Teisinė prizmė · 2026-08-14
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-14

Atnaujinta: 2026-08-14 18:09
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Pareikštas įtarimas socialiniame tinkle šaunamuosius ginklus demonstravusiam vyrui Kopijuoti nuorodą
Pareikštas įtarimas socialiniame tinkle šaunamuosius ginklus demonstravusiam vyrui Telšių apylinkės prokuratūra vadovauja ikiteisminiam tyrimui, kuris pradėtas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Vyrui…
https://prokuraturos.lt/lt/pareikstas-itarimas-socialiniame-tinkle-sau
Analizė
BK 253 straipsnisBK 255 straipsnisBK 2532 straipsnis
Aštriausia kvalifikavimo vieta yra ne „TikTok“ platforma, o klausimas, ar paimtas komplektas pasiekia trijų šaunamųjų ginklų arba didelio šaudmenų kiekio slenkstį.
Paimti ginklai ir 82 šoviniai išlieka ne tik įrodymų, bet ir proceso kontrolės objektu.

Esmė

Vyrui realiai gresia ne tik bauda ar trumpalaikė procesinė kontrolė, bet ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Bylos svoris gali išaugti, jeigu savadarbis automatinis ginklas, „Beretta“, kiti paimti daiktai ar 82 šoviniai bus teisiškai įvertinti pagal griežtesnę Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį. Naujienos faktas yra siauras: po „TikTok“ transliacijos ir pranešimų apie grasinimus pareigūnai sulaikė neblaivų vyrą, o kratos metu paėmė ginklus ir šaudmenis. Tikslus teisinis klausimas yra, ar jis neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo ar gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Ši riba lemia bausmės logiką: 1 dalis leidžia baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o 2 dalis numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Teisinis vertinimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 1 dalį atsakomybė galima tik už veiką, kuri buvo uždrausta jos padarymo metu. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalį nepakanka paimtų daiktų sąrašo, nes turi būti įrodyta kaltė ir galimybė reikalauti teisėto elgesio. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalį veika turi atitikti konkrečią nusikaltimo sudėtį, todėl tyrimo ašis bus leidimo nebuvimas ir disponavimo forma.

  • Prokuratūra turės pagrįsti bent vieną Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą: gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.
  • Įtariamasis turi procesinį interesą ginčyti daiktų teisinę prigimtį, leidimo nebuvimą, disponavimo ryšį ir kaltę.
  • Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnį įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis ar kiti asmenys gali pateikti tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus. Šioje byloje transliacija nėra vien viešas pasirodymas socialiniame tinkle; ji gali būti įrodymų grandinės pradžia dėl faktinio ginklų turėjimo.

Baudžiamojo kodekso 255 straipsnis čia būtų kitokios prigimties norma, nes ji kalba apie teisėtai turimo ginklo laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą dėl neatsargumo. Todėl, remiantis pateiktais faktais apie neteisėtai laikomus ginklus, tyrimo centras lieka Baudžiamojo kodekso 253 straipsnis, o ne teisėto ginklo taisyklių pažeidimas. Baudžiamojo kodekso 2532 straipsnis dėl kontrabandos būtų aktualus tik tada, jeigu būtų tiriamas ginklų ar šaudmenų gabenimas per valstybės sieną, tačiau tokio fakto pateiktoje žinioje nėra.

Pasekmės

Praktiškai vyrui dabar svarbiausia, ar tyrimas liks prie Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalies, ar bus grindžiamas 253 straipsnio 2 dalimi. Pirmuoju atveju teismas galėtų rinktis iš kelių sankcijų, įskaitant baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Antruoju atveju bausmių pasirinkimas susiaurėtų iki laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų. Toks grąžinimas šioje situacijoje praktiškai priklausytų nuo to, ar daiktai dar reikalingi kvalifikavimui, tyrimams ir kaltės įrodinėjimui. Rinkai ši istorija nėra apie legalios prekybos taisyklių pasikeitimą, nes pateikti šaltiniai rodo baudžiamąją, o ne reguliacinę bylą. Ji svarbi ginklų kontrolės institucijoms, nes pateiktuose šaltiniuose valstybės institucijų funkcija siejama su neteisėtos ginklų apyvartos kontrole. Toliau lauktinas tyrimo sprendimas dėl galutinės kvalifikacijos pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 arba 2 dalį.

Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Faktų patikra: patvirtinta 2
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 253 straipsnis (statute)
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo…
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 255 straipsnis (statute)
255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo…
255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2532 straipsnis (statute)
2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip…
2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas 1. Tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — tv3.lt
Žlabių šeimos ir mirusio kūdikio drama pasiekė kulminaciją: štai kas laukia šeimos vaikų Kopijuoti nuorodą
Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė teigia, kad šiandien vaiko teisių gynėjai priėmė sprendimą dėl pagalbos poreikio šeimai. Pervertinant vaikų situaciją šeima…
https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/zlabiu-seimos-ir-mirusio-kudikio-d
Analizė
vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 50 straipsnisvaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 59 straipsnisvaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 49 straipsnis
Šeimos vaikams šiuo metu gresia ne automatinis paėmimas, o privalomai organizuojama pagalba ir atvejo vadybos kontrolė.
Šioje byloje ribą brėžia ne tėvų pasaulėžiūra, o įrodytas vaikų sveikatos, ugdymo ir saugumo poreikių neužtikrinimas pagal 37 ir 36-5 straipsnius.

Esmė

Esminė įžvalga tokia: tarnybos sprendimas dėl pagalbos poreikio reiškia, kad byla dar yra pagalbos, o ne galutinio atskyrimo nuo tėvų stadijoje. Naujienos faktas siauras: 2026 m. rugpjūčio 14 d. pranešta, kad šeimai inicijuojama pagalba per Ukmergės socialinių paslaugų centrą. Tikslus teisinis klausimas yra, ar nustatytos aplinkybės sudaro tik pagalbos šeimai poreikį pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnį, ar jau vaiko apsaugos poreikį ir paėmimo pagrindą pagal 36-5 straipsnį. Šis klausimas sprendžiamas ir pagal institucijų kompetencijos ribas, nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 47, 49, 50 ir 59 straipsniuose.

Teisinis vertinimas

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą Tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises savivaldybių teritorijose visą parą. Tai suteikia pagrindą reaguoti į medikų, švietimo ar socialinių paslaugų signalus, bet ne panaikina būtinybę įrodyti konkrečią grėsmę vaikui. Pagal 37 straipsnio 1 dalį atvejo vadybos tikslas yra rasti geriausią sprendimą ir suteikti šeimai pagalbą, kuri leistų pačiai pasiekti pokyčius. Pagal 37 straipsnio 2 dalį atvejo vadybininkas skiriamas, kai pranešimas apie galimą pažeidimą pagrįstas ir reikia vertinti pagalbos poreikį arba nustatomas vaiko apsaugos poreikis. Todėl dabartinis sprendimas dėl pagalbos dera su šia seka, nes šeimai nurodomi sveikatos priežiūros, ugdymo, kasdienių poreikių, gyvenimo ir higienos sąlygų klausimai.

  • Tėvų pareiga šioje stadijoje yra bendradarbiauti su atvejo vadybininku ir specialistų grupe.
  • Tarnybos pareiga yra veikti pagal vaiko interesą, bet remtis konkrečiais vaiko saugumo, sveikatos, raidos ar ugdymo poreikiais.
  • Sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir teisėsaugos atstovai pagal 37 straipsnio 2 dalį turi dalyvauti specialistų grupėje, kai yra kviečiami. Vaiko paėmimas būtų teisėtas tik peržengus aukštesnį slenkstį, nustatytą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36-5 straipsnio 1 dalyje. Reikia nustatyti, kad nepavyksta užtikrinti saugios aplinkos kitomis priemonėmis ir išlieka realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui. Alternatyviai turi būti matoma, kad taikant priemones tėvai nededa pastangų, nekeičia elgesio, o pavojus gali sukelti reikšmingą žalą sveikatai ar grėsti gyvybei. Šeimos gyvenimo būdas, gimdymas namuose, požiūris į skiepus ar alternatyvų ugdymą savaime nėra paėmimo pagrindas pagal pateiktas normas. Teisinis svoris atsiranda tik tada, kai šios aplinkybės susiejamos su konkrečia vaiko teise į sveikatą, gydymą, ugdymą, saugią aplinką ar higienos sąlygas. Pagal 36-5 straipsnio 2 dalį tėvai turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu dalyvauti objektyviai neįmanoma, Tarnyba tą pačią dieną privalo pranešti tėvams nuotolinio ryšio priemonėmis arba raštu. Mirusio kūdikio atžvilgiu praktinė reikšmė pasibaigia, nes pati Tarnyba nurodė, kad sprendimai taikomi tik gyvam vaikui.

Pasekmės

Realistiškai dabar galimi du keliai: šeima priima pagalbą ir lieka atvejo vadybos procese arba atsiranda pagrindas svarstyti griežtesnes vaiko apsaugos priemones. Pirmasis kelias reiškia socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros tęstinumo, ugdymo ir gyvenimo sąlygų stebėseną. Antrasis kelias galimas tik tada, jei pagalba neveikia, tėvai nekeičia elgesio, o vaikams išlieka realus pavojus pagal 36-5 straipsnio 1 dalį. Praktiškai ši istorija svarbi ne tik šeimai, bet ir savivaldybei bei sveikatos priežiūros įstaigoms. Pagal 47 straipsnio 5 dalį vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos privalo bendradarbiauti, todėl informacijos perdavimo klaidos gali keisti sprendimų pagrįstumą. Pagal 59 straipsnio 4 dalį vaiko teisių apsaugos kontrolierius prižiūri ir kontroliuoja vaiko teisių apsaugos teisės aktų vykdymą pagal kompetenciją. Šeimai praktiškai svarbiausia, kad pagalbos priemonės gali tapti įrodymu abiem kryptimis. Priimta ir vykdoma pagalba mažina paėmimo riziką, o atsisakymas bendradarbiauti gali stiprinti Tarnybos argumentą dėl realaus pavojaus. Kitas sekimo taškas yra pirmasis atvejo vadybos posėdis, kuris pagal pateiktą žinią turi įvykti per artimiausias dvi savaites, tai yra iki 2026 m. rugpjūčio 28 d.

Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio atsiradimas. 2. Atvejo vadyba – atvejo vadybininko…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio atsiradimas. 2. Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. 3. Atvejo vadybininkas – atvejo vadybą koordinuojantis specialistas, dirbantis savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ar kitoje įstaigoje, kuriai savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas ir kitokią pagalbą šeimai savivaldybėje. 4. Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės, teisinės, kultūros ir kitokios savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų paslaugos, kurios yra teikiamos paslaugų gavėjo gyvenamosios vietos bendruomenėje, sudarančios sąlygas šeimai savarankiškai spręsti iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudarančios galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje bei skatinančios paslaugų gavėjų savarankiškumą, jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį. 5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos pagal įstatymą skiriamos ar taikomos bausmės ir kitokios teisėtos poveikio priemonės nepilnamečiams. 6. Kompleksinė pagalba – socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemonių derinys, sudarantis sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaiko saugumą, kokybišką šeimos funkcionavimą ir būtiną jos gerovę. 7. Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų grupė, teikianti į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui intensyvią pagalbą ir (ar) bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku, nustačius vaiko apsaugos poreikį. 8. Pagalbos planas – vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų padėti šiems asmenims pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinių bei kitų paslaugų ir socialinės pagalbos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. 9. Reikšminga žala sveikatai – fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir (ar) psichinės sveikatos ir (ar) normalios raidos sutrikdymu. 10. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 11. Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) – socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų atstovams pagal įstatymą, derinys. 12. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai. 13. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 14. Netenka galios 2019-04-20. 15. Vaiko laikinoji priežiūra – visuma veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas. 16. Vaikui nesaugi aplinka – vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. 17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Atvejo vadyba 1. Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir…
37 straipsnis. Atvejo vadyba 1. Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. 2. Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai. Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. 3. Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos teikimą, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. 4. Vaikams, patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais gali būti paskiriamas atvejo vadybininkas, taip pat Švietimo įstatyme garantuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą. 5. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas. 6. Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 363 straipsnio 1 dalyje. 7. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad situacija šeimoje blogėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko fiziniu ar psichiniu saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu. 8. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai. Atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. 9. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikyta atvejo vadyba, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 10. Atvejo vadybos tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 1 dalies redakcija, įsigaliojanti nuo 2011 m. gruodžio 19 d. Niujorke priimto Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos: 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, jos fakultatyvių protokolų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — jonavos žinios
Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos Kopijuoti nuorodą
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimų, priėmė nutarimus skirti baudas ir įspėjimą už pavojingų gaminių pateikimą Lietuvos rinkai. Pavojingais…
https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baudos
Analizė
produktų saugos įstatymo Nr. VIII-… 18 straipsnisproduktų saugos įstatymasproduktų saugos įstatymo Nr. VIII-… 1 straipsnis
Skaudžiausia teisinė pasekmė rinkai yra ta, kad pavojingu pripažintas ne tik paimtas mėginys, o modelis ar visa partija.
Vienas nepavykęs saugos bandymas pagal šią normą gali uždaryti visą konkretaus modelio ar partijos kelią į rinką.

Esmė

Šioms bendrovėms gresia ne vien paskirtos 1 000–5 000 Eur baudos, bet ir realus prekių išėmimas iš rinkos, susigrąžinimas iš vartotojų, sunaikinimas ir ekspertizių išlaidų apmokėjimas. Naujienos faktas: VVTAT pavojingais pripažino elektros gaminius, žaislus, kosmetiką, cemento drožlių plokštes ir kontaktinius klijus. Tikslus teisinis klausimas yra, ar šių gaminių pateikimas ir tiekimas rinkai pažeidė bendrą saugos pareigą ir ar VVTAT pagrįstai taikė rinkos ribojimo priemones bei sankcijas pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnį, 17 straipsnį, 18 straipsnį ir 19 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami ir tiekiami tik saugūs produktai. Pagal 2 straipsnio 1 dalį šis režimas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2023/988, o pagal 2 straipsnio 2 dalį apima rinkai pateikiamus ir tiekiamus gaminius. Ekonominės veiklos vykdytojams tai reiškia kelias aiškias pareigas:

  • rinkai pateikti ir tiekti tik saugius gaminius pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį;
  • paklusti rinkos ribojimo priemonėms, kai gaminys pripažįstamas pavojingu;
  • apmokėti ekspertizės išlaidas, kai ekspertizė nustato pavojingumą pagal 17 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės reikšmė čia lemiama, nes Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis pavojingu laiko gaminio modelį arba visą partiją, iš kurios paimti ėminiai. Todėl elektrinės girliandos, žaislo, kremo ar plokštės byla nėra ginčas tik dėl vieno vieneto laboratorijoje. VVTAT kompetencija remiasi rinkos priežiūros ir ribojimo logika, išdėstyta Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Senesnėje Produktų saugos įstatymo 14 straipsnio redakcijoje kontrolės institucijoms aiškiai buvo numatyta teisė imti bandinius, tikrinti saugą, reikalauti dokumentų ir taikyti rinkos ribojimo priemones. Skirtos 3 100, 3 300, 4 800 ir 5 000 Eur baudos teisiškai dera su griežtesniu rėmu, kai kartu draudžiamas pavojingų gaminių tiekimas rinkai. 5 000 Eur bauda už cemento drožlių plokštes pasiekia šio rėmo viršutinę ribą, nes deklaruota A2-s1,d0 degumo klasė nesutapo su bandymų rezultatu. Pagal 19 straipsnio 6 dalį baudos dydis nustatomas nuo mažiausios ir didžiausios baudos vidurkio, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą.

Pasekmės

Praktiškai įmonėms ir individualią veiklą vykdantiems asmenims dabar svarbiausia ne baudos apskundimo retorika, o VVTAT nurodymų įvykdymas. Šaltiniai pagrindžia šį praktinių pasekmių rinkinį:

  • pavojingų gaminių tiekimo Lietuvos rinkai draudimą;
  • gaminių pašalinimą iš rinkos;
  • gaminių susigrąžinimą iš vartotojų;
  • gaminių sunaikinimą;
  • vartotojų įspėjimą apie riziką;
  • ekspertizės išlaidų apmokėjimą pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį. Vartotojams praktinė pasekmė yra paprasta: įsigyti nurodyti pavojingi produktai neturėtų būti naudojami, o pinigų grąžinimo reikalavimas nukreipiamas pardavėjui. Verslui ši istorija ypač reikšminga dėl kosmetikos SPF ir statybinių gaminių degumo deklaracijų, nes pavojingumas čia kyla iš skirtumo tarp deklaruotos ir faktiškai nustatytos savybės.
Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymas 18 straipsnis (statute)
Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą ar turinčius verslo liudijimą…
Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą ar turinčius verslo liudijimą, individualias įmones, kai jų savininkai yra vieninteliai šių įmonių darbuotojai, ir mažąsias bendrijas, kai jų nariai yra vieninteliai šių bendrovių darbuotojai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Ekonominės veiklos vykdytojų už produktų saugos atitiktį šio įstatymo reikalavimams paskirti atsakingi asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. 19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus 1. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. 2. Tarnybai ar kitai rinkos priežiūros institucijai nusprendus uždrausti pavojingų gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai ar pavojingų paslaugų teikimą, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingą paslaugą suteikusiam ar teikusiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. 3. Ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems Tarnybos ar kitos rinkos priežiūros institucijos reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, susigrąžinti pavojingus gaminius iš vartotojų ir (arba) juos sunaikinti, skiriama nuo 2 500 iki 6 500 eurų bauda. 4. Jeigu pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 2 500 iki 15 000 eurų bauda. 5. Jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6 500 iki 25 000 eurų bauda. 6. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį.
• Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas 1. Šis įstatymas nustato produktų saugos reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką, ekonominės…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas 1. Šis įstatymas nustato produktų saugos reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką, ekonominės veiklos vykdytojų pareigas ir atsakomybę už pavojingų produktų pateikimą ir tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka), produktų saugos rinkoje priežiūros ir produktų pateikimo ir tiekimo rinkai ribojimo, valstybinės produkto saugos ekspertizės pagrindus. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami ir tiekiami tik saugūs produktai. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinamas šio įstatymo priede nurodytas Europos Sąjungos teisės aktas.
• Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus 1. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui…
19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus 1. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. 2. Tarnybai ar kitai rinkos priežiūros institucijai nusprendus uždrausti pavojingų gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai ar pavojingų paslaugų teikimą, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingą paslaugą suteikusiam ar teikusiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. 3. Ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems Tarnybos ar kitos rinkos priežiūros institucijos reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, susigrąžinti pavojingus gaminius iš vartotojų ir (arba) juos sunaikinti, skiriama nuo 2 500 iki 6 500 eurų bauda. 4. Jeigu pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 2 500 iki 15 000 eurų bauda. 5. Jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6 500 iki 25 000 eurų bauda. 6. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime. 7. Baudos skyrimas neatleidžia ekonominės veiklos vykdytojo nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą. 8. Tais atvejais, kai rinkai pateiktas ir tiekiamas pavojingas produktas nebuvo perduotas vartotojams ir (arba) profesionaliems naudotojams ir šį produktą iš rinkos savanoriškai pašalina pats jį pateikęs ir (arba) tiekęs ekonominės veiklos vykdytojas, už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą jam gali būti skiriamas įspėjimas.
Klauskite apie tai giliau →

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →