Legal prism · 2026-08-14
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-14

Updated: 2026-08-14 18:09
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Man Suspected After Displaying Firearms on Social Media | Prosecutor General's Office of the Republic of Lithuania Copy link
The Telšiai District Prosecutor's Office is leading a pre-trial investigation into suspected illegal possession of firearms and ammunition. The man has been formally named a suspect and placed under two restrictive measures: seizure of…
Analysis
The most sensitive point of legal classification is not the TikTok platform, but whether the seized set reaches the threshold of three firearms or a large quantity of ammunition.
The seized weapons and 82 cartridges remain not only evidence, but also objects of procedural control.

Core issue

The man faces not only a fine or short-term procedural control, but also imprisonment for up to five years. The gravity of the case may increase if the homemade automatic weapon, the Beretta, other seized items, or the 82 cartridges are legally assessed under the stricter provision of Article 253(2) of the Criminal Code. The news fact is narrow: following a TikTok broadcast and reports of threats, officers detained an intoxicated man, and during a search seized weapons and ammunition. The precise legal issue is whether, without a permit, he manufactured, acquired, stored, carried, transported, sent, used, or transferred firearms and ammunition within the meaning of Article 253(1) of the Criminal Code. This threshold determines the sentencing framework: paragraph 1 allows for a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years, while paragraph 2 provides for imprisonment from four to eight years.

Legal assessment

Under Article 2(1) of the Criminal Code, liability may arise only for an act that was prohibited at the time it was committed. Under Article 2(3) of the Criminal Code, a list of seized items is not sufficient, because guilt and the possibility of requiring lawful conduct must be proved. Under Article 2(4) of the Criminal Code, the act must correspond to the specific elements of an offence; therefore, the focus of the investigation will be the absence of a permit and the form of possession or control.

  • The prosecution will have to substantiate at least one act specified in Article 253(1) of the Criminal Code: manufacture, acquisition, storage, carrying, transportation, sending, use, or transfer.
  • The suspect has a procedural interest in contesting the legal nature of the items, the absence of a permit, the link to possession or control, and guilt.
  • Under Article 98 of the Code of Criminal Procedure, the suspect, defence counsel, victim, or other persons may submit items and documents relevant to the investigation. In this case, the broadcast is not merely a public appearance on a social network; it may be the starting point of the evidentiary chain concerning actual possession of weapons.

Article 255 of the Criminal Code would be a provision of a different nature here, as it concerns negligent breaches of the rules on storing, carrying, or transporting a lawfully held weapon. Accordingly, based on the facts presented concerning unlawfully held weapons, the focus of the investigation remains Article 253 of the Criminal Code, not a breach of the rules applicable to a lawful weapon. Article 2532 of the Criminal Code, concerning smuggling, would be relevant only if the investigation concerned the transportation of weapons or ammunition across the state border, but no such fact appears in the report provided.

Consequences

In practical terms, the key issue for the man now is whether the investigation remains under Article 253(1) of the Criminal Code or is based on Article 253(2). In the first scenario, the court could choose from several sanctions, including a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years. In the second scenario, the range of penalties would narrow to imprisonment from four to eight years. In this situation, any return of those items would in practice depend on whether they are still needed for classification, examinations, and proof of guilt. For the market, this story is not about a change in the rules governing lawful trade, because the sources provided indicate a criminal, not a regulatory, case. It is important for weapons-control authorities because, in the sources provided, the function of state institutions is linked to the control of unlawful circulation of weapons. The next expected step is an investigative decision on the final legal classification under Article 253(1) or Article 253(2) of the Criminal Code.

Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 253 straipsnis (statute)
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo…
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 255 straipsnis (statute)
255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo…
255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2532 straipsnis (statute)
2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip…
2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas 1. Tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.
Original — tv3.lt
The drama of the Žlabiai family and the dead infant reaches its climax: what awaits the family’s children Copy link
Lina Baranauskienė, head of the Vilnius County division of the State Child Rights Protection and Adoption Service, says child rights specialists today made a decision on the family’s need for support. During the reassessment of the…
Analysis
The family’s children are currently facing not automatic removal, but mandatory organised assistance and case management oversight.
In this case, the line is drawn not by the parents’ worldview, but by proven failure to ensure the children’s health, educational and safety needs under Articles 37 and 36-5.

Core issue

The key insight is this: the Service’s decision on the need for assistance means that the matter remains at the assistance stage, not at the stage of final separation from the parents. The news fact is narrow: on 14 August 2026, it was reported that assistance for the family is being initiated through the Ukmergė Social Services Centre. The precise legal question is whether the established circumstances amount only to a need for family assistance under Article 37 of the Republic of Lithuania Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child, or already to a child protection need and grounds for removal under Article 36-5. This question is also assessed in light of the limits of institutional competence set out in Articles 47, 49, 50 and 59 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child.

Legal assessment

Under Article 50(1)(2) of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child, the Service protects and ensures children’s rights within municipal territories around the clock. This provides a basis for responding to signals from medical, educational or social service bodies, but it does not remove the need to prove a specific threat to the child. Under Article 37(1), the purpose of case management is to find the best solution and provide the family with assistance enabling it to achieve change itself. Under Article 37(2), a case manager is appointed where a report of a possible violation is substantiated and there is a need to assess the need for assistance, or where a child protection need is established. The current decision on assistance is therefore consistent with this sequence, as the issues identified for the family concern healthcare, education, daily needs, living conditions and hygiene.

  • The parents’ duty at this stage is to cooperate with the case manager and the group of specialists.
  • The Service’s duty is to act in the child’s interests, but to rely on concrete needs relating to the child’s safety, health, development or education.
  • Under Article 37(2), representatives of healthcare, education, social services and law enforcement must participate in the specialist group when invited.

Removal of a child would be lawful only if the higher threshold established in Article 36-5(1) of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child were crossed. It must be established that a safe environment cannot be ensured by other measures and that a real danger to physical or mental safety remains. Alternatively, it must be apparent that, despite the application of measures, the parents are not making efforts, are not changing their conduct, and the danger may cause significant harm to health or threaten life. The family’s lifestyle, home birth, views on vaccination or alternative education are not, in themselves, grounds for removal under the cited provisions. Legal significance arises only when those circumstances are linked to a specific child’s right to health, medical treatment, education, a safe environment or hygienic conditions. Under Article 36-5(2), parents have the right to participate during the removal of a child, provided this is consistent with the child’s rights and legitimate interests. If participation is objectively impossible, the Service must notify the parents on the same day by remote means of communication or in writing. In relation to the deceased infant, the practical significance ends, as the Service itself stated that decisions apply only to a living child.

Consequences

Realistically, there are now two possible paths: the family accepts assistance and remains in the case management process, or grounds emerge to consider stricter child protection measures. The first path means monitoring of social services, continuity of healthcare, education and living conditions. The second path is possible only if the assistance does not work, the parents do not change their conduct, and a real danger to the children remains under Article 36-5(1). In practical terms, this case matters not only to the family, but also to the municipality and healthcare institutions. Under Article 47(5), institutions ensuring the protection of children’s rights must cooperate, meaning that errors in the transmission of information may affect the justification of decisions. Under Article 59(4), the Ombudsperson for Child Rights supervises and monitors the implementation of child rights protection legislation within the scope of competence. For the family, the most important practical point is that assistance measures may become evidence in both directions. Accepted and implemented assistance reduces the risk of removal, while refusal to cooperate may strengthen the Service’s argument regarding real danger. The next point to monitor is the first case management meeting, which, according to the reported information, must take place within the next two weeks, that is, by 28 August 2026.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio atsiradimas. 2. Atvejo vadyba – atvejo vadybininko…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio atsiradimas. 2. Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. 3. Atvejo vadybininkas – atvejo vadybą koordinuojantis specialistas, dirbantis savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ar kitoje įstaigoje, kuriai savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas ir kitokią pagalbą šeimai savivaldybėje. 4. Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės, teisinės, kultūros ir kitokios savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų paslaugos, kurios yra teikiamos paslaugų gavėjo gyvenamosios vietos bendruomenėje, sudarančios sąlygas šeimai savarankiškai spręsti iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudarančios galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje bei skatinančios paslaugų gavėjų savarankiškumą, jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį. 5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos pagal įstatymą skiriamos ar taikomos bausmės ir kitokios teisėtos poveikio priemonės nepilnamečiams. 6. Kompleksinė pagalba – socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemonių derinys, sudarantis sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaiko saugumą, kokybišką šeimos funkcionavimą ir būtiną jos gerovę. 7. Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų grupė, teikianti į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui intensyvią pagalbą ir (ar) bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku, nustačius vaiko apsaugos poreikį. 8. Pagalbos planas – vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų padėti šiems asmenims pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinių bei kitų paslaugų ir socialinės pagalbos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. 9. Reikšminga žala sveikatai – fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir (ar) psichinės sveikatos ir (ar) normalios raidos sutrikdymu. 10. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 11. Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) – socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų atstovams pagal įstatymą, derinys. 12. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai. 13. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 14. Netenka galios 2019-04-20. 15. Vaiko laikinoji priežiūra – visuma veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas. 16. Vaikui nesaugi aplinka – vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. 17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Atvejo vadyba 1. Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir…
37 straipsnis. Atvejo vadyba 1. Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. 2. Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai. Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. 3. Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos teikimą, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. 4. Vaikams, patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais gali būti paskiriamas atvejo vadybininkas, taip pat Švietimo įstatyme garantuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą. 5. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas. 6. Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 363 straipsnio 1 dalyje. 7. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad situacija šeimoje blogėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko fiziniu ar psichiniu saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu. 8. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai. Atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. 9. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikyta atvejo vadyba, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 10. Atvejo vadybos tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 1 dalies redakcija, įsigaliojanti nuo 2011 m. gruodžio 19 d. Niujorke priimto Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos: 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, jos fakultatyvių protokolų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Original — jonavos žinios
Companies Fined for Placing Dangerous Products on the Market Copy link
Lithuania’s State Consumer Rights Protection Authority (VVTAT), after reviewing cases involving breaches of the Product Safety Law, issued fines and a warning for placing dangerous products on the Lithuanian market, including electrical…
Analysis
The most severe legal consequence for the market is that it is not only the sampled item that is deemed dangerous, but the model or the entire batch.
One failed safety test under this provision may close the entire route to market for the specific model or batch.

Core issue

These companies face not only the imposed fines of EUR 1,000-5,000, but also the real prospect of products being withdrawn from the market, recalled from consumers, destroyed, and expert examination costs being charged to them. News fact: the VVTAT classified electrical products, toys, cosmetics, cement-bonded particle boards, and contact adhesives as dangerous. The precise legal question is whether the placing and making available of these products on the market breached the general safety obligation, and whether the VVTAT lawfully applied market restriction measures and sanctions under Articles 1, 2, 17, 18, and 19 of the Law of the Republic of Lithuania on Product Safety.

Legal assessment

Under Article 1(2) of the Law of the Republic of Lithuania on Product Safety, the purpose of the law is to ensure that only safe products are placed and made available on the market. Under Article 2(1), this regime applies together with Regulation (EU) 2023/988, and under Article 2(2), it covers products placed and made available on the market. For economic operators, this entails several clear obligations:

  • to place and make available on the market only safe products, pursuant to Article 1(2) of the Law of the Republic of Lithuania on Product Safety;
  • to comply with market restriction measures when a product is classified as dangerous;
  • to pay expert examination costs where the examination establishes dangerousness under Article 17(2).

The significance of expert examination is decisive here, because Article 17(1) of the Law of the Republic of Lithuania on Product Safety treats the product model or the entire batch from which samples were taken as dangerous. Therefore, a case concerning electric string lights, a toy, a cream, or a board is not a dispute solely about a single unit in a laboratory. The VVTAT’s competence is based on the logic of market surveillance and restriction set out in Article 1(1) of the Law of the Republic of Lithuania on Product Safety. An earlier version of Article 14 of the Product Safety Law expressly granted control authorities the right to take samples, verify safety, require documents, and apply market restriction measures. The imposed fines of EUR 3,100, EUR 3,300, EUR 4,800, and EUR 5,000 are legally consistent with a stricter framework in which the making available of dangerous products on the market is also prohibited. The EUR 5,000 fine for cement-bonded particle boards reaches the upper limit of this framework because the declared A2-s1,d0 reaction-to-fire class did not correspond to the test result. Under Article 19(6), the amount of the fine is determined from the average of the minimum and maximum fine, taking into account the nature, duration, and scale of the infringement.

Consequences

In practical terms, the most important issue for companies and self-employed persons now is not the rhetoric of appealing the fine, but compliance with the VVTAT’s instructions. The sources support the following set of practical consequences:

  • prohibition on making dangerous products available on the Lithuanian market;
  • removal of products from the market;
  • recall of products from consumers;
  • destruction of products;
  • warning consumers about the risk;
  • payment of expert examination costs under Article 17(2) of the Law of the Republic of Lithuania on Product Safety.

For consumers, the practical consequence is simple: the specified dangerous products that have been purchased should not be used, and any refund claim should be directed to the seller. For businesses, this case is particularly significant in relation to cosmetics SPF claims and reaction-to-fire declarations for construction products, because the dangerousness here arises from the discrepancy between the declared property and the property actually established.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymas 18 straipsnis (statute)
Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą ar turinčius verslo liudijimą…
Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą ar turinčius verslo liudijimą, individualias įmones, kai jų savininkai yra vieninteliai šių įmonių darbuotojai, ir mažąsias bendrijas, kai jų nariai yra vieninteliai šių bendrovių darbuotojai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Ekonominės veiklos vykdytojų už produktų saugos atitiktį šio įstatymo reikalavimams paskirti atsakingi asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. 19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus 1. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. 2. Tarnybai ar kitai rinkos priežiūros institucijai nusprendus uždrausti pavojingų gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai ar pavojingų paslaugų teikimą, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingą paslaugą suteikusiam ar teikusiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. 3. Ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems Tarnybos ar kitos rinkos priežiūros institucijos reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, susigrąžinti pavojingus gaminius iš vartotojų ir (arba) juos sunaikinti, skiriama nuo 2 500 iki 6 500 eurų bauda. 4. Jeigu pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 2 500 iki 15 000 eurų bauda. 5. Jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6 500 iki 25 000 eurų bauda. 6. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas 1. Šis įstatymas nustato produktų saugos reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką, ekonominės…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas 1. Šis įstatymas nustato produktų saugos reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką, ekonominės veiklos vykdytojų pareigas ir atsakomybę už pavojingų produktų pateikimą ir tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka), produktų saugos rinkoje priežiūros ir produktų pateikimo ir tiekimo rinkai ribojimo, valstybinės produkto saugos ekspertizės pagrindus. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami ir tiekiami tik saugūs produktai. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinamas šio įstatymo priede nurodytas Europos Sąjungos teisės aktas.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus 1. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui…
19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo pažeidimus 1. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. 2. Tarnybai ar kitai rinkos priežiūros institucijai nusprendus uždrausti pavojingų gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai ar pavojingų paslaugų teikimą, gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingą paslaugą suteikusiam ar teikusiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. 3. Ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems Tarnybos ar kitos rinkos priežiūros institucijos reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, susigrąžinti pavojingus gaminius iš vartotojų ir (arba) juos sunaikinti, skiriama nuo 2 500 iki 6 500 eurų bauda. 4. Jeigu pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 2 500 iki 15 000 eurų bauda. 5. Jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6 500 iki 25 000 eurų bauda. 6. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime. 7. Baudos skyrimas neatleidžia ekonominės veiklos vykdytojo nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą. 8. Tais atvejais, kai rinkai pateiktas ir tiekiamas pavojingas produktas nebuvo perduotas vartotojams ir (arba) profesionaliems naudotojams ir šį produktą iš rinkos savanoriškai pašalina pats jį pateikęs ir (arba) tiekęs ekonominės veiklos vykdytojas, už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą jam gali būti skiriamas įspėjimas.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →