Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis
Šalys
Byloje C‑205/03 P
dėl apeliacinio skundo, kurį 2003 m. gegužės 13 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikė
Federación Española de Empresas de Tecnología Sanitaria (FENIN), buvusi Federación Nacional de Empresas de Instrumentación Científica, Médica, Técnica y Dental, įsisteigusi Madride (Ispanija), atstovaujama abogados J.‑R García‑Gallardo Gil‑Fournier ir D. Domínguez‑Pérez,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai W. Wils ir F. Castillo de la Torre, padedamų abogados J. Rivas de Andrés ir J. Gutiérrez Gisbert, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovė pirmojoje instancijoje,
palaikomai
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos M. Bethell, padedamo QC G. Barling, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
Ispanijos Karalystės, atstovaujamos N. Díaz Abad ir L. Fraguas Gadea bei F. Díez Moreno, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusių į apeliacinį procesą šalių,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijos pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans ir A. Rosas, teisėjai J.‑P. Puissochet, R. Schintgen, N. Colneric, S. von Bahr (pranešėjas), J. Klučka, U. Lõhmus ir E. Levits,
generalinis advokatas M. Poiares Maduro,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. rugsėjo 13 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2005 m. lapkričio 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
1Savo apeliaciniu skundu Federación Española de Empresas de Tecnología Sanitaria (toliau – FENIN) prašo panaikinti 2003 m. kovo 4 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą FENIN prieš Komisiją (T‑319/99, Rink. p. II‑357, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 1999 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimo atmesti skundą, pateiktą dėl 26 viešųjų subjektų, tarp kurių yra trys ministerijos, užtikrinančių nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos administravimą ( Sistema Nacional de Salud, toliau – SNS), nes šie subjektai (toliau – SNS administravimo subjektai) nėra įmonės EB 82 straipsnio taikymo tikslais, panaikinimo.
2Faktines aplinkybes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, galima apibendrinti taip.
3FENIN yra asociacija, jungianti daugumą įmonių, prekiaujančių medicinos prekėmis, ypač medicinos instrumentais, naudojamais ligoninėse Ispanijoje. Asociacijos nariai šias prekes parduoda, inter alia, SNS administravimo subjektams. Medicinos prekių pardavimas pastariesiems sudaro daugiau nei 80% FENIN narių apyvartos.
41997 m. gruodžio mėn. FENIN pateikė Europos Bendrijų Komisijai skundą dėl sistemingo SNS administravimo subjektų vėlavimo sumokėti už prekes, kuris, jos nuomone, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme. Ji pareiškė, kad šie subjektai savo skolas jos nariams apmokėdavo vidutiniškai vėluodami 300 dienų, nors kitiems paslaugų teikėjams jas atlygindavo per gerokai pagrįstesnį terminą. Šią diskriminaciją paaiškina aplinkybė, kad FENIN narės negali daryti komercinio spaudimo šiems subjektams, nes jie užima dominuojančią padėtį Ispanijos medicinos prekių rinkoje.
5Ginčijamu sprendimu Komisija atmetė šį skundą, teigdama, kad SNS administravimo subjektai, administruodami viešosios sveikatos apsaugos tarnybą, neveikia kaip įmonės, ir kad jų, kaip pirkėjų, savybės negalima atskirti nuo vėlesnio medicinos prekių naudojimo jas nupirkus. Todėl, Komisijos nuomone, šie subjektai, pirkdami medicinos prekes, neveikia kaip įmonės Bendrijos konkurencijos teisės prasme ir EB 81 ir 82 straipsniai jiems netaikomi.
6Ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 1999 m. lapkričio 10 d., FENIN pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
7FENIN savo ieškinį grindė trimis pagrindais: pirma, tuo, kad Komisija pažeidė gynybos teises, antra, kad padaryta teisės klaida arba akivaizdi vertinimo klaida taikant EB 82 ir 86 straipsnius, bei, trečia, kad nenurodyti ginčijamo sprendimo motyvai ir jis neskaidrus.
8Pirmosios instancijos teismas pirmiausia atmetė antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su EB 82 ir 86 straipsnių taikymu, skundžiamo sprendimo 40 punkte nurodęs, kad SNS administravimo subjektai neveikia kaip įmonės, kai perka FENIN narių parduodamas medicinos prekes, kad galėtų teikti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas SNS apdraustiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas manė, kad ši išvada išplaukia iš minėto sprendimo 39 punkte nurodytų aplinkybių, t. y., kad SNS veikia pagal solidarumo principą, nes yra finansuojama iš socialinių įmokų ir kitų valstybės įnašų, ir nemokamai teikia paslaugas visiems minėtiems apdraustiems asmenims, ir kad todėl SNS administravimo subjektai, vykdydami sveikatos apsaugos sistemos administravimą, neveikia kaip įmonės.
9Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 41–44 punktuose patikslino, jog argumentas, kad SNS priklausančios Ispanijos viešosios ligoninės vis dėlto pasirinktinai siūlo mokamas paslaugas neapdraustiems asmenims, ir ypač užsienio turistams, nebuvo pateiktas Komisijai ir pirmą kartą jai nurodytas dublike. Todėl jis nusprendė, kad tikrinant ginčijamo sprendimo teisėtumą į šį argumentą negalima atsižvelgti.
10Tad pirmąjį pagrindą, kad Komisija pažeidė gynybos teises, Pirmosios instancijos teismas atmetė, skundžiamo sprendimo 49 ir 50 punktuose konstatavęs, jog Komisija pagrįstai atmetė jai pateiktą skundą, motyvuodama tuo, kad SNS administravimo subjektai neveikė kaip įmonės EB 82 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tuomet Komisijai nereikėjo nagrinėti kitų skundo aspektų.
11Galiausiai dėl trečiojo pagrindo, kad nenurodyti ginčijamo sprendimo motyvai ir jis neskaidrus, iš skundžiamo sprendimo 58 ir 59 punktų matyti, jog, Pirmosios instancijos teismo nuomone, Komisija pateikė pagrindinius teisinius argumentus, pagrindžiančius šį sprendimą. Priminęs, kad Komisija neprivalėjo atsakyti į visus skundo argumentus, Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio sprendimo motyvai nurodyti. Dėl tariamo sprendimo neskaidrumo Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 63 punkte nurodė, kad Komisija įvykdė šiuo atveju vienintelę savo pareigą, t. y. leisti FENIN raštu pateikti pastabas atsakant į pradinį Komisijos sprendimą.
12Kadangi FENIN nurodyti trys pagrindai, kuriais ji pagrindė savo ieškinį, buvo nereikšmingi, Pirmosios instancijos teismas visus juos atmetė.
13FENIN Teisingumo Teismo prašo:
14Komisija Teisingumo Teismo prašo:
15Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Ispanijos Karalystė, kurioms 2003 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi leista įstoti į apeliacinį procesą palaikyti Komisijos reikalavimus, reikalauja atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą bei priteisti iš FENIN bylinėjimosi išlaidas.
16FENIN remiasi tik vienu apeliacinio skundo pagrindu, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino sąvoką „įmonė“ EB sutarties konkurencijos taisyklių prasme. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.
17Pirma, FENIN tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai nenusprendė, jog pirkimas savaime yra ekonominė veikla, kurią galima atskirti nuo vėliau teikiamos paslaugos, ir kad todėl SNS administravimo subjektams turi būti taikomos minėtos konkurencijos taisyklės.
18Papildomai nurodyta antra apeliacinio skundo pagrindo dalimi FENIN tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, jog pirkimas yra ekonominio pobūdžio veikla ir jam taikomos konkurencijos taisyklės, nes vėlesnė veikla, t. y. medicinos priežiūros paslaugų teikimas, yra tokio paties pobūdžio.
19Komisija pareiškė prieštaravimą dėl FENIN apeliacinio skundo pagrindo antrosios dalies priimtinumo.
20Ji pirmiausia remiasi pavėluotu argumento, kuriuo pagrįsta apeliacinio skundo antroji dalis, pateikimu – pirmą kartą jis nurodytas tik apeliaciniame skunde. Antra, ji tvirtina, kad FENIN visada pripažino, jog SNS administravimo subjektų veikla yra grynai socialinė. Galiausiai Komisija nurodo, kad ši antra dalis kelia aplinkybių, kurių negalima svarstyti Teisingumo Teisme nagrinėjant apeliacinį skundą, vertinimo klausimą.
21Reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija, SNS administravimo subjektų teikiamos sveikatos priežiūros ekonominį pobūdį, ryšį tarp prekių įsigijimo ir vėlesnio jų panaudojimo bei iš jo kylančias pasekmes šios pirkimo veiklos pobūdžiui FENIN pirmą kartą nurodė apeliaciniame skunde.
22Todėl antroji vienintelio FENIN apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepriimtina.
23Pagrįsdama pirmą apeliacinio skundo pagrindo dalį, FENIN tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas per siaurai apibrėžė ekonominės veiklos sąvoką, manydamas, kad ją būtinai sudaro prekių ar paslaugų pasiūla tam tikroje rinkoje, ir į šią sąvoką neįtraukdamas pirkimo veiklos. Jos nuomone, Pirmosios instancijos teismo požiūris leistų daugeliui subjektų nesilaikyti Sutarties taisyklių konkurencijos srityje, nors tokių subjektų elgesys darytų jai poveikį.
24Komisija tvirtina, kad būtent prekių ar paslaugų pasiūla tam tikroje rinkoje apibrėžia ekonominės veiklos sąvoką, o ne pirkimo veikla kaip tokia. Todėl negalima atskirti pirkimo veiksmo nuo naudojimo, kuriam skirta nupirkta prekė.
25Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 35 punkte teisingai priminė, kad konkurencijos teisės kontekste sąvoka „įmonė“ apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar jo finansavimo būdus (1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser, C‑41/90, Rink. p. I‑1979, 21 punktas ir 2004 m. kovo 16 d. Sprendimo AOK‑Bundesverband ir kt. , C‑264/01, C‑306/01, C‑354/01 ir C‑355/01, Rink. p. I‑2493, 46 punktas). Remdamasis Teisingumo Teismo praktika, minėto sprendimo 36 punkte jis taip pat pabrėžė, kad būtent prekių arba paslaugų pasiūla nagrinėjamoje rinkoje apibūdina ekonominę veiklą (1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑35/96, Rink. p. I‑3851, 36 punktas).
26Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 36 punkte padarė teisingą išvadą, kad negalima atskirti prekės įsigijimo nuo vėlesnio jos panaudojimo, siekiant įvertinti šio įsigijimo pobūdį, ir kad įsigijimo pobūdį lemia vėlesnio nupirktos prekės panaudojimo ekonominis arba neekonominis pobūdis.
27Todėl pirmąją vienintelio FENIN apeliacinio skundo pagrindo dalį, kad SNS administravimo subjektų vykdomas pirkimas yra savaime ekonominė veikla, atskirta nuo vėliau teikiamos paslaugos, ir kad ją Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti atskirai, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
28Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinį skundą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.
29Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, taikomą apeliacinėse bylose pagal to paties reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš FENIN ir pastaroji pralaimėjo bylą, šioje instancijoje ji turi jas padengti. Pagal 69 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1Atmesti apeliacinį skundą.
2Federación Española de Empresas de Tecnología Sanitaria (FENIN) padengia bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.
3Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Ispanijos Karalystė pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Tekstas iš mūsų archyvo (Europos Sąjungos leidinių biuro „Cellar“ duomenys). Commission Decision 2011/833/EU — free reuse incl. commercial; attribution to EUR-Lex / Court of Justice of the European Union required; EUR-Lex is not the authentic record of the Court.