Legal prism · 2026-08-23
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-23

Updated: 2026-08-23 17:39
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Kaipkada.lt
Lithuanians are counting their wages while Switzerland is looking for 85,000 workers, with some jobs offering up to €6,500 a month Copy link
As Lithuanians weigh local salaries of €1,500-€2,000 take-home pay, Swiss job ads offering €4,000, €5,000 or even more than €6,000 a month can look striking. Switzerland is facing a serious labor shortage, with around 85,000 workers…
Analysis
Under Article 15(1) of the Lithuania-Switzerland Double Taxation Convention, remuneration from employment may be taxed in Switzerland if the work is actually performed in Switzerland.
Under Article 23 of the Convention, where income of a Lithuanian resident may be taxed in Switzerland, Lithuania allows a deduction from Lithuanian income tax equal to the income tax paid in Switzerland.

Core issue

For a Lithuanian considering employment in Switzerland, the principal legal risk concerns the status of the contract, taxation and professional qualification. A high gross salary legally guarantees nothing if it is unclear who the employer is, where the work is performed and what payments remain after taxation. This is determined under Articles 15 and 23 of the Lithuania-Switzerland Double Taxation Convention, Articles 1 and 2 of the Labour Code, Article 1 of the Law on Employment and the rules applicable to contracts for work abroad.

Legal assessment

The exception applies only where the three conditions in Article 15(2) are satisfied simultaneously:

  • the employee is present in Switzerland for no more than 183 days in any twelve-month period;
  • the remuneration is paid by, or on behalf of, an employer who is not a resident of Switzerland;
  • the remuneration is not borne by a permanent establishment or fixed base of the employer in Switzerland.

If these conditions are not met cumulatively, the advertised EUR 4,000, EUR 5,000 or EUR 6,500 must be assessed as an amount whose tax outcome will depend on the place where the work is performed and the employer’s status. However, the credit may not exceed that part of the Lithuanian tax attributable to the income taxable in Switzerland. The content of the employment contract must be specified in accordance with paragraph 18 of the submitted rules:

  • the name of the country;
  • the employer;
  • the duration of employment;
  • the nature of the work;
  • the amount of remuneration and the payment procedure;
  • the amount of social insurance contributions and the payment procedure;
  • the procedure for reimbursing job-search and employment-related expenses.

Where employment is arranged through an intermediary, paragraph 15 of the rules requires the contract with the foreign employer to address qualification requirements, duration of work, remuneration arrangements, social insurance, compensation in the event of illness or accident, and living conditions. This matters because lawful intermediation must be verifiable by reference to contractual obligations. Article 1 of the Law on the Recognition of Regulated Professional Qualifications establishes the principles and procedures for recognition of qualifications in Lithuania. Article 2 of the same law applies to all nationals of Member States seeking to work in a regulated profession in the Republic of Lithuania. The Lithuanian sources provided do not support the conclusion that the qualification of a Lithuanian doctor, nurse, teacher or architect will automatically permit work in Switzerland.

Consequences

The practical conclusion for the employee is to calculate not the advertised salary, but the legally verifiable job offer. Before signing the contract, there must be a clear answer to three issues:

  • whether the work will actually be performed in Switzerland within the meaning of Article 15 of the Convention;
  • whether the 183-day rule, the employer’s residence and permanent establishment conditions may alter the place of taxation;
  • whether the contract specifies remuneration, social insurance, duration of work, the employer and reimbursement of expenses.

For Lithuanian employers, this issue is significant in light of the principles enshrined in Article 2 of the Labour Code: freedom to choose work, fair remuneration and stability of employment relations. These rules do not prohibit an employee from choosing Switzerland, but they show that competition for employees primarily becomes a matter of remuneration and working conditions. The expected document is an individual employer’s offer setting out the terms of work, remuneration, social insurance and expenses.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A…
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2005 m. gruodžio 22 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyventojų Pajamų MOKESČIO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMas (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2004, Nr. 73-2535; 2005, Nr. 76-2743) 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo…
37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas 1. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus toje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje, įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą. 3. 4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma. 5. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų. 6. 7. Per investicinę sąskaitą gautų pajamų dvigubas apmokestinimas panaikinamas leidžiant atimti užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS MOKESČIO ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo…
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo. 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Original — Sekunde.lt
In central Panevėžys, a neighbor with its own “Caprices” - Sekunde.lt Copy link
Where does residents’ right to nightlife end and the right to peace and quiet begin? Less than a month after the cocktail bar “Kaprizai” opened in new premises on Savanorių Square, it has already drawn noise complaints from residents, who…
Analysis
Under Article 22(4)(2) of the Law on Noise Management, a legal person engaged in trade must comply with such requirements no later than within 30 calendar days.
Under Article 27(2)(1) of the Law on Noise Management, municipal institutions, together with the Ministry of Health or an institution authorised by it, have the right temporarily to restrict the operation of stationary noise sources.

Core issue

The continuity of “Kaprizai” operations will depend not on the number of complaints, but on whether the competent authority establishes a legally relevant noise violation. The practical risk for the bar is twofold: fines for responsible persons for disturbing public peace and temporary operational restrictions on the noise source. The precise issue to be resolved is this: whether the bar’s music and sounds caused by patrons constitute a noise violation under Article 22 and Article 27 of the Law on Noise Management and Article 488 of the Code of Administrative Offences. The substantive rule for restricting an alcohol licence is not among the sources provided, and therefore its grounds cannot be expanded.

Legal assessment

Article 2(9) of the Law on Noise Management links night-time noise to the period from 10 p.m. to 7 a.m. and to the sleep disturbance indicator. This corresponds to the content of the residents’ complaints, as they refer to low-frequency music at night and interference with rest or work. Under Article 13(1)(2) of the Law on Noise Management, the municipal council approves rules for noise prevention in public places. Under Article 13(1)(3), it approves noise indicators within the municipal territory. Under Article 22(3), noise control is carried out by authorised state and municipal institutions. The bar’s obligations arise when the control authority imposes requirements to reduce noise. The role of the police is narrower, but practically significant. Article 488(1) of the Code of Administrative Offences provides for liability for loud singing, playing music, or other noise-generating actions where peace, rest, or work is disturbed. The fine for individuals ranges from EUR 80 to EUR 200, and for heads of legal persons or other responsible persons from EUR 200 to EUR 300. A repeated offence under Article 488(2) would cost heads or responsible persons from EUR 300 to EUR 400. The municipality may also take a stricter route if exceedances of limit values are established. This would be the legal basis for restricting not the entire nightlife of the city centre, but a specific noise source.

Consequences

The nearest realistic scenario is a noise control procedure, because a residents’ request alone does not in itself establish a violation. If measurements or other actions by an authorised authority substantiated an exceedance of limit values, the bar could be ordered to implement noise reduction measures. If they were not implemented within 30 calendar days, a risk of liability would arise under Article 22(7) of the Law on Noise Management. In practical terms, three categories of consequences are relevant for the bar:

  • fines for responsible persons under Article 488 of the Code of Administrative Offences;
  • mandatory noise reduction requirements under Article 22(4) of the Law on Noise Management;
  • temporary restriction of the operation of a stationary noise source under Article 27(2)(1) of the Law on Noise Management. For residents, the significance of this case is that the complaint must become either a violation established by an authority or a specific requirement addressed to the operator of the noise source. For businesses, the significance of this case is that the administrative designation of the building does not in itself exclude liability for noise during evening and night-time hours.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was prompted by recommendations from the National Audit Office concerning noise management in Lithuania. The aim was to clarify the procedure for strategic noise mapping and noise prevention planning, to better implement the EU Environmental Noise Directive, and to allocate the functions of municipalities and other institutions more clearly. The principal argument was that the existing noise management system was insufficiently effective; the excerpts from the documents provided do not disclose any specific objections.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 134 straipsnis (statute)
134 straipsnis. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos, loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba…
134 straipsnis. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos, loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas 1. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Loterijos bilietų pardavimas prekybos vietose arba laimėjimų už šiose vietose įsigytus bilietus išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 4. Interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų už tokiu ryšiu įsigytus bilietus išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 6. Loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 8. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. 9. Šio straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 10. Už šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 489 straipsnis (statute)
489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas 1. Piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų…
489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas 1. Piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Už šio straipsnio 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažini 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.)…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų dienos vidurkis.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis.“ 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 10 dalį. 4. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“ 5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Pagrindinio kelio ruožas – magistralinio, krašto ar rajoninio valstybinės reikšmės kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 121 dalimi: „121. Pramoninės veiklos zona – teritorija, kurioje ūkio subjektai vykdo veiklą, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.“ 7. Papildyti 2 straipsnį 211 dalimi: „211. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis (NS) – rodiklis, kuriuo išreiškiamas ilgalaikio triukšmo sukeltą stiprų dirginimą patiriančių žmonių skaičius, pagal kurį nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioritetas ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę: Šioje formulėje: ni – atitinkamo Ldvn triukšmo lygio triukšmo veikiamame pastate gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomų pacientų skaičius; Ldvn,i – dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygis Ldvn ties nagrinėjamo pastato fasadu.“ 8. Papildyti 2 straipsnį 212 dalimi: „212. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“ 9. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti.“ 10. Papildyti 2 straipsnį 261 dalimi: „261. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas.“ 11. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 27 dalį. 12. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų vakaro vidurkis.“ 13. Papildyti 2 straipsnį 29 dalimi: „29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
Original — JP.lt
Drunk man drove a Peugeot in Krekenava, blew 2.53 permille Copy link
In Panevezys district, a drunk man was caught driving with a blood alcohol level of 2.53 permille. Police say that on August 21 at about 7:28 p.m., a man born in 1958 was driving a Peugeot 307 in Birutes Square in Krekenava. He was served…
Analysis

Correction. The article’s statement that drivers are deemed intoxicated above 0.4 per mille is incomplete. The wording of the Law on Road Traffic Safety referred to links the 0.4 per mille threshold to the general regime for the permitted concentration while driving. A factual check indicates that novice drivers and drivers in certain categories are deemed intoxicated once they exceed 0 per mille. A more precise formulation would be: the general permitted limit is 0.4 per mille, but zero tolerance applies to certain drivers, while criminal liability under Article 281¹ of the Criminal Code begins at 1.51 per mille.

The practical turning point here is not a traffic accident or damage, but the state of driving itself: Article 281¹(1) of the Criminal Code criminalises driving from 1.51 per mille.
If these facts are confirmed, the sanction framework is clear: a fine, arrest, or imprisonment for up to one year.

Core issue

For the driver stopped in Krekenava, the case is proceeding as a criminal matter rather than an administrative one, because the reported intoxication level of 2.53 per mille exceeds the 1.51 per mille threshold. The reported facts are limited to the following: a man born in 1958 was driving a Peugeot 307, was served with a summons for questioning, and a pre-trial investigation was opened. The precise legal question will be whether he drove a motor vehicle while intoxicated, where an intoxication level of 1.51 per mille or more was established. This question is assessed under Article 281¹(1) of the Criminal Code and the general conditions for liability under Article 2(3)–(5) of the Criminal Code. Under these provisions, it is necessary to establish guilt, correspondence with the elements of the offence, and to impose punishment only in accordance with the law.

Legal assessment

The information provided corresponds to the main elements of Article 281¹(1) of the Criminal Code: a motor vehicle was driven and an intoxication level exceeding 1.51 per mille was established. The reading of 2.53 per mille is 1.02 per mille above the criminal liability threshold, so any dispute would primarily concern the lawfulness of the testing procedure and the fact of driving.

  • Under point 3.2 of the procedure governing the compulsory removal of vehicles, a police officer removes the driver from driving and brings the driver for a medical examination where more than 1.5 per mille is established in exhaled air.
  • Under point 3 of the intoxication testing rules approved by Government resolution, a medical examination is also applied where testing establishes more than 1.5 per mille.
  • Service of a summons for questioning is consistent with the opening of a pre-trial investigation, since the person is identified as suspected of committing a criminal offence.

Article 427(1) of the Code of Administrative Offences covers repeated driving with an intoxication level of more than 0.4 but not more than 1.5 per mille. Article 281(8) of the Criminal Code also shows that, in traffic accident cases involving consequences, intoxication is linked to 0.41 per mille or more, but this case is based on the special provision in Article 281¹.

Consequences

The realistic first scenario is the maintenance of a charge under Article 281¹(1) of the Criminal Code if the investigation confirms the fact of driving and the 2.53 per mille result. The second scenario would depend on the procedure for establishing intoxication, because, under the rules cited, a level above 1.5 per mille is linked to being brought for a medical examination. If the procedural data and the fact of driving are consistent, the outcome of the case will mainly depend on the assessment of guilt and the elements of the offence under Article 2(3)–(4) of the Criminal Code. This is also important for the police, because the threshold of more than 1.5 per mille triggers the mechanism for removal from driving and medical examination.

Fact-check: incomplete 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 8. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 9. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 10. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →