Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

[ESMĖ] Ginčo rezultatas lems, kas galės patentuoti ir valdyti kanapių pluošto nitroceliuliozės technologiją, kol teismas riboja jos naudojimą ir atskleidimą. Žinia rodo du atskirus teisinius frontus: atleidimo teisėtumą ir teisę į išradimą ar jo komercinį naudojimą. Tikslus klausimas bus, ar technologija yra patentabilus išradimas pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 4 straipsnį, ir kam priklauso teisė gauti patentą pagal Patentų įstatymo 10 ir 11 straipsnius. - Pagal Patentų įstatymo 4 straipsnį patentabilūs yra technikos srities išradimai, jeigu jie nauji, atitinka išradimo lygį ir pramoninį pritaikomumą. - Pagal Patentų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tarnybinis išradimas siejamas su darbo sutartimi, konkrečiu pavedimu arba darbdavio patirtimi, technologijomis ir įrengimais. - Pagal Patentų įstatymo 10 straipsnį teisė gauti patentą priklauso išradėjui, jo teisių perėmėjui arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. [VERTINIMAS] FTMC pozicija stipriausia ten, kur technologija buvo kurta naudojantis centro laboratorijomis, įranga, reagentais ir sukaupta patirtimi. Tokios aplinkybės tiesiogiai patenka į Patentų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl darbdavio technologijų ir įrengimų naudojimo. Mokslininko pozicija remiasi kita norma: jeigu nebuvo darbo sutarties išradybos funkcijos ar konkretaus pavedimo, tarnybinio išradimo pagrindas siaurėja. Tada svarbi tampa Patentų įstatymo 10 straipsnio taisyklė, kad bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu nesusitarė kitaip. Atleidimo dalis vertinama pagal darbo ginčų taisykles, o ne pagal patentavimo taisykles. Darbo kodekso 213 straipsnis individualų darbo ginčą apibrėžia kaip nesutarimą dėl darbo sutarties vykdymo ar nutraukimo. Darbdaviui čia tenka įrodinėjimo našta: Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Todėl Darbo ginčų komisijos išvada dėl neteisėto atleidimo reiškia, kad darbo teisės priemonė neįrodė darbdavio deklaruoto pagrindo. Jeigu ginčas pereitų į teisę į patento paraišką ar patentą, institucinis kelias būtų kitas. Patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo įstatymo 40 straipsnis tokius ginčus dėl paraiškos ar patento nuosavybės priskiria Vilniaus apygardos teismui. [PASEKMĖS] Pirmas scenarijus: jeigu išradimas bus pripažintas tarnybiniu, FTMC galėtų teikti patento paraišką savo vardu. Tada mokslininkui liktų išradėjo statusas ir autorinio atlyginimo teisė pagal Patentų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Antras scenarijus: jeigu tarnybinio išradimo požymiai nebus įrodyti, teisės gali likti išradėjams ar jų susitarimu veikiančiai bendrovei. Tokiu atveju bendraautoriai pagal Patentų įstatymo 10 straipsnį turėtų lygias teises, nebent būtų įrodytas kitoks susitarimas. Trečias scenarijus svarbus gynybos rinkai, bet jis įmanomas tik patentuoto išradimo atveju. Pagal Patentų įstatymo 50 straipsnį Vyriausybė gali leisti naudoti patentuotą išradimą be savininko sutikimo, jeigu jis susijęs su nacionaliniu saugumu. Toks leidimas nebūtų nemokamas nusavinimas: už naudojimą patento savininkui turi būti teisingai atlyginama, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę. [CITATA] - Pagal Patentų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tarnybinis išradimas siejamas su darbo sutartimi, konkrečiu pavedimu arba darbdavio patirtimi, technologijomis ir įrengimais. - Pagal Patentų įstatymo 50 straipsnį Vyriausybė gali leisti naudoti patentuotą išradimą be savininko sutikimo, jeigu jis susijęs su nacionaliniu saugumu.

[ESMĖ] Kėdainiuose buvusiems keturiems vyrams esminė riba bus medžiagų pobūdis, kiekis ir ryšys su konkrečiu asmeniu. Radinys automobilyje savaime dar neparodo, kuris keleivis neteisėtai laikė ar gabeno medžiagas. Žinios faktas čia siauras: patruliuojant sustabdytame „Volvo“ rasta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o asmenys nesulaikyti ir gavo šaukimus. Tikslus teisinis klausimas bus, ar nustatoma nusikalstamos veikos sudėtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį arba 260 straipsnį. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 ir 4 dalis atsakomybė galima tik kaltam asmeniui ir tik kai jo veika atitinka įstatyme numatytą sudėtį. [VERTINIMAS] Jeigu medžiagos pripažįstamos narkotinėmis ar psichotropinėmis, bazinė kvalifikacija be platinimo tikslo būtų Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis. Ši norma apima neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį už tokią veiką galima skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, kai kiekis nedidelis ir nėra platinimo tikslo, tai yra baudžiamasis nusižengimas. Tokiu atveju galimos sankcijos yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Jeigu būtų nustatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti, vertinimas persikeltų į Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį. Pagal 260 straipsnio 1 dalį disponavimas turint platinimo tikslą baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal 260 straipsnio 2 dalį didelis kiekis su platinimo tikslu reiškia laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pagal 260 straipsnio 3 dalį labai didelio kiekio disponavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Baudžiamojo kodekso 260-1 straipsnis būtų aktualus tik tada, jei atsirastų valstybės sienos gabenimo ar siuntimo elementas. Pateiktoje žinioje kalbama apie automobilį Kėdainių mieste, todėl šios normos faktinis pagrindas iš pateiktų duomenų nematomas. Vartojimo epizodas būtų atskiras nuo disponavimo: Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalis už vartojimą be gydytojo paskyrimo numato 30–150 eurų baudą. Pakartotinis toks nusižengimas pagal 71 straipsnio 2 dalį užtraukia 150–230 eurų baudą. Medžiagos, rastos automobilyje, baudžiamajame procese laikytinos daiktais, turinčiais reikšmės veikai tirti. [PASEKMĖS] Praktiškai pirmas scenarijus yra švelniausias: jei medžiagos nėra narkotinės ar psichotropinės, Baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsniai neturėtų būti taikomi. Antras scenarijus yra atsakomybė už nedidelį kiekį be platinimo tikslo pagal 259 straipsnio 2 dalį, kur laisvės atėmimas nenumatytas. Trečias scenarijus yra nusikaltimas pagal 259 straipsnio 1 dalį, kur viršutinė laisvės atėmimo riba yra dveji metai. Ketvirtas scenarijus, teisiškai sunkiausias, būtų platinimo tikslas arba labai didelis kiekis pagal 260 straipsnį. Ši skirtis svarbi visiems automobilyje buvusiems vyrams, nes atsakomybė nėra kolektyvinė pagal buvimo vietą. Kiekvieno asmens padėtis priklausys nuo kaltės, veikos ir sudėties pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį. Jeigu kuris nors asmuo savanoriškai kreipėsi dėl medicinos pagalbos ar į instituciją norėdamas atiduoti medžiagas, 259 straipsnio 3 dalis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už ten nurodytas veikas. Jeigu kalbama tik apie vartojimą ir savanorišką kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 4 dalis numato atleidimą nuo administracinės atsakomybės. Toliau procedūriškai lauktinas atvykimas į Kėdainių rajono policijos komisariatą pagal įteiktus šaukimus ir sprendimas dėl rastų medžiagų teisinės reikšmės. [CITATA] - Pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį disponavimas turint platinimo tikslą baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. - Vartojimo epizodas būtų atskiras nuo disponavimo: Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalis už vartojimą be gydytojo paskyrimo numato 30–150 eurų baudą.

[ESMĖ] Šešiems kaltinamiesiems dabar svarbiausia teismo vertinimas, ar jų veiksmai sudaro teroristinių nusikaltimų visumą. Byloje, perduotoje Vilniaus apygardos teismui, kaltinimai siejami su rengimusi nužudyti mažiausiai du asmenis dėl jų politinių pažiūrų ir viešos veiklos. Tikslus teisinis klausimas bus toks: ar nustatyti veiksmai atitinka teroro akto, organizuotos teroristinės grupės, verbavimo, finansavimo ir vykimo teroristiniais tikslais sudėtis pagal Baudžiamojo kodekso 250, 2491, 2502, 2504 ir 2506 straipsnius. [VERTINIMAS] Pagal pateiktus šaltinius teismas turės atskirti kelis savarankiškus kaltinimų sluoksnius. - Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 3 dalis taikoma dalyvavimui organizuotos teroristinės grupės veikloje, kai jos tikslas yra daryti teroristinius nusikaltimus. - Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 5 dalis būtų sunkesnė kvalifikacija tiems, kas tokią grupę kūrė arba jai vadovavo. - Baudžiamojo kodekso 2502 straipsnio 1 dalis apima kito asmens verbavimą padaryti teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti teroristinės grupės veikloje. - Baudžiamojo kodekso 2504 straipsnio 1 dalis apima tiesioginį ar netiesioginį lėšų, turto arba materialinės paramos teikimą teroristinei veiklai. - Baudžiamojo kodekso 2506 straipsnio 1 dalis apima atvykimą į Lietuvą ar vykimą į kitą valstybę siekiant rengti arba daryti teroristinį nusikaltimą. Jeigu teismas pripažintų, kad grupė buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar kitomis straipsnyje nurodytomis pavojingomis medžiagomis, Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 4 dalis numato nuo dešimties iki dvidešimties metų laisvės atėmimą arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Jeigu būtų įrodytas tokios grupės kūrimas ar vadovavimas jai, 2491 straipsnio 5 dalis numato nuo dvylikos iki dvidešimties metų laisvės atėmimą arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teroro akto kvalifikavimui reikšmingas teroristinis tikslas ir padarinio pobūdis. Pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalį sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ar pavojus daugelio žmonių gyvybei teroristiniais tikslais baudžiamas nuo trejų iki dešimties metų. Pagal 250 straipsnio 3 dalį sunkus sveikatos sutrikdymas teroristiniais tikslais baudžiamas nuo trejų iki penkiolikos metų. Finansavimo epizodas nereikalauja, kad lėšos jau būtų panaudotos pačiam nusikaltimui. Baudžiamojo kodekso 2504 straipsnio 1 dalis apima lėšų ar turto rinkimą, kaupimą arba teikimą žinant ar siekiant, kad jie būtų panaudoti teroristinei veiklai. Už tokią veiką numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. [PASEKMĖS] Realūs bylos scenarijai priklausys nuo to, kokį vaidmenį kiekvienam kaltinamajam pavyks įrodyti. - Dalyviui organizuotoje teroristinėje grupėje pagal BK 2491 straipsnio 3 dalį grėstų nuo penkerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimas. - Grupės kūrėjui ar vadovui pagal BK 2491 straipsnio 5 dalį grėstų nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. - Verbavusiam asmeniui pagal BK 2502 straipsnio 1 dalį grėstų nuo vienerių iki septynerių metų laisvės atėmimas. - Finansavusiam ar materialiai rėmusiam veiką pagal BK 2504 straipsnio 1 dalį grėstų nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimas. - Atvykusiam į Lietuvą teroristiniais tikslais pagal BK 2506 straipsnio 1 dalį grėstų laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atskira praktinė pasekmė yra turto konfiskavimas. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tai gali būti reikšminga sekimo įrangai, lėšoms, techninėms priemonėms ar kitam turtui, jeigu teismas juos pripažins veikos priemone arba rezultatu. Trečiųjų asmenų turtas taip pat gali būti konfiskuojamas pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, jeigu jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie turto naudojimą nusikalstamai veikai. [CITATA] - Praktinė rizika yra labai didelė, nes vien dalyvavimas organizuotoje teroristinėje grupėje pagal Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 3 dalį baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. - Pagal 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.