Teisinė prizmė · 2026-08-23
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-23

Atnaujinta: 2026-08-23 17:39
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Kaipkada.lt
Lietuviai skaičiuoja algas, o Šveicarija ieško 85 tūkst. darbuotojų: kai kur siūlo iki 6500 eurų per mėnesį Kopijuoti nuorodą
Lietuviai skaičiuoja algas, o Šveicarija ieško 85 tūkst. darbuotojų: kai kur siūlo iki 6500 eurų per mėnesį Vienas vakaras, telefonas rankoje ir keli darbo skelbimai „dėl įdomumo“. Lietuvoje atlyginimas 1500–2000 eurų į rankas jau gali…
https://www.kaipkada.lt/naujienos/lietuviai-skaiciuoja-algas-o-sveicar
Analizė
reglamentuojamų profesinių kvalifi… 2 straipsnisDK 2 straipsnisreglamentuojamų profesinių kvalifi… 1 straipsnis
Pagal Lietuvos ir Šveicarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio 1 dalį, atlyginimas už samdomą darbą gali būti apmokestinamas Šveicarijoje, jeigu darbas faktiškai atliekamas Šveicarijoje.
Pagal Sutarties 23 straipsnį, kai Lietuvos rezidento pajamos gali būti apmokestinamos Šveicarijoje, Lietuva leidžia iš Lietuvos pajamų mokesčio atimti Šveicarijoje sumokėtam pajamų mokesčiui lygią sumą.

Esmė

Lietuviui, svarstančiam darbą Šveicarijoje, pagrindinė teisinė rizika yra sutarties, mokesčių ir kvalifikacijos statusas. Didelis bruto atlyginimas teisiškai nieko negarantuoja, jeigu neaišku, kas yra darbdavys, kur atliekamas darbas ir kokios išmokos lieka po apmokestinimo. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos ir Šveicarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnį, 23 straipsnį, Darbo kodekso 1 ir 2 straipsnius, Užimtumo įstatymo 1 straipsnį ir darbo užsienyje sutartims taikomas taisykles.

Teisinis vertinimas

Išimtis taikoma tik tada, kai vienu metu tenkinamos trys 15 straipsnio 2 dalies sąlygos:

  • darbuotojas Šveicarijoje per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas;
  • atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra Šveicarijos rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu;
  • atlyginimas nepriskiriamas darbdavio nuolatinei buveinei ar nuolatinei bazei Šveicarijoje.

Jeigu šios sąlygos nesueina kartu, skelbime nurodyti 4000, 5000 ar 6500 eurų turi būti vertinami kaip suma, kurios mokestinis rezultatas priklausys nuo darbo atlikimo vietos ir darbdavio statuso. Tačiau įskaitymas negali viršyti tos Lietuvos mokesčio dalies, kuri priskiriama Šveicarijoje apmokestinamoms pajamoms. Darbo sutarties turinys turi būti nurodytas pagal pateiktų taisyklių 18 punktą:

  • šalies pavadinimas;
  • darbdavys;
  • samdos trukmė;
  • darbo pobūdis;
  • atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka;
  • socialinio draudimo įnašų dydis ir mokėjimo tvarka;
  • darbo paieškos ir įdarbinimo išlaidų kompensavimo tvarka.

Jeigu įdarbinama per tarpininką, pagal taisyklių 15 punktą sutartyje su užsienio darbdaviu turi būti aptarti kvalifikacijos reikalavimai, darbo trukmė, atlyginimo tvarka, socialinis draudimas, kompensacija ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju ir buities sąlygos. Tai svarbu, nes teisėtas tarpininkavimas turi būti patikrinamas pagal sutartinius įsipareigojimus. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 1 straipsnis nustato kvalifikacijų pripažinimo principus ir procedūras Lietuvoje. To paties įstatymo 2 straipsnis taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje. Pateikti Lietuvos šaltiniai nepagrindžia išvados, kad lietuvio gydytojo, slaugytojo, mokytojo ar architekto kvalifikacija automatiškai leis dirbti Šveicarijoje.

Pasekmės

Praktinė išvada darbuotojui yra skaičiuoti ne reklaminę algą, o teisiškai patikrinamą darbo pasiūlymą. Prieš pasirašant sutartį reikia turėti aiškų atsakymą į tris dalykus:

  • ar darbas bus faktiškai atliekamas Šveicarijoje pagal Sutarties 15 straipsnį;
  • ar 183 dienų, darbdavio rezidavimo ir nuolatinės buveinės sąlygos gali pakeisti apmokestinimo vietą;
  • ar sutartyje įrašyti atlyginimas, socialinis draudimas, darbo trukmė, darbdavys ir išlaidų kompensavimas.

Lietuvos darbdaviams ši istorija svarbi dėl Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų principų: laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo ir darbo santykių stabilumo. Šios normos neuždraudžia darbuotojui rinktis Šveicarijos, bet rodo, kad konkurencija dėl darbuotojų pirmiausia virsta atlygio ir sąlygų klausimu. Lauktinas dokumentas yra individualus darbdavio pasiūlymas su darbo, atlygio, socialinio draudimo ir išlaidų sąlygomis.

Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A…
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2005 m. gruodžio 22 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyventojų Pajamų MOKESČIO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMas (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2004, Nr. 73-2535; 2005, Nr. 76-2743) 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo…
37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus toje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje, įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą. 3. 4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma. 5. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų. 6. 7. Per investicinę sąskaitą gautų pajamų dvigubas apmokestinimas panaikinamas leidžiant atimti užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS MOKESČIO ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo…
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — Sekunde.lt
Panevėžio centre – kaimynystė su kaprizais Kopijuoti nuorodą
Kur baigiasi miestiečių teisė į naktinį gyvenimą ir prasideda teisė į ramybę? Dar tik prieš nepilną mėnesį naujose patalpose Savanorių aikštėje duris atvėręs kokteilių baras „Kaprizai“ jau sulaukė gyventojų skundų dėl triukšmo –…
https://sekunde.lt/panevezio-centre-kaimynyste-su-kaprizais
Analizė
triukšmo valdymo įstatymas 22 straipsnistriukšmo valdymo įstatymas 27 straipsnistriukšmo valdymo įstatymas 13 straipsnis
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą juridinis asmuo, užsiimantis prekyba, tokius reikalavimus turi įvykdyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą.

Esmė

„Kaprizų“ veiklos tęstinumą lems ne skundų skaičius, o tai, ar kompetentinga institucija nustatys teisiškai reikšmingą triukšmo pažeidimą. Praktinė rizika barui yra dvejopa: atsakingų asmenų baudos už viešosios rimties trikdymą ir laikini veiklos ribojimai triukšmo šaltiniui. Tikslus spręstinas klausimas yra toks: ar baro muzika ir lankytojų keliami garsai sudaro triukšmo pažeidimą pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnį, 27 straipsnį ir ANK 488 straipsnį. Alkoholio licencijos ribojimo materialiosios normos tarp pateiktų šaltinių nėra, todėl jos pagrindų plėsti negalima.

Teisinis vertinimas

Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nakties triukšmą sieja su laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. ir miego trikdymo rodikliu. Tai sutampa su gyventojų skundų turiniu, nes jie kalba apie naktinę žemų dažnių muziką ir trukdymą ilsėtis ar dirbti. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės taryba tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles. Pagal 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą ji tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius. Pagal 22 straipsnio 3 dalį triukšmo kontrolę atlieka įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos. Baro pareigos kyla tada, kai kontrolės institucija nustato reikalavimus triukšmui mažinti. Policijos vaidmuo yra siauresnis, bet praktiškai reikšmingas. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už garsų dainavimą, muzikos grojimą ar kitus triukšmą keliančius veiksmus, kai trikdoma ramybė, poilsis ar darbas. Bauda asmenims siekia nuo 80 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 300 eurų. Pakartotinis pažeidimas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį vadovams ar atsakingiems asmenims kainuotų nuo 300 iki 400 eurų. Savivaldybė gali eiti ir griežtesniu keliu, jei nustatomi ribinių dydžių viršijimai. Tai būtų teisinis pagrindas riboti ne visą miesto centro naktinį gyvenimą, o konkretų triukšmo šaltinį.

Pasekmės

Artimiausias realus scenarijus yra triukšmo kontrolės procedūra, nes vien gyventojų prašymas savaime dar nenustato pažeidimo. Jei matavimai ar kiti įgaliotos institucijos veiksmai pagrįstų ribinių dydžių viršijimą, barui galėtų būti nurodytos triukšmo mažinimo priemonės. Jei jos nebūtų įvykdytos per 30 kalendorinių dienų, atsirastų atsakomybės rizika pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. Praktiškai barui svarbios trys pasekmių kryptys:

  • baudos atsakingiems asmenims pagal ANK 488 straipsnį;
  • privalomi triukšmo mažinimo reikalavimai pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį;
  • laikinas stacionaraus triukšmo šaltinio veiklos apribojimas pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Gyventojams ši byla svarbi tuo, kad skundas turi virsti institucijos nustatytu pažeidimu arba konkrečiu reikalavimu triukšmo šaltinio valdytojui. Verslui ši byla svarbi tuo, kad administracinės paskirties pastatas pats savaime nepašalina atsakomybės už triukšmą vakaro ir nakties metu.
Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą paskatino Valstybės kontrolės audito rekomendacijos dėl triukšmo valdymo Lietuvoje. Siekta patikslinti strateginio triukšmo kartografavimo ir triukšmo prevencijos planavimo tvarką, geriau įgyvendinti ES aplinkos triukšmo direktyvą ir aiškiau paskirstyti savivaldybių bei kitų institucijų funkcijas. Pagrindinis argumentas buvo, kad esama triukšmo valdymo sistema nepakankamai veiksminga; pateiktuose dokumentų fragmentuose konkrečių prieštaravimų nematyti.

Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 134 straipsnis (statute)
134 straipsnis. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos, loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba…
134 straipsnis. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos, loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas 1. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Loterijos bilietų pardavimas prekybos vietose arba laimėjimų už šiose vietose įsigytus bilietus išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 4. Interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų už tokiu ryšiu įsigytus bilietus išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 6. Loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 8. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. 9. Šio straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 10. Už šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 489 straipsnis (statute)
489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas 1. Piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų…
489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas 1. Piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Už šio straipsnio 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažini 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.)…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų dienos vidurkis.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis.“ 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 10 dalį. 4. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“ 5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Pagrindinio kelio ruožas – magistralinio, krašto ar rajoninio valstybinės reikšmės kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 121 dalimi: „121. Pramoninės veiklos zona – teritorija, kurioje ūkio subjektai vykdo veiklą, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.“ 7. Papildyti 2 straipsnį 211 dalimi: „211. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis (NS) – rodiklis, kuriuo išreiškiamas ilgalaikio triukšmo sukeltą stiprų dirginimą patiriančių žmonių skaičius, pagal kurį nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioritetas ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę: Šioje formulėje: ni – atitinkamo Ldvn triukšmo lygio triukšmo veikiamame pastate gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomų pacientų skaičius; Ldvn,i – dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygis Ldvn ties nagrinėjamo pastato fasadu.“ 8. Papildyti 2 straipsnį 212 dalimi: „212. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“ 9. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti.“ 10. Papildyti 2 straipsnį 261 dalimi: „261. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas.“ 11. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 27 dalį. 12. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų vakaro vidurkis.“ 13. Papildyti 2 straipsnį 29 dalimi: „29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — JP.lt
Krekenavoje neblaivus vyras vairavo „Peugeot“ – įpūtė 2,53 promilės Kopijuoti nuorodą
Panevėžio rajone neblaivus vyras vairavo automobilį – jam nustatytas 2,53 promilės girtumas. Policijos duomenimis, rugpjūčio 21 dieną apie 19.28 val. Krekenavoje, Birutės aikštėje, automobilį „Peugeot 307“ vairavo 1958 metais gimęs…
https://jp.lt/krekenavoje-neblaivus-vyras-vairavo-peugeot-ipute-253-pr
Analizė
BK 2811 straipsnisBK 2 straipsnis
Praktinis lūžis čia yra ne eismo įvykis ar žala, bet pati vairavimo būsena: Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis kriminalizuoja vairavimą nuo 1,51 promilės.
Jeigu šie faktai bus patvirtinti, sankcijos rėmas yra aiškus: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Esmė

Krekenavoje sustabdytam vairuotojui byla juda baudžiamąja, o ne administracine vaga, nes nurodytas 2,53 promilės neblaivumas viršija 1,51 promilės ribą. Naujienos faktas apsiriboja tuo, kad 1958 m. gimęs vyras vairavo „Peugeot 307“, jam įteiktas šaukimas į apklausą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tikslus teisinis klausimas bus toks: ar jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šis klausimas sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir bendrąsias atsakomybės sąlygas pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3–5 dalis. Pagal šias nuostatas būtina nustatyti kaltę, sudėties atitikimą ir bausmę skirti tik pagal įstatymą.

Teisinis vertinimas

Pateikti duomenys atitinka pagrindinius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies požymius: vairuota motorinė transporto priemonė ir nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. 2,53 promilės rodmuo yra 1,02 promilės didesnis už baudžiamosios atsakomybės ribą, todėl ginčas pirmiausia suktųsi apie patikrinimo teisėtumą ir vairavimo faktą.

  • Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3.2 punktą policijos pareigūnas nušalina vairuotoją ir pristato medicininei apžiūrai, kai iškvėptame ore nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės.
  • Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų neblaivumo nustatymo taisyklių 3 punktą medicininė apžiūra taikoma ir tada, kai patikrinimu nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės.
  • Šaukimo į apklausą įteikimas dera su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, nes asmuo nurodytas kaip įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalis apima pakartotinį vairavimą esant daugiau kaip 0,4, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumui. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 8 dalis taip pat rodo, kad eismo įvykio su padariniais bylose neblaivumas siejamas su 0,41 promilės ir daugiau, bet ši byla grindžiama specialiąja 281¹ straipsnio norma.

Pasekmės

Realistiškas pirmas scenarijus yra kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį palaikymas, jei tyrimas patvirtins vairavimą ir 2,53 promilės rezultatą. Antras scenarijus priklausytų nuo neblaivumo nustatymo procedūros, nes daugiau kaip 1,5 promilės pagal pateiktas taisykles siejama su pristatymu medicininei apžiūrai. Jeigu procedūriniai duomenys ir vairavimo faktas bus nuoseklūs, bylos baigtį daugiausia lems kaltės ir sudėties vertinimas pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3–4 dalis. Ji svarbi ir policijai, nes daugiau kaip 1,5 promilės riba įjungia nušalinimo bei medicininės apžiūros mechanizmą.

Šaltiniai:
Faktų patikra: nepilna 1 · patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 8. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 9. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 10. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Klauskite apie tai giliau →

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →