: nuo 2026 m. rugpjūčio 31 d. Pramonės g. 141 aikštelė nebepriima naujų atliekų. Tokiu atveju savivaldybė turi išlaikyti nepertraukiamą mišrių komunalinių atliekų tvarkymą visam maždaug 700 tonų per parą Vilniaus regiono srautui. Antras scenarijus yra techninis ar organizacinis vėlavimas, kuris keltų riziką Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslui išvengti poveikio sveikatai ir aplinkai. Trečias scenarijus yra kontrolės etapas, kai savivaldybės institucijos vertins, ar laikomasi Vilniaus atliekų tvarkymo taisyklių pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Praktiškai tai svarbu trims grupėms:

  • Naujosios Vilnios gyventojams, nes jie laukia atliekų išgabenimo iki 2026 m. rugsėjo 3 d.;
  • atliekų tvarkytojams, nes jie turi turėti teisę tvarkyti atliekas ir vykdyti rūšiavimo bei perdavimo pareigas;
  • savivaldybei, nes ji atsako už komunalinių atliekų sistemos organizavimą ir kontrolę. Šaltiniai nepateikia konkrečios baudos ar sankcijos už šio sprendimo nevykdymą, todėl galima kalbėti tik apie reguliacines pareigas ir kontrolę.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas. 2. Šis Įstatymas netaikomas: 1) į atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma mažiau negu 100 tūkst. tonų; 2) žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus; 3) neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta; 4) radioaktyviosioms atliekoms; 5) netinkamiems naudoti sprogmenims; 6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. 3. Šis Įstatymas netaikomas šiems specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms tiek, kiek jiems taikomi kiti teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ar tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai: 1) nuotekoms; 2) šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kuriems taikomas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), su visais pakeitimais, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie skirti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje; 3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms (įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas), kurios tvarkomos pagal Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytus reikalavimus; 4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms; 5) medžiagoms, skirtoms naudoti kaip pašarines žaliavas, apibrėžtoms 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB, su visais pakeitimais, 3 straipsnio 2 dalies g punkte, jeigu tos medžiagos pagamintos ne iš šalutinių gyvūninių produktų ir jų nėra šiose medžiagose. 4. Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos. 5. Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti įstatymai ir kiti teisės aktai. 6. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 5 priede.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO Į S T A T Y M A S 1999 m. gegužės 20 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo…
LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO Į S T A T Y M A S 1999 m. gegužės 20 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, taip pat nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aikštelė – apibrėžtų ribų teritorija, kurioje statomas, yra pastatytas arba tiriama galimybė pastatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį. 2. Apdorojimas – operacijos, kurių tikslas saugiau ir pigiau tvarkyti radioaktyviąsias atliekas mažinant jų tūrį, šalinant radionuklidus iš radioaktyviųjų atliekų, keičiant sudėtį. 3. Apšvita – procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ir aplinką. 4. Atliekų gamintojas – įmonė, įstaiga, organizacija, kurių veikloje susidaro arba jau susidarė radioaktyviosios atliekos. 5. Barjeras – fizinė kliūtis, kuri užkerta kelią arba sulėtina radionuklidų bei kitų turinčių radionuklidų medžiagų judėjimą tarp radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio elementų. Barjerai gali būti inžineriniai ir gamtiniai. 6. Branduolinė žala – žmogaus mirtis ar pakenkimas sveikatai, turto netektis ar sugadinimas, nepalankūs padariniai aplinkai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, susijusio su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio veikla ar branduoline (radiacine) avarija. 7. Eksploatacijos nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas siekiant sutvarkyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį, kai nusprendžiama, kad įrenginys niekada nebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį. 8. Eksploatuojanti organizacija – ūkio subjektas, turintis licenciją ir materialinių bei finansinių išteklių eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį ir atsakingas už jo saugos būklę. 9.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas 1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali…
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas 1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. 2. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. 3. 31. Atskirai surinktos atliekos, siekiant jas paruošti pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, negali būti šalinamos sąvartyne arba naudojamos energijai gauti. Išimtis taikoma atliekoms, kurios susidaro apdorojant atskirai surinktas atliekas ir kurių šalinimas sąvartyne arba naudojimas energijai gauti yra saugiausias, aplinkosauginiu požiūriu geriausias ir efektyviausias tvarkymo būdas, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. 32. Atliekas apdorojanti įmonė turi užtikrinti, kad atliekų apdorojimo metu iš pavojingųjų atliekų būtų atskirtos arba stabilizuotos pavojingosios medžiagos, junginiai ir komponentai, siekiant šias atliekas apdoroti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu. 4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi šio Įstatymo ir aplinkos ministro nustatytais atliekų tvarkymo reikalavimais, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. 41. Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). 5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą, eksportą iš Lietuvos Respublikos, įvežimą, importą į Lietuvos Respubliką (toliau kartu – atliekų tarpvalstybiniai vežimai) ir išankstinių sutikimų išdavimą, atnaujinimą, galiojimo panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios atliekų tarpvalstybinius vežimus. Aplinkos ministro įgaliota institucija atlieka kompetentingos institucijos, korespondento, bendradarbiavimo funkcijas ir prižiūri atliekų vežimo tranzitu, išvežimo, eksporto iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo, importo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal Reglamentą (ES) 2024/1157 ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas, reglamentuojančias atliekų tarpvalstybinius vežimus. Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarką nustato aplinkos ministras. Atliekų tarpvalstybinių vežimų procedūros vykdomos vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/1157. Informacija ir dokumentai, nurodyti Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 1 dalyje, teikiami per Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 3 dalyje numatytą Europos Komisijos valdomą centrinę sistemą. 6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Nr. KT31-N3/2020, 2020-02-18, 7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai. 8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą. 10. Įmonės, ketinančios vykdyti atliekų surinkimą, vežimą, atliekų apdorojimą, prekiavimą atliekomis, tarpininkavimą, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas ketinančios laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi registruotis Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, kurioms atliekų surinkimas ir (ar) vežimas nėra profesinė veikla ir jos teikia nepavojingųjų atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugą Lietuvos Respublikoje kitoms įmonėms ne dažniau kaip tris kartus per kalendorinius metus. 11. 12. Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. 13. Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. 14. Sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė.

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →