Legal prism · 2026-09-23
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-23

Updated: 2026-09-23 18:08
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → LRT Council finds M. Garbačiauskaitė-Budrienė committed a violation over undisclosed suppliers · JP.lt
Original — JP.lt
LRT Council finds M. Garbačiauskaitė-Budrienė committed a violation over undisclosed suppliers Copy link
On Tuesday, the LRT Council found that the broadcaster’s director general, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, had committed a violation by failing to disclose data about individuals from whom the institution purchased services. Council chair…
Analysis
The Council’s power to dismiss the head is enshrined in Article 11(1)(9) of the Law of the Republic of Lithuania on Lithuanian National Radio and Television, under which the Council appoints and dismisses the LRT Director General by way of public competition.
The Council found an ordinary, not gross, breach, meaning that dismissal is possible only upon a second similar breach within one year.

Core issue

LRT Director General Monika Garbačiauskaitė-Budrienė remained in office: the Council classified her conduct as an ordinary, rather than gross, breach of employment duties, meaning that dismissal is now possible only if a breach in a similar area is repeated within one year. The precise legal question before the Council was whether the failure to disclose data concerning persons from whom the institution purchased services constituted a gross breach of duties under the new dismissal procedure, or merely an ordinary breach to be assessed together with the provisions of the Labour Code governing liability for breaches of duties. The situation is further shaped by the decision of the Prosecutor General’s Office this summer that LRT must individually assess each case in which suppliers’ names and surnames are not disclosed in procurement reports, rather than automatically refusing to publish them on the basis of data protection requirements.

Legal assessment

The Council’s competence to assess the Director General’s conduct derives from Article 11(1) of the LRT Law: the Council supervises the implementation of LRT’s objectives and compliance with statutory requirements, and appoints and dismisses the Director General. The basis for the Director General’s responsibility is confirmed by Article 13 of the Law, in its 2020 wording: the head of LRT is responsible for LRT’s activities, the programmes prepared and broadcast, and the implementation of Council resolutions. In the present situation, three facts are decisive:

  • 11 Council members participated in the vote in person and one remotely, while four members (D. Jastramskis, D. Daugirdienė, V. Akstinaitė, D. Žvirdauskas) did not participate in the vote at all, considering the wording of the resolution to be contrary to the LRT Law and the Labour Code;
  • the Prosecutor’s Office required LRT to assess each non-transparent procurement case individually, rather than applying a general practice of non-disclosure. The clarified fact concerning the number of voting participants shows that the transparency of the decision-making procedure is an independent aspect of the assessment in this matter: the legality of the resolution may depend on whether the adopted decision received the required number of votes under the applicable dismissal procedure. The Council members’ disagreement with the wording of the resolution, based on alleged inconsistencies with the LRT Law and the Labour Code, may become grounds for challenging the resolution through administrative proceedings or before a court. The sources provided contain no case law directly addressing a comparable issue of responsibility of the head of LRT; accordingly, the assessment is based solely on the statutory texts and the Prosecutor’s Office’s assessment referred to in the report.

Consequences

The practical consequences are as follows:

  • for the Director General, conditional protection for one year: any second breach in a similar area within that year will open the way to dismissal, while a future finding of a gross breach would permit immediate dismissal;
  • for LRT as an institution, a mandatory change in the practice of publishing procurement reports: each case in which suppliers’ names and surnames are not disclosed must be assessed individually, as required by the Prosecutor General’s Office; last year’s report has already been corrected;
  • for the Council, the decision finding a breach may be challenged on grounds relating to its wording and voting procedure, particularly in light of the refusal of four members to vote. For market participants or actors in the public information sphere, this sends an indirect message: transparency requirements for the public broadcaster’s procurements are becoming stricter, and managerial responsibility for non-compliance has become personalised.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (statute)
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996 Suvestinė redakcija nuo 2026-06-13 iki 2026-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 102-2319; Žin. 1996, Nr. 103-0, i. k…
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996 Suvestinė redakcija nuo 2026-06-13 iki 2026-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 102-2319; Žin. 1996, Nr. 103-0, i. k. 0961010ISTA00I-1571 TAR pastaba. Iki įstatymo XV-981 įsigaliojimo dienos (2026-06-13) į LRT generalinio direktoriaus pareigas paskirto asmens kadencija laikoma pirmąja kadencija Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nauja redakcija nuo 2021-01-01: LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMAS 1996 m. spalio 8 d. Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais. 2 straipsnis. LRT samprata ir statusas LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė. 2 1 straipsnis. LRT misija LRT misija – užtikrinti viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai. Papildyta straipsniu: 3 straipsnis. LRT veiklos principai 1. LRT nesiekia komercinės naudos.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. LRT generalinis direktorius 1. LRT vadovauja ir jam atstovauja LRT generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir…
13 straipsnis. LRT generalinis direktorius 1. LRT vadovauja ir jam atstovauja LRT generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. 2. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba. Kandidatų į LRT generalinio direktoriaus pareigas atrankos kriterijai, kandidatų sąrašas ir viešo konkurso rezultatai skelbiami viešai. Taryba privalo viešai paskelbti balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įvykusio balsavimo dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo dienos. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. LRT generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais, nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Tas pats asmuo LRT generalinio direktoriaus pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. LRT generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 4. Jeigu asmuo, išrinktas LRT generaliniu direktoriumi, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Asmenys, susiję su radijo ir televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai nedelsdami turi atsisakyti einamų pareigų po paskyrimo generaliniu direktoriumi. Generaliniu direktoriumi negali būti renkami auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 5. LRT generalinis direktorius gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus įgaliojimų laikui ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu: 1) jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų arba 2) nustatoma, kad neatlikdamas šiame įstatyme jam nustatytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 6. Sprendžiant dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo, generalinis direktorius privalo būti iš anksto apie tai informuotas, generaliniam direktoriui turi būti suteikiama galimybė raštu ir (arba) žodžiu pateikti paaiškinimus. Kai klausimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo sprendžiamas uždarame posėdyje, Tarybos posėdis turi būti protokoluojamas, o generalinis direktorius turi teisę susipažinti su posėdžio protokolu. 7. LRT generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus jo kadencijai. Atsistatydinus generaliniam direktoriui, iš pareigų atleidžiami ir generalinio direktoriaus pavaduotojai. 8. Tarybai atsistatydinus in corpore, LRT generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai ar generaliniam direktoriui atsistatydinus arba pasibaigus generalinio direktoriaus kadencijai, jam mirus ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas, iki bus paskirtas naujas generalinis direktorius. 9. LRT generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigus jo kadencijai jis atleidžiamas iš pareigų; 2) jis miršta; 3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jis atleidžiamas iš pareigų jam atsistatydinus; 5) jis atleidžiamas iš pareigų dėl pareikšto nepasitikėjimo juo.
Original article → Lithuanian and U.S. Representatives Agree to Develop Nuclear Energy · Kauno diena
Original — Kauno diena
Lithuanian and U.S. Representatives Agree to Develop Nuclear Energy Copy link
The United States is one of Lithuania’s most important energy security partners, Energy Minister L. Savickas said, noting that the partnership is being strengthened through concrete steps: securing a decade of U.S. gas supplies, assessing…
Analysis
Under Article 52 of the Law on Nuclear Energy, representatives authorized by VATESI must participate in the preparation of agreements relating to nuclear safety and physical security, while persons authorized by the Ministry of Energy must participate in respect of the use of nuclear energy.
Under Article 14 of the Law on Nuclear Safety, the State Nuclear Power Safety Inspectorate is the contact institution for the exchange of information with foreign authorities regulating nuclear safety.

Core issue

The agreement between Lithuania and the United States on the development of small modular reactors currently has legal significance only as a stage in negotiations: until a decision of the Seimas in the first half of 2028, no specific legal status concerning the construction of a nuclear energy facility or the selection of a supplier can yet be established. Meanwhile, the long-term LNG agreement already signed between Ignitis and EQT is a private-law transaction, with the parties’ relationship additionally governed by the treaty between the Government of the Republic of Lithuania and the Government of the United States on the promotion and reciprocal protection of investments. The precise legal issue is how international cooperation and the conclusion of agreements with U.S. suppliers in the field of nuclear energy are to be organized; this is determined under Article 14 of the Law on Nuclear Safety of the Republic of Lithuania and Article 52 of the Law on Nuclear Energy of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Under Article 14 of the Law on Nuclear Safety, institutions whose activities relate to nuclear safety cooperate with interested states by exchanging information, providing assistance in professional development, and holding meetings, while the State Nuclear Power Safety Inspectorate (VATESI) serves as the contact institution with foreign authorities regulating nuclear safety. The preparation of international agreements with U.S. suppliers under Article 52 of the Law on Nuclear Energy is carried out in accordance with principles of international law and Lithuanian laws governing the conclusion of treaties, with mandatory participation differentiated as follows: persons authorized by the Ministry of Energy participate in the preparation of agreements concerning the use of nuclear energy, while representatives authorized by VATESI participate in agreements concerning nuclear, radiation and physical security, as well as nuclear material accounting and control. The competence of the Government is defined by Article 9 of the Law on Nuclear Safety. Under the regulations approved by Government Resolution No. 86 of 11 February 2009, the Ministry of Energy organizes the development of nuclear energy infrastructure and bilateral international cooperation. In the future, the selected facility will be governed by the areas set out in Article 4 of the Law on Nuclear Safety: site evaluation, design, construction, commissioning, physical security and emergency preparedness; physical security requirements under Articles 34 and 35 of the Law on Nuclear Energy will be established by the Government or an institution authorized by it. The position of U.S. investors in disputes is additionally protected by the investment protection treaty, the scope of which covers intellectual property, know-how and any right or licence granted by contract.

