⚖️ Teisinė prizmė — 2026-08-12

Referendumo dauguma negalėtų pati savaime panaikinti Konstitucijos 38 straipsnio aiškinimo, pagal kurį šeima saugoma ne vien kaip santuokos forma.

Jei referendumui būtų teikiama siaurinanti formuluotė, jos konstitucinė rizika kiltų ne dėl paties balsavimo, o dėl galimo šeimos santykių dalyvių diskriminavimo.

Esmė

Šeimos sąvokos referendumas pirmiausia nėra ginčas, ar tauta „protinga“, o ginčas dėl konstitucinės iniciatyvos ribų. Jo teisėtumas būtų vertinamas pagal tai, ar siūlomas klausimas dera su jau galiojančia šeimos apsauga ir nediskriminavimo standartu. Kalbama apie patariamąjį referendumą dėl šeimos sąvokos „patikslinimo“. Klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnį, Konstitucijos 38 straipsnį, Konstitucijos 105 straipsnį, Referendumo konstitucinio įstatymo 1 ir 2 straipsnius, Civilinio kodekso 3.2, 3.3 ir 3.5 straipsnius. Vaiko aspektu papildomai taikytinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis, nes šeimos teisinis reguliavimas tiesiogiai siejamas su vaikų interesų apsauga.

Teisinis vertinimas

Konstitucijos 9 straipsnis leidžia svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu, o referendumą skelbia Seimas arba jis skelbiamas pareikalavus ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių. Referendumo konstitucinio įstatymo 1 straipsnis nustato referendumo inicijavimo, paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką, o 2 straipsnis įtvirtina laisvą dalyvavimą, visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę ir slaptą balsavimą. | Norma | Skaičius ar terminas |

• Seimas turi kompetenciją referendumą skelbti įstatymo nustatytais atvejais.
• Rinkimų teisę turintys piliečiai referendume dalyvauja laisvai, lygiai ir slaptai pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 2 straipsnį. Tačiau referendumo procedūros teisėtumas dar neatsako į klausimą, ar pats šeimos apibrėžimo turinys atitiktų Konstituciją. Konstitucijos 38 straipsnis saugo šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, taip pat nustato, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Civilinio kodekso 3.2 straipsnis šeimos teisės šaltiniais laiko Konstituciją, Civilinį kodeksą, įstatymus ir tarptautines sutartis, o papročius leidžia taikyti tik įstatymų numatytais atvejais. Todėl viešoje diskusijoje vartojami moraliniai ar paprotiniai argumentai patys savaime nepakeičia teisės šaltinių hierarchijos. Civilinio kodekso 3.3 straipsnis šeimos reglamentavimą grindžia santuokos savanoriškumu, sutuoktinių lygiateisiškumu, vaikų teisių prioritetu, vaikų auklėjimu šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumu. Civilinio kodekso 3.5 straipsnis leidžia asmenims įgyvendinti šeimos teises savo nuožiūra, bet draudžia jomis piktnaudžiauti kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų sąskaita. Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 105 straipsnį sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Jo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nurodyta, kad šeimos samprata neapsiriboja tradicine santuokos pagrindu kuriama šeima. 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr. KT3-N1/2019 išaiškinta, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsniu, saugomos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą. Referendumo dauguma negalėtų pati savaime panaikinti Konstitucijos 38 straipsnio aiškinimo, pagal kurį šeima saugoma ne vien kaip santuokos forma. Siūlymas „patikslinti“ šeimą teisiškai susidurtų su tuo, kad konstitucinė šeimos samprata jau apima ilgalaikius ryšius, tarpusavio atsakomybę, supratimą, emocinį prieraišumą, pagalbą ir savanorišką pareigų prisiėmimą. Jei referendumui būtų teikiama siaurinanti formuluotė, jos konstitucinė rizika kiltų ne dėl paties balsavimo, o dėl galimo šeimos santykių dalyvių diskriminavimo. Vaiko teisių reguliavimas papildomai riboja politinį šeimos apibrėžimo paprastinimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis reikalauja vadovautis geriausių vaiko interesų prioritetu, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimu. Tas pats straipsnis įtvirtina biologinės šeimos prioritetą, bet tik tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausi trys scenarijai:

• jeigu iniciatoriai nesurenka 300 tūkstančių reikalavimo, referendumo skelbimo konstitucinė prielaida pagal Konstitucijos 9 straipsnį neatsiranda;
• jeigu referendumas paskelbiamas, valstybė turi užtikrinti Referendumo konstitucinio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą laisvą, lygią, tiesioginę ir slaptą balsavimo tvarką;
• jeigu po referendumo būtų priimamas šeimos sampratą siaurinantis teisės aktas, jo atitiktį Konstitucijai galėtų vertinti Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 105 straipsnį. Tai praktiškai svarbu ne tik referendumo iniciatoriams ir Seimui, bet ir šeimoms, kurių ryšiai kyla ne vien iš santuokos. Tai taip pat svarbu vaikų teisių apsaugos institucijoms, nes jų sprendimai pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnį turi remtis konkretaus vaiko interesais, o ne vien abstrakčia šeimos formule. Toliau procedūriškai reikėtų laukti arba piliečių reikalavimo dėl referendumo, paremto ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių, arba Seimo sprendimo skelbti referendumą įstatymo nustatyta tvarka.

Statybvietė netampa uždara teisine sala: purvas ant šaligatvio jau yra savivaldybės taisyklių, o ne vien rangos organizavimo problema.

Pakartotinumas neatsiranda vien dėl to, kad savivaldybė šiemet nustatė tris atvejus skirtingose statybvietėse.

Esmė

Klaipėdos statybviečių byla yra ne statybos leidimų, o miesto švaros režimo vykdymo klausimas. Ji sprendžiama pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimą neteršti gatvių, šaligatvių ir žaliųjų plotų už statybvietės ribų. Naujienoje minima, kad 2026 m. Klaipėdoje nustatyti trys statybviečių tvarkos pažeidimai. Tikslus teisinis klausimas yra toks: ar statybos transportas ir statybvietės prieigos buvo tvarkomos taip, kad už statybvietės ribų neatsirastų tarša. Jei pažeidimas pasikartoja, kvalifikavimui reikšmingas ir Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnis, siejantis pakartotinumą su vienų metų laikotarpiu po administracinio nurodymo įvykdymo arba nutarimo įsiteisėjimo.

Teisinis vertinimas

Pagal Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles statybos proceso dalyviai turi aiškias pareigas:

• transportas turi būti eksploatuojamas taip, kad nebūtų teršiama už statybvietės esanti aplinka;
• saugomi gatvių, šaligatvių ir žaliųjų plotų švaros reikalavimai;
• užbaigus darbus rangovas arba užsakovas turi per su savivaldybės administracija suderintą terminą sutvarkyti aplinką;
• sugadinta danga turi būti atkurta, o apie sutvarkymą pranešama Miesto tvarkymo skyriui. Statybvietė netampa uždara teisine sala: purvas ant šaligatvio jau yra savivaldybės taisyklių, o ne vien rangos organizavimo problema. Todėl pažeidimo adresatas gali būti rangovas arba statytojas, jei tarša kyla iš statybos darbų organizavimo ar transporto eksploatavimo. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patikrinimai atitinka naujienoje aprašytą kontrolės logiką: tikrinamos prieigos, reaguojama į planus, pranešimus ir skundus. Pats pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. | Situacija | Taikoma norma | Sankcija |

Pasekmės

Praktiškai savivaldybei reikės atskirti tris dalykus:

• ar užfiksuotas būtent savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas;
• kuris asmuo atsakingas už taršą ar dangos sugadinimą;
• ar ankstesnis to paties asmens pažeidimas jau sukuria pakartotinumo pagrindą. Rangovams tai reiškia finansinę ir organizacinę riziką, nes pakartotinis pažeidimas didina baudą iki 600 eurų. Užsakovams tai svarbu tiek dėl reputacijos, tiek dėl pareigos sutvarkyti aplinką po darbų. Gyventojams svarbiausias praktinis kelias yra pranešimas ar skundas, nes naujienoje nurodyta, kad patikrinimai atliekami ir gavus tokius signalus. Toliau procedūriškai lauktinas kiekvieno nustatyto pažeidimo administracinis įvertinimas: įspėjimas arba nutarimas dėl baudos pagal ANK 366 straipsnį, o pakartotinumo atveju - sprendimas dėl 140-600 eurų sankcijos.

DI santrauka, kuri pakeičia paspaudimą į šaltinį ir naudoja leidėjų tekstų dalis virš 125 ženklų ribos, teisiškai atrodo kaip licencijuotinas turinio naudojimas, o ne paieškos patogumo funkcija.

Todėl APIG skunde esminis įrodinėjimas būtų ne „Google“ dydis, o tai, ar DI santraukos mažina leidėjų galimybes veikti rinkoje ir perima jų turinio ekonominę vertę.

Esmė

DI santraukų ginčas nėra vien srauto į svetaines klausimas: jis pirmiausia virsta leidėjo išimtinės teisės kontroliuoti elektroninio leidinio dalių naudojimą testu. Teisinė ašis yra, ar paieškos santrauka lieka už hipersaito ir 125 spaudos ženklų ribos, ar tampa atgaminimu ir viešu prieinamumu pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 57¹ straipsnio 1–2 dalis. - Naujienos faktas: APIG skundžia „Google“ DI santraukas, pradėtas rodyti Prancūzijoje 2026 m. liepos pabaigoje, remdamasi ankstesniais įsipareigojimais ir atlygio klausimu.

• Taikytinos normos: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalis suteikia leidėjams teisę leisti arba uždrausti atgaminti leidinį ar jo dalį ir padaryti jį viešai prieinamą.
• Išimtys: 57¹ straipsnio 2 dalis netaikoma hipersaitams, paskiriems žodžiams ir labai trumpoms ištraukoms iki 125 spaudos ženklų, neskaičiuojant antraštės ir tarpų.
• Atlygio grandinė: 57¹ straipsnio 6 dalis įpareigoja leidėjus užtikrinti autoriams tinkamą pajamų dalį, kai leidiniai naudojami informacinės visuomenės paslaugų teikėjų. | Klausimas | Riba arba pasekmė |

Teisinis vertinimas

„Google“ paieškos santrauka pagal pateiktas normas turi būti vertinama ne pagal technologijos pavadinimą, o pagal atliekamą veiksmą su elektroniniu spaudos leidiniu. Jei santrauka perima leidinio dalį ir ją pateikia vartotojui paieškos puslapyje, kyla 57¹ straipsnio 1 dalies 1–2 punktų klausimas dėl atgaminimo ir viešo prieinamumo. Jei pateikiamas tik hipersaitas arba paskiri žodžiai iki 125 spaudos ženklų, leidėjo išimtinė teisė pagal 57¹ straipsnio 2 dalies 2–3 punktus neapima tokio naudojimo. DI santrauka, kuri pakeičia paspaudimą į šaltinį ir naudoja leidėjų tekstų dalis virš 125 ženklų ribos, teisiškai atrodo kaip licencijuotinas turinio naudojimas, o ne paieškos patogumo funkcija. - Leidėjų teisė: jie gali leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjui atgaminti leidinį ar jo dalį.

• Paslaugų teikėjo pareiga: prieš tokį naudojimą jis turi turėti leidimą, nebent taikoma viena iš 57¹ straipsnio 2 dalies išimčių.
• Autorių interesas: gavę pajamas už leidinių naudojimą, leidėjai pagal 57¹ straipsnio 6 dalį turi užtikrinti autoriams tinkamą jų dalį.
• Autorių papildoma apsauga: pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40² straipsnio 1 ir 4 dalis autorius gali reikalauti papildomo atlyginimo ir kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją arba teismą. Konkurencijos teisės plotmėje pateikti šaltiniai leidžia skirti dominavimą nuo piktnaudžiavimo. Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimas, kaip nurodyta šaltinyje dėl projekto Nr. XIIP-3217, atsiranda ne dėl pačios dominuojančios padėties, o dėl konkrečių veiksmų ją užimant. Šaltinis dėl projekto Nr. XIVP-9 nurodo, kad piktnaudžiavimui būtinas ribojantis poveikis konkurencijai, kitų ūkio subjektų galimybių varžymas arba vartotojų interesų pažeidimas. Todėl APIG skunde esminis įrodinėjimas būtų ne „Google“ dydis, o tai, ar DI santraukos mažina leidėjų galimybes veikti rinkoje ir perima jų turinio ekonominę vertę. LVAT byloje A858-1309/2010 pabrėžta, kad reguliuotojų ir konkurencijos institucijų veiksmai neturi dubliuoti tapačių rinkos problemų nagrinėjimo. Ši byla šiai situacijai lemia procedūrinę ribą: konkurencijos institucija turi tirti konkurencinį poveikį, o ne iš naujo spręsti vien autorinio leidimo apimties klausimą. Institucijų kompetencijos atskyrimas ypač aktualus, nes naujienoje minimi ir 2022 m. įsipareigojimai, ir 2024 m. 250 mln. eurų bauda. Pagal pateiktą konkurencijos reguliavimo medžiagą galimi ir procesiniai padariniai už informacijos nepateikimą, klaidinančią informaciją ar įpareigojimų nevykdymą, siejamus su Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: institucija nustato, kad DI santraukos patenka į 57¹ straipsnio 2 dalies išimtis, jei jos apsiriboja hipersaitais, paskirais žodžiais ar labai trumpomis ištraukomis. Antras scenarijus: santraukos kvalifikuojamos kaip leidinių dalių atgaminimas ir viešas prieinamumas, todėl „Google“ turėtų gauti leidėjų leidimą arba koreguoti funkcijos veikimą. Trečias scenarijus: byla pasisuka į konkurencijos teisę, kur vertinama, ar veiksmai riboja leidėjų galimybes veikti rinkoje ir ar nevykdomi ankstesni įpareigojimai. Praktiškai tai svarbu ne tik APIG nariams, bet ir autoriams, nes 57¹ straipsnio 6 dalis leidėjų gautas pajamas susieja su autorių teise į tinkamą dalį. „Google“ tai svarbu dėl licencijų, turinio rodymo architektūros ir rizikos, kad ankstesni įsipareigojimai bus vertinami kaip neįvykdyti. Vartotojams pasekmė būtų matoma paieškos rezultatų sandaroje: daugiau nuorodų į šaltinius, trumpesnės ištraukos arba aiškiau licencijuotas turinys. Procedūriškai toliau lauktinas konkurencijos institucijos sprendimas dėl skundo priėmimo ir tyrimo veiksmų, pirmiausia prašymų pateikti informaciją bei duomenis apie DI santraukų veikimą.