Legal prism · 2026-09-22
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-22

Updated: 2026-09-22 17:44
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Human traffickers also hunt for victims online: job offers can end in modern slavery · Laikas.lt
Original — Laikas.lt
Human traffickers also hunt for victims online: job offers can end in modern slavery Copy link
Human trafficking is no longer limited to secret cross-border transport. It is a lucrative form of organized crime that constantly changes and adapts to economic crises, migration flows, and digital technologies. International…
Analysis
Article 147(3) of the Criminal Code provides that a victim may be exempted from criminal liability for a criminal offence that he or she was directly compelled to commit as a result of the act of trafficking in human beings committed against him or her.
The basic offence under Article 147 of the Criminal Code carries imprisonment from 2 to 10 years, while committing the offence against two or more persons or as part of an organised group carries imprisonment from 4 to 12 years.

Core issue

The persons in this account, both potential victims and pseudo-employment “intermediaries”, fall within the scope of Article 147 of the Criminal Code: trafficking in human beings for the purpose of forced labour, conditions of slavery, or compelling a person to commit a criminal offence is punishable by imprisonment from two to ten years. The key point absent from the account is that the victim’s consent to work or travel is legally irrelevant. Article 4(b) of the Council of Europe Convention on Action against Trafficking in Human Beings and Article 147 of the Criminal Code provide that consent is immaterial where at least one means of subjugating the person’s will has been used. The precise question to be determined is whether a fictitious job offer, debt bondage, confiscation of a passport, or the “Romeo” method constitutes the elements listed in Article 147 of the Criminal Code: recruitment, transportation, or holding in captivity by exploiting dependency or vulnerability, deception, or the giving of a benefit to a person exercising actual control over the victim.

Legal assessment

The Prosecutor General’s recommendations identify three groups of constituent elements that the prosecutor will have to prove:

  • the acts: sale, purchase, transfer, acquisition, recruitment, transportation, or holding in captivity;
  • the means of subjugating the person’s will: physical violence, threats, exploitation of dependency or vulnerability, deception, or the giving of money or another benefit to a person exercising control;
  • the purpose of exploitation: conditions of slavery, sexual exploitation, forced labour, criminal activity, or other purposes. Criminal liability applies irrespective of the place where the offence was committed or the offender’s nationality, because Article 7(2) of the Criminal Code classifies trafficking in human beings among offences for which liability arises under international treaties. This means that a “scam factory” in Asia does not place the recruitment of a Lithuanian person outside the application of the Criminal Code. Legal persons also incur liability, including employment agencies or corporate employers, as this is expressly provided in Article 147-1(4), Article 292-1(2), and Article 157(4) of the Criminal Code. Separate provisions apply to those who merely use a victim’s forced labour or services while knowing of the exploitation. Such persons face imprisonment of up to two years but are exempt from liability if they voluntarily report to law enforcement and cooperate in identifying the victim. The most important safeguard for the victim is Article 147(3) of the Criminal Code: a person may be exempted from liability for a criminal offence that he or she was compelled to commit as a result of trafficking in human beings. This directly addresses the fear described in the account of “breaking the law themselves”, for example by working illegally or carrying out fraudulent schemes.

Consequences

In practical terms, this means that a company whose employees recruited people online or held them in conditions of debt bondage will be liable as a legal person, while the individual employees will be personally liable, facing up to ten years’ imprisonment for the basic offence and up to twelve years where aggravating circumstances are present. As regards the victim, the procedure should result in recognition of the person as a victim and exemption from liability for acts committed under compulsion, rather than deportation or punishment. Employers who do not formally cross the threshold into trafficking but employ illegal third-country nationals under exploitative working conditions face a separate offence under Article 292-1 of the Criminal Code, punishable by imprisonment of up to two years. Accordingly, the “employers” behind pseudo job offers cannot shield themselves through nuances of legal classification.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 147 straipsnis (statute)
147 straipsnis. Prekyba žmonėmis 1. Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus…
147 straipsnis. Prekyba žmonėmis 1. Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 157 straipsnis (statute)
157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas 1. Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje…
157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas 1. Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo tiesiogiai priverstas padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Original article → Strasbourg court agrees to hear complaint by librarian convicted over 150 euros · JP.lt
Original — JP.lt
Strasbourg court agrees to hear complaint by librarian convicted over 150 euros Copy link
Indra Tamašauskienė, the former director of the Jonas Lankutis Public Library in Klaipėda district municipality, who was convicted of misappropriating 150 euros, will continue seeking justice at the European Court of Human Rights in…
Analysis

Correction. The article’s statement that substantial harm in the offence of abuse of office arises “only” once 250 MSLs (EUR 12,500) are exceeded lacks essential context. Cassation case law, for example rulings No. 2K-P-59-495-2021 and 2A-7-17, recognises that, depending on the circumstances of the case, substantial harm may also be found at a lower amount, for instance having regard to the victim’s financial position. A more accurate formulation would be that 250 MSLs is a generally applied guideline, not an absolute threshold, and courts are therefore not formally required to acquit solely because the harm is below EUR 12,500. It is also inaccurate to state that Article 108 of the Code of Administrative Offences provides a penalty “for 3 MSLs (EUR 150)”: the condition for applying the article is that the value of the property does not exceed three basic amounts of penalties and fines, while the fine is not fixed but ranges from EUR 90 to EUR 400.

Core issue

In the case of I. Tamašauskienė, the actual legal position is as follows: her application against Lithuania has already been declared admissible for examination by the ECtHR, meaning that the question of the Lithuanian State’s responsibility for criminal prosecution over the misappropriation of EUR 150 will be determined in Strasbourg by written procedure. The crux of the case is the threshold for legal classification: whether the misappropriation of EUR 150 (3 MSLs) can constitute abuse of office under Article 228 of the Criminal Code, which requires substantial harm, or whether it remains within the scope of an administrative offence under Article 108 of the Code of Administrative Offences. The second issue is whether the right to a fair and impartial hearing was breached, particularly given that comparable cases, such as the “receipt scandal” case involving Jonava Mayor M. Sinkevičius, were discontinued by the Supreme Court of Lithuania. Under Article 228(1) of the Criminal Code, abuse of office is punishable only where the State, a legal person, or a natural person has suffered substantial harm as a result; absent this mandatory element, criminal liability cannot arise. Under Article 183(4) of the Criminal Code, the misappropriation of another person’s property of minor value is classified as a criminal misdemeanour, while under paragraph 6 of the same article, a person is liable for acts under paragraphs 1 and 4 only where there is a complaint by the injured party, a statement by that party’s representative, or a prosecutor’s request.

Legal assessment

Under Article 228 of the Criminal Code, the convicted person was fined EUR 7,500; the penalties provided in paragraph 1 are a fine, arrest, or imprisonment for up to four years, and in paragraph 2, imprisonment for up to six years.

  • Under Article 183(2) of the Criminal Code, misappropriation of high-value property is punishable by imprisonment for up to six years; however, under paragraph 4, a case involving property of minor value constitutes only a criminal misdemeanour.
  • The Supreme Court case-law relied upon in the application establishes a quantitative threshold: substantial pecuniary harm is generally associated with harm exceeding 250 MSLs, i.e. EUR 12,500.
  • In M. Sinkevičius’s case, in March 2025 the Supreme Court held that the lower courts had incorrectly interpreted the element of substantial harm and discontinued the case, because the amount unlawfully reimbursed was significantly below EUR 12,500 and the funds had been repaid.
  • In that case, the Supreme Court also formulated a point of principle: the criminalisation of low-danger offences, without assessing the dangerousness of the conduct and the effectiveness of other branches of law, is inconsistent with the purpose of criminal legislation.
  • In the sphere of public service, the definition of abuse of office describes only the nature of the conduct, not its automatic criminal-law assessment.
  • The ECtHR will examine whether such a classification complies with the guarantees of Article 6 of the European Convention on Human Rights, where analogous or more extensive conduct in another case was found not to give rise to criminal liability.

Consequences

If the ECtHR finds a violation of the Convention, Lithuania may be required to pay compensation for non-pecuniary damage, and grounds will arise for review of the conviction in domestic proceedings.

  • If the ECtHR does not reject the application, a finding of a violation may encourage a practice whereby conduct falling below the threshold of 250 MSLs (EUR 12,500) is classified as administrative rather than criminal.
  • For the State, this means not only possible compensation, but also the issue of consistency in judicial practice: divergent assessment of cases of the same type creates inequality in the application of criminal liability.
  • For the convicted person, a successful case would, in practical terms, mean the possibility of seeking review of the conviction and repayment of the EUR 7,500 fine.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 1 · incomplete 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 183 straipsnis (statute)
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda…
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 73 straipsnis (statute)
Teismas atsisako pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, jeigu: 1) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų…
Teismas atsisako pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, jeigu: 1) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų draudimą antrą kartą bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką; 3) sprendimas konfiskuoti turtą priimtas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai sprendimas konfiskuoti turtą priimtas dėl Pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų; 4) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ar konfiskuotinas turtas pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos; 5) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus; 6) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai šios dalies 8 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo; 7) sprendimas konfiskuoti turtą priimtas dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; 8) nėra gautas Pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 4 straipsnyje nurodytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka sprendimo konfiskuoti turtą, arba gauti dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą. 3.
Original article → Amid the drama between P. Gražulis and B. Navickaitė, an important question arises over child support · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Amid the drama between P. Gražulis and B. Navickaitė, an important question arises over child support Copy link
Talk has continued in recent days about the drama involving politician Petras Gražulis and his former partner Birutė Navickaitė. After Gražulis took custody of their child, Navickaitė said on social media that she had been asked to pay…
Analysis
Under Article 3.192(3) of the Civil Code, both parents must provide financial support for their minor children in proportion to their financial circumstances.
Under Article 3.196(1) of the Civil Code, the court may award maintenance in the form of monthly periodic payments, a specific monetary amount, or by awarding certain property to the child.

Core issue

Since the daughter resides with her father, the mother may, in practical terms, become the party liable to pay child maintenance: the parents’ duty to provide financial support for their minor children applies to both parents irrespective of which parent has been designated as the child’s place of residence. The essence of the dispute will not be the determination of the child’s place of residence, but the application of Article 3.192(1) and (3) of the Civil Code of the Republic of Lithuania: both parents must provide financial support in proportion to their financial circumstances, and the procedure and form of maintenance are determined by mutual agreement of the parents. If no agreement is reached, the matter is decided by the court under Article 3.194(1) and (2) of the Civil Code. The mother’s obligation would remain even if the child were separated from her: Article 3.195 of the Civil Code provides that the maintenance obligation remains where children are separated from their parents or parental authority is restricted.

Legal assessment

In applying these provisions, three issues are determined: the person subject to the obligation, the amount of maintenance, and the form of the award.

  • Subject: under Article 3.192(3) of the Civil Code, both parents must provide financial support in proportion to their financial circumstances; the obligation does not depend on which parent is raising the child.
  • Amount: under Article 3.192(2) of the Civil Code, maintenance must be proportionate to the child’s needs and the parents’ financial circumstances and must ensure the conditions necessary for the child’s development. In civil case No. 3K-3-471 (19 April 2000), the Supreme Court of Lithuania held that, under Article 21 of the Law on Fundamentals of Protection of the Rights of the Child, both parents are equally obliged to provide a minor child with housing; the Constitutional Court, in its ruling of 7 June 2007 (Official Gazette, 2007, No. 65-2529), assessed Lithuanian legislation concerning parents’ duty to financially support minor children as establishing state-supported protection of children’s welfare.
  • Form: under Article 3.196(1) of the Civil Code, the court may award maintenance in the form of monthly periodic payments, a specific monetary amount, or by awarding certain suitable property to the child; paragraph 2 permits the court, by ruling, to order temporary maintenance pending resolution of the case.
  • An amicable resolution may be facilitated by Article 3.193(1) of the Civil Code concerning a parental agreement approved by the court; if a court-approved agreement is not performed, the other parent acquires the right to apply for issuance of a writ of execution.
  • Role of the child rights authority: the comment by G. Noliūtė, Head of the Child Rights Protection Division of Klaipėda County, reflects the practice whereby disagreements concerning place of residence, maintenance, and contact arrangements are resolved with the assistance of child rights advocates, mediators, or psychologists.

Consequences

If B. Navickaitė agrees, a court-approved agreement on the amount, procedure, and form of maintenance is possible; in that case, no judicial dispute is necessary, and non-performance gives rise to grounds for issuing a writ of execution.

  • If no agreement is reached, P. Gražulis, as the father with whom the child’s place of residence has been established, has the right to apply to the court for an award of maintenance under Article 3.194(1) of the Civil Code; the claimant may also be the child’s guardian or the state child rights protection authority.
  • Maintenance is awarded as a monthly payment or as a specific monetary amount until the child reaches majority; in determining the amount, the court will assess the mother’s financial circumstances and the child’s needs.
  • For the mother, this means a periodic payment obligation with the possible risk of issuance of an enforceable document; for the child, it means guaranteed maintenance. For the parties, the matter must be resolved not in the media but through agreement or legal process.
  • Tracking point: the next step would be either the conclusion of a parental agreement on maintenance and its submission to the court for approval, or the filing of a claim for an award of maintenance.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Justice together with a working group of legal experts as part of a package to modernise the provisions of Book Three of the Civil Code (family law), which also included updating the legal framework governing maintenance obligations. The aim was to align legislation with contemporary realities of family relations, to review the conditions for maintenance between spouses and relatives, the procedure for determining the amount of maintenance, and the related procedural and notarial provisions. The explanatory memorandum emphasises that the previous provisions were excessively based on earlier models of marriage and did not adequately take account of the interests of the child; accordingly, it was proposed to revise the categories of persons entitled to maintenance and the scope of the corresponding obligations. No objections are apparent from the documents: the draft was presented as being aligned with case law and international obligations.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.192 straipsnis (statute)
3.192 straipsnis. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus 1. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma…
3.192 straipsnis. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus 1. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. 2. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. 3. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.205 straipsnis (statute)
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis…
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. 2. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. 3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. 4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.194 straipsnis (statute)
3.194 straipsnis. Išlaikymo priteisimas 1. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas…
3.194 straipsnis. Išlaikymo priteisimas 1. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. 2. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka. 3. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas, iki pilnametystės turėjęs negalią, sulaukęs pilnametystės negali dirbti dėl to, kad jam nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis. 4. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta. 5. Kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal šio kodekso penktosios knygos normas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 65-2529 (2007-06-12)
Original article → Diplomats: EU ready to lift sanctions on two Russian oligarchs · LRT
Original — LRT
Diplomats: EU ready to lift sanctions on two Russian oligarchs Copy link
European Union countries reached a preliminary agreement on Monday, at France’s initiative, to lift sanctions on Russian businessmen Alisher Usmanov and Mikhail Fridman, diplomats said. The deal, part of a compromise to extend sanctions on…
Analysis
Under Article 4(1), all natural and legal persons are required to comply with and implement international sanctions applicable in Lithuania, while Article 4(3) provides that the fact that sanctions apply is recorded in state registers.
Article 13-1(2): liability may arise for breach of the obligation to freeze the funds or resources of a sanctioned entity, while Article 13(3) provides for the liability of legal persons where the violation does not give rise to criminal liability.

Core issue

For two individuals, A. Usmanov and M. Fridman, the EU has provisionally agreed to lift listing sanctions; however, until a final decision is adopted, they remain in Lithuania “persons subject to sanctions” within the meaning of Article 2(4) of the Law of the Republic of Lithuania on International Sanctions. The more precise question is when and how the delisting will become binding on Lithuanian entities, and what will happen if they disregard it. The answer is determined by Article 6(1) of the Law, under which sanctions established by EU legal acts are implemented in full, and by Articles 13 and 13-1, as amended on 15 May 2025, which establish liability for violations. For the remaining nearly 3,000 persons and entities, the sanctions are being extended for three years, changing the compliance planning horizon for Lithuanian companies.

Legal assessment

Until the journalistic report about the agreement is transformed into an EU legal act, namely a delisting regulation, Lithuanian banks, notaries and other entities must continue to apply the freezing of funds and economic resources as defined in Article 2(1) and 2(2), meaning the prohibition of any movement, transfer or use. The competent authorities under Article 11(1) and 11(3), namely the Financial Crime Investigation Service, the Ministry of Finance and the Customs Department, decide on exemptions and respond to inquiries; the implementation procedure is set by the Government. Paragraph 70 of the Description applicable to the gambling sector shows that internal control procedures of other supervised entities must also be reviewed “more frequently, for example, when the requirements of legal acts establishing international sanctions change” - a change in the list is precisely such a moment. M. Fridman himself has chosen a legal remedy, a EUR 15 billion action against the EU over the sanctions, illustrating that listing decisions may be challenged before the courts.

Consequences

If no EU Member State submits a written objection in the coming hours, the delisting will be enacted by an EU legal act and, under Article 6(1), will take effect automatically in Lithuania: pursuant to Article 4(4), the Financial Crime Investigation Service will provide information to register administrators, and the freezing measures in respect of these two individuals will cease to apply. For the remaining listed persons and entities, the three-year extension means that Lithuanian companies with links to sanctioned entities must plan compliance measures over a horizon of years rather than six months.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 1, 2, 5, 11, 12 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir Įstatymo papildymo II-1 skyriumi ir priedu įstatymas 8 straipsnis (statute)
267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 8 d. Tarybos…
267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2017/964. 11. 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Bisau Gvinėjoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 28 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1329. 12. 2013 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 194/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/238. 13. 2014 m. kovo 5 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/138. 14. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2475. 15. 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1848. 16. 2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005. 17. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2023/250. 18.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 19 straipsnis (statute)
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, su…
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/138. 14. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2475. 15. 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1848. 16. 2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005. 17. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2023/250. 18. 2015 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/735 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2014, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/1116. 19. 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1755 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1777. 20. 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo apimtis 1. Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa…
6 straipsnis. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo apimtis 1. Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Prireikus Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. 2. Tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos visa apimtimi ir tiesiogiai. Tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis įsteigtų sankcijų komitetų sprendimais, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais arba prireikus Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Vyriausybei tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. 3. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, rekomenduojamas tarptautines sankcijas Lietuvos Respublika įgyvendina, atsižvelgdama į tai, ar jas įgyvendinti yra būtina norint pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus. Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Vyriausybei rekomenduojamoms tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. II1 SKYRIUS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ NUSTATYMAS IR ĮGYVENDINIMAS
Original article → Locks changed again at Alytus aerodrome: aeroclub says it will turn to prosecutors · fm99.lt
Original — fm99.lt
Locks changed again at Alytus aerodrome: aeroclub says it will turn to prosecutors Copy link
The locks on buildings at Alytus aerodrome were changed again on Monday, and Alytus Aeroclub representatives say they can no longer access premises containing their aircraft, equipment, and documents.
Analysis
Under Article 8(1) of the Law on the Management, Use and Disposal of State and Municipal Assets, the functions of owner of municipal assets are performed by municipal councils, while Article 12(1) provides that decisions on the transfer of municipal property are adopted by the council or by asset managers authorised by it.
Under paragraph 35 of the Description, the asset manager may terminate a loan-for-use agreement without a separate council decision or mayoral decree only on the grounds provided for in the agreement.

Core issue

For the Alytus Aeroclub, this situation amounts to the de facto loss of use of municipal buildings before the legal dispute has been finally resolved: the locks were changed not by bailiffs, but by municipal employees accompanied by the police, which, in the assessment of the Aeroclub’s representatives, exceeds the municipality’s powers. The key legal question is whether, in terminating relations under a loan-for-use agreement, the municipality may resort to self-help measures, or whether it must rely solely on judicial protection under the provisions of the Civil Code governing ownership and loan-for-use relations, as well as Articles 8 and 12 of the Republic of Lithuania Law on the Management, Use and Disposal of State and Municipal Assets. The second question is procedural: under the Description of the Procedure for Asset Management approved by Alytus City Municipal Council Decision No. T-14 of 30 January 2019, a decision to transfer municipal property on the basis of loan for use and to terminate a loan-for-use agreement is adopted by the municipal council or the mayor, while the asset manager may terminate a loan-for-use agreement without a separate council decision only “on the grounds provided for in the agreement” (paragraph 35 of the Description). The third question concerns the separation of land and buildings: the Aeroclub states that it has the right to use approximately 100 hectares of land until 2078, meaning that the takeover of the buildings also affects the continuity of the land-use relationship.

Legal assessment

Under local self-government Description No. T-14, property may be transferred on the basis of loan for use only to budgetary institutions, public institutions, associations, and foundations pursuing specific social objectives (subparagraphs 16.1-16.3, amendment of 29 February 2024). The Aeroclub does not fall within these categories, and therefore the basis for its use of the buildings was most likely another contractual arrangement, the validity of which is disputed by the parties. For the municipality’s position, it is significant that, under paragraph 35 of the Description, the asset manager may terminate a loan-for-use agreement without a separate council decision or mayoral decree if the relevant grounds are set out in the agreement itself. For the Aeroclub’s position, it is significant that the court’s lifting of interim protective measures does not in itself give the municipality the right to physically take possession of the premises; this must be done through enforcement proceedings or contractual mechanisms, not by unilateral acts of self-help. The municipality’s right to defend its interests in court is confirmed by Article 69(1) of the Law on Local Self-Government, but that same provision also means that municipalities defend their rights through the courts, rather than by unilateral coercion. Article 63 provides that the procedure for managing municipal property is established by the Constitution, laws, Government resolutions, and municipal council decisions. The Aeroclub’s planned referral to the prosecutor’s office will be assessed by reference to whether the actions of municipal employees constitute a criminal or administrative offence.

Consequences

The decision of 29 September will determine whether the land loan-for-use relationship with the Aeroclub will remain in place, but even a favourable decision concerning the land would not automatically restore access to the buildings in which aircraft, equipment, and documentation remain. If the Aeroclub proves that the property was locked without a legal basis, the realistic course of action would be a claim for access or for compensation for losses. The legal costs for this year cited by the Aeroclub’s representatives amount to EUR 20,000, and the dispute has been ongoing for more than a decade. A successful outcome for the municipality would open the way for the use of the property in business development projects; the value of the project launched in 2026 is approximately EUR 7.59 million.

Sources:
Legal basis (3)
Dėl Alytaus miesto savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus miesto savivaldybė, Nr. T-14 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Alytaus miesto savivaldybė, priimtas 2019-01-30. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] II SKYRIUS SAVIVALDYBĖS TURTO VALDYMAS…
[Savivaldybės teisės aktas: Alytaus miesto savivaldybė, priimtas 2019-01-30. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] II SKYRIUS SAVIVALDYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO PATIKĖJIMO TEISE 3. Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir valstybės turtas, Alytaus miesto savivaldybės valdomas patikėjimo teise, gali būti perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo: 3.1. savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms; 3.2. savivaldybės įmonėms; 3.3. kitiems juridiniams asmenims pagal turto patikėjimo sutartį, kurios galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 20 metų, savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. 4. Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį turtą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra savivaldybė, perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurios galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 99 metai. 5. Savivaldybės turto patikėjimo sutartis su Aprašo 3.3 papunktyje ir 4 punkte nurodytais subjektais sudaroma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-05 nutarimu Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“ patvirtintą pavyzdinę patikėjimo sutarties formą. Savivaldybės tarybai nusprendus, savivaldybės turto patikėjimo sutartis gali būti sudaroma ir su Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytais subjektais. 6. Patikėjimo teisės subjektai negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 63 straipsnis (statute)
3. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos…
3. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. 4. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 64 straipsnis. Turtiniai santykiai, kai keičiamos savivaldybių teritorijų ribos 1. Kai steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos, kitai savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę ir savivaldybių siūlymus, paskirstoma savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu. 2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus sprendžia teismas. 65 straipsnis. Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas 1.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 69 straipsnis (statute)
69 straipsnis. Savivaldybių teisės ir jų apsauga 1. Savivaldybės dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į teismą. Savivaldybės vardu…
69 straipsnis. Savivaldybių teisės ir jų apsauga 1. Savivaldybės dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. 2. Savivaldybės tarybos ir mero sprendimai, neviršijantys jų kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir gyventojams. 3. Valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 4. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinamos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 5. Savivaldybės turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir su jų įgyvendinimu susijusių reikalavimų. 6. Savivaldybės turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldą ar nustatančių savivaldybių funkcijas, projektus, dėl parengtų projektų pareikšti savo siūlymus ir pastabas.
Original article → Unpaid parking fees: how fines work and how much they really cost · Reidas Official
Original — Reidas Official
Unpaid parking fees: how fines work and how much they really cost Copy link
A familiar situation for almost every driver: you park in a paid zone, pay for an hour in an app, and hurry off to run your errands. Then a meeting runs longer than planned, your phone stays in your pocket, and the reminder to extend your…
Analysis
If the charge is not paid within the period laid down in the municipal regulations, administrative liability applies under Article 418 of the Code of Administrative Offences: for a first offence, a fine of EUR 20 to EUR 40; for a repeated offence within one year, EUR 40 to EUR 100.
The Trakai District regulations provide, in the event of non-payment of the charge, a 72-hour period to pay the prescribed amount irrespective of the duration of parking on that day.

Core issue

For a driver who has received a notice concerning an unpaid parking charge, the initial risk is financial rather than legal: payment of the daily charge within the prescribed period prevents the initiation of administrative offence proceedings. Administrative liability under Article 418 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania applies only if the charge is not paid within the period laid down in the municipal regulations: for a first offence, a fine of EUR 20 to EUR 40; for a repeated offence within one year, EUR 40 to EUR 100. The specific legal issue, namely whether the infringement will be resolved by payment of the charge or will become an administrative offence, is determined under Article 418 of the Code of Administrative Offences and the local charge regulations approved by the municipal council, since Article 11(1)(6) of the Law on Charges authorises municipalities to collect a charge for the use of parking spaces designated by the council.

Legal assessment

The basis of the two-stage mechanism is local self-government legislation. The Vilnius City regulations (Council Decision No. 1-127 of 13 July 2011) provide that, upon expiry of paid parking time where payment is made through a mobile communications operator, the driver must immediately pay an additional charge or leave the paid parking space; it is precisely the failure to comply with this obligation that is recorded by inspectors or enforcement vehicles reading registration plates. Subparagraph 13.3 of the Siauliai City regulations governs the leaving of a notice and the procedure for paying the charge by 24:00 on the following day, while the Trakai District regulations provide, in the event of non-payment, a 72-hour period to pay the prescribed amount irrespective of the duration of parking on that day. The Vilnius zone tariffs (from 1 July 2025, approximately EUR 96 per day in the blue zone) are a municipal act, not a statutory provision. A disproportionality should be noted: in the blue zone, the daily charge (approximately EUR 96) exceeds even the upper limit of the fine range for a first offence under Article 418 of the Code of Administrative Offences, namely EUR 40, because the charge is calculated according to the daily tariff for the zone, whereas the fine is based on a fixed statutory range. If the charge is not paid, the municipality recovers it in accordance with its own legal acts, for example, under the procedure for recovery of arrears approved by Order No. 30-2127/20 of the Director of the Vilnius City Municipal Administration of 1 September 2020; in addition, grounds arise for drawing up an administrative offence report under Article 418 of the Code of Administrative Offences. Related offences should be distinguished: non-payment of a charge for entry into state-protected territories or municipal reserves falls under Article 419 of the Code of Administrative Offences (with fines of the same amounts), while breach of the rules on entry into low-emission zones falls under Article 419¹ of the Code (EUR 40 to EUR 80, and EUR 80 to EUR 200 for a repeated offence); those provisions do not apply to ordinary unpaid parking in an urban zone.

Consequences

In practical terms, the course available to the driver depends on the speed of the response and the zone:

  • If the charge is paid within the period laid down in the regulations, no administrative offence report is drawn up and no fine under Article 418 of the Code of Administrative Offences is incurred.
  • If the charge is ignored, two payments become due: the unpaid daily charge and a fine of EUR 20 to EUR 40, or, for a repeated offence within one year, EUR 40 to EUR 100.
  • Assessment of the financial choice: in the blue zone, the amount of the charge may exceed the amount of the fine, so in some cases it may be more rational to wait for the offence report, which may optimise the final total cost.
Sources:
Fact-check: unverified 1 · confirmed 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 418 straipsnis (statute)
418 straipsnis. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo…
418 straipsnis. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas 1. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 417 straipsnis (statute)
XIII-1862, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 8. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus…
XIII-1862, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 8. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki keturių mėnesių. 418 straipsnis. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas 1. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų. 419 straipsnis. Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimas 1. Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 367 straipsnis (statute)
367 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia…
367 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →