2024 m. gruodžio 19 d. (
*1)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 49 straipsnis – Įsisteigimo laisvė – SESV 63 straipsnis – Laisvas kapitalo judėjimas – Taikytinos judėjimo laisvės nustatymas – Paslaugos vidaus rinkoje – Direktyva 2006/123/EB – 15 straipsnis – Reikalavimai, susiję su bendrovės kapitalo valdymu – Išskirtinai finansinio investuotojo dalyvavimas valdant advokatų profesinės bendrijos kapitalą – Šios bendrijos išbraukimas iš advokatūros dėl tokio dalyvavimo – Įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo apribojimas – Pateisinimai, grindžiami advokatų nepriklausomumo ir teisinių paslaugų gavėjų apsauga – Būtinumas – Proporcingumas“
Byloje C‑295/23
dėl Bayerischer Anwaltsgerichtshof (Bavarijos advokatų garbės teismas, Vokietija) 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. gegužės 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Halmer Rechtsanwaltsgesellschaft UG
prieš
Rechtsanwaltskammer München,
dalyvaujant:
SIVE Beratung und Beteiligung GmbH,
Daniel Halmer,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, kolegijų pirmininkai F. Biltgen, K. Jürimäe, C. Lycourgos, I. Jarukaitis, M. L. Arastey Sahún, S. Rodin, D. Gratsias ir M. Gavalec (pranešėjas), teisėjai E. Regan, I. Ziemele, Z. Csehi ir O. Spineanu‑Matei,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,
posėdžio sekretorė N. Mundhenke, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. balandžio 30 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
susipažinęs su 2024 m. liepos 4 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
1Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 49 straipsnio ir 63 straipsnio 1 dalies, taip pat 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje ( OL L 376, 2006, p. 36) 15 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
2Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Halmer Rechtsanwaltsgesellschaft UG (toliau – HR) ir Rechtsanwaltskammer München (Miuncheno advokatų rūmai, Vokietija; toliau – Miuncheno advokatūra) ginčą dėl pastarosios sprendimo išbraukti HR iš advokatūros.
3Direktyvos 2006/123 6, 33, 39, 40, 55, 56, 73 ir 101 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(6)
Šių kliūčių neįmanoma pašalinti vien tik tiesiogiai taikant Sutarties 43 ir 49 [SESV 49 ir 56] straipsnius, kadangi, pirma, kiekvieno konkretaus atvejo nagrinėjimas per pažeidimų procedūras prieš atitinkamas valstybes nares, ypač po plėtros, būtų itin sudėtingas nacionalinėms ir Bendrijos institucijoms, ir[,] antra, daugeliui kliūčių pašalinti reikia iš anksto suderinti nacionalinius teisės aktus ir pradėti administracinį bendradarbiavimą. Kaip pripažino Europos Parlamentas ir Taryba, Bendrijos teisėkūros priemonės leidžia sukurti tikrą paslaugų vidaus rinką.
<…>
<…>
<…>
<…>
<…>
4Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šioje direktyvoje pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę.“
5Minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusių teikėjų teikiamoms paslaugoms.“
6Tos pačios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:
„Šioje direktyvoje vartojami tokie apibrėžimai:
<…>
<…>
<…>“
7Direktyvos 2006/123 9 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės taiko leidimų išdavimo tvarką teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklai tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos:
8Šios direktyvos 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta:
„Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių teisės panaikinti leidimus, kai nebevykdomos leidimo išdavimo sąlygos.“
9Minėtos direktyvos 15 straipsnyje „Vertintini reikalavimai“ nustatyta:
„1. Valstybės narės patikrina, ar pagal jų teisės sistemą taikomi kurie nors 2 dalyje išvardyti reikalavimai, ir užtikrina, kad visi tokie reikalavimai atitiktų 3 dalyje nustatytas sąlygas. Valstybės narės pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus taip, kad jie atitiktų minėtas sąlygas.
2Valstybės narės patikrina, ar pagal jų teisės sistemą teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui taikomas kuris nors iš šių nediskriminacinių reikalavimų:
<…>
3Valstybės narės patikrina, kad 2 dalyje nurodyti reikalavimai atitiktų šias sąlygas:
5Abipusio vertinimo ataskaitoje, numatytoje 39 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės nurodo:
6Nuo 2006 m. gruodžio 28 d. valstybės narės nenustato jokių naujų 2 dalyje minėto pobūdžio reikalavimų, jeigu tokie reikalavimai neatitinka 3 dalyje nustatytų sąlygų.
<…>“
10Tos pačios direktyvos 25 straipsnio „Daugiasritė veikla“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad teikėjams nebūtų taikomi reikalavimai, kurie įpareigotų juos verstis tik tam tikra konkrečia veikla arba kurie ribotų bendrai arba partnerystės pagrindu vykdomą įvairią veiklą.
Tačiau tokie reikalavimai gali būti keliami šiems teikėjams:
2Jeigu 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems teikėjams išduodamas leidimas verstis daugiasrite veikla, valstybės narės užtikrina:
11Pagal pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos, galiojusios iki 2022 m. liepos 31 d., Bundesrechtsanwaltsordnung (Federalinis advokatūros įstatymas; toliau – ankstesnis Advokatūros įstatymas) 7 straipsnį buvo atsisakoma priimti pareiškėją į advokatūrą, jeigu kildavo abejonių dėl jo gebėjimo vykdyti savo, kaip nepriklausomo teisingumo vykdymo dalyvio, veiklą.
12Šio įstatymo 59a straipsnio 1 ir 2 dalys buvo suformuluotos taip:
„1. Advokatai gali jungtis į bendriją su advokatų ir patentinių patikėtinių rūmų nariais, mokesčių konsultantais, mokesčių atstovais, auditoriais ir prisiekusiais apskaitininkais, kad kartu verstųsi profesine veikla, naudodamiesi atitinkamais profesiniais įgūdžiais. <…>
2Advokatai taip pat gali verstis profesine veikla kartu su:
132016 m. sausio 12 d. sprendime Bundesverfassungsgericht (Federalinis Konstitucinis Teismas, Vokietija) konstatavo, kad Grundgesetz (Pagrindinis Įstatymas) 12 straipsnio 1 daliai prieštarauja minėto Advokatūros įstatymo 59a straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, kiek pagal jį draudžiama advokatams jungtis į profesinę bendriją su gydytojais ir vaistininkais siekiant verstis profesine veikla.
14Pagal ankstesnio Advokatūros įstatymo 59c straipsnį advokato profesinę veiklą buvo leidžiama vykdyti advokatų bendrijoms, įsteigtoms kaip ribotos atsakomybės bendrovės.
15Remiantis šio įstatymo 59d straipsniu, prašymas įrašyti į advokatūrą advokatų bendriją, neatitinkančią minėto įstatymo 59e straipsnyje nurodytų reikalavimų, turėjo būti atmestas.
16To paties įstatymo 59e straipsnyje buvo nustatyta:
„1. Advokatų bendrijos dalyviai gali būti tik advokatai ir 59a straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje bei 2 dalyje nurodytų profesijų atstovai. Jie turi vykdyti profesinę veiklą advokatų bendrijoje. 59a straipsnio 1 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai ir 172a straipsnis taikomi mutatis mutandis.
2Akcijų ir balsavimo teisių dauguma turi priklausyti advokatams. Jeigu bendrijos dalyviai neturi teisės verstis 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta profesine veikla, jie neturi balsavimo teisės.
3Advokatų bendrijos kapitalas neturi būti valdomas trečiųjų asmenų vardu, o tretieji asmenys neturi teisės į advokatų bendrijos pelno dalį.
4Bendrijos dalyviai gali įgalioti naudotis dalyvių teisėmis tik tuos dalyvius, kurie turi balsavimo teisę ir yra tos pačios profesijos atstovai arba advokatai.“
17Siekiant užtikrinti advokatų bendrijos valdymo nepriklausomumą, ankstesnio Advokatūros įstatymo 59f straipsnyje buvo numatyta:
„1. Advokatai turi atsakingai vadovauti advokatų bendrijai. Vadovų daugumą turi sudaryti advokatai.
2Vadovai gali būti tik asmenys, turintys teisę verstis 59e straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta profesine veikla.
31 dalies antras sakinys ir 2 dalis mutatis mutandis taikomi prokuristams ir įgaliotiniams visiems su bendrijos veikla susijusiems veiksmams atlikti.
4Vykdant advokato profesinę veiklą turi būti užtikrintas advokatų, kurie yra vadovai ar atstovai, kaip apibrėžta 3 dalyje, nepriklausomumas. Bendrijos dalyvių įtaka, daroma, be kita ko, duodant nurodymus ar susaistant sutartiniais santykiais, yra draudžiama.“
18Šio įstatymo 59h straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta:
„Iš advokatūros advokatų bendrija išbraukiama, jeigu nebeatitinka 59c, 59e, 59f, 59i ir 59j straipsniuose numatytų sąlygų, nebent ji per advokatūros nustatytą pagrįstą terminą užtikrina atitiktį įstatymui. <…>“
192021 m. liepos 7 d. Gesetz zur Neuregelung des Berufsrechts der anwaltlichen und steuerberatenden Berufsausübungsgesellschaften sowie zur Änderung weiterer Vorschriften im Bereich der rechtsberatenden Berufe (Įstatymas, kuriuo nustatomos naujos nuostatos, susijusios su advokatų ir mokesčių konsultantų laisvųjų profesijų atstovais, taip pat iš dalies keičiamos kitos nuostatos, susijusios su teisinio konsultavimo profesine veikla) ( BGBl., 2021 I, p. 2363), įsigaliojusiu 2022 m. rugpjūčio 1 d., iš dalies pakeistas Federalinis advokatūros įstatymas.
20Šio iš dalies pakeisto įstatymo (toliau – naujasis Advokatūros įstatymas) 59c straipsnyje „Laisvųjų profesijų bendrijos, kurių nariai yra ir kitų profesijų atstovai“ numatyta:
„1. Pagal 59b straipsnį siekdami kartu verstis profesine veikla advokatai taip pat turi teisę jungtis į laisvųjų profesijų bendriją su:
Susijungimas, kaip jis suprantamas pagal 4 punkto pirmą sakinį, be kita ko, negalimas, jeigu kitas asmuo nurodo pagrindą, dėl kurio advokatas nebūtų priimtas į advokatūrą pagal 7 straipsnį.
21 dalyje nurodytos laisvųjų profesijų bendrijos veiklos tikslas – konsultuoti ir atstovauti teisės klausimais. Be to, gali būti verčiamasi kita nei advokato profesine veikla. 59d–59q straipsniai taikomi tik laisvųjų profesijų bendrijoms, kurios verčiasi advokato profesine veikla.“
21Pagal Strafgesetzbuch (Baudžiamasis kodeksas) 203 straipsnio 1 dalies 3 punktą advokatas privalo saugoti profesinę paslaptį, kurią sužino vykdydamas profesinę veiklą. Vis dėlto pagal šio straipsnio 3 dalį jis gali atskleisti profesines paslaptis asmenims, su kuriais bendradarbiauja profesiniais arba valstybės tarnybos pagrindais, jeigu tai būtina šių asmenų veiklai vykdyti.
22Gesetz betreffend die Gesellschaften mit beschränkter Haftung (Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Bendrovės vadovai privalo laikytis jiems suteiktų įgaliojimų atstovauti apribojimų, nustatytų bendrovės įstatuose arba, jeigu juose nenustatyta kitaip, bendrovės dalyvių sprendimuose.“
23Iš šio įstatymo 46 straipsnio 5 ir 7 punktų matyti, kad bendrovės dalyvių susirinkimas turi priimti sprendimą dėl vadovų ir prokuristų skyrimo ir atleidimo iš pareigų. To paties 46 straipsnio 6 punkte numatyta, kad bendrovės dalyviai turi priimti sprendimą dėl valdymo kontrolės ir priežiūros priemonių.
24Minėto įstatymo 51a straipsnyje nustatyta:
„1. Vadovai privalo nedelsdami pateikti visiems dalyviams, kurie to prašo, informaciją apie bendrovės reikalus ir leisti susipažinti su apskaitos ir kitais dokumentais.
2Vadovai gali atmesti šiuos prašymus suteikti informaciją ir leisti susipažinti, jeigu yra pagrindo manyti, kad dalyvis juos teikia siekdamas patenkinti su bendrovės tikslais nesusijusius poreikius, dėl ko daro didelę žalą bendrovei ar susijusiai įmonei. Sprendimą dėl atsisakymo suteikti informaciją ar leisti susipažinti turi priimti bendrovės dalyviai.
3Neleidžiama nukrypti nuo šių nuostatų bendrovės įstatuose.“
25HR yra advokatų bendrija, turinti buveinę Höhenmoos (Vokietija), įsteigta kaip Unternehmergesellschaft (UG), t. y. ribotos atsakomybės bendrovė, kuriai taikomas Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymas, tačiau jos minimalus įstatinis kapitalas yra mažesnis už paprastai tokios rūšies bendrovėms numatytą 25000 EUR sumą. Jos vadovas ir vienintelis dalyvis iš pradžių buvo advokato profesine veikla vertęsis Daniel Halmer.
26HR, įsteigta 2020 m. sausio 30 d. sutartimi, 2020 m. liepos 16 d. buvo įtraukta į Amtsgericht Traunstein (Traunšteino apylinkės teismas, Vokietija) komercinį registrą, o 2020 m. rugpjūčio 6 d. – į Miuncheno advokatūrą šios 2020 m. liepos 28 d. sprendimu.
272021 m. kovo 31 d. perleidimo sutartimi 51 iš 100 D. Halmer turimų HR akcijų buvo perleista SIVE Beratung und Beteiligung GmbH (toliau – SIVE), pagal Austrijos teisę įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei.
28Kartu buvo iš dalies pakeisti HR įstatai taip, kad būtų galima perleisti akcijas į advokatūrą neįrašytai ribotos atsakomybės bendrovei, o siekiant užtikrinti HR nepriklausomumą – šiai vadovautų tik į advokatūrą įrašyti advokatai. Iš dalies pakeistos reikšmingos šių įstatų nuostatos suformuluotos taip:
„2 straipsnis – Bendrijos veiklos tikslas
1Bendrijos veiklos tikslas – tvarkyti trečiųjų asmenų teisinius reikalus, įskaitant teisinių konsultacijų teikimą, vykdant advokatams patikėtas užduotis, kurias nepriklausomai, negaudami jokių nurodymų ir savo atsakomybe atlieka tik į advokatūrą įrašyti ir bendrijoje praktikuojantys advokatai, laikydamiesi jų profesiją reglamentuojančių teisės aktų. Tam bendrija sudaro būtinas sąlygas darbuotojams, suteikia materialinius išteklius ir patalpas bei vykdo su tuo susijusią veiklą; ji, be kita ko, apdraudžia profesinės civilinės atsakomybės draudimu pagal advokato profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
2Bendrija negali pažeisti galiojančių [Advokatūros įstatyme] nustatytų reikalavimų ir draudimų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą. Ji, be kita ko, neturi riboti joje praktikuojančių advokatų laisvės užsiimti profesine veikla. Bendrijai leidžiama reklamuotis tik laikantis advokato profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų. Bendrijai neleidžiama vykdyti komercinės ir bankininkystės veiklos, taip pat bet kokios kitos pramoninio pobūdžio veiklos.
<…>
8 straipsnis – Akcijų perleidimas
Akcijų ir jų dalių perleidimas galioja tik gavus rašytinį bendrijos dalyvių susirinkimo sutikimą. Sutikimas duodamas dalyvių sprendimu, kuriam priimti reikia 75% balsų daugumos.
1Bendrijos reikalus tvarko tik advokatai, laikydamiesi įstatymų, taikomų profesinių taisyklių ir šių įstatų. Bendrija turi vieną arba kelis vadovus. Bendrijos buveinėje yra kontora, joje prisiimdamas visą atsakomybę praktikuoja bent vienas vadovaujantysis advokatas, kuriam kontora yra jo veiklos centras.
2Jei skiriamas tik vienas vadovas, jis vienintelis atstovauja bendrijai. Jeigu skiriami keli vadovai, bendrijai atstovauja du vadovai bendrai arba vienas vadovas kartu su prokuristu.
4Vadovai verčiasi advokato profesine veikla nepriklausomai ir savo atsakomybe. Draudžiama bendrijos dalyviams, dalyvių susirinkimui ar kitiems vadovams daryti įtaką vadovų profesinei veiklai, pavyzdžiui, duodant nurodymus, susaistant sutartiniais santykiais, grasinant praradimais arba juos sukeliant (pavyzdžiui, atleidimas iš pareigų <…> arba priemonės, kaip jos suprantamos pagal Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo 46 straipsnio 6 punktą). Tai visų pirma taikytina tais atvejais, kai konkrečiai suteikiamas bendrijos įgaliojimas, atsisakoma jį suteikti ir juo naudojamasi. Be to, bendrijos dalyviai, dalyvių susirinkimas ar kiti vadovai neturi trukdyti vadovams bet kuriuo metu vykdyti advokato profesinę veiklą, kai šie atlieka savo profesines pareigas (visų pirma pagal Advokatūros įstatymą ir Advokatų profesinės etikos kodeksą). Vadovas iš pareigų atleidžiamas vieningu bendrijos dalyvių sprendimu, išskyrus atleidimą dėl svarbios priežasties. Bendrijos dalyviai įsipareigoja (net jeigu patys nėra įrašyti į advokatūrą), naudodamiesi dalyvių teisėmis, visada veikti taip, kad jų pačių elgesys ir jo nulemti bendrijos veiksmai atitiktų advokato profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus (visų pirma Advokatūros įstatymą ir Advokatų profesinės etikos kodeksą). Vadovai konsultuoja bendrijos dalyvius klausimais, kylančiais dėl advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
5Prokuristais ir įgaliotiniais gali būti skiriami tik advokatai. 4 dalis mutatis mutandis taikoma prokuristams ir įgaliotiniams; tai neturi įtakos vadovų dėl darbo santykių ar įgaliojimo turimai teisei duoti nurodymus prokuristui ar įgaliotiniui.
1Bendrijos dalyviai sprendimus priima paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar šiuose įstatuose numatyta kita balsų dauguma. Kiekviena akcija suteikia teisę į vieną balsą. Neleidžiama priimti sprendimų, kuriais pažeidžiama 9 straipsnio 4 arba 5 dalis.
<…>
13 straipsnis – Naudojimasis teise gauti informaciją ir susipažinti, kaip tai suprantama pagal Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo 51a straipsnį
Vadovai, prokuristai ir įgaliotiniai privalo, kiek įmanoma, vykdyti pareigą saugoti advokato profesinę paslaptį taip pat nuo bendrijos dalyvių susirinkimo ir bet kurio dalyvio, su kuriuo jie nebendradarbiauja profesiniu pagrindu ir kuris pats nėra įpareigotas saugoti profesinės paslapties, už kurios pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu bendrijos dalyvis prašo susipažinti su dokumentais arba gauti informacijos apie faktus, kuriems taikoma advokato profesinė paslaptis, jam turi atstovauti asmuo, kuris pagal įstatymą privalo saugoti profesinę paslaptį (pavyzdžiui, advokatas, mokesčių konsultantas, auditorius) ir nuo šio dalyvio. Kiek tai susiję su susipažinimu arba informacija apie faktus, kuriems taikoma advokato profesinė paslaptis, patys bendrijos dalyviai tiesiogiai ir nedelsdami privalo saugoti profesinę paslaptį pagal šią bendrijos steigimo sutartį, laikantis Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 4 dalies antro sakinio 1 punkto. Bet kuriuo atveju dar prieš tai, kai susipažindamas su dokumentais ar gaudamas informaciją bendrijos dalyvis tiesiogiai sužino faktus, kuriems taikoma advokato profesinė paslaptis, jis pats turi būti kompetentingo vadovo įpareigotas saugoti profesinę paslaptį, laikantis Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 4 dalies antro sakinio 1 punkto. Nukrypstant nuo Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo 51a straipsnio 2 dalies antro sakinio, nereikalaujama, kad dėl atsisakymo suteikti informaciją ar leisti susipažinti bendrijos dalyviai priimtų sprendimą.
1Sprendimai dėl šių įstatų pakeitimų ir bendrijos likvidavimo galioja tik juos priėmus 75% balsų dauguma dalyvių susirinkime, jeigu jis tinkamai sušauktas ir esama kvorumo. Dėl šių įstatų 9 straipsnio 4 ir 5 dalių ir 13 straipsnio pakeitimų reikalingas vieningas sprendimas.
2Apie bet kokius įstatų, bendrijos dalyvių arba teisę atstovauti turinčio asmens pakeitimus, sprendimus dėl vadovų teisės individualiai atstovauti ir dėl filialų įsteigimo ar likvidavimo turi būti nedelsiant pranešama kompetentingai advokatūrai, kartu pateikiant būtinus patvirtinamuosius dokumentus.“
29HR įstatų pakeitimas ir šios bendrijos akcijų perleidimas 2021 m. balandžio 6 d. buvo įregistruoti Amtsgericht Traunstein (Traunšteino apylinkės teismas) komerciniame registre.
302021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 9 d. raštais HR pranešė Miuncheno advokatūrai apie savo įstatų pakeitimus ir 51 iš 100 akcijų perleidimą SIVE.
312021 m. gegužės 19 d. raštu Miuncheno advokatūra pranešė HR, kad akcijų perleidimas SIVE yra draudžiamas pagal ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a ir 59e straipsnius, todėl HR bus išbraukta iš advokatūros, jeigu šis perleidimas liks galioti.
322021 m. gegužės 26 d. raštu HR informavo Miuncheno advokatūrą, kad minėtas perleidimas lieka galioti.
332021 m. lapkričio 9 d. sprendimu, apie kurį HR pranešta 2021 m. lapkričio 11 d., Miuncheno advokatūra išbraukė šią bendriją iš advokatūros pagal ankstesnio Advokatūros įstatymo 59e straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ir 59h straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, iš esmės motyvuodama tuo, kad advokatų bendrijos dalyviai gali būti tik advokatai ir šio įstatymo 59a straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje bei 2 dalyje nurodytų profesijų atstovai, taip pat gydytojai ir vaistininkai. Miuncheno advokatūros teigimu, ankstesnio Advokatūros įstatymo, kurį ji privalėjo taikyti neturėdama jokios diskrecijos, nuostatomis nepažeidžiami nei SESV 49 ir 63 straipsniai, nei Direktyvos 2006/123 15 straipsnis, nes pagal šios direktyvos 25 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą yra leidžiami lygiaverčiai apribojimai reglamentuojamoms profesijoms.
342021 m. lapkričio 26 d. HR kreipėsi į Bayerischer Anwaltsgerichtshof (Bavarijos advokatų garbės teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, su skundu dėl Miuncheno advokatūros priimto sprendimo išbraukti ją iš advokatūros. Grįsdama skundą HR teigia, kad ankstesnio Advokatūros įstatymo 59e straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu ir 59h straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu pažeidžiama, be kita ko, SESV 63 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į laisvą kapitalo judėjimą ir Direktyvos 2006/123 15 straipsnyje įtvirtintos teisės. Tuo sprendimu taip pat pažeidžiama SIVE teisė į įsisteigimo laisvę, garantuojama pagal SESV 49 ir 54 straipsnius.
35Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad SESV 63 straipsnyje garantuojamas laisvas kapitalo judėjimas apima privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens akcijų įsigijimą. Tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama įsisteigimo laisvei ir laisvei teikti paslaugas tuo atveju, kai sudarydamas šį sandorį įgijėjas ketina daryti įtaką įmonei, o tai galima nustatyti atsižvelgiant, be kita ko, į įsigytų akcijų skaičių ir bendrovės steigimo sutarties struktūrą.
36Šis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju 51 iš 100 HR akcijų buvo perleista SIVE, dėl ko ši galėjo įgyti didžiąją HR kapitalo dalį. Vis dėlto HR įstatai atitinka ankstesnio Advokatūros įstatymo 59f straipsnio 4 dalį, pagal kurią reikalaujama, kad vykdant advokato profesinę veiklą būtų užtikrintas advokatų, kurie eidami vadovo pareigas arba pagal įstatus yra įgalioti veikti bendrijos vardu, nepriklausomumas. Iš tiesų šiuose įstatuose yra kelios nuostatos, galinčios užtikrinti šį nepriklausomumą, be kita ko, kiek tai susiję su vadovų atleidimu iš pareigų, bendrijos dalyvių susirinkimo įgaliojimais ir šių nuostatų neatitinkančių nutarimų neleistinumu.
37Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, pirma, kyla abejonių dėl ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a ir 59e–59h straipsnių suderinamumo su SESV 63 straipsniu.
38Šio teismo teigimu, visų pirma, pagal šio įstatymo 59e straipsnio 1 dalies pirmą sakinį advokatų bendrijų galimų dalyvių ratas apribojamas advokatais ir tam tikrų laisvųjų profesijų, nurodytų minėto įstatymo 59a straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje bei 2 dalyje, atstovais. Visų antra, pagal to paties įstatymo 59e straipsnio 1 dalies antrą sakinį dalyviai įpareigojami verstis profesine veikla advokatų bendrijoje. Visų trečia, pagal ankstesnio Advokatūros įstatymo 59e straipsnio 2 dalies pirmą sakinį tuo atveju, kai laisvųjų profesijų atstovams, išskyrus advokatus, priklauso advokatų bendrijos įstatinio kapitalo dalis, advokatams turi priklausyti akcijų ir balsavimo teisių dauguma. Visų ketvirta, pagal šio įstatymo 59e straipsnio 2 dalies antrą sakinį bendrijos dalyviai, kurie neturi teisės verstis advokato profesine veikla arba kuria nors kita laisvąja profesija, nurodyta minėto įstatymo 59a straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje ir 2 dalyje, neturi balsavimo teisės.
39Minėtas nacionalinis teismas abejoja, ar šios nuostatos, kuriomis, kaip jis mano, pažeidžiamas laisvas kapitalo judėjimas, galėtų būti pateisinamos remiantis SESV 65 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią leidžiami valstybių narių teisės aktai, kuriais siekiama palaikyti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a, 59e ir 59h straipsniuose numatyti apribojimai negali būti laikomi būtinais tam, kad būtų užtikrintas advokato nepriklausomumas, nes jau pagal šio įstatymo 59f straipsnio 4 dalį draudžiama bendrijos dalyviams daryti įtaką advokato teisinio konsultavimo veiklai, įskaitant atvejus, kai suteikiamas įgaliojimas arba atsisakoma jį suteikti, o vadovybės nepriklausomumas gali būti užtikrintas pagal bendrijos įstatus, kaip yra HR įstatų atveju. Be to, advokatūra gali ne tik nustatyti sąlygą, kad į ją advokatų bendrija priimama, jeigu šios įstatuose yra atitinkamų nuostatų, bet ir išbraukti šią bendriją iš advokatūros, kai šie įstatai vėliau pakeičiami taip, kad sumažinama arba panaikinama advokato veiklos nepriklausomumo apsauga, kaip numatyta ankstesnio Advokatūros įstatymo 59h straipsnyje.
40Net darant prielaidą, kad draudimas tretiesiems asmenims, siekiantiems tik pelno, turėti akcijų yra tinkama priemonė užkirsti kelią išskirtinai finansinių investuotojų įtakai advokatų bendrijos kasdienei veiklai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šio draudimo būtinumo, nes, kaip jis mano, nacionalinės teisės aktai ir bendrijos steigimo sutartis leidžia išvengti dalyvių įtakos bendrijai priklausančio advokato veiklai. Taigi išskirtinai finansinis investuotojas turėtų nuspręsti, ar nori įsigyti tokios bendrijos akcijų, nors tokiu atveju nebūtų galima daryti įtakos šios bendrijos valdymui.
41Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat siekia išsiaiškinti, ar iš ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a, 59e ir 59h straipsnių kylančiais reikalavimais nuosekliai ir sistemiškai ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, siekiant užtikrinti advokato veiklos nepriklausomumą ir gerą teisingumo vykdymą. Šiuo klausimu jis pažymi, kad nors bendrijos dalyvių rato apribojimas gali užkirsti kelią tam, kad būdami dalyviais šių reikalavimų neatitinkantys tretieji asmenys galėtų daryti įtaką advokatų bendrijai, tokią įtaką advokatų bendrijos vadovybei gali daryti dalyviai, atitinkantys ankstesnio Advokatūros įstatymo 59e straipsnyje numatytus reikalavimus. Nei šiame straipsnyje, nei šio įstatymo 59a straipsnyje nėra kiekybinių reikalavimų, susijusių su bendrijos dalyvių pareiga bendradarbiauti. Taigi neatmestina, kad turėdamas akcijų bendrijos dalyvis, nesvarbu, ar yra advokatas, pirmiausia sieks finansinių tikslų, o įgyvendinant bendrovės tikslus dalyvaus tik minimaliai.
42Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis Advokatūros įstatymas, įsigaliojęs 2022 m. rugpjūčio 1 d., sušvelnino jungimosi į advokatų bendriją sąlygas. Iš tiesų teisines konsultacijas gali teikti laisvųjų profesijų bendrijos, kaip jos suprantamos pagal šio naujo įstatymo 59c straipsnį, kuriose nuo šiol gali dalyvauti ne tik specialistai, jau turėję tokią teisę pagal ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a straipsnį, bet ir kiti asmenys, vykdantys Profesinių bendrijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą profesinę veiklą, t. y. inžinieriai, architektai, chemikai prekybos srityje, locmanai, žurnalistai, menininkai ar rašytojai. Taigi asmenų, galinčių dalyvauti laisvųjų profesijų bendrijoje, ratas dabar yra labai platus.
43Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nors pasitikėjimas advokato profesine paslaptimi turi būti apsaugotas nustatant pareigą saugoti profesinę paslaptį visiems advokatų bendrijos organų nariams, o ne tik joje praktikuojančiam advokatui, abejotina, ar draudimas tretiesiems asmenims turėti akcijų gali būti grindžiamas juo vengtina aplinkybe, kad tretieji asmenys gautų informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma paslapties apsauga. Šiuo klausimu HR įstatų 13 straipsnyje numatytos labai griežtos taisyklės, nes bendrijos dalyvių teisė gauti informaciją taip pat ribojama ir jiems taikoma pareiga saugoti advokato profesinę paslaptį. Dėl vienos pagrindinių advokato profesinių pareigų, už kurios pažeidimą taikoma ir baudžiamoji atsakomybė, pažymėtina, kad advokatų rūmai, remdamiesi ankstesnio Advokatūros įstatymo 59c ir 59e straipsniais, jau turėjo galimybę išnagrinėti vienos advokatų bendrijos įstatus ir patikrinti, ar juose iš esmės laikytasi advokato profesinės paslapties reikalavimų. Beje, pagal naujojo Advokatūros įstatymo 59d ir 59e straipsnius nuo šiol advokatų rūmai privalo atlikti tokį patikrinimą.
44Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi: kadangi HR teikia paslaugas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/123 4 straipsnio 1 punktą, ji galėtų remtis tuo, kad ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a, 59e ir 59h straipsniuose numatyti apribojimai nėra pateisinami pagal šios direktyvos 15 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalies c punktą. Žinoma, minėta direktyva leidžia nustatyti apribojimus, kuriais užtikrinamas teisinio konsultavimo nepriklausomumas ir geras teisingumo vykdymas, tačiau su sąlyga, kad jie yra proporcingi. Vis dėlto kyla didelių abejonių dėl ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a ir 59e straipsniuose numatytų advokatų bendrijos akcijų įsigijimo apribojimų proporcingumo. Advokato veiklos nepriklausomumas, geras teisingumo vykdymas, advokato konfidencialumo pareiga, taigi ir pasitikėjimas teisingumo vykdymu, yra pakankamai užtikrinami ankstesnio Advokatūros įstatymo 59f straipsnyje numatytais bendrijos dalyvių teisių apribojimais ir HR įstatais. Tai, kad bendrijos dalyviai, pirmiausia suteikiantys kapitalą, turi akcijų, neleidžia nustatyti didesnės rizikos nei ta, kuri susijusi su asmenų, galinčių jungtis į laisvųjų profesijų bendriją pagal naująjį Advokatūros įstatymą, akcijų turėjimu.
45Trečia, jei būtų pripažinta, kad SIVE siekia daryti lemiamą įtaką HR veiklai, reikėtų konstatuoti, kad pažeista ne tik Direktyva 2006/123, bet ir SIVE teisė į įsisteigimo laisvę, kaip ji suprantama pagal SESV 49 straipsnį.
46Tokiomis aplinkybėmis Bayerischer Anwaltsgerichtshof (Bavarijos advokatų garbės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1.
Ar valstybės narės įstatyme nustatyta pareiga išbraukti advokatų bendriją iš advokatūros yra neleistinas teisės į laisvą kapitalo judėjimą apribojimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį, jeigu:
47Formuluodamas pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta, kad išbraukiama iš advokatūros advokatų bendrija, jeigu jos akcijos perleidžiamos asmeniui, kuriam pagal šias teisės nuostatas neleidžiama tapti tokių bendrijų dalyviu, jeigu dalyvis nesiverčia profesine veikla advokatų bendrijoje arba jeigu jos dalyviai, turintys advokato statusą, nebeturi akcijų ar balsavimo teisių daugumos. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad minėtomis teisės nuostatomis iš esmės siekiama užkirsti kelią tam, kad išskirtinai finansiniai investuotojai, neketinantys verstis profesine veikla advokatų bendrijoje, darytų įtaką jos kasdienei veiklai.
48Siekiant pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, konstatuotina, kad šiais klausimais jis iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 49 straipsnis ir 63 straipsnio 1 dalis, taip pat Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 2 dalies c punktas ir 3 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas perleisti advokatų bendrijos akcijas išskirtinai finansiniam investuotojui, neketinančiam verstis šiose teisės nuostatose nurodyta profesine veikla toje bendrijoje, kurį pažeidus ši būtų išbraukta iš advokatūros.
49Nors trečiajame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo ir laisvę teikti paslaugas, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad SIVE ketina remtis šia laisve teikdama teisines paslaugas Vokietijoje. Taigi minėta laisvė nėra reikšminga pagrindinėje byloje.
50Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo ir įsisteigimo laisvę, ir laisvą kapitalo judėjimą, pirmiausia reikia nustatyti, kokia pagrindinė laisvė taikoma pagrindinėje byloje, o tam reikėtų atsižvelgti į pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų dalyką ir prireikus į konkretaus atvejo faktines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C‑35/11, EU:C:2012:707, 90, 93 ir 94 punktus, taip pat 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Viva Telecom Bulgaria, C‑257/20, EU:C:2022:125, 78, 82 ir 83 punktus).
51Šiuo klausimu pažymėtina, kad nacionalinės teisės nuostatos, kurios taikomos tik kapitalo dalims, leidžiančioms daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, patenka į įsisteigimo laisvės taikymo sritį. Kita vertus, nacionalinės teisės nuostatos, taikomos kapitalo dalims, valdomoms siekiant vienintelio tikslo – vykdyti finansines investicijas, neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant tik į laisvą kapitalo judėjimą (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Viva Telecom Bulgaria, C‑257/20, EU:C:2022:125, 79 ir 80 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
52Iš to matyti, kad nacionalinės teisės aktas, kuris taikomas ne tik kapitalo dalims, leidžiančioms daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, bet ir bet kokio dydžio kapitalo dalims, kurių akcininkas turi bendrovėje, gali patekti ir į įsisteigimo laisvės, ir į laisvo kapitalo judėjimo taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Holböck, C‑157/05, EU:C:2007:297, 23 ir 24 punktus, taip pat 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Idryma Typou, C‑81/09, EU:C:2010:622, 49 punktą).
53Tokiu atveju Teisingumo Teismas atitinkamą priemonę nagrinėja iš esmės atsižvelgdamas tik į vieną iš šių dviejų laisvių, jei iš pagrindinės bylos aplinkybių paaiškėja, kad viena iš jų yra tik antrinė, palyginti su kita, ir gali būti su ja susieta (2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Fidium Finanz, C‑452/04, EU:C:2006:631, 34 punktas ir 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Glaxo Wellcome, C‑182/08, EU:C:2009:559, 37 punktas).
54Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamomis nacionalinės teisės nuostatomis siekiama, be kita ko, užkirsti kelią tam, kad bet kokio dydžio kapitalo dalys advokatų bendrijoje priklausytų asmenims, kurie nėra nei advokatai, nei ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje ir 2 dalyje nurodytos profesijos atstovai.
55Iš tiesų SIVE įsigijo 51% HR įstatinio kapitalo. Į įsisteigimo laisvės dalykinę taikymo sritį patenka nacionalinės teisės nuostatos, kurios taikomos vienos valstybės narės bendrovės dalyvavimui valdant kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalis, leidžiančias pirmajai bendrovei daryti aiškią įtaką antrosios bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Glaxo Wellcome, C‑182/08, EU:C:2009:559, 47 punktą), o taip yra tuo atveju, kai turima jos kapitalo dalių dauguma (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 10 d. Nutarties Lasertec, C‑492/04, EU:C:2007:273, 23 punktą ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C‑201/15, EU:C:2016:972, 46 ir 47 punktus).
56Vis dėlto HR įstatai buvo iš dalies pakeisti siekiant atimti iš SIVE galimybę daryti įtaką, kurią ji būtų galėjusi daryti pagal kapitalo kriterijų. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, toks pakeitimas gali reikšti, kad SIVE įsigijo HR akcijų turėdama vienintelį tikslą – padidinti šios bendrijos kapitalą, kad ji galėtų finansuoti naujomis technologijomis grindžiamo novatoriško teisinio modelio kūrimą.
57Vadinasi, pagrindinė byla susijusi tiek su įsisteigimo laisve, tiek su laisvu kapitalo judėjimu, ir nė vienos iš šių laisvių negalima laikyti antraeile, palyginti su kita.
58Pirmiausia dėl įsisteigimo laisvės pažymėtina, kad iš Direktyvos 2006/123 6 konstatuojamosios dalies matyti, jog šios laisvės kliūčių neįmanoma pašalinti vien tiesiogiai taikant SESV 49 straipsnį, nes, be kita ko, būtų itin sudėtinga išnagrinėti kiekvieną konkretų šių kliūčių atvejį. Vadinasi, situacijos, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, nebereikia nagrinėti atsižvelgiant dar ir į SESV 49 straipsnį (2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑729/17, EU:C:2019:534, 53 ir 54 punktai).
59Pirma, kaip nurodyta Direktyvos 2006/123 33 konstatuojamojoje dalyje, teisinio konsultavimo paslaugos, kurios apima advokatų teikiamas teisines paslaugas, patenka į šios direktyvos dalykinę taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo Minister Sprawiedliwości, C‑55/20, EU:C:2022:6, 88 punktą).
60Antra, pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma ankstesnio Advokatūros įstatymo 59e straipsnio 1 dalies pirmame ir antrame sakiniuose numatytas asmenų, galinčių jungtis į bendriją, rato apribojimas ir reikalavimas joje aktyviai bendradarbiauti, atitinka „reikalavimus“, kaip jie suprantami pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 7 punktą, kurie iš esmės susiję su bendrovės kapitalo valdymu, todėl patenka į tos pačios direktyvos 15 straipsnio 2 dalies c punkto taikymo sritį.
61Šiuo klausimu Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės patikrina, ar pagal jų teisės sistemą taikomi kurie nors šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai, ir užtikrina, kad visi tokie reikalavimai atitiktų jo 3 dalyje nustatytas sąlygas. Be to, pagal to paties 15 straipsnio 5 dalies a punktą ir 6 dalį valstybėms narėms leidžiama palikti galioti arba prireikus nustatyti naujus minėto straipsnio 2 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimus, jeigu jie atitinka to straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Rina Services ir kt., C‑593/13, EU:C:2015:399, 33 punktą ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Statybų inžinieriai, patentiniai patikėtiniai ir veterinarijos gydytojai), C‑209/18, EU:C:2019:632, 80 punktą).
62Kumuliacinės sąlygos, nurodytos Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalyje, susijusios, pirma, su nagrinėjamų reikalavimų nediskriminuojamuoju pobūdžiu – jie neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantys dėl pilietybės arba dėl bendrovės registruotos buveinės vietos, antra, su jų būtinumu, t. y. jie turi būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, ir, trečia, jų proporcingumu, nes minėti reikalavimai turi būti tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, o kitos mažiau ribojančios priemonės negali leisti pasiekti to paties rezultato (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Statybų inžinieriai, patentiniai patikėtiniai ir veterinarijos gydytojai), C‑209/18, EU:C:2019:632, 81 punktas).
63Nagrinėjamu atveju visų pirma dėl pirmosios sąlygos, susijusios su pagrindinėje byloje nagrinėjamų reikalavimų nediskriminuojamuoju pobūdžiu, pažymėtina, kad nė vienas iš jų nėra tokio pobūdžio, todėl atitinka šią sąlygą.
64Dėl antrosios sąlygos, susijusios su šių reikalavimų būtinumu, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jais siekiama užtikrinti advokato profesijos nepriklausomumą ir sąžiningumą, taip pat skaidrumo principo ir pareigos saugoti advokatų profesinę paslaptį laikymąsi.
65Neginčijama, kad šie tikslai susiję su paslaugų, nagrinėjamu atveju – teisinių paslaugų, gavėjų ir gero teisingumo vykdymo, kurie yra svarbūs visuomenės interesai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2006/123 4 straipsnio 8 punktą, siejamą su jos 40 konstatuojamąja dalimi, apsauga. Be to, kadangi šio 4 straipsnio 8 punkte tik kodifikuojama Teisingumo Teismo jurisprudencija, pažymėtina, kad aiškindamas pirminę teisę jis svarbiu visuomenės interesu pripažino tiek teisės subjektų apsaugą (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Reisebüro Broede, C‑3/95, EU:C:1996:487, 38 punktą; 2011 m. kovo 17 d. Sprendimo Peñarroja Fa, C‑372/09 ir C‑373/09, EU:C:2011:156, 55 punktą ir 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimo Lahorgue, C‑99/16, EU:C:2017:391, 34 ir 35 punktus), tiek tinkamą advokato profesinės veiklos vykdymą (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 107 punktą).
66Šiuo klausimu primintina, kad atstovaudamas advokatas, o tai jis daro siekdamas užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, visų pirma saugo ir kuo geriau gina kliento interesus, veikdamas visiškai nepriklausomai ir laikydamasis įstatymų, taip pat profesinių ir etikos taisyklių (šiuo klausimu žr. 2020 m. vasario 4 d. Sprendimo Uniwersytet Wrocławski ir Lenkija / REA, C‑515/17 P ir C‑561/17 P, EU:C:2020:73, 62 punktą ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo PJ ir PC / EUIPO, C‑529/18 P ir C‑531/18 P, EU:C:2022:218, 64 punktą). Advokatams demokratinėje visuomenėje patikėta pagrindinė užduotis – teisės subjektų gynyba – apima, pirma, reikalavimą, kad kiekvienas teisės subjektas turi turėti galimybę laisvai bendrauti su savo advokatu, kurio profesija iš esmės jį įpareigoja nepriklausomai teikti teisines konsultacijas visiems asmenims, kuriems jų reikia, ir, antra, su juo susijusį advokato lojalumo klientui reikalavimą (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Orde van Vlaamse Balies ir kt., C‑694/20, EU:C:2022:963, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
67Galiausiai trečioji sąlyga, susijusi su pagrindinėje byloje nagrinėjamų reikalavimų proporcingumu, reiškia, kad šie reikalavimai turi būti tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, neviršyti to, kas būtina jam pasiekti, o kitos mažiau ribojančios priemonės – neleisti pasiekti to paties rezultato.
68Nagrinėjamu atveju minėti reikalavimai, kiek jais siekiama prisidėti prie to, kad būtų paisoma advokato nepriklausomumo ir interesų konfliktų draudimo, visų pirma užkertant kelią tam, kad išskirtinai finansiniai investuotojai galėtų daryti įtaką advokatų bendrijos sprendimams ir veiklai, yra tinkami siekiant užtikrinti, kad bus įgyvendintas gero teisingumo vykdymo ir advokato profesijos sąžiningumo apsaugos tikslas.
69Iš tiesų išskirtinai finansinio investuotojo noras, kad jo investicijos būtų pelningos, gali turėti įtakos advokatų bendrijos organizavimui ir veiklai. Todėl, jeigu toks investuotojas manytų, kad jo investicijų grąža nepakankama, jis galėtų siekti sumažinti išlaidas arba ieškoti tam tikros kategorijos klientų, antraip galbūt atsisakytų savo investicijų, o tokios grėsmės pakanka nustatyti, kad šios investicijos gali daryti įtaką, nors ir netiesioginę.
70Pirma, išskirtinai finansinis investuotojas siekia tik pelno, tačiau advokatai savo veiklą vykdo ne tik siekdami ekonominių tikslų, bet ir privalėdami laikytis profesinių ir etikos taisyklių.
71Šiuo klausimu pažymėtina, kad verčiantis advokato profesine veikla neturi būti interesų konflikto, o tai, be kita ko, reiškia, kad advokatai turi būti nepriklausomi, įskaitant finansiškai, nuo viešosios valdžios ir kitų ūkio subjektų – šie negali jiems daryti jokio poveikio (2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Jakubowska, C‑225/09, EU:C:2010:729, 61 punktas). Nesant tokio finansinio nepriklausomumo, ekonominio pobūdžio argumentai, grindžiami trumpalaikiu išskirtinai finansinio investuotojo pelnu, galėtų nusverti argumentus, grindžiamus vien advokatų bendrijos klientų interesų gynyba. Be to, išskirtinai finansinio investuotojo ir kliento galimų ryšių buvimas taip pat gali paveikti advokato ir šio kliento santykius taip, kad negalima atmesti, jog bus pažeistos profesinės ar etikos taisyklės.
72Antra, kadangi advokato profesijai taikomos profesinės ir etikos taisyklės nėra suderintos Sąjungos lygmeniu, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje iš principo turi teisę nustatyti šios profesinės veiklos vykdymo taisykles. Dėl to skirtingose valstybėse narėse šiai profesijai taikomos normos gali labai skirtis (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 99 punktą; 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Jakubowska, C‑225/09, EU:C:2010:729, 57 punktą ir 2019 m. gegužės 7 d. Sprendimo Monachos Eirinaios, C‑431/17, EU:C:2019:368, 31 punktą).
73Šiomis aplinkybėmis naudodamasi šia diskrecija valstybė narė turi teisę nuspręsti, kad advokatas negalėtų verstis profesine veikla nepriklausomai ir laikydamasis profesinių bei etikos pareigų, jeigu priklausytų bendrijai, kurios dalyviai yra asmenys, ne tik nesiverčiantys advokato ar jokia kita profesine veikla, kuriai taikomi profesinėse ir etikos taisyklėse numatyti suvaržymai, bet ir veikiantys tik kaip išskirtinai finansiniai investuotojai, kurie neketina verstis tokia profesine veikla šioje bendrijoje. Juo labiau taip yra tuo atveju, kai, kaip pagrindinėje byloje, toks investuotojas siekia įsigyti daugumą atitinkamos advokatų bendrijos akcijų.
74Taip pat naudodamasi šia diskrecija valstybė narė turi teisę nuspręsti, kad nacionalinės teisės aktuose ar advokatų bendrijos įstatuose numatytos šioje bendrijoje praktikuojančių advokatų profesinio nepriklausomumo ir sąžiningumo apsaugos priemonės praktiškai gali būti nepakankamos siekiant veiksmingai užtikrinti šio sprendimo 64–66 punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimą tuo atveju, jeigu išskirtinai finansinis investuotojas dalyvautų valdant minėtos bendrijos kapitalą, atsižvelgiant į įtaką, nors ir netiesioginę, kurią jis galėtų daryti tos pačios bendrijos valdymui ir veiklai, kai daugiausia ar net vien siekdamas pelno pasirenka investuoti arba neinvestuoti.
75Kalbant apie SESV 63 straipsnyje garantuojamą laisvą kapitalo judėjimą, pažymėtina, kad į šio straipsnio taikymo sritį patenka tiesioginės investicijos, kai bendrovėje dalyvaujama turint akcijų, kurios suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti ją valdant bei kontroliuojant, taip pat vertybinių popierių įsigijimas, siekiant atlikti tik finansinę investiciją ir neketinant daryti įtakos bendrovės valdymui ir kontrolei (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Glaxo Wellcome, C‑182/08, EU:C:2009:559, 40 punktą ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C‑201/15, EU:C:2016:972, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
76Prie SESV 63 straipsnio 1 dalyje draudžiamų kapitalo judėjimo ribojimo priemonių priskiriamos, be kita ko, priemonės, kurios gali atgrasyti bendroves nerezidentes investuoti tam tikroje valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 6 d. Sprendimo SEGRO ir Horváth, C‑52/16 ir C‑113/16, EU:C:2018:157, 65 punktą). „Apribojimais“, kaip jie suprantami pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį, reikia laikyti nacionalines priemones, kurios gali sukliudyti arba apriboti bendrovių rezidenčių akcijų įgijimą arba atgrasyti investuotojus iš kitų valstybių narių nuo investavimo į tų bendrovių kapitalą (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Idryma Typou, C‑81/09, EU:C:2010:622, 55 punktą).
77Šiuo atveju pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės nuostatas neleidžiama asmenims, išskyrus advokatus ir ankstesnio Advokatūros įstatymo 59a straipsnyje nurodytų profesijų atstovus, įsigyti advokatų bendrijos akcijų, todėl investuotojai iš kitų valstybių narių, kurie nėra nei advokatai, nei tų profesijų atstovai, neturi galimybės įsigyti tokių bendrijų kapitalo dalių (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑531/06, EU:C:2009:315, 47 punktą). Atitinkamai pagal šias nacionalinės teisės nuostatas iš advokatų bendrijų atimama galimybė pritraukti kapitalo, kuris galėtų padėti jas kurti ar plėtoti. Taigi šiomis nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas.
78Vis dėlto nediskriminuojant dėl pilietybės taikomi laisvo kapitalo judėjimo apribojimai gali būti pateisinami svarbiu visuomenės interesu, jeigu jie yra tinkami užtikrinti, kad bus įgyvendintas siekiamas tikslas, ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑531/06, EU:C:2009:315, 49 punktą).
79Šiuo klausimu pažymėtina, kad vertinimas atsižvelgiant į Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalį, pateiktas šio sprendimo 64–74 punktuose, neleidžia daryti kitokios išvados dėl SESV 63 straipsnio.
80Tokiomis aplinkybėmis į pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 2 dalies c punktas ir 3 dalis, taip pat SESV 63 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas perleisti advokatų bendrijos akcijas išskirtinai finansiniam investuotojui, neketinančiam verstis šiose teisės nuostatose nurodyta profesine veikla toje bendrijoje, kurį pažeidus ši būtų išbraukta iš advokatūros.
81Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad dalyvis, neturintis teisės verstis viena iš profesijų, leidžiančių tapti advokatų bendrijos dalyviu, neturi balsavimo teisės, jeigu šios bendrijos įstatuose yra kelios nuostatos, galinčios apsaugoti advokatų ir bendrijai priklausančio advokato veiklos nepriklausomumą.
82Atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą Vokietijos vyriausybė per posėdį paaiškino, kad dalyviams, neturintiems teisės verstis ankstesnio Advokatūros įstatymo 59e straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta profesine veikla, nustatyta balsavimo teisės atėmimo priemonė, kurią antrajame klausime konkrečiai nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi būti taikoma pereinamojo laikotarpio situacijoms, susiklosčiusioms, be kita ko, dėl įgaliotojo dalyvio mirties arba priėmus priemonę, pagal kurią įgaliotasis dalyvis netenka teisės verstis profesine veikla.
83Kadangi jokia tokio pobūdžio situacija nėra susiklosčiusi nagrinėjant ginčą pagrindinėje byloje, atsakymas į šį klausimą objektyviai nereikalingas siekiant išspręsti ginčą ir peržengia Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį suteiktos jurisdikcijos ribas (šiuo klausimu žr. 1981 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Foglia, 244/80, EU:C:1981:302, 18 punktą ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 44 punktą).
84Taigi antrasis klausimas yra nepriimtinas.
85Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 15 straipsnio 2 dalies c punktas ir 3 dalis, taip pat SESV 63 straipsnis
turi būti aiškinami taip:
pagal juos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas perleisti advokatų bendrijos akcijas išskirtinai finansiniam investuotojui, neketinančiam verstis šiose teisės nuostatose nurodyta profesine veikla toje bendrijoje, kurį pažeidus ši būtų išbraukta iš advokatūros.
Parašai.
(
*1) Proceso kalba: vokiečių.
Tekstas iš mūsų archyvo (Europos Sąjungos leidinių biuro „Cellar“ duomenys). Commission Decision 2011/833/EU — free reuse incl. commercial; attribution to EUR-Lex / Court of Justice of the European Union required; EUR-Lex is not the authentic record of the Court.