Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

[ESMĖ] Lietuvos verslui ir finansų sektoriui šioje situacijoje reikšmingiausia ne JAV Kongreso priimtas paketas pats savaime, o tai, kad JAV sankcijos Lietuvoje automatiškai negalioja – privalomos yra tik ES, JT ir kitų organizacijų, kurių narė Lietuva, nustatytos sankcijos. Todėl konkreti teisinė padėtis Lietuvos subjektams keisis tik tada, kai nauji apribojimai bus įtraukti į tiesiogiai taikomus ES teisės aktus arba kai Lietuvos Vyriausybė, pasiūlius Užsienio reikalų ministerijai, nustatys savas ribojamąsias priemones. Tai sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1, 4, 6, 11 ir 13 straipsnius bei įstatymo 131 straipsnį. [VERTINIMAS] Pagal tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ES teisės aktais nustatytos sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos visa apimtimi, o 3 straipsnio 2 dalis numato, kad Vyriausybei reikalingus teisės aktus rengia ir teikia Užsienio reikalų ministerija. 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja visas fizinius ir juridinius asmenis laikytis ir vykdyti Lietuvoje įgyvendinamas sankcijas, o 2 dalis draudžia veiksmus, kuriais būtų išvengiama nustatytų apribojimų. Sankcijų pažeidimu pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomas neteisėtas tyčinis arba neatsargus elgesys, kuriuo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios sankcijos; konkretūs pažeidimo sudėties požymiai išvardyti 131 straipsnyje. Ten, inter alia, įtraukti: - sąlygų naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais sankcionuotam subjektui sudarymas (131 str. 1 p.); - lėšų ar ekonominių išteklių neįšaldymas (2 p.); - draudžiamų sandorių su trečiosioms valstybėms priklausančiais ar kontroliuojamais subjektais sudarymas ar tęsimas, įskaitant viešųjų pirkimų ar koncesijos sutartis (3 p.); - draudžiamas prekių importas, eksportas, tranzitas bei susijusių paslaugų teikimas (4 p.); - draudžiamų finansinių paslaugų teikimas ar finansinės veiklos vykdymas (5 p.). Institucinį įgyvendinimą pagal 11 straipsnį užtikrina kompetentingos institucijos – finansinių sankcijų srityje FNTT, Finansų ministerija ir Muitinės departamentas; jos sprendžia ir dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų (11 str. 1 d. 2 p.). 13 straipsnio 3 dalis nustato papildomą taisyklę juridiniams asmenims: jie atsako pagal šį įstatymą tik tada, kai padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Naujai priimtas JAV įstatymas šiame ritme atsiranda tik tada, kai jo turinys perimamas ES ar nacionaliniu aktu – iki tol Lietuvos subjektui jo nesilaikymas sankcijų pažeidimu nėra. [PASEKMĖS] - Lietuvos įmonės ir finansų institucijos privalo stebėti ES teisės aktų ir Vyriausybės sprendimų pasikeitimus; įtraukus naujas pažymas į ES ar nacionalinius sąrašus, privalomas jų turto įšaldymas ir sandorių su jais nutraukimas pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 131 straipsnį. - Vyriausybei paskyrus laikinąjį administratorių ar priėmus sprendimą dėl ekonominių išteklių realizavimo, taikomos atitinkamos įstatymo nuostatos pagal 62 straipsnio mutatis mutandis taisyklę. - FNTT ir kitos kompetentingos institucijos privalo perduoti informaciją apie galimus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas institucijoms, turinčioms teisenos ar ikiteisminio tyrimo įgaliojimus, ir apie tai informuoti URM. - Derybų sektoriui aktualu, kad sankcijos, pasak D. Peskovo, apsunkins taikos tarpininkavimą – tai politinis, ne teisinis argumentas. Sekimo taškas: laukti, ar JAV prezidentas pasirašys Kongreso priimtą teisės aktą, ir – atskirai – ar ES šiais metais priims 22-ąjį sankcijų paketą, į kurį Lietuva jau realiu laiku teikia pasiūlymus dėl finansų įstaigų, energetikos įmonių ir asmenų sąrašo plėtrai; tik įgyvendinus šiuos aktus Lietuvos teisėje atsiras naujų privalomų apribojimų. [CITATA] - Pagal tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ES teisės aktais nustatytos sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos visa apimtimi, o Vyriausybei reikalingus teisės aktus rengia ir teikia Užsienio reikalų ministerija. - Konkretūs pažeidimo požymiai išvardyti 131 straipsnyje, įskaitant lėšų neįšaldymą, draudžiamų sandorių sudarymą ar tęsimą ir draudžiamų paslaugų teikimą.

[ESMĖ] Šios žinios asmenims, įmonėms ar rinkai teisinių padarinių per pateiktus šaltinius nesukelia: Ursulos von der Leyen metinė kalba „Apie padėtį Sąjungoje" yra politinė deklaracija, o ne teisės aktas, ir ji nepatraukia nieko administracinėn atsakomybėn. Pateikti šaltiniai reglamentuoja visai kitą sritį — Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso taikymą: administracinių nuobaudų rūšis, jų skyrimo tvarką ir teiseną. SOTEU kalbos turinys pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau — ANK) vertinimas neinvestuojamas, nes kalboje išsakytos idėjos nėra „įstatymų uždraustos veikos", apibrėžtos ANK 1 straipsnio 2 dalyje. [VERTINIMAS] ANK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kodekso paskirtis — teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laivaves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų; politinių pareiškimų vertinimas į šią paskirtį nepatenka. Jei žinioje minima turto konfiskavimo idėja būtų svarstoma Lietuvos administracinės atsakomybės kontekste, galėtų būti taikomos šios nuostatos: - ANK 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinių nuobaudų rūšys: įspėjimas, bauda, viešieji darbai. - ANK 25 straipsnio 2 dalis: bauda gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 ir ne didesnė negu 6 000 eurų; administraciniu nurodymu — ne mažesnė negu 5 eurų bauda. - ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, įskaitant turto konfiskavimą (2 punktas) ir specialiosios teisės atėmimą (1 punktas). - ANK 687 straipsnis: turto, buvusio administracinio nusižengimo įrankiu, priemone, dalyku ar įstatymų uždraustos veikos rezultatu, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą ar priėmė nutarimą. - ANK 34 straipsnio 2 dalis: baudos dydis nustatomas pagal specialiosios dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias (ANK 35 str.) ir sunkinančias (ANK 36 str.) aplinkybes. - ANK 577 straipsnio 2 dalis užtikrina traukiamo asmens teises: susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti žodinio proceso tvarka, naudotis advokato pagalba, skųsti priimtus sprendimus. Pateiktų šaltinių tarpe nėra nė vieno ES teisės akto ar teismų praktikos bylos, kuri reguliuotų SOTEU kalboje iškeltus klausimus, todėl šių aspektų teisinio vertinimo pagal pateiktus šaltinius atlikti negalima. [PASEKMĖS] Kadangi žinios faktai — politiniai pareiškimai, o pateikti šaltiniai apima tik Lietuvos administracinės atsakomybės teisę, realių teisinių pasekmių žinioje minimiems asmenims per šiuos šaltinius nustatyti negalima. Jei SOTEU idėjos vėliau taptų ES teisės aktais ir jie būtų įgyvendinti Lietuvoje, jų taikymas ir su jais susijusi atsakomybė būtų vertinami pagal tada galiojančias normas, o esamą teisinę padėtį šiuo metu apibrėžia tik pateiktos ANK nuostatos. [CITATA] Nikas iš analizės sakinių nėra pakankamai konkretus dėl žinios esmės (santykis tarp SOTEU kalbos ir pateiktų šaltinių), todėl citatų sekcija praleidžiama.

[ESMĖ] Opciono turėtojo sutuoktinis šiandien Lietuvoje negali priversti jo įgyvendinti pasirinkimo sandorio ir negali reikalauti piniginės kompensacijos už nerealizuotą opcioną — pagal dabartinį reguliavimą tokios prievolės nėra. Tikslus teisinis klausimas, kurį spręs skyrybų bylos: ar darbuotojo teisė pagal opciono sutartį yra dalytina bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnį, o jei taip — kaip ją įvertinti pagal CK 3.119 straipsnį ir padalyti pagal CK 3.116–3.117 straipsnius. Papildomai kyla CK 3.89 straipsnio 1 d. 6 p. klausimas, ar teisė pagal opcioną, susieta su konkrečiu darbuotojo asmeniu ir jo KPI, priskirtina neperleidžiamoms teisėms, todėl — asmeninei nuosavybei. Teismų praktikos šiuo klausimu kol kas nėra: santuokos nutraukimo bylose teismai dėl nerealizuoto opciono padalijimo dar nepasisakę. [VERTINIMAS] Argumentas už dalijimą grindžiamas tuo, kad opcionas yra atidėtos realizavimo darbo užmokesčio forma — VMI taip pat vertina pasirinkimo sandorį kaip darbuotojų motyvavimo priemonę (GPM įstatymo komentaras), taigi opcionas „uždirbamas“ tomis pačiomis dienomis kaip ir atlyginimas. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Taikytinos taisyklės: - dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkas kainas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dienai (CK 3.119 straipsnis), o ne opciono realizavimo momentui; - preziumuojamos lygios dalys (CK 3.117 straipsnio 1 d.), o jei vienam sutuoktiniui priteistos akcijos viršija jo dalį — jis moka kompensaciją; - sudarius kompensacijų balansą (CK 3.118 straipsnio 3–4 d.), likęs dalytinas turtas dalijamas lygiomis dalimis. Argumentas prieš dalijimą remiasi CK 3.89 straipsnio 1 d. 6 p. — teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims ir kurios išimtinai susijusios su jas turinčio sutuoktinio asmenimi, yra asmeninė nuosavybė. Kito sutuoktinio padėtį apsunkina tai, kad opcionai nėra registruojami: jų nesimato nei Registrų centro, nei vertybinių popierių sąskaitos išraše, todėl opciono sutartį ir ESOP planą tenka išieškoti teismo tvarka iš paties darbdavio. Analogišką įstatymų leidėjo sprendimą atidėto realizavimo, asmeniniam sutuoktiniui būdingam turtui galima rasti CK 3.88 straipsnio 4 d. — specialioje pensijų fondų vienetų padalijimo taisyklėje; opcionams tokios specialios normos šiuo metu nėra. [PASEKMĖS] Realistiškiausias dabartinės praktikos scenarijus: nerealizuotas opcionas skyrybų byloje nedalijamas, o teismas sprendimą dėl ieškinio pagrindo priima pagal CPK 261 straipsnį, atidėdamas likusių akcijų dalių klausimą iki opciono realizavimo. Rizikos sritys yra trys: - vertės nustatymas: teismo ekspertui vertinti milijardinės daugiašalės įmonės akcijas gali būti brangiau nei paties opciono vertė; vertinimą ataskaitoje, parengtoje VMI, reikės tikrinti bendrosios nuosavybės pabaigos dienai; - likvidumas: nelistinguojamų įmonių akcijų neparduosi iki likvidumo įvykio, kuris gali nesutapti su skyrybų momentu arba visai neįvykti; - įgyvendinimas: kadangi sprendimą dėl opciono įgyvendinimo priima tik jo savininkas, dalį teisių kitam sutuoktiniui galima perkelti tik teismo sprendimu, pvz., proporcingai santuokoje uždirbtam akcijų skaičiui. Tikėtina tolesnė plėtra — LAT praktika arba Seimo priimti CK pakeitimai pagal pensijų fondo vienetų modelį, galimai su opciono patikėtinio institutu, įpareigojančiu realizuoti opcioną ir padalinti pajamas. Iki tol opciono neturintis sutuoktinis skyrybų byloje turės aktyviai rinkti įrodymus apie paties opciono egzistavimą. [ESMĖ CITATA] - Opciono turėtojo sutuoktinis negali priversti jo įgyvendinti pasirinkimo sandorio ir negali reikalauti piniginės kompensacijos už nerealizuotą opcioną — pagal dabartinį reguliavimą tokios prievolės nėra. - Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dienai (CK 3.119 straipsnis), o ne opciono realizavimo momentui, kaip daro VMI mokestiniams tikslams.