Legal prism · 2026-08-26
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-26

Updated: 2026-08-26 18:03
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Laikas.lt
STT Will Not Open Investigation Into Order to Send Vilnius Region Waste to Kazokiškės Landfill | Laikas.lt Copy link
Lithuania’s Special Investigation Service (STT) will not open a pre-trial investigation into orders requiring all mixed municipal waste from the Vilnius region to be taken to the Kazokiškės landfill in Elektrėnai municipality. The…
https://www.laikas.lt/stt-neprades-tyrimo-del-nurodymo-sostines-region
Analysis

Correction. The article’s description of Article 270 of the Criminal Code should be refined, because liability does not arise for every breach of environmental protection or natural resource-use rules. A more precise formulation would be: Article 270(1) of the Criminal Code applies only where the breach of rules created a danger to human life or health, or could have caused major environmental harm. Therefore, a fourfold exceedance of the hydrogen sulphide limit and the emergency situation in place since March are material facts, but they do not remove the need to show a specific breach and a causal link with the July decision to transport the waste. At this stage, the STT’s argument is stronger precisely because the criminal-law link, rather than the environmental one, is missing.

If the fourfold exceedance of the limit were classified as unlawful emission of pollutants into ambient air, Article 75 of the Law on Environmental Protection provides for a fine of EUR 3,000-6,000 for exceedances of three times or more, but less than five times, the applicable limits.
If the requirements for securing the performance of obligations by waste recovery or disposal undertakings were breached, Article 851 of the Law on Environmental Protection provides for a fine of EUR 4,000-6,000, and EUR 6,000-10,000 for a repeated breach.

Core issue

In this matter, the criminal-law route concerning the decisions of VAATC and the head of emergency operations has effectively come to a halt, because the prosecutor upheld the STT’s refusal to open an investigation as lawful and well-founded. For the market and municipalities, the remaining risk is not a criminal investigation, but the legality of waste management, permits, pollution, and liability of legal persons. The precise legal issue is whether the diversion of mixed municipal waste to the Kazokiškės landfill constituted lawful use of regional infrastructure, or a breach of waste management rules, the right to operate, or pollution standards. On the basis of the sources provided, this issue should be assessed under Articles 75, 78, 84, 85, 851 and 401 of the Law on Environmental Protection, as well as points 188-189 of the National Strategic Waste Management Plan. The local legal context indicates that the Kazokiškės landfill is not an incidental location: in the plans of the Šalčininkai and Švenčionys district municipalities, mixed municipal waste is linked specifically to this regional landfill. At the same time, the excerpt from the Vilnius City plan limits VAATC’s role to the installation and operation of regional infrastructure facilities, absent evidence of a broader municipal mandate.

Legal assessment

A waste crisis does not, in itself, displace the hierarchy of waste prevention and management priorities: point 189 of the National Strategic Waste Management Plan requires all participants in the system to take all possible measures to comply with it. Under point 188 of the same plan, disposal is a subsequent step, applicable after waste suitable for recycling or other recovery has first been separated.

  • If the non-hazardous waste transported was managed in breach of the rules, Article 84 of the Law on Environmental Protection would apply to the legal person.
  • Under Article 84 of the Law on Environmental Protection, a breach involving the management of 5 tonnes or more, but less than 15 tonnes, of non-hazardous waste carries a fine of EUR 700-1,400.
  • If the waste were hazardous, an analogous breach involving 5-15 tonnes would, under Article 85 of the Law on Environmental Protection, carry a fine of EUR 1,400-3,000.
  • If the entity collected, transported or stored waste without having the right to do so, Article 78 or Article 79 of the Law on Environmental Protection would apply, depending on the nature of the waste. The hydrogen sulphide pollution episode is legally distinct from the mere fact of diverting the waste.

If the exceedance reached five times or more, the sanction under the same article would increase to EUR 6,000-10,000. If the issue were not emission into the air but the dumping of waste into the environment, Article 90 of the Law on Environmental Protection would apply to non-hazardous waste, and Article 91 to hazardous waste. Confiscation of property is not an automatic consequence. Under Article 401 of the Law on Environmental Protection, it is possible only together with an economic sanction and only where the relevant liability provision provides for such confiscation. The property subject to confiscation may be the instrument, means or object of the breach, or property obtained from the prohibited activity. Accordingly, the issue of a vehicle or other property would arise only in a specific economic-sanction case, once a breach and a statutory basis for confiscation had been established.

