Legal prism · 2026-09-24
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-24

Updated: 2026-09-24 21:05
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Kęstutis Budrys: Russia is systematically testing NATO's vigilance and readiness · Kauno diena
Original — Kauno diena
Kęstutis Budrys: Russia is systematically testing NATO's vigilance and readiness Copy link
According to her, the talks also focused heavily on cooperation among the countries in security in the Baltic, North Atlantic and Arctic regions. Budrys urged allies to respond firmly to Russia's increasingly frequent provocations and…
Analysis
Under Article 7(1) of the Law on International Sanctions, transactions whose performance contravenes international sanctions implemented in Lithuania are null and void.
For the breaches referred to in Article 13¹, natural and legal persons are liable in accordance with the procedure laid down in Article 13(2), while criminal liability applies to legal persons only where provided for by other laws (Article 13(3)).

Core issue

Statements by Lithuanian Minister of Foreign Affairs K. Budrys on the margins of the UN General Assembly concerning additional sanctions against Russia, a stricter visa policy, and action against the “shadow fleet” indicate the direction in which Lithuania may expand the scope of restrictive measures. In concrete legal terms, this means the possible introduction of new restrictive measures or the tightening of sanctions already in force under the Law of the Republic of Lithuania on International Sanctions and Article 1 of the Law of the Republic of Lithuania on the Establishment of Restrictive Measures in View of Military Aggression Against Ukraine. The issue to be addressed is formulated as follows: what is the procedure in Lithuania for imposing new sanctions or restrictive measures, and what liability is borne by natural and legal persons that breach restrictions already in force? The assessment will apply Articles 1, 2, 3, 4, 6–2, 7, 8, 11, 13 and 13¹ of the Law on International Sanctions.

Legal assessment

Under Article 1(2) of the Law on International Sanctions, the law establishes the general conditions in Lithuania for submitting proposals concerning the imposition of sanctions, for establishing restrictive measures, and for implementing them. The types of sanctions are identified in Article 3: economic, financial, political, transport, social and other sanctions. The stricter visa policy and restrictions on the activities of operatives mentioned by the Minister would correspond to political and transport sanctions, while pressure on the “shadow fleet” would correspond to economic sanctions. The scope of implementation is determined by Article 6: sanctions imposed by EU legal acts are implemented in full; sanctions imposed by UN Security Council resolutions are implemented directly and in full; and measures recommended by the UN General Assembly or the OSCE are implemented having regard to whether this is necessary to achieve the objectives set out in Article 1(1). From this perspective, K. Budrys’s call to “create a real cost for the aggressors” means that the most convenient route for Lithuania is to initiate decisions under the EU Common Foreign and Security Policy, which apply automatically in Lithuania, or to establish national measures under the Law on the Establishment of Restrictive Measures in View of Military Aggression Against Ukraine. All natural and legal persons must comply with restrictions in force (Article 4(1)), while the list of breaches is set out in Article 13¹: ranging from creating conditions for access to funds, non-frozen resources and the continuation of transactions with third countries, to breaches of prohibitions or restrictions on the import or export of goods or the provision of financial services. Natural and legal persons are liable for such breaches in accordance with the procedure laid down in Article 13(2); legal persons are liable under the law where their breaches do not give rise to criminal liability (Article 13(3)). Breaches are investigated by the institutions applying enforcement measures: the competent supervisory authorities referred to in Article 14(1) and the Financial Crime Investigation Service; other competent authorities must transmit information without delay (Article 14(2)). The functions of competent authorities (decision-making, exceptions and authorisations, inquiries, and exchange of information) are specified in Article 11(1), while the FCIS, the Ministry of Finance and the Customs Department are identified by areas of activity in Article 11(3). The effect of sanctions on transactions is substantive: Article 7(1) prohibits the conclusion of transactions that contravene sanctions and deems such transactions null and void; Article 7(3) requires transactions concluded before the implementation of sanctions to be terminated or suspended without delay; and Article 7(4) releases parties from civil liability for such non-performance. In the most serious cases, Article 8(1) gives the Minister of Finance the right to appoint a temporary administrator for a legal person whose owner or controlling person is subject to sanctions, in order to avoid adverse consequences for society.

Consequences

If the Minister’s calls reach the legislative stage, the most realistic scenarios are as follows. If allies agree on additional EU sanctions, they will take effect in Lithuania directly, without additional ratification; if there is no agreement at EU level, Lithuania may act nationally through the Law on the Establishment of Restrictive Measures in View of Military Aggression Against Ukraine. For Lithuanian businesses and the financial sector, the most important practical risk is the nullity under Article 7 of transactions linked to sanctioned entities or third countries, and the obligation to terminate such relationships. For companies that may become stuck because they are unable to perform transactions, the institution of a temporary administrator under Article 8 is significant: it would allow critical activities to continue, but control would pass to a state-appointed administrator. The FCIS and other supervisory authorities will continue to investigate possible breaches listed in Article 13¹; culpable natural or legal persons face liability under Article 13. Point to monitor: in the near term, EU or Lithuanian Government documents should be expected that specifically codify the measures mentioned by the Minister (stricter visa policy, restrictions on the “shadow fleet”).

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės).
• Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01 iki 2026-05-02 Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-04-21, i. k. LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ…
Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01 iki 2026-05-02 Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-04-21, i. k. LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMAS 2023 m. balandžio 20 d. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės). 2 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3, 31 ir 32 straipsniuose nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos Tarptautinių sankcijų įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka ir įgyvendinamos šio įstatymo ir Tarptautinių sankcijų įstatymo 62 straipsnyje nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje. 3.
• Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 2, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3-1, 3-2, 3-3 straipsniais įstatymas 6 straipsnis (statute)
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio…
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos. 2. Sutartims, sudarytoms iki sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio sąrašo patvirtinimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Original article → Struggles after a fire to regain access to money: Nerijus says only publicity worked · LRT
Original — LRT
Struggles after a fire to regain access to money: Nerijus says only publicity worked Copy link
After a fire destroyed Vilnius resident Nerijus Vėta’s homestead in the Rokiškis district, nine people escaped, but documents, phones and other devices burned, while Vėta and his son suffered burns. While in hospital, Vėta struggled to…
Analysis
The Migration Department must issue or replace a new document no later than within one month from the date of receipt of the application and all documents (Article 6(2) of the Law on Identity Cards and Passports).
A citizen residing in Lithuania who has lost an identity card or passport may be issued a temporary certificate, the form and procedure for issuance of which are established by the Minister of the Interior (Article 7(1)).

Core issue

A citizen who has lost documents in a fire is not left without a legal procedure: the law imposes on him both a duty to report the loss and a right to obtain a temporary certificate and a new identity document. In practice, however, the timeframe for issuing the document and the waiting period for mobile services block access to banking and telecommunications services, because operators and banks carry out identification under strictly regulated rules. The precise legal issue in this situation is how quickly and under what procedure a citizen who has lost his passport in a fire and is hospitalized can regain an identity document, and what identification measures telecommunications and banking service providers are required to apply during that period. The matter is governed by Article 7 of the Law of the Republic of Lithuania on Identity Cards and Passports (notice of loss and temporary certificate), Article 6(2) (issuance timeframe), and the Description of the Procedure for Issuing Identity Cards and Passports (Order No. 1V-200/V-62), including Annexes 3 and 6 thereto.

Legal assessment

The citizen’s obligations and options under the sources provided are as follows:

  • Having lost his passport, the citizen must notify the Migration Department or a consular institution thereof (Article 7(1) of the Law on Identity Cards and Passports); the notice must state the details of the lost document, the date and circumstances of the loss, and a request to declare the document invalid (Annex 6 to the Description).
  • Once the notice has been submitted, the lost document is declared invalid. This is also confirmed by the case law of the Regional Administrative Court in case No. I-902-739/2016, which states that, upon receipt of a notice concerning a lost passport, the document is declared invalid under paragraph 56 of the Description.
  • The Migration Department must issue or replace a new document no later than within one month from the date of receipt of the application and all documents (Article 6(2)); a consular institution must do so within two months.
  • Where a person’s identity is not confirmed by an existing document, the person’s data are checked against the Population Register or the data in a previous application (provisions amending the Description). In case No. I-902-739/2016, the court held that a decision on issuing a document is adopted only where there are “no doubts as to the person’s data and identity” and after confirming that the state fee has been paid (paragraph 29 of the Description).
  • The requirement to provide a current photograph follows from the logic of identity verification: where no document is submitted, identity is established by comparing the facial image with data held in registers, and the Department is therefore justified in refusing to use an old photograph.
  • On the telecommunications operator’s side, the issuance of SIM cards is linked to access to accounts held in the person’s name; the field of Mobile-ID is regulated by EU and Lithuanian legislation, and the operator therefore cannot perform identification without a valid document or access to self-service identification. The risk posed by breaching such identification requirements is illustrated by the 2024 ruling of the Supreme Court of Lithuania in case No. 2K-7-76-511/2024: the unlawful acquisition and use of a digital photocopy of the victim’s identity card meets the elements of the object of the offence under Article 302 of the Criminal Code, because a document for the purposes of that article is also recognized in its digital form.
  • The provisions of the Law on a State of Emergency are not applicable here: no state of emergency has been declared, and that source is provided only by way of contrast.

Consequences

N. Vėta will be issued a document within the ordinary timeframe laid down in Article 6(2), that is, no later than within one month. Once he receives the document, he will restore Smart-ID and full access to electronic banking; until then, he accessed his bank accounts using a code generator, while Tele2 delivered SIM cards and will compensate telecommunications services until the end of the year. If the homestead that burned down were located within the territory of the relevant municipality, under paragraph 56.7 of Mažeikiai District Municipal Council Decision No. T1-137, one-off assistance could be requested for fire losses where no insurance had been paid: up to 40 BSI where a residential dwelling has burned down, up to 30 BSI where it has been damaged by fire, and up to 15 BSI for a non-residential building; up to 1 BSI is allocated for handling personal documents where the person has no income. Rokiškis District Municipal Council must adopt its own decision on analogous assistance. Accordingly, the practical points to monitor are the decision on issuing the new passport within the statutory one-month period and, separately, the municipal decision on assistance to the victims.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso praradimas, rastų asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso atidavimas, Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento…
7 straipsnis. Asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso praradimas, rastų asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso atidavimas, Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir laikino paso išdavimas Pakeistas straipsnio pavadinimas: 1. Praradęs asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, pilietis apie tai turi pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, gali būti išduodamas laikinasis pažymėjimas. Šio pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 2. Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą asmuo turi atiduoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui. Kitos valstybės teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą pilietis turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui. 3. Kai asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar yra šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių užsienio valstybėje esančiam piliečiui asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas negali būti išduoti, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, vadovaudamasi Konsuliniu statutu, gali išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą. 4. Kai asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar užsienio valstybėje esantis pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, piliečio, pageidaujančio tęsti kelionę, prašymu Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, vadovaudamasi Konsuliniu statutu, jeigu nėra šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nurodytų aplinkybių, gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą. Pilietis, atsiimdamas naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) naują pasą, privalo grąžinti laikiną pasą Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai ar Migracijos departamentui.
• Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas 25 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų turėjimas Nepaprastosios padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius…
26 straipsnis. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų turėjimas Nepaprastosios padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, gali būti sulaikomi, kol bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms. 27 straipsnis. Privalomieji darbai nepaprastosios padėties metu Vyriausiasis komendantas ar komendantai pagal savo kompetenciją nepaprastosios padėties metu darbingiems asmenims gali nustatyti privalomuosius gelbėjimo darbus, siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos bei turtą, ir šių darbų organizavimo tvarką. Jeigu komendantūros nėra steigiamos, privalomuosius darbus nepaprastosios padėties metu gali nustatyti institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas. Už tokius darbus gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. , i. k. 1101010ISTA00XI-755 28 straipsnis. Nepaprastosios padėties metu taikomos nepaprastosios priemonės Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomos šios nepaprastosios priemonės: 1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka; 2) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprinta (ginkluota) apsauga; Straipsnio punkto pakeitimai: 3) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienos priedanga; 4) draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir licencijas jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis; Straipsnio punkto pakeitimai: , Žin., 2005, Nr.
• Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (regulation)
1V-770/V-404, 2022-12-12, paskelbta TAR 2022-12-12, i. k. Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo 6 priedas DUOMENYS, PATEIKIAMI PRANEŠIME APIE ASMENS…
1V-770/V-404, 2022-12-12, paskelbta TAR 2022-12-12, i. k. Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo 6 priedas DUOMENYS, PATEIKIAMI PRANEŠIME APIE ASMENS TAPATYBĘ IR PILIETYBĘ PATVIRTINANČIO DOKUMENTO PRARADIMĄ 1. Duomenys apie Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) skyrių, kuriame buvo išduotas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas (jeigu žinoma). 2. Piliečio vardas (-ai), pavardė (-ės), lytis, gimimo data (metai, mėnuo, diena), gimimo valstybė ir vieta, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas. 3. Jeigu pranešimas pateikiamas ne asmeniškai – pranešimą pateikiančio asmens (vieno iš tėvų (įtėvių), globėjo (rūpintojo), kito teisėto atstovo) vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas. 4. Prarasto dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo ir galiojimo data, išdavusios įstaigos pavadinimas, jeigu šie duomenys žinomi. 5. Dokumento praradimo data ir aplinkybės. 6. Prašymas prarastą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą paskelbti negaliojančiu. 7. Patvirtinimas, kad atsiradus prarastam asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui, asmuo įsipareigoja nedelsdamas jį grąžinti Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. ____________ Papildyta priedu: Nr. 1V-770/V-404, 2022-12-12, paskelbta TAR 2022-12-12, i. k. Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Įsakymas Nr. 1V-988/V-268, 2015-12-07, paskelbta TAR 2015-12-17, i. k. Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1V-200/V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 2.
Original article → Why has drama over LRT flared up again? · Žinių radijas
Original — Žinių radijas
Why has drama over LRT flared up again? Copy link
The LRT Council found that the broadcaster’s director general, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, had committed a violation by failing to disclose information about people from whom the institution purchased services, but council chair…
Analysis

Correction. The news report states that the Council could dismiss the Director immediately only if it found a gross breach of duties. That is incomplete. Under Article 13 of the LRT Law, there are two grounds for dismissal: failure to meet the requirements of impeccable reputation or the requirements of Article 13(4), and a gross breach of duties. It would be more accurate to say that dismissal is possible on either ground, but that in this case the debate concerns the classification of the conduct as a gross breach, not the reputation requirements.

Under Article 13(2) of the LRT Law, the Council must publicly announce the voting results no later than within five working days from the date of the vote on the appointment or dismissal of the Director General.
The Council may dismiss the Director General only as an exercise of the power enshrined in Article 11(1)(9) of the LRT Law, applicable in accordance with the procedure established by law, and not at its discretion.

Core issue

LRT Director General Monika Garbačiauskaitė-Budrienė remains in office for the time being: the Council assessed her breach concerning undisclosed data on service providers as non-gross, while the Council may dismiss the Director General only by exercising the powers under Article 13(2) of the LRT Law, which the law links to the public competition procedure and term-of-office conditions. The precise legal issue now to be decided by the Council and, likely, the Constitutional Court is twofold: first, whether the Council’s assessment that the breach does not constitute a gross breach of employment duties complies with Article 11(1)(9) of the LRT Law; second, whether the amendments to the LRT Law adopted in June concerning the new dismissal procedure are compatible with the Constitution. The lawfulness of the Council’s decision is also to be assessed in light of the principles of transparency and accountability set out in Article 3(1) of the LRT Law, which the Council must observe when adopting personnel-related resolutions.

Legal assessment

The following set of obligations follows:

  • the Council must publicly disclose how each member voted on the assessment of the Director General’s breach — failure to do so would be inconsistent with the publication obligation under Article 13(2) and the transparency principle under Article 3(1);
  • the Council may not dismiss the Director General at its discretion without a statutory basis — dismissal is a power of the Council enshrined in Article 11(1)(9), exercisable only in accordance with the procedure established by law;
  • the Director General, who is responsible for LRT’s operations and for implementing Council resolutions under Article 13(1), has the right to challenge dismissal if it is based not on a gross breach but on an evaluative decision of the Council. The legal assessment of the participation in the vote of a Council member with conflicting interests (in the case of L. Matjošaitytė, investigations by the Central Electoral Commission and the Chief Official Ethics Commission) is not regulated in the sources provided, and therefore this aspect cannot be determined on the basis of those sources. The request before the Constitutional Court concerning the June amendments means that application of the new dismissal procedure to the Director General may be suspended or reconsidered if the Court finds the amendments unconstitutional.

Consequences

In practical terms, the Director General faces three scenarios: an evaluative decision by the Council without dismissal (the current position); dismissal if the Council reclassifies the breach as gross under the new procedure adopted by the Seimas; or the impossibility of dismissal if the Constitutional Court annuls the June amendments. For LRT employees and contractors, it is important that a breach of procurement transparency may provide grounds for the Procurement and Investment Policy Committee, established by the Council under Article 11(1)(3), to review procurement procedures. For the public and the journalistic community, the key point of oversight is the obligation under Article 13(2) to publish voting results within five working days, which enables verification of whether the decision was adopted by a lawfully constituted Council. Follow-up point: the Constitutional Court’s ruling on the June amendments to the LRT Law — it is that ruling which will determine what dismissal procedure the Council may use going forward.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by members of Seimas parliamentary groups and the Mixed Group of Members of the Seimas, seeking to legalise their right to speak on LRT air not only during election periods. They argued that, after parliamentary elections, MPs’ right to express their position on the national broadcaster remains merely declaratory, contrary to the statutory principles of objectivity, impartiality and diversity. The draft was opposed by the Communications Regulatory Authority of Lithuania, which considered the proposed function assigned to it, supervision of prices for LRTC services, to be excessive, creating a significant administrative burden and requiring additional state budget funds, contrary to what was stated in the explanatory memorandum. The committee also criticised the imperfect drafting of the bill: in view of the requirements of logic, clarity and unambiguity, it was proposed that the provisions on the purpose of the law and the status of LRT be redrafted.

Fact-check: incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais.
• Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Taryba: 1) formuoja LRT programų ir LRT interneto svetainės valstybinę strategiją; 2) prižiūri, kaip…
11 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Taryba: 1) formuoja LRT programų ir LRT interneto svetainės valstybinę strategiją; 2) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, kaip laikomasi LRT veiklos principų, LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio reikalavimų bei teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų; 3) steigia nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus, skiria šių komitetų pirmininkus iš Tarybos narių ir tvirtina komitetų narius, komitetų darbo reglamentus; 4) steigia kitus nuolatinius ir (ar) laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes, skiria šių komitetų ir darbo grupių pirmininkus, tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų darbo reglamentus; 5) priima viešo konkurso LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašus ir viešai juos skelbia LRT interneto svetainėje; 6) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių, nustato jam darbo užmokestį; 7) LRT etikos kontrolieriaus teikimu tvirtina LRT žurnalistų etikos kodeksą; 8) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT vidaus audito tarnybos vadovą, nustato jam darbo užmokestį; 9) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT generalinį direktorių, nustato jam darbo užmokestį; 10) nustato LRT generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių; 11) sprendžia kitus LRT įstatuose Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 2. Taryba LRT generalinio direktoriaus teikimu: 1) nustato LRT programų mastą ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę; kiekvienais metais tvirtina LRT programų sudėtį ir jos pakeitimus; 2) nustato LRT programų skaičių ir paskirtį; 3) tvirtina LRT įstatus; 4) svarsto ir tvirtina LRT strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus; 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos taikomos rengiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2026–2028 m. ar vėlesnių metų strateginius veiklos planus. 5) tvirtina LRT administracijos – LRT įstatuose nustatyta tvarka sudaromo struktūrinio padalinio, kurio paskirtis užtikrinti LRT ir jo valdymo organų veiklą, – teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 6) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 7) tvirtina LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą; 8) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybių skaičių; 9) tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus; 10) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarkos aprašą; 11) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus; 12) tvirtina LRT vidaus audito tarnybos veiklos nuostatus; 13) tvirtina LRT administracijos parengtas viešo konkurso finansinių ataskaitų auditui atlikti sąlygas; 14) skiria ir atleidžia LRT generalinio direktoriaus pavaduotojus. 3. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams, LRT darbuotojams ir LRT yra privalomi. Šiame įstatyme, LRT įstatuose ar Tarybos nutarimuose numatytais atvejais Taryba, siekdama gauti ekspertines rekomendacijas, sudaro nuolatinius ir laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes. Nuolatinių Tarybos komitetų nariais skiriami ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai ir ne daugiau kaip 3 nepriklausomi nariai. Nuolatiniai Tarybos komitetai veikia pagal Tarybos patvirtintą komiteto darbo reglamentą. Taryba, priimdama nutarimus, atsižvelgia į komitetų ir darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas. 4. Jeigu LRT generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų apsvarstyti LRT generalinio direktoriaus prašymą. Jeigu pakartotinai už tą patį nutarimą balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, LRT generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti. 5. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, LRT vidaus audito tarnybos, LRT etikos kontrolieriaus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, būtiną Tarybos funkcijoms atlikti. 6. Taryba kiekvienais metais iki gegužės 30 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę LRT veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. LRT veiklos ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios buvo gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įstaigos išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo posėdyje.
• Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos 1. LRT yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT…
5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos 1. LRT yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos Tarybai. 2. LRT turi leidybos teisę, taip pat turi teisę nemokamai įrašyti ir transliuoti Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra. 3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų valstybių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. 4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos programas ar atskiras programas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą. 5. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar kitoms radijo ir televizijos programoms retransliuoti. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais (kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka. 6. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Šių paslaugų kainos, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, turi būti pagrįstos AB Lietuvos radijo ir televizijos centro patirtomis paslaugų teikimo sąnaudomis. Šių paslaugų teikimo, kompensavimo už jas tvarką ir sąlygas, taip pat paslaugų teikimo terminą, vadovaudamasi 2011 m. gruodžio 20 d. Europos Komisijos sprendimo 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nuostatomis, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šių paslaugų kainų pagrįstumą, vadovaudamasi šioje dalyje nurodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, tikrina Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. 7. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos pranešimams. 8. LRT suteikia laiką Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms religinėms apeigoms transliuoti dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 9. LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas programas ir LRT interneto svetainės turinį, suteikdama galimybę skleisti tautinių mažumų kultūrą. 10. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. 11. LRT rengia ir transliuoja nacionalinio lygmens specialias rinkimų agitacijai skirtas laidas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT taip pat rengia ir transliuoja referendumo agitacijai skirtas laidas Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 12. LRT naudojamuose radijo dažniuose (kanaluose) ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama transliuoti, retransliuoti ar kitaip platinti kitų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų programų. 13. LRT gali transliuoti savo programas į užsienio valstybes.
Original article → Fraudster who pocketed almost €88,000 convicted in Panevėžys · Sekunde.lt
Original — Sekunde.lt
Fraudster who pocketed almost €88,000 convicted in Panevėžys Copy link
A 20-year-old accomplice in a phone scam has been sentenced in Panevėžys after using other people’s payment cards to withdraw nearly €88,000 obtained by fraud from ATMs in Latvia before being identified and detained by Lithuanian law…
Analysis
Applying Article 182(3) of the Criminal Code, the EUR 74,939 misappropriated from the company and the additional EUR 12,700 fall within the category of property of very high value; accordingly, the sanction is imprisonment for up to eight years.
Under Article 72(1)–(3) of the Criminal Code, confiscable property belonging to the offender must be confiscated in all cases.

Core issue

O. Y., who withdrew nearly EUR 88,000 from ATMs in Riga using other persons’ payment cards, has already been sentenced to an aggregate term of 4 years’ imprisonment. The legal essence of this matter is that, within a chain of telephone fraud, individual participants incur liability under different articles of the Criminal Code: the conduct of the fraudsters who obtained the data by deception falls under Article 182(3) of the Criminal Code (fraud involving property of very high value or committed by an organised group, punishable by imprisonment for up to eight years), whereas the role of courier and cash-withdrawer corresponds to Article 214(1) of the Criminal Code, namely the unlawful acquisition, possession, transfer or realisation of another person’s electronic payment instruments or user authentication data sufficient to initiate a financial transaction (punishable by a fine or imprisonment for up to six years). The precise issue determined in this case was what share of liability attaches to a person who did not personally participate in the deception but cashed out criminally obtained funds; that issue is resolved by reference to Article 214, Article 182, and the rules on aggregation of penalties in Article 42(5) of the Criminal Code. For the victims, namely the company, the accountant and the bank that granted the loan, the issue is compensation for pecuniary damage, which the court determines in the judgment.

Legal assessment

Applying Article 182(3) of the Criminal Code, the EUR 74,939 misappropriated from the company and the additional EUR 12,700 (a fraudulently obtained loan and personal funds) fall within the category of property of very high value; accordingly, the applicable sanction is imprisonment for up to eight years. The acts imputed to O. Y. also satisfy the elements of Article 214(1) of the Criminal Code: he unlawfully acquired, possessed and used other persons’ payment instrument data sufficient to initiate financial transactions, on the basis of which cash was withdrawn from ATMs in Latvia. The sources also refer to Article 216(1) of the Criminal Code (legalisation of property obtained by criminal means, punishable by imprisonment for up to seven years), which may apply to persons carrying out financial transactions involving criminally obtained property with the aim of concealing its origin. The structure of the sentence was determined by Article 42(5) of the Criminal Code: where, for a concurrence of several criminal offences, more than two different types of penalties are imposed, the final aggregate sentence is set by retaining two penalties, namely the most severe and one selected additional penalty. In this case, the final outcome was 4 years’ imprisonment. The accused was also ordered to compensate pecuniary damage to the company, the accountant and the bank, as well as the costs of extradition from Spain to Lithuania. In addition, under Article 72(1)–(3) of the Criminal Code, property subject to confiscation includes the instrument, means or proceeds of a criminal act, and confiscable property belonging to the offender must be confiscated in all cases. This means that money obtained from the criminal act, or property that facilitated it, may be taken into state ownership separately from compensation for damage. The sources provided do not include case law, so I cannot cite precedent. Attention should also be paid to the intermediate link in the chain: a taxi driver who was unaware of the crime bears no liability, because Article 189(1) of the Criminal Code (acquisition of property obtained by criminal means) requires knowledge that the property was obtained by criminal means.

Consequences

The practical consequences fall into several categories:

  • For the convicted person: 4 years’ imprisonment.
  • For the victims (the company, the accountant and the bank): compensation for damage is awarded by the judgment, but actual recovery depends on the convicted person’s assets; the amounts are substantial, with principal damage of EUR 74,939 plus EUR 12,700.
  • For other accomplices: the liability of the telephone fraudsters who fraudulently obtained and used the data is determined under Article 182(3) of the Criminal Code; persons who acquired or realised criminally obtained property while knowing its origin risk liability under Article 189(2) (up to six years’ imprisonment) or Article 216(1) of the Criminal Code.
  • For couriers without knowledge of the crime: there is no liability under Article 189 of the Criminal Code due to the absence of the knowledge element.
Roots — who shaped this rule and why:

The documents contain no information about a fraudster convicted in Panevėžys or about the specific regulation of this case. The explanatory notes provided concern amendments to the Criminal Code on sentencing rules, suspension of the execution of sentences, amounts of fines, and the criminalisation of manipulation of sports results, prepared by the Ministry of the Interior with a view to balancing the use of custodial sentences and addressing the problem of overcrowded prison facilities. These documents are essentially unrelated to the stated topic. [SKIP]

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 214 straipsnis (statute)
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos…
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis 1. Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 181 straipsnis (statute)
2. Tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba…
2. Tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas prievartavo labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Papildyta straipsnio dalimi: 182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4.
Original article → STT investigates how Malinauskas became a municipal adviser the next day · fm99.lt
Original — fm99.lt
STT investigates how Malinauskas became a municipal adviser the next day Copy link
Lithuania’s Special Investigation Service has begun examining the circumstances under which former long-time Druskininkai mayor Ričardas Malinauskas, who lost his mayoral mandate after a final conviction, was hired as chief adviser to the…
Analysis

Correction. The news report’s statement that the appellate court’s decision “became final immediately, although it may still be appealed” is inconsistent with procedural logic and with the rule cited in the source: a ruling of the appellate instance becomes final upon expiry of the time limit for lodging a cassation appeal, not at the moment of appealability. More precisely, the judgment becomes final upon expiry of the appeal period; if a cassation appeal is lodged, it becomes final after the decision of the cassation court. A second inaccuracy is that the 20-working-day period is presented as though it starts running afresh after clarification of the circumstances. Under points 12-13 of the STT procedural rules, the period for examining a report is not counted during the period in which missing information is being requested and continues after the information is received. In other words, it is a single overall period subject to suspension, not a new 20-day period. Third, the article does not state that the impeccable-reputation requirements in the cited version of Article 5 of the Law on the Civil Service apply directly to municipal administration posts. That is a separate legal question which the article does not analyse.

Under Article 5(2)(2) of the Law on Civil Service, a person is not deemed to be of impeccable reputation if he or she has been found guilty of a criminal misdemeanour against the civil service and public interests and three years have not elapsed since completion of the sentence.
The Special Investigation Service is currently carrying out a clarification of the circumstances, not a pre-trial investigation, and has 20 working days to decide whether to open an investigation.

Core issue

R. Malinauskas’s transfer from the mayor’s office to the position of chief adviser to the director of the municipal administration within a single day raises the question whether a person found guilty, by a final conviction, of corruption-related offences may hold positions within a municipal administration. The precise legal issue is whether such a person is subject to the requirement of impeccable reputation and whether the employment complies with the requirements of the Law on Civil Service. In assessing the possibility of criminal liability, the Criminal Code of the Republic of Lithuania will be considered, in particular Article 228 (abuse of office) and Article 229 (failure to perform official duties), while in the context of administrative offences, Article 505 of the Code of Administrative Offences concerning failure to comply with lawful requirements of officials and decisions of collegial bodies will be relevant. The content of the reputation requirements is established by Article 5 of the Law on Civil Service and by the amending law establishing the criterion of impeccable reputation (Law Amending and Supplementing Articles 4, 9, 18, 29 and 44, Article 1).

Legal assessment

R. Malinauskas was found guilty of bribery, subornation, trading in influence and illicit enrichment, was fined EUR 60,000, and the appellate court’s decision became final immediately, meaning that the period during which reputation-related restrictions apply has only just begun. The municipality stated that the position of chief adviser is not subject to competition; however, under Article 8(3)(5) of the Law on Civil Service, job descriptions for municipal administration positions are approved by the mayor, while Article 10 specifies who appoints persons to office. These procedures do not displace the reputation requirement. If it emerged that, upon taking office, the person concealed information that would have precluded appointment, Article 35(1)(9) would apply, namely dismissal from office. The concept of abuse of office (use of official position other than in the interests of the service or for self-interested purposes) is defined in the provisions of the laws amending the Law on Civil Service (Article 2(13)), which may be assessed as context when applying Article 228 of the Criminal Code. That article provides for a fine, arrest or imprisonment for up to four years, and where material gain is sought, imprisonment for up to six years; legal persons are also liable for these acts.

Consequences

The realistic scenarios depend on the conclusion of the Special Investigation Service:

  • if a criminal or administrative violation is established, a pre-trial investigation may be opened or an administrative fine may be imposed under Article 505 of the Code of Administrative Offences;
  • if it emerges that the employment breached the requirement of impeccable reputation, the director of the municipal administration may be compelled to dismiss R. Malinauskas under Article 35 of the Law on Civil Service;
  • for the municipality, this is practically significant because of the risk concerning the lawfulness of the decision and the administrative liability of the persons who made the employment decision.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 1 · refuted 1 · incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 229 straipsnis (statute)
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl…
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 18, 29, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 3-1, 30-1 straipsniais įstatymas 1 straipsnis (statute)
Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija 1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis: 1) įstatymų…
Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija 1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai. 2.
Original article → Woman Puts Medicine Back After Price Without Loyalty Card Leaves Her Stunned; Online Check Shows It Can Be Bought Even Cheaper · Kaipkada.lt
Original — Kaipkada.lt
Woman Puts Medicine Back After Price Without Loyalty Card Leaves Her Stunned; Online Check Shows It Can Be Bought Even Cheaper Copy link
Rūta stopped by a pharmacy after work on her way home to buy a couple of familiar over-the-counter medicines she wanted to keep on hand for autumn, but when the pharmacist found both packages and told her the total, she paused in disbelief…
Analysis
The retail price of non-prescription medicines simply must not exceed the statutory ceiling: Article 59-1(4) of the Law on Pharmacy sets only a ceiling, not uniformity.
Paragraph 20.3 of the Good Pharmacy Practice Regulations prohibits displaying, in any form, information in a self-service area about discounts and price reductions for non-prescription medicines.

Core issue

In Rūta’s case, the legal issue is not that the pharmacy is selling medicines at excessive prices; that pricing dynamic appears lawful, since the retail price of non-prescription medicines simply must not exceed the statutory ceiling. The question raised by this case is different: whether the pharmacy operates its loyalty programme and presents prices in compliance with Article 41-6(1)(4) of the Law on Pharmacy of the Republic of Lithuania (also cited in the sources as Article 416) and paragraph 20.3 of the Good Pharmacy Practice Regulations, which prohibits displaying information in self-service areas about discounts and price reductions for non-prescription medicines. Under Article 41-6(1)(4)(a) of the Law on Pharmacy, the sales price must be clearly visible on the storage equipment, while Article 59-1(3) prohibits a pharmacy from applying a higher trade mark-up than that set by the Government.

Legal assessment

The pharmacy’s obligations in this situation appear from the sources as follows:

  • Article 41-6(1)(4)(a) of the Law on Pharmacy: the sales price must be clearly visible and easily legible on the equipment where the medicines are stored; paragraph 21 of the Good Pharmacy Practice Regulations specifies that the price of a non-prescription medicine kept outside a self-service area is indicated on the package or next to a group of packages (or on a screen under paragraph 32²).
  • Paragraph 20.3 of the Good Pharmacy Practice Regulations: in a self-service area, it is prohibited to provide, in any form, information about discounts and price reductions for non-prescription medicines; this is also confirmed by paragraph 7.16 of the Rules on Inspections of Retail Trade Undertakings for Medicinal Products (“price reductions are not indicated on medicinal product price labels”).
  • Article 59-1(3)–(4) of the Law on Pharmacy: the retail price may not exceed the price declared by the marketing authorisation holder plus the Government-established mark-ups and VAT; paragraph 7.15 of the inspection rules includes this requirement in the inspection checklist.
  • Article 41-6(1)(5) of the Law on Pharmacy: only the specific medicinal product indicated by the resident may be sold to that resident; in Rūta’s case, the pharmacy complied with this obligation, but this also means that the pharmacy is not required, on its own initiative, to offer a cheaper equivalent (the pharmaceutical service under paragraph 26 of the Good Pharmacy Practice Regulations includes the provision of the service, but not an analysis of competitors’ prices). None of the sources provided is case law, so there is no precedent to cite here; the enforcement mechanism reflected in the sources is administrative: inspections by the State Medicines Control Agency under the inspection rules, whose checklist (paragraphs 7.13–7.19) directly reflects the requirements of Articles 41-6 and 59-1 of the Law on Pharmacy. An important point from the commentary on Article 19 of the VAT Law is that non-prescription medicines, even where prescribed by a doctor, are subject to the standard 21% VAT rate, while the reduced 5% rate under the Medicines Policy Guidelines applies only to medicines whose taxable package value exceeds EUR 300; this is not relevant to Rūta’s purchases.

Consequences

For Rūta and other consumers, the legal position is as follows: if the pharmacy displays the price in breach of the visibility requirements or advertises discounts in the self-service area, this is an infringement recorded during an inspection under paragraphs 7.13 and 7.16 of the inspection rules, and in more serious cases the sanctions provided in Section Fifteen of the Law on Pharmacy concerning the marketing of medicinal products apply. For the consumer, the mere price difference between pharmacies, or between an online order and the in-store price, is not a legal infringement: Article 59-1(4) of the Law on Pharmacy sets only a ceiling, not uniformity, and the Medicines Policy Guidelines expressly acknowledge that the law does not even require uniform declared prices between the reimbursed and non-reimbursed regimes for the same medicine. In practical terms, this means that price comparison remains the consumer’s responsibility, not the pharmacy’s; the next monitoring point in Rūta’s case is that the only realistic further step is a possible scheduled or unscheduled inspection of the pharmacy by the State Consumer Rights Protection Authority.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by members of the Seimas with a view to reducing patients’ expenditure on non-reimbursed medicinal products, increasing transparency and competition in this sector, and eliminating the “first-hand” rule, whereby pharmacies first offer more expensive medicines from a particular manufacturer, as well as “shelf fee” practices. It was argued that, where only maximum mark-ups apply, pharmacies have no incentive to sell cheaper preparations and patients therefore pay unjustifiably more. Objections were raised by the association of pharmaceutical manufacturers and other economic operators, who argued that the proposed restrictions (for example, a prohibition on informing consumers of a lower price or transporting medicines to another location) unjustifiably restricted freedom of economic activity and residents’ ability to purchase at a lower price, and that it had not been demonstrated that a reduced price would lead to irrational use of medicines.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas 41-6 straipsnis (statute)
416 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo: 1) veiklą su vaistiniais preparatais…
416 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo: 1) veiklą su vaistiniais preparatais vykdyti vadovaudamosi šiuo įstatymu; 2) užtikrinti vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis; vaistinių preparatų laikymo vietoje turėti metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį temperatūros matavimo įrenginį; 3) vaistinius preparatus laikyti vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos prie pardavimo kasos; 4) ant įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma: a) vaistinių preparatų pardavimo kaina; b) informacija „Nereceptiniai vaistai“, „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jeigu jo nėra, – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“, „Jeigu simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, „Pardavėjas-kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia“; c) įspėjimas gyventojams apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus; d) draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 16 metų; 5) gyventojui parduoti tik jo nurodytą konkretų vaistinį preparatą; 6) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos; 7) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą; 8) saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo dokumentus, kuriuose, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti ši informacija: vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas, farmacinė forma, serija, vaistinio preparato pakuočių kiekis; 9) parduoti vaistinius preparatus gyventojams tik patalpoje (patalpose), esančioje (esančiose) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) yra išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas; 10) nutraukti vaistinių preparatų pardavimą gyventojams konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose iš karto po pranešimo apie konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimą iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ar pranešimo apie teisės parduoti vaistinius preparatus konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose neišbraukiant vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo sustabdymą gavimo; 11) nutraukus vaistinių preparatų pardavimą gyventojams visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose ar konkrečioje veiklos vietoje, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo vaistinių preparatų pardavimo nutraukimo dienos apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir pateikti prašymą dėl vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės ar jos teisės konkrečioje veiklos vietoje parduoti vaistinius preparatus sustabdymo ar išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo; 12) atitikti šio įstatymo 413 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus; 13) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo mažmeninės prekybos įmonės darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus įeiti į visas patalpas, esančias Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų, pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti. 2. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę parduoti vaistinius preparatus kitam asmeniui. DEVINTASIS skIRSNIS farmacinių atliekų tvarkymAS
• Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35-1, 59-1, 68-1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju-1 skirsniu įstatymas 416 straipsnis (statute)
416 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo: 1) veiklą su vaistiniais preparatais…
416 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo: 1) veiklą su vaistiniais preparatais vykdyti vadovaudamosi šiuo įstatymu; 2) užtikrinti vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis; vaistinių preparatų laikymo vietoje turėti metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį temperatūros matavimo įrenginį; 3) vaistinius preparatus laikyti vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos prie pardavimo kasos; 4) ant įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma: a) vaistinių preparatų pardavimo kaina; b) informacija „Nereceptiniai vaistai“, „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jeigu jo nėra, – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“, „Jeigu simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, „Pardavėjas-kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia“; c) įspėjimas gyventojams apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus; d) draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 16 metų; 5) gyventojui parduoti tik jo nurodytą konkretų vaistinį preparatą; 6) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos; 7) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą; 8) saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo dokumentus, kuriuose, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti ši informacija: vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas, farmacinė forma, serija, vaistinio preparato pakuočių kiekis; 9) parduoti vaistinius preparatus gyventojams tik patalpoje (patalpose), esančioje (esančiose) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (nurodytose) veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) yra išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas; 10) nutraukti vaistinių preparatų pardavimą gyventojams konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose iš karto po pranešimo apie konkrečios (konkrečių) veiklos vietos (vietų) ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimą iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo ar pranešimo apie teisės parduoti vaistinius preparatus konkrečioje (konkrečiose) veiklos vietoje (vietose) ar visose veiklos vietose neišbraukiant vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo sustabdymą gavimo; 11) nutraukus vaistinių preparatų pardavimą gyventojams visose Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose ar konkrečioje veiklos vietoje, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo vaistinių preparatų pardavimo nutraukimo dienos apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir pateikti prašymą dėl vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės ar jos teisės konkrečioje veiklos vietoje parduoti vaistinius preparatus sustabdymo ar išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo; 12) atitikti šio įstatymo 413 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus; 13) leisti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo mažmeninės prekybos įmonės darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus įeiti į visas patalpas, esančias Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų, pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas, išrašus), reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti. 2. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę parduoti vaistinius preparatus kitam asmeniui.“
• Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas 51 straipsnis (statute)
51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams 1. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje…
51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams 1. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus. 2. Receptinius vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams skirtuose leidiniuose ir specializuotose interneto svetainėse. Tokios interneto svetainės gyventojams neprieinamos. Tokių leidinių ir interneto svetainių sąrašus ir įtraukimo į juos kriterijus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 3. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje turi būti pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija apie vaistinį preparatą. 4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vaistų reklamuotojai gali teikti informaciją apie reklamuojamą vaistinį preparatą tik toje įstaigoje vykstančiuose reklaminiuose renginiuose, kurie turi būti organizuojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vaistų reklamuotojo vizitas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, siekiant asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu, turinčiu teisę skirti vaistinius preparatus, draudžiamas. 5. Reklamuodami vaistinius preparatus sveikatos priežiūros specialistams, turintiems teisę išrašyti vaistinių preparatų, vaistų reklamuotojai gali naudoti vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius. Vaistinio preparato neparduodamas pavyzdys turi atitikti mažiausią rinkoje esančią to paties pavadinimo, formos ir stiprumo vaistinio preparato pakuotę ir ant pakuotės turi būti užrašas „Neparduodamas pavyzdys“. Vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius palikti sveikatos priežiūros specialistams, platinti farmacijos specialistams ir gyventojams bei vartoti sveikatos priežiūros tikslais draudžiama. 6. Skatinant sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus skirti, tiekti ar parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, draudžiama duoti atlygį pinigais ar natūra, o šiems specialistams – jo prašyti ar jį priimti. 7. Vaistinių preparatų reklaminiuose renginiuose vaišingumas turi neužgožti renginio pagrindinio tikslo ir gali būti rodomas tik dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams. Draudžiama apmokėti šių specialistų kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas. 8. Profesiniuose (moksliniuose) renginiuose vaišingumui neturi būti suteikiama tiek reikšmės, kiek pagrindiniam renginio tikslui. Leidžiama apmokėti tik sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistų, dalyvaujančių šiuose renginiuose, kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir (ar) registracijos mokestį. 9. 10.
Original article → Threshold for unjustifiably acquired assets proposed to be cut by more than half · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Threshold for unjustifiably acquired assets proposed to be cut by more than half Copy link
On Wednesday, the Cabinet approved proposals to lower the threshold for applying confiscation of unjustifiably acquired assets, legalize the possibility of reaching a settlement on asset confiscation, and expand options for urgently…
Analysis
Under Article 2(1) of the CTKĮ, assets are confiscated where the difference between their value and lawful income exceeds the amount of 2,000 basic penalties and fines; the proposal would reduce this threshold from EUR 100,000 to EUR 45,000.
An action for confiscation must be brought before the court within 30 days of the prosecutor’s decision (Article 10(3) of the CTKĮ), and from the entry into force of the judgment the State acquires ownership of the assets (Article 13(1) of the CTKĮ).

Core issue

A significant expansion of confiscation proceedings is approaching for persons whose assets do not correspond to lawful income: if the Seimas approves the Government’s proposals, the value threshold for confiscation will fall from EUR 100,000 to EUR 45,000, and proceedings will be initiated in respect of any very serious, serious, or less serious offences involving proprietary gain, without a closed list of offences. The precise legal questions to be addressed are determined by three rules: whether the assets cannot be justified by lawful income and exceed the threshold (Article 2 of the CTKĮ), whether the person falls within the definition of a “person under investigation” or a “bad-faith acquirer” (Article 2(2) of the CTKĮ; points 3.1-3.2 of the Description of the Asset Investigation Procedure), and whether urgent seizure of assets may be applied before an action is brought (the proposed amendments to the Code of Criminal Procedure). The amendments also legalise a settlement with the prosecutor and a monetary recovery alternative where the assets have been concealed or transferred.

Legal assessment

The current procedure under the CTKĮ operates as follows:

  • The asset investigation is conducted by the Financial Crime Investigation Service and the Lithuanian Police (Article 6 of the CTKĮ; point 3.4 of the procedure description); the prosecutor organises the investigation and ensures its legality.
  • Once grounds are established to believe that the assets were not acquired lawfully, the person is served with a notice of possible confiscation (Article 8 of the CTKĮ); the person has the right to submit data on the lawfulness of the assets for a period longer than the period under investigation (Article 9(2) of the CTKĮ).
  • The case is heard by a regional court on the basis of an action brought in defence of the public interest.
  • From the entry into force of the judgment, the State acquires ownership of the confiscated assets (Article 13(1) of the CTKĮ). An important boundary is the relationship with criminal proceedings: where a person has been notified of suspicion regarding the offences referred to in Article 2(2)(1) of the CTKĮ, confiscation proceedings are not commenced until a final decision of the prosecutor or a final court judgment has been issued (Article 3(1) of the CTKĮ). It is precisely this link that will change: once closed lists are abandoned, the procedure will become available irrespective of the outcome of the criminal case. The temporal scope is limited: the law applies only to assets acquired after 11 December 2010, and the procedure is available where the condition for confiscation arose after the law entered into force (Article 15(3) and (4) of the CTKĮ). The transposition of the EU Directive on asset recovery and confiscation is also consistent with international obligations: Article 5 of the Convention on the Protection of the European Communities’ Financial Interests already requires the possibility of freezing and confiscating funds or assets of equivalent value, without prejudice to the rights of bona fide third parties. A similar logic of confiscation of equivalent value is also established in Article 72(2) of the Criminal Code, under which indirectly obtained assets are recognised as proceeds of the offence.

Consequences

Practical consequences for individuals and the market:

  • The EUR 45,000 threshold means that confiscation risk will extend to a much broader group of persons; checks of discrepancies between income and assets will become relevant not only to large-scale but also to medium-scale asset structures.
  • A settlement will provide the person with an alternative to litigation: the possibility to apply to the prosecutor and avoid court proceedings, although the legality of the settlement will still be approved by the court.
  • The monetary recovery measure closes the “concealment” route: if assets are consumed or transferred to a bad-faith acquirer, a sum of money corresponding to their value will be recovered.
  • Urgent seizure of assets at the pre-trial investigation stage, under prosecutorial control, means that assets may be restricted even before the grounds for confiscation are established, while the envisaged possibility of selling or transferring assets before a final decision will change the usual logic of asset management.
  • Budgetary impact: EUR 201,000 is allocated for posts at the Resources Agency in 2027, EUR 215,000 in 2028, and EUR 218,000 in 2029. Tracking point: the draft approved by the Government must still be adopted by the Seimas; if adopted according to the planned timetable, the amendments will enter into force on 23 November 2026.
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO TURTO KONFISKAVIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2025 m…
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO TURTO KONFISKAVIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2025 m. balandžio 29 d. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1231 straipsnyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 147 straipsnyje, 1471 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 1751 straipsnyje, 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 1821 straipsnyje, 183 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 189 straipsnio 2 dalyje, 199, 1991, 1992, 200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 214, 215, 216, 218 straipsniuose, 219 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 228, 249, 250, 2501, 2502, 2503, 2504, 2505, 2506, 251, 2511, 252, 253, 2532, 254, 256, 2562, 2571, 260, 2601, 261, 2661, 2672, 2673 straipsniuose, 2764 straipsnyje, 292 straipsnyje, 307 straipsnyje, padarymą;“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai, baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, nustatomi šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai, pradedama civilinio turto konfiskavimo procedūra.“ 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 4 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
• Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas 15 straipsnis (statute)
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir generalinis…
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir generalinis prokuroras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d. 4. Civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymas
• Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Civilinio turto konfiskavimo procedūros santykis su baudžiamuoju procesu 1. Kai asmeniui pareikštas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1…
3 straipsnis. Civilinio turto konfiskavimo procedūros santykis su baudžiamuoju procesu 1. Kai asmeniui pareikštas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, civilinio turto konfiskavimo procedūra nepradedama tol, kol baudžiamajame procese bus priimtas galutinis prokuroro procesinis sprendimas arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas tam asmeniui. 2. Kai, baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, nustatomi šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai, pradedama civilinio turto konfiskavimo procedūra. 3. Kai, atliekant civilinio turto konfiskavimo procedūrą ar bylą dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjant teisme, asmeniui pareiškiamas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, šis asmeniui pareikštas įtarimas nesustabdo pradėtos civilinio turto konfiskavimo procedūros ar bylos dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjimo teisme. 4. Duomenys, kuriuos pateikė pats asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma civilinio turto konfiskavimo procedūra, be jo sutikimo negali būti naudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese. 5. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai taikant civilinio turto konfiskavimo procedūrą. II SKYRIUS TURTO TYRIMO PROCEDŪRA

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →