Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

[ESMĖ] Erikai Švenčionienei šioje byloje išlikusi galimybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikins abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutrauks, tačiau tai priklauso nuo LAT sprendimo, ar kasacinį skundą apskritai priimti nagrinėti. Iki šiol atsparos rezultatas — vasarį Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažinimas kalta dėl viešo pritarimo SSRS nusikaltimams ir jų šiurkštaus menkinimo, patvirtintas apeliacine instancija. Tikslingiausias teisinis klausimas — ar jos 2024 m. liepą „Facebook“ paskelbtas įrašas dėl Medininkų žudynių atitinka BK 1702 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sudėtį: viešas pritarimas SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvą ar 1990–1991 m. padarytiems sunkiems nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, padarytas grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba kai dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka. [VERTINIMAS] Kaltinamoji sudėtis, kuria remtasi byloje, reikalauja visų požymių visumos, kurią teismai turi atskirai konstatuoti pagal BK 2 straipsnio 4 dalį — atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą sudėtį. Praktiškai kasaciniame nagrinėjime varžytinės vyks dėl dviejų elementų: - ar įrašas, kuriame kalbama apie „žudikus iš savų tarpo“ ir „paslėptą tiesą“, sudaro SSRS agresijos ar to metų nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą, o ne apie įvykių aplinkybes diskursą; - ar paskelbimas „Facebook“ socialiniame tinkle, minint žudynių metines, atliktas užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba sukėlė (ar galėjo sukelti) viešosios tvarkos sutrikdymą. Taikymo kontekstą patvirtina ir vyriausybės dokumentai: BK 1702 straipsnis įvardijamas kaip priemonė kovai su neapykantos kurstymu ir dezinformacija, o saviraiškos laisvė, įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje, laikoma nesuderinama su tokiais nusikalstamais veiksmais. Kasacinis skundas nukreiptas ne į bausmės dydį, o į patį kaltės pripažinimą — prašoma nutraukti bylą, taigi LAT nagrinės teisinį vertinimą, o ne naujų faktų nustatymą. Pateiktuose šaltiniuose LAT praktikos šiuo klausimu nėra, todėl pagrįsti konkrečiu precedentu negalima. [PASEKMĖS] Svarbiausias artimiausias įvykis — LAT sprendimas dėl kasacinio skundo priėmimo. Jei skundas priimtas ir tenkinamas, panaikinami pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimai, o byla nutraukiama — neskiriamos nė viena iš BK 42 straipsnio 2 dalyje nusižengimui galimų bausmių. Jei LAT skundą atmeta arba atsparti, įsiteisėjęs pasmerkimas lieka galioti su jo paskirta bausme; LAT negrąžina bylos į apylinkės teismą naujam nagrinėjimui šiame procese. Kitos bylos šalys šioje situacijoje neatsiranda — skundas pateiktas privataus asmens, o juridinių asmenų atsakomybė šioje istorijoje neaktyvuota. [CITATA] - Sankcija pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį — viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 1702 straipsnio 2 dalis numato, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo. - Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

[ESMĖ] „EnforceShield“ investicija reiškia, kad intelektinės nuosavybės pažeidimų internete šalinimas tampa automatizuota paslauga, tačiau pažeidėjų atsakomybė Lietuvoje lieka nulemta dviejų lygių sistema: administracinė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 125 straipsnį ir baudžiamoji pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 190–193 bei 204 straipsnius. Tikslus teisinis klausimas, kurį sprendžia tokia platforma, yra toks: kada suklastotų prekių ar neteisėtai naudojamo ženklo atvejis lieka administraciniu nusižengimu, o kada pasiekia nusikaltimo ribą. Atsakymas priklauso nuo kiekybinių ir kokybinių kriterijų — vertės, žalos dydžio ar „didelio“ prekių kiekio — kuriuos nustato konkrečios normos. [VERTINIMAS] Pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį neteisėtas prekių žymėjimas svetimu prekių ženklu ar tokių prekių pateikimas realizuoti, įgijimas, laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 300 iki 3 000 eurų, o pakartotinai padarytas nusižengimas (3 dalis) — nuo 700 iki 3 500 eurų. Svarbiausia praktinė pasekmė fiksuota ANK 125 straipsnio 4 dalyje: privaloma skirti svetimu ženklu pažymėtų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą. Konfiskavimo pagrindą patvirtina ir ANK 29 straipsnis — konfiskuojamas turtas, buvęs nusižengimo įrankiu, priemone, dalyku ar uždraustos veikos rezultatu, o daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Kai veika viršija administracinį lygį, taikomas BK 204 straipsnis (svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas): neturint leidimo svetimu ženklu pažymėtas didelis prekių kiekis ar didelės vertės prekės, jų įgijimas, gabenimas, laikymas komerciniais tikslais ar pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu, padaręs didelę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Autorių teisių sferoje BK 192 straipsnio 1 dalis nustato 400 MGL vertės ribą neteisėtam atgaminimui ar neteisėtų kopijų platinimui, gabenimui, laikymui komerciniais tikslais (bausmė — iki trejų metų laisvės atėmimo), o 192 straipsnio 2 dalis — tą pačią 400 MGL ribą neteisėtam objekto padarymui viešai prieinamam internete, jei padaryta turtinė žala. BK 193 straipsnis atskirai kriminalizuoja informacijos apie autorių teisių valdymą sunaikinimą ar pakeitimą komerciniais tikslais (iki vienerių metų laisvės atėmimo), o BK 190 straipsnis — autorystės pasisavinimą (iki dvejų metų). Už visus šiuos nusikaltimus atsako ir juridinis asmuo (BK 192 str. 3 d., 193 str. 2 d., 204 str. 2 d.). Papildomai pažeidėjams, gabenantiems suklastotas prekes be dokumentų ar su suklastotais dokumentais, taikomas ANK 214 straipsnis — baudos nuo 190 iki 3 770 eurų pagal krovinio vertę, su privalomu prekių konfiskavimu (4 dalis); dokumentų klastojimo atveju — ANK 158 straipsnis (bauda nuo 450 iki 3 450 eurų, pakartotinai — iki 4 350 eurų, su privalomu prekių konfiskavimu). [PASEKMĖS] Platformos klientams — prekių ženklų savininkams — praktinė reikšmė ta, kad kiekvienas aptiktas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas skirtingai: - internete platinamos neteisėtos kopijos, kurių vertė viršija 400 MGL, patenka į BK 192 straipsnio taikymo sritį, įskaitant žalą nuo viešo prieinamumo internete; - suklastotos prekės su svetimu ženklu — į ANK 125 straipsnį arba, esant dideliam kiekiui ar žalai, į BK 204 straipsnį; - abiem atvejais privalomai konfiskuojamos prekės, o baudžiamosiose bylose atsako ir juridinis asmuo. Pažeidėjams reali rizika apjungia baudą, privalomą turto konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnį ir galimą baudžiamojon atsakomybėn traukimą su juridinio asmens atsakomybe. „EnforceShield“ verslo modeliui tai reiškia, kad sistemos teisinis vertinimas turi teisingai atskirti administracinio nusižengimo ir nusikaltimo požymius, nes nuo to priklauso, ar byla eis į instituciją pagal ANK, ar į ikiteisminį tyrimą pagal BK. Dėmesys JAV rinkai (iki 80 proc. pardavimų galimybių) rodo, kad Lietuvos normų taikymas liks tik viena iš platformos veikimo jurisdikcijų. [CITATA] - Pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį neteisėtas prekių žymėjimas svetimu prekių ženklu ar tokių prekių pateikimas realizuoti, įgijimas, laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 300 iki 3 000 eurų, o pakartotinai (3 dalis) — nuo 700 iki 3 500 eurų. - Pagal BK 192 straipsnį neteisėtas atgaminimas ar kopijų platinimas komerciniais tikslais, kai kopijų vertė viršija 400 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, o už šias veikas atsako ir juridinis asmuo.

[ESMĖ] A. Valantinas iš LAT teisėjo pareigų atleidžiamas ne dėl kaltės ar drausminės atsakomybės, o dėl įgaliojimų laiko pabaigos — tai konstitucinis atleidimo pagrindas, kuriam taikoma paprasta Seimo procedūra, o ne apkaltos procesas. Toks atleidimas neturi jokių teisinių pasekmių jo reputacijai ar teisei dirbti teisėją ateityje. Klausimas — ar Seimo sprendimas atleisti LAT teisėją atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio nuostatą, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą „kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas“. Konstitucijos 115 straipsnis šį pagrindą įtvirtina kaip vieną iš šešių vienintelių atleidimo iš teisėjo pareigų atvejų. [VERTINIMAS] Šioje situacijoje taikytina procedūra susideda iš kelių elementų: - Konstitucijos 112 straipsnis: LAT teisėją atleidžia tik Seimas ir tik Respublikos Prezidento teikimu. - Teismų įstatymo 90 straipsnio 3 dalis: atleidimas vyksta Respublikos Prezidento teikimu; dėl atleidimo Prezidentui pataria Teisėjų taryba (90 str. 7 d.), išskyrus atvejus, kai teisėjas skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju ar Vyriausybės nariu. - Konstitucijos 115 straipsnis: atleidimas pasibaigus įgaliojimų laikui yra įprastas, ne drausminis ar baudžiamasis pagrindas. - Konstitucijos 116 straipsnis: LAT teisėjas būtų pašalintas apkaltos tvarka tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar padarytą nusikaltimą — šis kelias čia nėra taikomas. Svarbi praktinė išlyga dėl pareigų pabaigos: pagal Teismų įstatymo 90 straipsnį atleidimas įforminamas iki faktinės darbo pabaigos — žinioje nurodyta, kad pareigas A. Valantinas baigs spalio 29 dieną, todėl Seimo sprendimas ir faktinis įgaliojimų nutrūkimas nesutampa chronologiškai. Dėl teisėjo statuso tęstinumo EŽTK 23 straipsnio 7 dalis (šaltinyje [13]) numato, kad pakeistas teisėjas toliau nagrinėja bylas, kurios buvo jo žinioje iki pakeitimo — tai EŽTT teisėjams, o ne LAT, tačiau ji iliustruoja principą, kad kadencijos pabaiga automatiškai nesustabdo pradėtų bylų. Dėl galimybės grįžti į teisėjo pareigas Teismų įstatymo 60 straipsnio 1 dalis suteikia buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui teisę būti skiriamam bet kurios pakopos teismo teisėju be egzamino ir atrankos, su sąlyga, kad jis atitinka 52 straipsnio nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, pateikia sveikatos pažymėjimą, o Teisėjų taryba motyvuotai pataria Prezidentui dėl tinkamumo (60 str. 2–4 d.). Atkreiptina, kad istorijoje minimas 2005–2010 m. generalinio prokuroro postas ir Seimo išvados dėl Garliavos bylos tyrimo teisine reikšme šiam atleidimui neturi. [PASEKMĖS] A. Valantinui spalio 29 dieną nutrūks teisėjo įgaliojimai, tačiau jis išsaugos buvusio LAT teisėjo statusą su Teismų įstatymo 60 straipsnyje numatyta lengvata — be egzamino ir atrankos pretenduoti į teisėjo pareigas bet kuriame teisme, jei Teisėjų taryba įvertins jo tinkamumą. LAT sudėtyje atsiras laisva teisėjo vieta; jos užpildymas vyks įprasta paskyrimo procedūra — Seimas Prezidento teikimu (Konstitucijos 112 straipsnis), o LAT teisėjų skaičių nustato Seimas Prezidento teikimu, pasiūlius LAT pirmininkui (Teismų įstatymo 12 straipsnio 8 dalis). Bylos, kurias teisėjas spės nagrinėti iki spalio 29, teisiškai likimo neaiškios — pateikti šaltiniai LAT teisėjų bylos perdavimo tvarkos nenurodo, todėl konkrečios bylos likimas spėlioti negalima. [CITATA] - Pagal Teismų įstatymo 60 straipsnio 1 dalį buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamam bet kurios pakopos teismo teisėju. - Konstitucijos 112 straipsnis numato, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia tik Seimas Respublikos Prezidento teikimu.