Consequences

Once the Seimas adopts a decision on the development of small modular reactors in the first half of 2028, a specific regulatory stage will begin: site evaluation, licensing and VATESI supervision under Article 4 of the Law on Nuclear Safety. Agreements signed by Ignalina Nuclear Power Plant with U.S. and European technology developers will become the basis for contractual relations only insofar as implemented through the competence of the Government and the Ministry. Performance of the Ignitis and EQT agreement will mean that each annual LNG cargo is treated as economic activity covered by the investment protection treaty, and any change in Lithuanian regulation affecting that activity may provide a U.S. investor with grounds to invoke that treaty. For Lithuania’s Presidency of the Council of the EU beginning on 1 January 2027, the energy agenda will mean that part of the results of this bilateral partnership will be transferred to the EU legislative level.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Lietuvos Respublikos institucijos ir (ar) įstaigos, kurių veikla yra susijusi su branduolinės saugos užtikrinimu arba…
14 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Lietuvos Respublikos institucijos ir (ar) įstaigos, kurių veikla yra susijusi su branduolinės saugos užtikrinimu arba gali turėti įtakos branduolinės saugos lygiui, bendradarbiauja ir keičiasi su branduoline sauga susijusia informacija su kaimyninėmis ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis, tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. 2. Tarptautinis bendradarbiavimas gali būti įgyvendinamas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu keičiantis informacija, teikiant pagalbą darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje, organizuojant reguliarius susitikimus ir kitomis formomis. Daugiašalis bendradarbiavimas gali būti grindžiamas regioniniu, eksploatuojamų branduolinės energetikos objektų technologijos arba saugos problemų analogijos ir kitais principais. 3. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra kontaktinė institucija keičiantis informacija, susijusia su branduoline sauga, su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio branduolinę saugą reglamentuojančiomis institucijomis. 4. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija turi bendradarbiauti su kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių narių branduolinės saugos valstybinės priežiūros institucijomis, inter alia, keisdamasi ir (arba) dalydamasi informacija apie branduolinės saugos užtikrinimą branduolinės energetikos objektuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje ir šiose valstybėse. KETVIRTASIS SKYRIUS BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTO STATYTOJAS (UŽSAKOVAS), BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTĄ EKSPLOATUOJANTI ORGANIZACIJA AR KITĄ SU BRANDUOLINĖMIS IR (ARBA) BRANDUOLINIO KURO CIKLO MEDŽIAGOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ VYKDANTYS ASMENYS
Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas 8 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija branduolinės saugos srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė): 1 ) įgyvendina valstybės…
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija branduolinės saugos srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė): 1 ) įgyvendina valstybės politiką branduolinės saugos srityje; 2 ) nustato nacionalinės branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos, įskaitant ir kompetentingų reglamentavimo ir priežiūros institucijų, tarptautinio ekspertinio įvertinimo organizavimo tvarką; 3 ) nustato branduolinės energetikos objektų reguliariųjų teminių branduolinės saugos vertinimų ir jų kolegialios ekspertinės tarpusavio peržiūros organizavimo tvarką; 4 ) nustato tarptautinio ekspertinio įvertinimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objekte Lietuvoje, organizavimo tvarką; 5 ) nustato informacijos teikimo Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai Branduolinės saugos konvencijos 5 straipsnyje nurodytų pranešimų ir kitų su šia konvencija susijusių dokumentų rengimui tvarką. 10 straipsnis. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos tikslai ir uždaviniai branduolinės saugos srityje 1. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos steigimo pagrindines nuostatas nustato Branduolinės energijos įstatymas. 2. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pagrindinis tikslas branduolinės saugos srityje – vykdyti branduolinės energetikos objektų ir veiklos, susijusios su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis, branduolinės saugos valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą, siekiant apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 3.
Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Pagrindinės branduolinės saugos reglamentavimo sritys Pagrindinės branduolinės saugos reglamentavimo sritys yra: 1) branduolinės energetikos objektų…
4 straipsnis. Pagrindinės branduolinės saugos reglamentavimo sritys Pagrindinės branduolinės saugos reglamentavimo sritys yra: 1) branduolinės energetikos objektų statybos vietos (aikštelės) vertinimas, branduolinės energetikos objekto projektavimas, statyba, pripažinimas tinkamu eksploatuoti, eksploatavimas, eksploatavimo nutraukimo vykdymas, uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra; 2) branduolinės energetikos objektų, branduolinio kuro ciklo medžiagų, šio įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytais kiekiais fizinė sauga; 3) branduolinės energetikos objektų saugai svarbių konstrukcijų, sistemų ir komponentų priešgaisrinė sauga; 4) pasirengimas galimoms branduolinėms ir radiologinėms avarijoms, jų prevencija, avarinė parengtis branduolinės energetikos objektuose ir vežant branduolines ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagas; 5) branduolinio kuro ciklo medžiagų, šio įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytais kiekiais vežimas; 6) šio įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytais kiekiais įsigijimas, turėjimas, naudojimas; 7) radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, įskaitant radioaktyviųjų atliekų klasifikavimą, nebekontroliuojamųjų lygių, kurių neviršijant radioaktyviosios atliekos nebekontroliuojamos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio požiūriu, nustatymą ir radionuklidų išmetimą į aplinką; 8) branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos ar kitą veiklą su šio įstatymo 1 priede nurodytomis branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis nustatytais kiekiais ir (ar) su branduolinio kuro ciklo medžiagomis vykdančių asmenų ir (ar) jų darbuotojų, taip pat branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinė sauga; 9) licencijuojamą veiklą vykdančių ir kitą su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis susijusią veiklą, taip pat branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimą vykdančių asmenų vadybos sistemos.
Original article → LRT Council Finds Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Committed a Violation · Respublika
Original — Respublika
LRT Council Finds Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Committed a Violation Copy link
The Lithuanian National Radio and Television (LRT) Council, meeting on Tuesday, found that public broadcaster director general Monika Garbačiauskaitė-Budrienė had committed a violation by failing to disclose the details of individual…
Analysis
Under Article 13 of the LRT Law, the Director General is appointed to office and dismissed from office by the Council, and where a gross breach of employment duties is established, dismissal requires the votes of not less than two thirds of all Council members.
The new dismissal procedure, which entered into force on 13 June 2026, allows the Director General to be dismissed before the expiry of the term of office if he or she has committed a gross breach of employment duties or no longer meets the requirements of impeccable reputation.

Core issue

LRT Director General Monika Garbačiauskaitė-Budrienė currently faces not dismissal, but only a warning; however, the fate of her office over the next twelve months will depend on whether the Council establishes a repeated breach of the same kind. The legal position is determined under the Law of the Republic of Lithuania on Lithuanian National Radio and Television (the “LRT Law”), Article 13 of which provides that the Director General is appointed to office for a five-year term, and dismissed from office, by the Council following a public competition. The precise legal question arising is whether the established breach may be classified as a gross breach of employment duties, on the basis of which dismissal before the expiry of the term of office would be possible, and by what voting majority such a decision is adopted. The position of the Chair of the Council is clear: the breach should not be regarded as gross, and therefore there is currently no basis for dismissing the Director General. The temporal dimension is also important: according to the note in the Register of Legal Acts to the LRT Law, the new dismissal procedure took effect immediately on 13 June 2026, when the legal act was signed, while the remaining provisions of the amendments will enter into force in several years.

Legal assessment

If a gross breach of employment duties or non-compliance with impeccable reputation requirements is established, the Director General may be dismissed only by a majority of not less than two thirds of all members of the Council; this is provided for in the new dismissal procedure, which is already in force. Specifically, this means that in every vote on dismissal, what matters is not only the proportion of votes cast in favour of finding a breach, but also the absolute number of members who did not participate in the vote. The case referred to in the news report illustrates this: of 16 Council members, 12 voted in favour of the resolution (11 attended in person, and one submitted an advance vote), while 4 members did not participate because they considered the wording of the resolution to be contrary to the LRT Law and the Labour Code. The basis for the Director General’s responsibility is also addressed through the allocation of functions: Article 13(1) of the LRT Law provides that the Director General is responsible for LRT’s activities, the programmes prepared and broadcast, and the implementation of Council resolutions, and, at the Council’s request, must provide information on the performance of the functions provided for by law and the implementation of Council resolutions. The Council’s supervisory competence follows from Article 10 of the Law Amending the LRT Law, which entrusts the Council with supervising how LRT’s objectives are implemented and how compliance is ensured with the requirements imposed on broadcasters by legal acts. The key argument in the Director General’s position is the inconsistency of the Council’s positions: in a letter sent to the Seimas in April, the Chair of the Council endorsed the position that suppliers’ surnames did not need to be disclosed, although in June the Prosecutor General’s Office identified breaches, and in early July the Council unanimously instructed the administration to remedy them and provide an explanation of the reasons. The legality of the resolution establishing the breach is disputed on several grounds: the Director refers to missed deadlines and the failure to allow her lawyer to participate in the meeting, meaning that both the procedure and the substance are being questioned.

Consequences

The most immediate risk for the Director General is that the same breach may be established again within the next 12 months, which could become grounds for terminating the employment contract. Dismissal would require the support of not less than two thirds of all Council members; therefore, in practical terms, what is decisive is not only the majority, but also the conduct of members who do not participate in the vote, as demonstrated by the refusal of 4 members to participate. It may be difficult to defend in court a decision that established a breach but did not classify it as gross; the Director herself acknowledged that a decision of this kind would be difficult to challenge before a court, and for the time being she has not declared any intention to bring proceedings. The LRT administration remains subject to the Council’s July instruction to remedy the breaches identified by the Prosecutor’s Office and to provide an explanation, although, according to the Director, the July resolution also instructed the administration to refrain from preparing any procedures, even though the Prosecutor’s Office recommended having a procedure for the disclosure of authors.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by members of the Seimas who, relying on complaints from non-governmental organisations and citizens, argued that LRT restricts freedom of expression and fails to comply with the principles of impartiality. The initiators’ objective was to strengthen oversight by the LRT Council and ensure that the national broadcaster reflects a range of political views. However, objections arose: the RRT opposed the proposals, regarding them as excessive, as imposing a significant administrative burden, and as requiring additional budgetary funds, contrary to what was stated in the explanatory memorandum.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (statute)
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996 Suvestinė redakcija nuo 2026-06-13 iki 2026-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 102-2319; Žin. 1996, Nr. 103-0, i. k…
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996 Suvestinė redakcija nuo 2026-06-13 iki 2026-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 102-2319; Žin. 1996, Nr. 103-0, i. k. 0961010ISTA00I-1571 TAR pastaba. Iki įstatymo XV-981 įsigaliojimo dienos (2026-06-13) į LRT generalinio direktoriaus pareigas paskirto asmens kadencija laikoma pirmąja kadencija Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nauja redakcija nuo 2021-01-01: LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMAS 1996 m. spalio 8 d. Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais. 2 straipsnis. LRT samprata ir statusas LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė. 2 1 straipsnis. LRT misija LRT misija – užtikrinti viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai. Papildyta straipsniu: 3 straipsnis. LRT veiklos principai 1. LRT nesiekia komercinės naudos.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio reikalavimai 1. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė. LRT…
4 straipsnis. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio reikalavimai 1. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT interneto svetainėje pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios. 2. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms. 3. Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių LRT televizijos programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos audiovizualinių kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT transliuojamų programų ir LRT interneto svetainės turinys turi atverti Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę. 4. Audiovizualiniai kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba (toliau – Taryba).
Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-1586 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-1760 (regulation)
XP-1586 2 straipsnio (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalies) nuostata, kad LRT taryba finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, kurie Lietuvos Respublikos…
XP-1586 2 straipsnio (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalies) nuostata, kad LRT taryba finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, kurie Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodomi atskira biudžeto eilute, negali būti įgyvendinta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) 4 straipsnio 1 dalimi, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2319; 2005, Nr. 153-5639) (toliau vadinama – LRT įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi, LRT taryba yra vienas iš LRT organų, bet nėra atskiras savarankiškas juridinis asmuo (subjektas), todėl įstatyme negalima nustatyti reikalavimo LRT tarybai numatyti valstybės biudžeto asignavimus atskira biudžeto eilute. 1.3. Įstatymo projekto 3 straipsnio (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 19 punktas) ir 4 straipsnio (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) nuostatas dėl reikalavimų turėti tam tikrą išsilavinimą, siekiant tik tam tikrų pareigų LRT administracijoje, gali būti keblu įgyvendinti praktikoje, taigi Įstatymo projektu keliamų tikslų nebus pasiekta. Vadovaudamasi LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 12 straipsnio 2 dalimi, LRT taryba nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms tvarką, o LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu LRT taryba skiria daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų dauguma. Šio jau įtvirtinto reikalavimo pakanka ir jis yra pagrįstas, nes pretendentų į LRT generalinio direktoriaus pareigybę gebėjimus, žinias bei tinkamumą eiti pareigas įvertina LRT taryba.
Original article → LRT chief found to have committed a violation, but questions remain over the decision: “anonymous, poorly prepared” · LRT
Original — LRT
LRT chief found to have committed a violation, but questions remain over the decision: “anonymous, poorly prepared” Copy link
The LRT Council ruled that public broadcaster director general Monika Garbačiauskaitė-Budrienė had committed a violation, which council chair Mindaugas Jurkynas likened to a “yellow card” or warning rather than a serious breach. However…
Analysis
Article 12(4): the Director General may be dismissed before the expiry of the term of office due to a vote of no confidence expressed by the Council only if at least two thirds of all Council members vote in favour.

Core issue

LRT Director General Monika Garbačiauskaitė-Budrienė has not, for the time being, been removed from office: the Council’s resolution is an act at the level of a warning, accompanied by a recommendation, but it creates a basis for the future. The report states that dismissal may become an operative measure if another similar breach of duties is established within 12 months. The real legal issue is twofold: whether the Council adopted such a resolution within its competence and in accordance with the proper procedure, since four Council members contest its wording as contrary to legal acts, while the Director General’s defenders argue that it was adopted in breach of employment law procedure. The assessment will be based on the provisions of the Law of the Republic of Lithuania on Lithuanian National Radio and Television concerning the Council’s functions (Article 11), the status of the Director General (Article 12), and the Director General’s accountability (Article 13).

Legal assessment

Under Article 12(1) of the LRT Law, the Director General is responsible for LRT’s activities and for implementing Council resolutions, while Article 13(1) requires the Director General, at the Council’s request, to inform the Council about the performance of functions and implementation of resolutions. It is precisely this chain of accountability that was activated after the Prosecutor’s Office found that LRT’s operating principles had been breached by the failure to disclose 2025 data on service providers. Article 11(1)(2) expressly assigns to the Council supervision of compliance with LRT’s operating principles, among which Article 3(1) identifies accountability and transparency. Accordingly, the focus of the assessment on procurement transparency falls within the very subject matter of supervision established by law for the Council. Once the breach has been classified, the following limits apply:

  • Article 15(1)(11) of the LRT Law (as amended) provides that the Council appoints the Director General by public competition and dismisses the Director General; the right to initiate dismissal belongs solely to the Council, not to the Prosecutor’s Office, whose finding merely creates an obligation for the Council to identify the responsible person.
  • On the basis of Article 15(3) of the LRT Law, Council resolutions are binding on LRT; therefore, the recommendation to pay particular attention to procurement transparency is legally binding on the Director General notwithstanding its “recommendatory” form.

The procedural risk to the resolution lies in the manner of its preparation and adoption: the drafter of the draft resolution was initially “anonymous”; four members refused to vote because of objections that the wording conflicted with legal acts; and counsel stated that the Director General had not been afforded an opportunity for legal defence, as counsel was not allowed to attend the meeting in person, and that under employment law a breach of duties may be established within one month from the date on which it becomes known. The sources do not contain case law confirming the merits of these arguments, so no specific case is cited. However, the dispute over both wording and procedure means that the legality of the resolution may be examined by a court.

Consequences

For the Director General, the practical consequence is a formalised warning and a 12-month risk period: if a similar breach is again established, it would open the way to dismissal under the no-confidence procedure, requiring the votes of two thirds of all Council members. For the Council, the adverse publicity surrounding the voting results and the disputed wording of the resolution create a risk to the resolution’s legality, which, according to the Director General’s counsel, is already being considered as a possible court challenge, although the Director General herself acknowledges that such an appeal would be “rather complicated”. For LRT as an institution, this means intensified supervision in the area of procurement, directly controlled through committees established by the Council (Article 11(1)(3): the Procurement and Investment Policy Committee). Point to monitor: whether the Director General will shortly decide whether to challenge the resolution in court, and whether the Council will again consider the classification of a similar breach within the next 12 months.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. LRT generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. LRT generalinis direktorius: 1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje…
14 straipsnis. LRT generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. LRT generalinis direktorius: 1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, nustato ir tvirtina LRT struktūrą, sudaro sutartis, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; 2) įgyvendina LRT tikslus, uždavinius ir Tarybos nustatytą strategiją; 3) organizuoja Tarybos nutarimų įgyvendinimą; 4) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą; 5) sprendžia kitus LRT įstatuose generalinio direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. 2. LRT generalinis direktorius gauna Tarybos nutarimus ir su jais susipažįsta, taip pat susipažįsta su LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitomis, kita informacija, būtina jo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose. 3. LRT generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Tarybos posėdžiai ir nutarimų priėmimas 1. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, –…
12 straipsnis. Tarybos posėdžiai ir nutarimų priėmimas 1. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu. 2. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. 3. Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. 4. Tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. 5. Tarybos posėdžiai yra vieši ir tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai posėdžiuose nagrinėjami klausimai, susiję su informacija, kurios viešinimas įstatymų nustatyta tvarka draudžiamas ar ribojamas. 6. Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje LRT įstatuose nustatyta tvarka.
Original article → SBGS officers return Tunisian asylum “seeker” to colleagues in Latvia · 15min
Original — 15min
SBGS officers return Tunisian asylum “seeker” to colleagues in Latvia Copy link
On Monday evening, officers from the Šiauliai border post of the SBGS Pagėgiai Border District checked the international Riga-Vilnius train arriving from Latvia in an effort to prevent illegal secondary migration through Lithuania. During…
Analysis
Under Article 125(2) of the Law on the Legal Status of Aliens, where an alien holds a valid document issued by another EU Member State granting the right to stay or reside there, the alien is obliged to leave Lithuania.
Article 3 of the Agreement on the readmission of persons residing unlawfully provides that the Party through whose external border the person subject to return entered shall readmit that person without any formalities.

Core issue

A Tunisian citizen detained on the Riga-Vilnius train with a Latvian asylum-seeker certificate faces not an asylum procedure in Lithuania, but return to Latvia under the trilateral readmission agreement, and precisely such action by the SBGS complies with the applicable rules. Under the Law of the Republic of Lithuania on the Legal Status of Aliens, a Latvian asylum-seeker certificate does not confer the right to enter or stay in Lithuania, and entry without a passport, visa, or residence permit is deemed unlawful under Article 10 if the provisions of Regulation (EU) 2016/399 (Schengen Borders Code) are breached. The precise legal question is whether the detainee must be admitted to Lithuania’s asylum procedure or returned to the neighbouring state; it is resolved under Article 125(2) of that Law and Article 3 of the Agreement between the Governments of Lithuania, Estonia and Latvia on the readmission of persons residing unlawfully.

Legal assessment

Under Article 125(2) of the Law on the Legal Status of Aliens, where grounds for return exist but the alien holds a valid document issued by another EU Member State granting the right to stay or reside there, the alien is obliged to leave Lithuania; here, the Latvian asylum-seeker certificate operates as such a document. Article 3 of the Agreement on the readmission of persons residing unlawfully provides that the Party through whose external border the third-country national subject to return entered shall readmit that person without any formalities, where it is proved or reasonably presumed that the person entered the territory of the requesting Party from the territory of that Party. The detainee satisfies this criterion: he was detained in Latvia, received an asylum-seeker certificate on 2 August, and later unlawfully left the accommodation centre; it is therefore reasonable to presume that he entered Lithuania from Latvia. The rights of an asylum seeker under Article 71 do not arise for him in Lithuania, because he is not seeking asylum in Lithuania, while the right to remain in the territory established in Article 140-9(1) applies only until enforcement of the return decision.

Consequences

For the Tunisian citizen, return to Latvia means that there he continues to be treated as an asylum seeker who left the accommodation centre on his own initiative, and Latvia may decide on the examination of his application or on detention in accordance with its national rules. On the Lithuanian side, the procedure is concluded without examination of asylum, because there was neither an application in Lithuania nor any basis to admit him under the 48-hour mechanism in Article 140-8(2). This practice is practically important for carriers and operators of international routes: passengers holding asylum certificates issued by another state cannot travel to Lithuania, and detention on a train means delays and official procedures. For another asylum seeker choosing a similar route, the consequence would be identical: transfer to Latvian border guards under the same agreement.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 539 straipsnis (statute)
539 straipsnis. Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems paso ar jį atitinkančio kito kelionės dokumento, teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje…
539 straipsnis. Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems paso ar jį atitinkančio kito kelionės dokumento, teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento 1. Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems paso ar jį atitinkančio kito kelionės dokumento ir, jei būtina, užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo…
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1 ) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2 ) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3 ) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4 ) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a ) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b ) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c ) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d ) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e ) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 2, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3-1, 3-2, 3-3 straipsniais įstatymas 6 straipsnis (statute)
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio…
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos. 2. Sutartims, sudarytoms iki sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio sąrašo patvirtinimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Original article → Passengers denied discounted ferry tickets suspect discrimination, while company points to obligations · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Passengers denied discounted ferry tickets suspect discrimination, while company points to obligations Copy link
On Tuesday, the Office of the Equal Opportunities Ombudsperson said two families had complained after being unable to use ticket discounts or priority boarding for the ferry, even though their cars carried children with disabilities. An…
Analysis

Correction. The stronger argument at present is directed not against the carrier, but against the regulatory framework. Passengers who complain about a refusal to grant the concession risk an adverse outcome in a discrimination investigation, because the Ombudsperson will terminate individual cases by reference to the statutory provision. It is therefore ineffective to pursue claims against Smiltynės perkėla in practical terms: the company is merely applying the statutory condition, and by the end of the first half of 2026 the State’s debt to the company for compensation had already reached EUR 1.8 million, representing 98.2 per cent of all lost revenue. Any expansion of concessions therefore depends on budgetary decisions.

Under Article 2(4) of the Law on Equal Opportunities, linking the concession solely to the status of the vehicle’s owner or operator may be assessed as indirect discrimination on grounds of disability, because a formally neutral condition in practice restricts the exercise of rights.
The Ombudsperson has no mandate to assess laws adopted by the Seimas; therefore, having identified a legal gap, she terminated the investigation and chose the route of recommendations: proposals to the ministries and the Seimas.

Core issue

Complaints by families transporting children with disabilities in vehicles not registered in their own names legally divide into two parts: assessment of the company’s conduct and assessment of the legal framework governing the concession itself. The Equal Opportunities Ombudsperson terminated the discrimination investigation because she has no mandate to assess laws adopted by the Seimas, but acknowledged that the current regime may give rise to discrimination and addressed the Ministry of Transport and Communications, the Ministry of Social Security and Labour, and the Seimas, proposing amendments to the regulation. The precise legal issue is whether linking the concession solely to the status of the vehicle’s owner or operator, as provided in the Law on the Financing of the Road Maintenance and Development Programme and the Inland Waterway Transport Code, constitutes indirect discrimination on grounds of disability under Article 2(4) of the Law on Equal Opportunities and whether the obligations established in Article 8 of that Law in the field of consumer protection are breached. The definition in the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities is also relevant, under which discrimination on the basis of disability includes “denial of reasonable accommodation”.

Legal assessment

Article 8 of the Law on Equal Opportunities requires a seller, producer, or service provider, irrespective of disability, to ensure equal conditions for all consumers to receive the same services and to apply equal payment terms. However, Smiltynės perkėla’s position is based on the fact that compensation is provided by the State, not by the company itself, and that the current regime grants compensation for transporting a vehicle only where the person with a disability is the owner or operator of that vehicle. This condition is formally neutral, but under Article 2(4) it may be assessed as indirect discrimination, because its implementation in practice restricts the exercise of rights on grounds of disability, particularly for minors who, due to their age and legal status, generally cannot be vehicle owners or drivers. Under paragraphs 9.1-9.9 of the Regulations of the Office, the Ombudsperson’s Office investigates complaints, conducts investigations on its own initiative, and submits proposals to state institutions regarding the improvement of legislation. The ruling of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 26 June 2015 in administrative case No. e3A-858/2015 confirms that the principle prohibiting discrimination in Lithuanian administrative law also applies on grounds of disability, and that a breach of equal opportunities includes the failure to perform, or improper performance of, statutory duties and non-compliance with prohibitions. An important procedural limit applies: the Ombudsperson cannot annul or amend statutory provisions; therefore, having identified a legal gap, she terminated the investigation and chose the route of recommendations.

Consequences

In practical terms, two avenues are available to families: to await regulatory amendment or to defend their rights in court under Article 12, where the issue of discrimination would be decided independently of the limits of the Ombudsperson’s mandate. Smiltynės perkėla does not currently face sanctions: the Ombudsperson terminated the investigation and did not characterise the company’s conduct as an infringement, while payment of compensation remains a state subsidy rather than a company-funded benefit. The proposal submitted to the ministries and the Seimas to assess the regulation means that any actual change in the legal position will depend on legislative amendment; until such amendment is adopted, the concession applies only where the person with a disability is the owner or operator of the vehicle. Attention should also be paid to the financial context: at the end of the first half of 2026, the State’s debt to the company for compensation amounted to EUR 1.8 million, i.e. 98.2% of all lost revenue, which may affect decisions on improving the concession system.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Pagrindiniai asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principai Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos…
3 straipsnis. Pagrindiniai asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principai Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, užtikrindami ir (ar) įgyvendindami asmens su negalia teises, vadovaujasi šiais principais: 1) pagarbos asmens su negalia prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui pripažinimo – gerbiami asmens su negalia skirtumai ir pripažįstami jo, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, orumas, vertė, lygios ir neatimamos teisės, kaip laisvės ir teisingumo pagrindas; 2) lygiateisiškumo – asmuo su negalia, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių (toliau kartu – ypatybės), turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, jam sudaromos tokios pačios ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime sąlygos ir (ar) galimybės kaip ir kitiems visuomenės nariams. Tik tais atvejais, kai asmeniui su negalia sudarytos tokios pačios kaip ir kitiems visuomenės nariams sąlygos ir (ar) galimybės yra neveiksmingos, asmeniui su negalia numatomos palankesnės sąlygos ir (ar) didesnės galimybės visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, palyginti su kitais asmenimis; 3) nediskriminavimo – draudžiama asmens su negalia bet kokia diskriminacija ir (ar) bet kokios formos išnaudojimas; 4) visapusiško įsitraukimo ir bendradarbiavimo – visi asmens su negalia gyvenimo klausimai sprendžiami kartu su juo ir (ar) jo atstovu pagal įstatymą ir (ar) bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmens su negalia teisėms ir interesams; 5) individualizavimo ir prieinamumo – individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas organizuojamas planuojant ir (ar) įgyvendinant asmeniui su negalia skirtas priemones, atsižvelgiant į asmens su negalia poreikius ir asmenines savybes (įskaitant gebėjimus, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, negalią, socialinę aplinką ir kitas ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius), kuo arčiau asmens su negalia gyvenamosios vietos; 6) destigmatizacijos – visuomenė šviečiama siekiant pašalinti neigiamas nuostatas ir (ar) stereotipus, susijusius su negalia; 7) kompleksiškumo – individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas organizuojamas taip, kad asmuo su negalia gautų visą reikiamą pagalbą ir būtų patenkinti būtiniausi jo individualieji pagalbos poreikiai; 8) negalios kompensavimo – dėl negalios atsiradę individualieji pagalbos poreikiai asmeniui su negalia kompensuojami teisės aktuose numatytomis finansinės pagalbos priemonėmis ir kitomis pagalbos ir (ar) paramos formomis, atsižvelgiant į individualiojo pagalbos, skatinančios asmens dalyvumą, poreikio mastą; 9) pagarbos besivystantiems vaiko su negalia gebėjimams ir jo teisei išsaugoti savo tapatybę – gerbiami vaiko su negalia skirtumai ir pripažįstamos lygios ir neatimamos jo teisės kaip laisvės ir teisingumo pagrindas; 10) asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo – asmuo su negalia suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis. Gerbiama ir užtikrinama ne tik asmens su negalia, tačiau ir jo tėvų, sutuoktinių, vaikų ar kitų artimą ryšį turinčių asmenų teisė į psichologinę, krizių įveikos, psichosocialinę pagalbą; 11) tinkamo sąlygų pritaikymo – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti asmenims su negalia galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. II SKYRIUS PAGRINDINĖS ASMENS SU NEGALIA TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje. 2. Šis įstatymas taikomas: 1) Lietuvos Respublikos piliečiams; 2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai; 4) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; 5) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje; 6) Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), ir jų šeimos nariams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi arba kurie įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju; 7) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi, ir jų šeimos nariams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriems išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju; 8) asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas. 3. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai taip pat taikomi Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taip pat teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju įgijusiems užsieniečiams, kai ši teisė buvo įgyta pateikus prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, ir užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ar kurie įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, jeigu jie dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, išskyrus užsieniečius, kuriems leista atvykti studijuoti. 4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas 28 straipsnis (statute)
28 straipsnis. Socialinės paslaugos 1. Asmuo su negalia turi teisę į socialines paslaugas, atitinkančias jo individualųjį pagalbos poreikį, lygiai su kitais asmenimis…
28 straipsnis. Socialinės paslaugos 1. Asmuo su negalia turi teisę į socialines paslaugas, atitinkančias jo individualųjį pagalbos poreikį, lygiai su kitais asmenimis. 2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu.
Original article → Empty School Kept in Reserve Because of War · Sekunde.lt
Original — Sekunde.lt
Empty School Kept in Reserve Because of War Copy link
The former school and dormitory buildings in Linkaučiai, closed several years ago, remain empty as a backup option in case Lithuania faces a wave of war refugees. For the district municipality, this arrangement also brings financial…
Analysis
Under Article 94(1)(2) of the Law on the Legal Status of Foreigners, persons entitled to temporary protection reside free of charge for no longer than 6 months in State and municipal accommodation facilities, including property managed by municipalities under loan for use.
Article 14 of the Law on the Management, Use and Disposal of State and Municipal Property permits municipal property to be transferred free of charge on the basis of loan for use only to a closed list of entities, which municipal act No. T-135 supplements with the purpose of social integration of foreigners.

Core issue

The Linkaučiai building complex in Panevėžys District is, in legal terms, not municipal property for sale, but a potential accommodation site for foreigners under temporary protection, with the burden of its maintenance shifted to the State through a cooperation agreement with the Reception and Integration Agency. This arrangement is possible only because the legislature permits municipalities to transfer property free of charge specifically to entities pursuing social purposes, while also establishing State-funded residence and integration rights for foreigners granted temporary protection. The precise legal question is this: on what legal basis may municipal immovable property be temporarily transferred for use, free of charge, for the accommodation of foreigners under temporary protection, and who bears the cost of maintaining it when the facility stands empty in a “standby” state. This question is governed by Article 14 of the Law of the Republic of Lithuania on the Management, Use and Disposal of State and Municipal Property, Panevėžys District Municipal Council procedure descriptions No. T-134 and No. T-135, and Articles 94 and 108 of the Law of the Republic of Lithuania on the Legal Status of Foreigners.

Legal assessment

Article 14(1) of the Law on the Management, Use and Disposal of State and Municipal Property permits municipal property to be transferred on the basis of loan for use for temporary, free-of-charge management and use only to a closed list of entities: budgetary institutions, public institutions, associations and charity and support foundations for specified operational purposes, regional development councils, and other entities named in the list. Panevėžys District Municipality’s procedure description No. T-135 of 25 June 2026 particularises this list and, in point 4, includes as a separate ground the operational purpose of associations and foundations “to ensure the social integration of foreigners” (subpoint 4.3), thereby creating a legal bridge between municipal property and the refugee accommodation function. If property is transferred not by way of loan for use but under the right of trust, procedure description No. T-134 applies: subpoint 4.3 provides that property may be transferred to other legal persons only where they have been entrusted by law with implementing municipal functions, and the decision is adopted by the Municipal Council, which sets the term of the agreement, not exceeding 20 years. The accommodation function itself is governed by Article 94 of the Law on the Legal Status of Foreigners: Article 94(1)(2) provides that persons entitled to temporary protection reside free of charge, for no longer than 6 months from the date of registration of the application for a residence permit, in accommodation facilities of State and municipal institutions, including State immovable property managed by municipalities under loan for use. After that period expires, the right of residence remains if accommodation is paid for in accordance with the procedure established by the managers of the institution, meaning that persons accommodated for a longer stay at the Linkaučiai facility would have to pay themselves. Persons already granted temporary protection are subject to Article 108, under paragraph 1 of which State funds allocated for integration are used to pay a monthly food allowance, a one-off settlement allowance in the territory of a municipality, a monthly allowance for essential needs, including housing rent and utilities, and compensation to an education provider for a child’s education and maintenance. The sources contain no case law; accordingly, the assessment is based solely on the normative framework.

Consequences

If the Municipal Council approves the extension of the agreement with the Reception and Integration Agency for another year, the Linkaučiai complex remains a reserved accommodation site whose operating costs are covered under the agreement by the State, not the municipal budget. In practical terms, this means that by forgoing the option of sale, the municipality assumes an obligation to keep the facility in usable condition, but receives remuneration for doing so from State funds; the building remains unavailable to the buyer market. If persons granted temporary protection were to arrive in the district, they would reside free of charge for the first 6 months and thereafter would pay in accordance with the procedure established by the institution; upon moving to a place of residence within the municipality, they would receive the benefits provided for in Article 108, including housing rent compensation, to which, under the amended Article 94(3)(5), the requirement concerning the term of the housing lease agreement does not apply.

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Dėl Panevėžio rajono savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo — Panevėžio rajono savivaldybė, Nr. T-135 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Panevėžio rajono savivaldybė, priimtas 2026-06-25. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] 4. Savivaldybės turtas panaudos pagrindais…
[Savivaldybės teisės aktas: Panevėžio rajono savivaldybė, priimtas 2026-06-25. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] 4. Savivaldybės turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų: 4.1. užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą; 4.2. teikti pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims; 4.3. užtikrinti asmenų su negalia ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją; 4.4. teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, negalios ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį; 4.5. teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas; 4.6. teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu; 4.7. tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik Savivaldybės turtas; 4.8. tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą; 4.9. tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą. 5.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 94 straipsnis (statute)
94 straipsnis. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės ir pareigos 1. Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti…
94 straipsnis. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės ir pareigos 1. Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises: 1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka; 2) ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą). Pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė gyventi jose išlieka, jeigu už apgyvendinimą jose mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka; 3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba; 4) dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą; 5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir vykdyti savarankišką veiklą; 6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos; 7) gauti Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka; 8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras; 9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 10) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2. Nepilnamečiai užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi šias teises: 1) numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse; 2) gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, šalpos išmoką, pateikę prašymą nurodytos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne daugiau kaip už 6 mėnesius nuo ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas; 4) kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuojamai negaliai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka; 5) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, o būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių; 6) būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos; 7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui. 5. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą nemokamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria ir moka šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą jos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečiams, nereikalaudamos iš jų ir (ar) užsienio valstybių institucijų pateikti informaciją, duomenis ir (ar) kitus dokumentus, reikalingus nustatyti užsieniečio teisę gauti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą, kai užsienietis jų pateikti negali. 7. Vienkartinė išmoka vaikui ir (ar) išmoka vaikui skiriama, jeigu vienam iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjui (rūpintojui) arba vaikui suteikta laikinoji apsauga. 8. Užsieniečio, kuriam suteikta laikinoji apsauga, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga. Įgyvendinant šias nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. 9. Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi šias pareigas: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; 2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę; 3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens; 4) pateikti informaciją apie turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą Migracijos departamentui atliekant veiksmus, susijusius su laikinosios apsaugos suteikimu. 5) pranešti Migracijos departamentui, jeigu išvyksta gyventi į užsienio valstybę. 10. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti turimomis lėšomis ir turtu. 11. Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo apmokėti valstybės patirtas išlaidas.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 108 straipsnis (statute)
108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai 1. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai…
108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai 1. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises: 1) gyvendami laikino apgyvendinimo vietoje gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms; 2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti); 3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti); 4) gyvendami laikino apgyvendinimo vietoje ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti vienkartinę pašalpą vaiko, kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programą, būtiniausiems mokymo reikmenims įsigyti; 5) gyvendami laikino apgyvendinimo vietoje ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti; 6) naudotis kitomis paslaugomis laikino apgyvendinimo vietoje ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. 2. Užsieniečiai, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, privalo vykdyti įsipareigojimus, nurodytus šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. 3. Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimas nutraukiamas, jeigu užsienietis, kuriam teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai: 1) nevykdo įsipareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo; 2) ilgiau kaip vieną mėnesį yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos; 3) už administracinį nusižengimą nubaustas trečią kartą per pastaruosius 6 mėnesius arba jam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. 4. Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams taikomos šio straipsnio nuostatos dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai. 5. 6. Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →