Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalis leidžia tiekėjui kreiptis į apygardos teismą, kai jis mano, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pažeidimo.
Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalis leidžia tiekėjui ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus teisme ir nepateikus pretenzijos perkančiajai organizacijai.
„Energesman“ padėtį dabar lemia ne vien ginčas dėl MBA gamyklos, bet ir viešųjų pirkimų reputacinis statusas iki 2029 m. liepos 9 d. Įrašas nepatikimų tiekėjų sąraše praktiškai gali riboti bendrovės dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, jeigu jo pagrindas teisme nebus panaikintas. Naujienos faktas yra siauras: VAATC įtraukė bendrovę į sąrašą po sutarčių nutraukimo, o bendrovė žada ginčyti ir įrašą, ir nutraukimą. Tikslus teisinis klausimas yra, ar VAATC pagrįstai kvalifikavo sutarties nutraukimą kaip esminio pirkimo sutarties pažeidimo padarinį. Jis bus sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktus, taip pat pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnį dėl ieškinio pateikimo.
Pateikti šaltiniai rodo, kad po sutarties sudarymo ginčas keliauja į teismą. VAATC pareigos šioje situacijoje kyla iš pirkimo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo kvalifikavimo. Teisingumo ministerijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių 2.18.9 punkte nurodyta, kad nutraukus pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo tiekėjai įtraukiami į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vadinasi, įrašo teisėtumas priklauso nuo to, ar pats nutraukimo pagrindas buvo teisėtas. Bendrovės argumentas dėl jau pradėto teismo proceso gali būti reikšmingas tiek įrašo turiniui, tiek jo proporcingumui. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punktas Viešųjų pirkimų tarnybai priskiria informacijos apie pirkimus, sutartis, sutarčių įvykdymo rezultatus ir pirkimų ginčus kaupimą bei skelbimą. Todėl ginčo dėl nutraukimo buvimas nėra pašalinis faktas, jeigu sąrašo duomenys turi atspindėti pirkimo sutarties vykdymo rezultatą. „Energesman“ taip pat gali prašyti laikinųjų apsaugos priemonių pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 2 dalį. Tokios priemonės būtų procesinis būdas laikinai suvaldyti įrašo arba sutarčių nutraukimo padarinius, kol ginčas neišnagrinėtas.
Praktiškai galimi trys teisiniai scenarijai.
Pagal Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį už tokią veiką galima skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Jeigu automobilis priklauso kaltininkui, Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalis nustato privalomą tokio konfiskuotino turto konfiskavimą.
Abiejų vairuotojų padėtį lems baudžiamasis procesas, nes 1,85 ir 1,69 promilės viršija baudžiamosios atsakomybės ribą. Lemiamas skirtumas yra ne bendras neblaivumo faktas, o Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalies riba: 1,51 ir daugiau promilių. Žinios faktas teisiškai reiškia, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl atskirų vairavimo neblaiviam epizodų. Tikslus klausimas bus toks: ar kiekvienas vyras vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalį atsakomybė galima tik tada, kai veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą sudėtį.
Šioje situacijoje abu promilių dydžiai patenka į tą pačią baudžiamąją kategoriją, nes abu viršija 1,51 promilės slenkstį. Administracinė atsakomybė pagal pateiktus šaltinius apima mažesnį intervalą: daugiau negu 0,4, bet ne daugiau negu 1,5 promilės.
Realistiškai kiekvienam vairuotojui gresia trys baudžiamosios sankcijos alternatyvos: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Sankcijos rūšis priklausys nuo tyrime nustatytų aplinkybių, kaltės ir teismo sprendimo.
Jei Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą, ANK 423 straipsnio 2 dalis numato 150–300 eurų baudą vairuotojui.
Draudimo išmoka pagal žinią siekia iki 5 000 eurų ir priklauso nuo sužalojimo bei traumos pobūdžio.
Rugsėjį Kauno moksleiviams praktinė apsauga bus dviejų sluoksnių: iki 5 000 eurų draudimo išmoka pagal akciją ir administracinė atsakomybė pažeidėjui. Draudimo automatiškumas nepanaikina Kelių eismo taisyklių pareigų, nes atsakomybė kyla pagal pažeidėjo veiką, kaltę ir pasekmes. Teisinis klausimas yra tikslus: kokia administracinė atsakomybė taikoma, jei moksleivis nukenčia eisme dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnį, 417 straipsnį, 420 straipsnį, 423 straipsnį, prireikus ir 415, 422, 682 straipsnius. ANK 1 straipsnis apibrėžia kodekso paskirtį: teisės priemonėmis ginti žmogaus teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų.
Pagal ANK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis atsako tik fizinis asmuo, kurio kalta veika atitinka kodekse nustatytus požymius. Vadinasi, policijai nepakanka paties eismo įvykio; turi būti nustatytas konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir jo ryšys su padariniais.
Realistiškai ši iniciatyva nekeičia atsakomybės režimo vairuotojams, dviratininkams ar paspirtukininkams. Ji suteikia papildomą finansinę apsaugą moksleiviui, bet administracinė byla judėtų pagal ANK požymius. Praktinės pasekmės priklausys nuo įvykio sunkumo: