Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

Teisinis klausimas: Ar autonominių dirbtinio intelekto agentų veikla, išnaudojanti sistemų spragas, sukelia įmonėms atsakomybę už Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis įpareigoja subjektus užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumą per konkrečius elementus. Šie elementai apima spragų valdymą, prieigos kontrolės politiką bei kelių veiksnių tapatumo nustatymo sprendimų naudojimą. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 ir 5 straipsniai nustato, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. taikomas Reglamentas (ES) 2024/1689. Šių normų visuma reikalauja, kad DI sistemų diegimas būtų suderintas su griežta prieigos teisių kontrole ir sistemingu rizikos vertinimu. [PRAKTINE_REIKSME]: Įmonės negali teisintis neprognozuojamu autonominio DI agento elgesiu, jei pačios netinkamai sukonfigūravo serverius ar suteikė per plačias prieigos teises. Saugumo spragų palikimas ir nekontroliuojamas teisių suteikimas DI agentui tiesiogiai pažeidžia Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 10 punktą. Teisininkai privalo patarti klientams prieš diegiant DI agentus atlikti formalų jų teisių auditą ir apriboti prieigą tik prie būtinų duomenų bazių. Kitas procedūrinis žingsnis yra iki šio rugsėjo parengti įmonės informacinių sistemų prieigos kontrolės politikos pakeitimo projektą, nustatantį specifines DI agentų teisių ribas.

Teisinis klausimas: Ar savivaldybės tarybos nario išlaidos transportui, patirtos karantino laikotarpiu ar už savivaldybės ribų, laikytinos nepagrįstu praturtėjimu, grąžintinu į biudžetą? [TEISINIS_PAGRINDAS]: Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, o kompetentingos institucijos nesiėmė priemonių jam pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis suteikia teisę reikalauti dokumentų ir kreiptis į teismą su ieškiniu. Kadangi pateiktuose įrodymuose nėra konkrečių civilinės teisės normų dėl nepagrįsto praturtėjimo, remiamasi bendruoju civilinės teisės principu. Šis principas įpareigoja grąžinti be teisinio pagrindo gautą naudą. Vietos tarybos reglamento nuostatos apibrėžia teisėto išlaidų kompensavimo ribas. [PRAKTINE_REIKSME]: Prokuratūra nepagrįstą praturtėjimą įrodinėja netiesioginiais įrodymais: vidutinėmis kuro sąnaudomis, nuotolinių posėdžių skaičiumi ir atsiskaitymo kortelių įvairove. Stipresnis ieškovo argumentas yra objektyvus transporto poreikio nebuvimas karantino laikotarpiu. Savivaldybių teisininkai privalo sugriežtinti vietos reglamentus, aiškiai apibrėždami kompensuojamų išlaidų teritorines ir tikslines ribas. Atsakovai privalo pateikti išsamius atsiliepimus į ieškinius Vilniaus ir Klaipėdos teismams, pagrįsdami kiekvieną kuro pirkimo kvitą iki teismo posėdžio datos.

Teisinis klausimas: Ar Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2026 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T-445, tinkamai įgyvendino savo išimtinę kompetenciją nustatyti biudžetinės įstaigos teikiamų paslaugų įkainius. Vertinama, ar teisėtas yra nuomos ir atlygintinų paslaugų įkainių išskyrimas bei naujų objektų apmokestinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo deleguotas teises. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktas numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją nustatyti kainas už savivaldybės biudžetinių įstaigų teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos merui. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2026 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T-445, rėmėsi būtent šiuo teisiniu pagrindu. Šiuo aktu taryba panaikino ankstesnį 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-164. Naujuoju reguliavimu taryba teisiškai atskyrė nuomos paslaugų įkainius pagal 1 priedą ir atlygintinų paslaugų įkainius pagal 2 priedą. [PRAKTINE_REIKSME]: Paslaugų gavėjams ir nuomininkams, pavyzdžiui, asociacijai „pilotai.lt“, šis sprendimas reiškia iki 30 procentų išaugsiančias išlaidas bei pareigą mokėti už anksčiau neapmokestintą infrastruktūrą. Teisininkams būtina įvertinti, ar naujai įtraukti objektai, tokie kaip kilimo-tūpimo takų nuoma, atitinka įstatyme numatytą viešųjų paslaugų sąvoką. Jei šios paslaugos neatitinka viešųjų paslaugų kriterijų, tarybos sprendimas dėl jų įkainių nustatymo gali būti skundžiamas teismui. Praktinis sekantis žingsnis yra aerodromo naudotojų pasirašytų nuomos sutarčių peržiūra ir papildomų susitarimų dėl naujų įkainių pasirašymas iki artimiausio atsiskaitymo laikotarpio pabaigos.