Consequences

The most immediate practical consequence for VAATC and the municipalities is that the STT route no longer leads to a pre-trial investigation under Articles 228 and 270 of the Criminal Code referred to in the report. However, this does not preclude environmental-control action if breaches of waste management rules, the right to operate, or pollution standards are established.

  • VAATC and private partners must substantiate that the collection, transportation, storage and treatment of waste took place with the requisite right and in compliance with the rules.
  • For municipalities, the practical issue is whether diversion to the regional landfill complied with the infrastructure purpose set out in the plans.
  • For Elektrėnai Municipality, the key remaining issue is not the STT investigation, but control of pollution and landfill operation.
  • For residents, the most significant issue is whether unlawful emission of pollutants will be established in relation to hydrogen sulphide and what preventive measures will be applied. If breaches were established, sanctions for legal persons would range from hundreds of euros for minor waste-management breaches to EUR 10,000 for a more substantial exceedance of air-pollution limits.
Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 1 · confirmed 1 · incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 166 straipsnis (statute)
166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia 1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar…
166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia 1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. 3. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 168 straipsnis (statute)
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir…
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. 3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai. 5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo. 6. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 7. Europos prokuratūros nuolatinė kolegija, vadovaudamasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, gali nurodyti Europos deleguotajam prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą, jei Europos deleguotasis prokuroras yra priėmęs sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba patvirtinęs ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar atmetęs asmens, pateikusio pareiškimą ar pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundą.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų…
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka. 4. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.
Original — Diena.lt
Municipality: waste management site will be moved out of Naujoji Vilnia within a week Copy link
According to the municipality, the decision was made at today's meeting of the capital's Emergency Situations Operations Center. It says that, in time, this part of the waste stream will begin to be temporarily handled at a new site on…
https://diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/savivaldybe-atlieku-t
Analysis
Under Article 30(17)(1) of the Law on Waste Management, the municipality must ensure the provision of municipal waste services to all waste holders.
Article 41(2) of the Law on Waste Management requires waste to be managed without exceeding noise or odour standards.

Core issue

The relocation of the Naujoji Vilnia site changes not the substance of the dispute, but the immediate manner in which the municipality performs its duties. For residents, the key practical issue is whether the waste stream will be moved to a location that complies with environmental, health, and odour requirements. The legal question is precise: whether temporary management of mixed municipal waste on private premises complies with the municipality’s duty to organise the service for all waste holders. It must be assessed under Article 30(17), Article 28(2), Article 31(1)–(2), and Article 41 of the Law on Waste Management of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

The same provision requires the service to comply with the quality requirements established by the Minister of Environment and with environmental and public health legislation.

  • Under Article 31(2) of the Law on Waste Management, municipal institutions supervise compliance with the requirements of municipal waste management rules.
  • Under paragraph 56 of the State Waste Prevention and Management Plan for 2021–2027, the service must be environmentally sound, hygienic, convenient, and accessible. The surface wastewater management violations identified by the Environmental Protection Department are directly connected to Article 41(1) of the Law on Waste Management. That provision requires waste to be managed without exceeding water, air, or soil pollution standards and without causing health impacts.
  • Sites must be equipped so as not to pose a risk to the environment or human health.
  • The waste acceptance procedure must be published at such sites.
  • A responsible person or persons must be appointed to supervise the site and the transfer of waste to waste managers. These requirements arise from paragraphs 37.2–37.3 of the Minimum Quality Requirements for Municipal Waste Management Services. Accordingly, transportation to Sandėlių Street alone is insufficient if the new temporary location does not meet the same technical and health safety requirements. The legality of the municipality’s decisions will depend on whether the emergency measures preserve the integrity of the waste management system. Article 28(2) of the Law on Waste Management links the objective of the municipal plan to hygiene, environmental, and technical-economic requirements.

Consequences

The immediate practical consequence is the obligation to terminate the problematic waste management operations in Naujoji Vilnia within the week announced by the municipality.

  • The municipality bears the duty to organise the system and supervise compliance with the rules under Article 30(17) and Article 31(2) of the Law on Waste Management.
  • Waste managers bear the duty to ensure the compliance of actual waste management operations under Article 41 of the Law on Waste Management and the applicable quality requirements.
  • For residents, the relevant outcome is continuity of service without pollution, exceedances of odour standards, or surface wastewater violations. If the violations in Naujoji Vilnia are not remedied, the Environmental Protection Department’s recommendation concerning a specific deadline will become a basis for verifying implementation rather than plans. If the Sandėlių Street site complies with quality and environmental requirements, temporary relocation may be a lawful means of ensuring service continuity. The civil dispute concerning specific performance of the MBA contracts will determine the relationship between the operator and VAATC, but it will not extinguish the municipality’s duty to ensure waste management. The administrative dispute concerning ESOC decisions may determine whether the measures selected during the crisis were compatible with the requirements of waste law.
Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės 1. Vadovaudamosi šio Įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais, savivaldybių tarybos turi…
31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės 1. Vadovaudamosi šio Įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais, savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas ir užtikrinama, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas. 2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos Teisės aktų registre ir savivaldybių interneto svetainėse. SEPTINTASIS1 SKIRSNIS INFORMACIJOS TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 30 straipsnis (statute)
17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais…
17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais, užtikrinti šiuos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus: 1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje, atitiktų aplinkos ministro nustatytus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus ir teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus; 2) užtikrinti mišrių komunalinių atliekų tvarkymą visiems komunalinių atliekų turėtojams; 3) užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 4) užtikrinti biologinių atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 5) užtikrinti tekstilės atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 6) atskirai rinkti komunalinėse atliekose esančias antrines žaliavas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones; 7) užtikrinti buityje susidarančių medienos, mineralinių atliekų (betono, plytų, plytelių, keramikos ir kitų), metalų, stiklo, plastiko, gipso ir kitų atliekų, susidariusių gyventojui atliekant statybos darbus ūkio būdu, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, padangų ir kitų atliekų rūšiavimo galimybę, organizuoti šių atliekų, išskyrus padangų, priskiriamų apmokestinamiesiems gaminiams, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, surinkimą apvažiuojant atliekų turėtojus pagal aplinkos ministro tvirtinamus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus (toliau – atliekų surinkimas apvažiuojant) ir įrengti šių atliekų surinkimo aikšteles (toliau – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės), taip pat gali organizuoti šių atliekų surinkimą kitais būdais savivaldybės nustatyta tvarka; 8) užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, išskyrus elektros ir elektroninės įrangos, baterijų atliekas, atskirą surinkimą, organizuoti šių atliekų surinkimą apvažiuojant ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Taip pat gali organizuoti šių atliekų surinkimą kitais būdais savivaldybės nustatyta tvarka. Užtikrinti, kad savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų atliekas; 9) mažinti šalinamų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekį; 10) šviesti ir informuoti visuomenę apie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes; 11) užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologines atliekas; 12) įrengti namų ūkiuose naudotų daiktų, dar netapusių atliekomis, surinkimo, atnaujinimo ir remonto ir (ar) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti vietas.
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 28 straipsnis (statute)
28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai 1. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios…
28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai 1. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslų ir pažangos uždavinių, Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės, tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 4. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai: 1) į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti ir priemonės, užtikrinančios, kad sąvartynuose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamos atliekos; 2) kovai su visų rūšių šiukšlinimu, įskaitant jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemones; 3) kovai su maisto švaistymu skirtos ir maisto atliekų prevenciją skatinančios priemonės. 5. Konkrečius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties, rengimo ir skelbimo reikalavimus nustato aplinkos ministras. 6. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo. 8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje. septintasis skirsnis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
Original — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Vilnius to Close Waste Site in Naujoji Vilnia: Waste to Be Removed by September 3 Copy link
Vilnius has decided to stop bringing waste to the temporary waste management site in Naujoji Vilnia from August 31, 2026. Waste already at the site must be removed by September 3, while this waste stream will temporarily be handled at a…
https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Vilnius-atsisako-atlieku-aiks
Analysis
Under Article 4(1) of the Law on Waste Management, a waste holder must transfer waste to waste managers authorised to manage it or manage it itself in accordance with the procedure laid down by legal acts.
Under point 37.3, the site must comply with waste management, environmental protection, fire safety, public health, and occupational safety requirements.

Core issue

The transfer of Vilnius’s waste stream does not signify the end of the site dispute, but rather an obligation to lawfully remove the waste already accumulated by 3 September 2026. The weakest point will be proving that the new site on Sandėlių Street complies with waste management, environmental, and health safety requirements. The newsworthy fact is narrow: from 31 August 2026, waste will no longer be transported to the site at Pramonės g. 141 in Naujoji Vilnia. The precise legal issue is whether the municipality’s emergency situation decision is compatible with Article 1(1), Article 4(1)–(2), and Article 31(1)–(2) of the Law on Waste Management. These provisions require not merely the collection of waste, but the prevention of adverse effects on public health and the environment.

Legal assessment

The municipality’s competence derives from the organisation of the municipal waste system, since Article 31(1) of the Law on Waste Management requires the municipal council to approve waste management rules. This provision links the provision of the service to environmental protection and public health safety requirements; accordingly, the relocation of the site cannot be treated as a merely logistical decision. Article 31(2) of the Law on Waste Management provides that municipal institutions supervise compliance with the requirements established in municipal rules. The Vilnius City rules constitute the local legal basis, as they were approved by Vilnius City Municipal Council Decision No. 1-445 of 11 May 2016 and subsequently amended. The practical chain of obligations is as follows:

  • waste holders must transfer waste to waste managers authorised to manage it under Article 4(1) of the Law on Waste Management;
  • waste holders must sort waste at the place where it is generated under Article 4(2) of the Law on Waste Management;
  • waste collection undertakings, after sorting, must carry out separate waste collection under the same provision;
  • the municipality must ensure that the municipal waste service complies with environmental and health safety requirements under Article 31(1) of the Law on Waste Management.

The quality threshold for the site is specified by the Minimum Quality Requirements for Municipal Waste Management Services. Under point 37 of those requirements, sites must be equipped so as not to endanger the environment or human health. Under point 37.2, the procedure for accepting waste must be published at the site and a responsible person or persons must be designated. These requirements are directly relevant to the Sandėlių Street site because it has been described as a temporary solution for managing this waste stream. Article 30⁵(1) of the Law on Waste Management allows a municipality to assign the functions of administering municipal waste funds. Those functions include collecting the levy or fee, disbursing funds to service providers, and publicly providing information on accounting. Point 144 of the Government Resolution on the State Strategic Waste Management Plan provides that the method of charging must be based on the rules approved by Government Resolution No. 711 of 24 July 2013.

Consequences

The first realistic scenario is a smooth switch of the waste stream: from 31 August 2026, the Pramonės g. 141 site no longer accepts new waste. In that event, the municipality must maintain uninterrupted management of mixed municipal waste for the entire Vilnius region stream of approximately 700 tonnes per day. The second scenario is a technical or organisational delay, which would create a risk to the objective of Article 1(1) of the Law on Waste Management to prevent effects on health and the environment. The third scenario is the supervision stage, during which municipal institutions will assess whether the Vilnius waste management rules are being complied with under Article 31(2) of the Law on Waste Management. In practical terms, this matters for three groups:

  • residents of Naujoji Vilnia, because they are awaiting the removal of waste by 3 September 2026;
  • waste managers, because they must have the right to manage waste and must comply with sorting and transfer obligations;
  • the municipality, because it is responsible for organising and supervising the municipal waste system.

The sources do not specify any particular fine or sanction for failure to implement this decision; therefore, it is possible to speak only of regulatory obligations and supervision.

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas. 2. Šis Įstatymas netaikomas: 1) į atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma mažiau negu 100 tūkst. tonų; 2) žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus; 3) neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta; 4) radioaktyviosioms atliekoms; 5) netinkamiems naudoti sprogmenims; 6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. 3. Šis Įstatymas netaikomas šiems specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms tiek, kiek jiems taikomi kiti teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ar tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai: 1) nuotekoms; 2) šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kuriems taikomas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), su visais pakeitimais, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie skirti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje; 3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms (įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas), kurios tvarkomos pagal Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytus reikalavimus; 4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms; 5) medžiagoms, skirtoms naudoti kaip pašarines žaliavas, apibrėžtoms 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB, su visais pakeitimais, 3 straipsnio 2 dalies g punkte, jeigu tos medžiagos pagamintos ne iš šalutinių gyvūninių produktų ir jų nėra šiose medžiagose. 4. Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos. 5. Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti įstatymai ir kiti teisės aktai. 6. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 5 priede.
• Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO Į S T A T Y M A S 1999 m. gegužės 20 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo…
LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO Į S T A T Y M A S 1999 m. gegužės 20 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, taip pat nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aikštelė – apibrėžtų ribų teritorija, kurioje statomas, yra pastatytas arba tiriama galimybė pastatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį. 2. Apdorojimas – operacijos, kurių tikslas saugiau ir pigiau tvarkyti radioaktyviąsias atliekas mažinant jų tūrį, šalinant radionuklidus iš radioaktyviųjų atliekų, keičiant sudėtį. 3. Apšvita – procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ir aplinką. 4. Atliekų gamintojas – įmonė, įstaiga, organizacija, kurių veikloje susidaro arba jau susidarė radioaktyviosios atliekos. 5. Barjeras – fizinė kliūtis, kuri užkerta kelią arba sulėtina radionuklidų bei kitų turinčių radionuklidų medžiagų judėjimą tarp radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio elementų. Barjerai gali būti inžineriniai ir gamtiniai. 6. Branduolinė žala – žmogaus mirtis ar pakenkimas sveikatai, turto netektis ar sugadinimas, nepalankūs padariniai aplinkai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, susijusio su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio veikla ar branduoline (radiacine) avarija. 7. Eksploatacijos nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas siekiant sutvarkyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį, kai nusprendžiama, kad įrenginys niekada nebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį. 8. Eksploatuojanti organizacija – ūkio subjektas, turintis licenciją ir materialinių bei finansinių išteklių eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį ir atsakingas už jo saugos būklę. 9.
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas 1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali…
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas 1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. 2. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. 3. 31. Atskirai surinktos atliekos, siekiant jas paruošti pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, negali būti šalinamos sąvartyne arba naudojamos energijai gauti. Išimtis taikoma atliekoms, kurios susidaro apdorojant atskirai surinktas atliekas ir kurių šalinimas sąvartyne arba naudojimas energijai gauti yra saugiausias, aplinkosauginiu požiūriu geriausias ir efektyviausias tvarkymo būdas, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. 32. Atliekas apdorojanti įmonė turi užtikrinti, kad atliekų apdorojimo metu iš pavojingųjų atliekų būtų atskirtos arba stabilizuotos pavojingosios medžiagos, junginiai ir komponentai, siekiant šias atliekas apdoroti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu. 4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi šio Įstatymo ir aplinkos ministro nustatytais atliekų tvarkymo reikalavimais, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. 41. Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). 5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą, eksportą iš Lietuvos Respublikos, įvežimą, importą į Lietuvos Respubliką (toliau kartu – atliekų tarpvalstybiniai vežimai) ir išankstinių sutikimų išdavimą, atnaujinimą, galiojimo panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios atliekų tarpvalstybinius vežimus. Aplinkos ministro įgaliota institucija atlieka kompetentingos institucijos, korespondento, bendradarbiavimo funkcijas ir prižiūri atliekų vežimo tranzitu, išvežimo, eksporto iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo, importo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal Reglamentą (ES) 2024/1157 ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas, reglamentuojančias atliekų tarpvalstybinius vežimus. Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarką nustato aplinkos ministras. Atliekų tarpvalstybinių vežimų procedūros vykdomos vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/1157. Informacija ir dokumentai, nurodyti Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 1 dalyje, teikiami per Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 3 dalyje numatytą Europos Komisijos valdomą centrinę sistemą. 6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Nr. KT31-N3/2020, 2020-02-18, 7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai. 8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą. 10. Įmonės, ketinančios vykdyti atliekų surinkimą, vežimą, atliekų apdorojimą, prekiavimą atliekomis, tarpininkavimą, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas ketinančios laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi registruotis Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, kurioms atliekų surinkimas ir (ar) vežimas nėra profesinė veikla ir jos teikia nepavojingųjų atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugą Lietuvos Respublikoje kitoms įmonėms ne dažniau kaip tris kartus per kalendorinius metus. 11. 12. Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. 13. Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. 14. Sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →