Legal prism · 2026-08-25
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-25

Updated: 2026-08-25 18:00
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Bernardinai.lt
After VAATC adds Energesman to unreliable suppliers list, company vows to appeal in court Copy link
After the Vilnius County Waste Management Centre (VAATC) added Energesman, the former operator of Vilnius’ mechanical-biological treatment plant, to its list of unreliable suppliers, the company said it disagrees with the grounds for the…
Analysis
Article 101(1) of the Law on Public Procurement allows a supplier to apply to a regional court where it considers that the contracting authority unjustifiably terminated the contract due to a material breach.
Article 102(1) of the Law on Public Procurement allows a supplier to challenge the actions or decisions of a contracting authority in court even without first submitting a claim to the contracting authority.

Core issue

Energesman’s position is now shaped not only by the dispute concerning the MBA plant, but also by its public procurement reputational status until 9 July 2029. Inclusion in the list of unreliable suppliers may, in practical terms, restrict the company’s participation in public procurement if the basis for that inclusion is not annulled by a court. The news point is narrow: VAATC included the company in the list following termination of the contracts, while the company intends to challenge both the listing and the termination. The precise legal issue is whether VAATC properly classified the termination of the contract as a consequence of a material breach of a procurement contract. That issue will be determined under Article 101(1)(1), (2) and (5) of the Law on Public Procurement of the Republic of Lithuania, as well as under Article 102 of the Law on Public Procurement concerning the filing of claims.

Legal assessment

The sources provided indicate that, after conclusion of the contract, the dispute is moving to court. In this situation, VAATC’s obligations arise from performance of the procurement contract and the legal classification of its termination. Point 2.18.9 of the Ministry of Justice Rules on the Organisation of Public Procurement provides that, where a procurement contract is terminated due to a material breach of that contract, suppliers are included in the list of unreliable suppliers. Accordingly, the lawfulness of the listing depends on whether the ground for termination itself was lawful. The company’s argument concerning the already initiated court proceedings may be relevant both to the content of the entry and to its proportionality. Article 95(1)(5) of the Law on Public Procurement assigns to the Public Procurement Office the function of collecting and publishing information on procurements, contracts, results of contract performance and procurement disputes. Therefore, the existence of a dispute concerning termination is not an extraneous fact if the data in the list are to reflect the outcome of performance of the procurement contract. Energesman may also request interim protective measures under Article 101(2) of the Law on Public Procurement. Such measures would be a procedural means of temporarily managing the consequences of the listing or of the contract terminations pending resolution of the dispute.

Consequences

In practical terms, three legal scenarios are possible.

  • If the court finds that termination of the contract due to a material breach was justified, the entry in the list of unreliable suppliers will have a clear normative basis under point 2.18.9 of the Rules.
  • If the termination is found to have been unjustified under Article 101(1)(5) of the Law on Public Procurement, the basis for inclusion in the list will also be weakened.
  • If breaches in VAATC’s decisions are established, the supplier may rely on Article 101(1)(2) in seeking damages. This is important not only for the parties, but also for the continuity of waste management services in the Vilnius region. The act of Vilnius City states that VAATC organises the operation of regional waste management facilities, including MBA facilities. Another municipal source links the improvement of the MBA facility to VAATC and UAB Energesman, meaning that the dispute affects more than contractual settlement alone. The next point to monitor is the forthcoming court decision on the lawfulness of VAATC’s decision and of the contract terminations.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymas 41 straipsnis (statute)
6. Nepriklausomai komisijai priėmus šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus sprendimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, jeigu mano, kad yra nusikaltimo požymių, apie…
6. Nepriklausomai komisijai priėmus šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus sprendimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, jeigu mano, kad yra nusikaltimo požymių, apie tai praneša Valstybės kontrolei ar atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. 7. Skundų nagrinėjimo bei Nepriklausomos komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 42 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų ir Nepriklausomos komisijos sprendimų apskundimas Tiekėjas (rangovas) ir perkančioji organizacija turi teisę Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmus ir Nepriklausomos komisijos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui. 43 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises, tiekėjas (rangovas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir išieškoti padarytus nuostolius. 44 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo (rangovo) padarytus nuostolius. 45 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai ir ekspertai), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio 1 d., išskyrus III skyrių, kuris įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbti pirkimai vykdomi ir iki šio įstatymo III skyriaus įsigaliojimo gauti skundai nagrinėjami pagal 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo Nr.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 120 straipsnis (statute)
120 straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimas 1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio…
120 straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimas 1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. 2. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą sutaikyti šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 121 straipsnis (statute)
121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai 1. Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas…
121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai 1. Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. 2. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo. 3. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. 4. Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis. 5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui.
Original — JP.lt
Two drivers stopped in Panevėžys, both found with blood alcohol levels above 1.5 per mille Copy link
In Panevėžys, two drunk drivers were stopped on the same street less than an hour apart, and both were found to have blood alcohol levels above 1.5 per mille. Police said that on August 23 at about 10:07 a.m., a man born in 1973 was caught…
Analysis

Correction. The article’s statement that drivers are deemed intoxicated where an alcohol level exceeding 0.4 per mille is established is incomplete. Under the wording of the Law on Road Traffic Safety referred to above, the general permitted ethyl alcohol concentration while driving is 0.4 per mille, but a stricter limit applies to novice drivers and special categories of drivers. It would be more precise to write that the general rule is more than 0.4 per mille, but that for some drivers intoxication is established from 0.01 per mille. For criminal liability in this news item, the decisive threshold is not 0.4 per mille, but the 1.51 per mille threshold under Article 281¹(1) of the Criminal Code.

Under Article 2811(1) of the Criminal Code, such conduct may be punishable by a fine, arrest, or imprisonment for up to one year.
If the vehicle belongs to the offender, Article 72(3) of the Criminal Code provides for mandatory confiscation of such confiscable property.

Core issue

The position of both drivers will be determined by the criminal proceedings, as 1.85 and 1.69 per mille exceed the threshold for criminal liability. The decisive distinction is not the general fact of intoxication, but the threshold set out in Article 2811(1) of the Criminal Code: 1.51 per mille or more. In legal terms, the news report means that pre-trial investigations have been opened into separate episodes of drink-driving. The precise question will be whether each man drove a motor vehicle while intoxicated, with an established blood alcohol level of 1.51 per mille or more. Under Article 2(4) of the Criminal Code, liability is possible only where the act corresponds to the constituent elements of an offence provided for by criminal law.

Legal assessment

In this situation, both alcohol readings fall within the same criminal category, since both exceed the 1.51 per mille threshold. According to the sources provided, administrative liability covers a lower range: more than 0.4 but not more than 1.5 per mille.

  • Article 2811(1) of the Criminal Code covers driving where intoxication of 1.51 per mille or more has been established.
  • Article 423(3) of the Code of Administrative Offences applies to the range of more than 0.4 but not more than 1.5 per mille.
  • Article 427(1) of the Code of Administrative Offences, in cases of repeated driving offences, is likewise linked to a threshold of not more than 1.5 per mille.

Accordingly, readings of 1.85 and 1.69 per mille do not, under the cited provisions, constitute ordinary administrative drink-driving cases. Procedurally, the police actions are consistent with the logic of an investigation: the drivers were served with summonses to appear for questioning. Under the police procedure, an officer must suspend a driver suspected of intoxication from driving where more than 1.5 per mille is detected in exhaled air. Under paragraph 3 of the Government Rules, in such a case the person is taken to a healthcare institution for a medical examination. Liability does not depend solely on the driver’s intent, since Article 2811(2) of the Criminal Code also provides for liability for negligent acts. The issue of fault nevertheless remains essential, as Article 2(3) of the Criminal Code permits liability only for a person at fault. A separate practical issue will be the “Mini” and “Skoda Fabia” vehicles. Under Article 72(2) of the Criminal Code, property subject to confiscation includes the instrument or means used to commit a prohibited act. If the vehicle belongs to another person, confiscation is possible subject to the conditions set out in Article 72(4) of the Criminal Code.

Consequences

Realistically, each driver faces three alternative criminal sanctions: a fine, arrest, or imprisonment for up to one year. The type of sanction will depend on the circumstances established during the investigation, the issue of fault, and the court’s decision.

  • If it is confirmed that the person drove with an alcohol level of 1.51 per mille or more, the case will remain within the scope of criminal liability under Article 2811 of the Criminal Code.
  • If the vehicle is recognised as the means of committing the act and belongs to the offender, it will be subject to mandatory confiscation under Article 72(3) of the Criminal Code.
  • If the vehicle belongs to a third party, the conditions under Article 72(4) of the Criminal Code will have to be assessed.

For carriers and transport businesses, this provision is also significant from a reputational perspective. In the list of offences provided, Article 2811 of the Criminal Code is classified among the offences that may cause a carrier, manager, or transport manager to lose good repute.

Fact-check: incomplete 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 8. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 9. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 10. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Original — Kauno miesto savivaldybė
Lietuvos draudimas will again insure all Kaunas schoolchildren in September, with road safety lessons to be held Copy link
In September, Lietuvos draudimas will again provide free accident insurance for all Kaunas schoolchildren against road accidents as part of its 27-year-old social responsibility campaign “Protect Me.” Together with its partner, Kaunas City…
Analysis

Correction. The article’s statement that, in the event of a road traffic accident, the police must be notified and the damage registered with Lietuvos draudimas is too broad. The referenced check under Article 12 of the Law on Compulsory Motor Third-Party Liability Insurance concerns a situation where the drivers of the vehicles involved in the accident agree on the circumstances and, under the applicable legal rules, agree not to call the police. A more precise formulation would be: in order to obtain an insurance payment, the loss is registered with the insurer, while the police are notified in cases where this is required by the rules on registering road traffic accidents or where it is necessary to record the circumstances of the specific incident. This does not alter the condition of the promotion itself: the cover applies from 1 to 30 September and the payment depends on the nature of the injury.

If a breach of the Road Traffic Rules caused minor impairment of another person’s health, Article 423(2) of the Code provides for a fine of EUR 150-300 for the driver.
According to the notice, the insurance benefit is up to EUR 5,000 and depends on the injury and the nature of the trauma.

Core issue

In September, practical protection for Kaunas schoolchildren will have two layers: an insurance benefit of up to EUR 5,000 under the campaign and administrative liability for the offender. The automatic nature of the insurance does not eliminate obligations under the Road Traffic Rules, because liability arises on the basis of the offender’s act, fault and consequences. The legal question is precise: what administrative liability applies if a schoolchild is injured in traffic as a result of a breach of the Road Traffic Rules. It is resolved under Articles 2, 417, 420 and 423 of the Lithuanian Republic Code of Administrative Offences and, where necessary, Articles 415, 422 and 682. Article 1 of the Code defines its purpose: to protect human rights, and the interests of society and the State, from administrative offences by legal means.

Legal assessment

Under Article 2(1), (3) and (4) of the Code of Administrative Offences, only a natural person whose culpable conduct meets the elements established in the Code may be held liable. Accordingly, the mere occurrence of a traffic accident is not sufficient for the police; a specific breach of the Road Traffic Rules and its causal link to the consequences must be established.

  • If the breach is limited to failure to comply with road signs, road markings or drivers’ duties towards pedestrians, Article 417(1) of the Code provides for a fine of EUR 30-90 for the driver.
  • If the driver’s conduct created a dangerous situation, Article 420(1) of the Code provides for a fine of EUR 170-230 for the driver.
  • If such conduct is committed by a person who does not hold the right to drive, Article 423(2) of the Code provides for a fine of EUR 600-850. The fact of intoxication would substantially affect the legal classification, because Article 423(3) of the Code provides for a fine of EUR 1,200-1,500 where a driver with a blood alcohol concentration of 0.41-1.5 per mille causes minor impairment of health or damage to property. If the vehicle participating in public traffic were not covered by compulsory civil liability insurance, Article 415(1) of the Code provides for a fine of EUR 50-100 for the driver. This is a separate public traffic obligation and is not the same as the accident insurance being provided to schoolchildren as a gift. Under the cited rules of the Lithuanian Transport Safety Administration, the amount of the fine is determined from the average of the sanction set out in the special provision. Departures from that amount depend on the nature of the offence, the form of fault, and mitigating and aggravating circumstances. Any reduction or increase of the fine must be reasoned in the decision in the administrative offence case.
  • Parents or guardians should, according to the notice, report the incident to the police and register the damage in the manner specified by the insurer.
  • For the authority, it is relevant to identify the offender, their condition, the vehicle, the consequences and the applicable article of the Code.
  • The regulations of the Register of Administrative Offences indicate that the register records the articles of the Code, status, penalties, measures of administrative effect and vehicle data. The sources provided do not include case law, so the assessment is based only on the cited legal provisions. If the right to drive were withdrawn, Article 682(1)-(3) of the Code governs seizure of the driving licence and extension of the term where the licence is not submitted on time.

Consequences

Realistically, this initiative does not change the liability regime for drivers, cyclists or scooter riders. It provides additional financial protection for the schoolchild, but the administrative case would proceed according to the elements set out in the Code of Administrative Offences. The practical consequences will depend on the seriousness of the incident:

  • a simple breach of the Road Traffic Rules may result in a fine of EUR 30-90 under Article 417(1) of the Code;
  • minor impairment of health may mean a fine of EUR 150-300 for the driver under Article 423(2) of the Code;
  • an intoxicated driver in such a case falls within the sanction range of EUR 1,200-1,500 under Article 423(3) of the Code;
  • if withdrawal of the right to drive is imposed, its enforcement is linked to seizure of the driving licence under Article 682 of the Code. For schoolchildren and parents, the most practically important point is that, according to the notice, the protection applies automatically from 1 September 2026 until the end of 30 September 2026. The next expected milestone is the entry into force of the protection on 1 September 2026; in the event of a specific incident, the subsequent monitoring points would be the police procedural document and the insurer’s decision on the benefit.
Sources:
Fact-check: incomplete 1 · unverified 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas 1. Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, šių…
6 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas 1. Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, šių įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir draudimo priežiūros institucijos – Lietuvos banko tvirtinamomis standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis. Draudikai, sudarydami draudimo sutartis ryšio priemonėmis, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą, taip pat vadovaujasi šiuo įstatymu. Draudėjo pageidavimu draudikas gali pateikti tiek popierinę, tiek elektroninę draudimo sutartį ir draudimo liudijimą. Žaliąją kortelę išduodantys draudikai taip pat turi vadovautis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais, Biurų tarybos sprendimais dėl žalų administravimo, taip pat atsižvelgti į Biuro ir kitų valstybių nacionalinių draudikų biurų sutarčių sąlygas. 2. Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikia prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Už įprastinės draudimo sutarties sudarymą atsakingi asmenys identifikuojami pagal valstybės registruose tvarkomus duomenis apie transporto priemonių savininkus. Neregistruotos transporto priemonės savininkas identifikuojamas pagal pateiktus asmens tapatybę ir nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinančius dokumentus. Neregistruotinos transporto priemonės savininkas, o kai jis nėra žinomas, transporto priemonės valdytojas identifikuojamas pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sudarant pasienio draudimo sutartį už pasienio draudimo sutarties sudarymą atsakingi asmenys identifikuojami pagal pateiktus asmens tapatybę ir nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinančius dokumentus. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. 3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Draudikas taip pat turi teisę gauti iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (toliau – duomenų bazė) šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą, draudimo sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, susijusią su draudėjo, transporto priemonės identifikavimo duomenimis, draustumu ir žalos atlyginimo atvejais ar jų nebuvimu. 4. Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5. Jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs prašymą sudaryti įprastinę draudimo sutartį ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numerio ženklas, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numerio ženklas žinomas. Už transporto priemonių registraciją Lietuvos Respublikoje atsakinga institucija registracijos duomenis draudikui perduoda šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka per duomenų bazę. 6. Asmeniui, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas įprastinėje draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis draudėjui papildomai išduoda žaliąją kortelę. Jeigu žaliojoje kortelėje nurodoma, kad ji galioja tik Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, tokia žalioji kortelė draudėjui išduodama neatlygintinai. 7. Su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat kitais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis. Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą. Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl 5 transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis. Grupinei draudimo sutarčiai taikomos visos sąlygos, šiame įstatyme nustatytos įprastinei draudimo sutarčiai. 8. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Išimtiniais atvejais pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma dėl į Lietuvos Respubliką įvežamos įsigytos transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu ši transporto priemonė nėra apdrausta. Tokiu atveju pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta, dienos, jeigu asmuo, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pateikia šios transporto priemonės įsigijimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dokumentus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, į Lietuvos Respubliką įvežta transporto priemonė pagal šį įstatymą gali būti apdrausta tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė įregistruojama Lietuvos Respublikoje. 9. Su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai pateikiami raštu. Šiuo ir kitais šiame įstatyme nustatytais informacijos teikimo raštu atvejais informacija teikiama vadovaujantis Draudimo įstatyme nustatytomis informacijos pateikimo draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis. Sutarties šalys turi teisę pareiškimus ir pranešimus teikti ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas apie tai nepranešė draudikui, draudiko pareiškimai ir pranešimai, registruotąja pašto siunta išsiųsti draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, laikomi įteiktais draudėjui. 10. Transporto priemonės valdytojas neturi teisės dėl tos pačios transporto priemonės sudaryti kelių draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu sudarytos kelios draudimo sutartys, pareiga atlyginti žalą dėl eismo įvykio, įvykusio sutampančiu ar iš dalies sutampančiu draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu, tenka paskesnę draudimo sutartį sudariusiam draudikui. 11. Draudimo sutartys ir draudimo liudijimai parengiami naudojant duomenų bazėje esančius duomenis. 12. Su draudiku draudimo sutartį sudarančiam ar sudariusiam asmeniui draudikas išduoda eismo įvykio deklaracijos formą. Taip pat draudikas draudėją informuoja (pažymėdamas draudimo liudijime ar nurodydamas savo interneto svetainėje) apie galimybę pildyti eismo įvykio deklaracijos formą naudojant informacinių technologijų priemones.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Atsakomybė už draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, nesudarymą 1. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai…
43 straipsnis. Atsakomybė už draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, nesudarymą 1. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 2. Nuobaudų taikymas neatleidžia nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį. ŠEŠTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio…
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →