Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

Teisinis klausimas: Ar E. Švenčionienės 2024 m. liepą paskelbtas „Facebook“ įrašas apie Medininkų žudynes atitinka BK 1702 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius – ar jis buvo „šurkščiai menkinantis“ ir padarytas „užgauliu ar įžeidžiančiu būdu“, o ne apsaugota nuomone apie oficialaus tyrimo trūkumus. [TEISINIS_PAGRINDAS]: BK 1702 straipsnio 1 dalis baudžia už viešą SSRS agresijos prieš Lietuvą neigimą ar šurkštų menkinimą, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka. Norma apima ir „1990–1991 metais įvykdytus kitus agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių asmenų labai sunkius ar sunkius nusikaltimus“, tad Medininkų žudynės 1991 m. liepą, kurias padarė SSRS agresiją vykdžiusių asmenų grupuotė, patenka į dalykinę normos taikymo sritį. Straipsnyje susieti du savarankiški požymiai – veikos turinys (neigimas ar šurkštas menkinimas) ir jos forma (užgaulumas ar įžeidimas) – teismas turi nustatyti abu atskirai; būtent ši dviguba filtravimo grandis kasaciniame skunde taps pagrindiniu ginčo objektu. Skunde prašoma panaikinti abiejų instancijų sprendimus ir nutraukti baudžiamąją bylą. [PRAKTIKA]: Irodymų korpiuse nėra LAT praktikos dėl BK 1702 straipsnio taikymo socialinių tinklų įrašams, tad teismų praktikos vieningumo šiuo klausimu pareikšti negalima. [PRAKTINE_REIKSME]: Pirmasis LAT procedūros etapas – ar priimti skundą nagrinėti, ir būtent čia nuspręsta, ar kasacinė instancija apskritai ims vertinti, kur baigiasi faktinių aplinkybių (užgaulumo) vertinimas ir kur prasideda teisės klausimas dėl normos konstitucingumo bei santykio su žodžio laisve. Praktikai verta sekti, ar LAT priims bylą: jei priims, tai bus pirmasis tiesioginis šio straipsnio redakcijos, taikytos viešam socialinio tinklo įrašui, išbandymas kasacine tvarka, nulemsiantis ateities atsakomybės ribas už analogiškus pasisakymus. Dėl kasacinio skundo turinio ribų – E. Švenčionienės pozicija remiasi teiginiu apie spec. tarnybų veiklą ir liudininkų nutylėjimą, tad ginčas susiaurės iki klausimo, ar tokie teiginiai pasyvų „žudikai buvo iš savų tarpo“ naratyvą sudaro menkinimą, ar tyrimo trūkumų kritiką.

Teisinis klausimas: Kokia teisine tvarka gali būti gynimosi intelektinės nuosavybės teisės, kai pažeidimai internete aptinkami ir šalinami automatizuotai – ar DI atliekamas „teisinis vertinimas" gali pagrįsti prekių ženklų savininko reikalavimus pagal Lietuvos prekių ženklų įstatymą ir atsakomybę pagal ANK 122 bei 125 straipsnius. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Lietuvos prekių ženklų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymas reglamentuoja ženklų savininkų teises ir jų gynimą, o 1 dalis deklaruoja tikslą užtikrinti ženklų teisinę apsaugą Lietuvoje – tai reiškia, kad pašalinimo reikalavimai turi remtis įstatyme nustatytomis gynimo priemonėmis, o ne privačia platformos praktika. ANK 125 straipsnio 1 dalis draudžia neteisėtą prekių žymėjimą svetimu prekių ženklu ir tokių prekių pateikimą realizuoti, įgijimą, laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais, užtraukdamas baudą nuo 300 iki 3 000 eurų, o pakartotinai – nuo 700 iki 3 500 eurų. ANK 122 straipsnis reglamentuoja autorių teisių pažeidimus: nekomerciniais tikslais – bauda nuo 280 iki 600 eurų, komerciniais tikslais ar platinant neteisėtas kopijas – nuo 300 iki 3 500 eurų. Šios normos rodo, kad pažeidimo kvalifikacija priklauso nuo komercinio tikslo įrodymo – būtent šis vertinimas platformoje automatizuojamas ir lieka teisinio patikrinimo objektas. [PRAKTINE_REIKSME]: Automatizuotas pažeidimų šalinimas (per mėnesį – daugiau kaip 33,5 tūkst. atvejų) praktikoje veikia kaip ikiteisminis gynimo mechanizmas, tačiau jo rezultatai neturi privalomosios galios valstybės institucijoms – administracinės atsakomybės taikymą pagal ANK 122 ar 125 straipsnius sprendžia tik atitinkamos institucijos, o ginčus dėl ženklų – pagal prekių ženklų įstatymo nustatytą sprendimo tvarką. Teisininkams, vertinantiems tokių platformų ataskaitas, kritinis klausimas – ar DI atliktas „teisinis vertinimas" ir įrodymų patikra yra pakankami komercinio tikslo bei pažeidimo fakto įrodymui administracinio nusižengimo byloje; priešingu atveju medžiaga tėra pirminis signalas. Rizika abiejose pusėse: teisės savininkas, remdamasis tik automatine sistema, gali nepagrįsti reikalavimo, o pažeidėjas, kurio turinys pašalintas klaidingai, gali ginčytis dėl neteisėto ribojimo. Sekimo taškas – kaip „human-at-the-end" modelyje dokumentuojamas eskalacijų procesas, nes būtent žmogaus peržiūros įrašas taptų pagrindiniu įrodymu ginče.

Teisinis klausimas: Kuria teismo instancija ir kuria procedura Seimas atleidžia Aukščiausiojo Teismo teisėją, kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas, ir ar atleidimas pagal 90 straipsnio 1 dalies 2 punktą sukelia teisėjo, atleisto nesavąs per įprastą kadencijos laiką, tolesnio skyrimo pasekmes. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukia įstatymų nustatyto pensinio amžiaus. Siai situacijai lemia taisykle yra 90 straipsnio 3 dalis: Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Naujienoje pateikta procedūra atitinka šią normą - Seimas antradienį vienbalsiai (75 balsavusieji) patenkino prezidento teikimą, o paskutinė darbo diena nustatyta spalio 29 dieną. Priešingai nei apygardos, Regionų administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėjus, kuriuos pagal 90 straipsnio 6 dalį atleidžia Respublikos Prezidentas, LAT teisėjo atleidimas reikalauja Seimo sprendimo - tai atspindi Konstitucinio lygmens garantiją teisėjo nepriklausomumui užtikrinti aukščiausioje kasacinėje instancijoje. [PRAKTIKA]: Teismų įstatymo 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamas teisėju į bet kurio pakopos teismą - LAT, Apeliacinį teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą, apygardos, Regionų administracinį ar apylinkės teismą. 60 straipsnio 2 dalis nustato, kad šie asmenys turi atitikti 52 straipsnyje nurodytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bei pateikti sveikatos pažymėjimą. 60 straipsnio 3 dalis įpareigoja Teisėjų tarybą motyvuotai patarti Respublikos Prezidentui dėl buvusių teisėjų skyrimo, įvertinant jų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais. Atleidimas dėl pasibaigusio įgaliojimų laikos pagal 90 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra suderintas su disciplininiu atleidimu ar atleidimu dėl teisėjo vardo pažeminimo (90 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tokiu atveju 60 straipsnio lengvata taikoma neapsiribotai. [PRAKTINE_REIKSME]: Vertinant A. Valantino biografiją - 2021 metais gegužės 18 dieną pradėjęs dirbti LAT, o tai reiškia, kad įgaliojimų laikas nustatytas pagal tuometinę įstatymo redakciją - pagrindinis praktinis klausimas yra ne atleidimo procedūra, kuri vyksta pagal aiškią 90 straipsnio 3 dalies taisyklę, o tolimesnės karjeros galimybės pagal 60 straipsnį. Jeigu A. Valantinas norės tęsti darbą teisėju, Teisėjų taryba pagal 60 straipsnio 3 dalį turės motyvuotai patarti Respublikos Prezidentui, vertinant jo tinkamumą konkrečios pakopos ir jurisdikcijos teismui, ir čia nebus taikomas egzaminas ir atranka. Procedūriškai sektina: Seimo nutarimo dėl atleidimo nuo spalio 29 dienos oficialus paskelbimas ir tai, ar prezidentas pateiks Teisėjų tarybos patarimą dėl tolesnio skyrimo; 2005-2010 metais įvykęs pasitraukimas iš Generalinės prokuratūros po neigiamų Seimo išvadų dėl pedofilijos bylos Garliavoje gali būti įvertintas kaip nepriekaištingos reputacijos reikalavimo kontekstas Teisėjų tarybos motyvuotoje išvadoje.