Sankcija pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį — viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 1702 straipsnio 2 dalis numato, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo.
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Erikai Švenčionienei šioje byloje išlikusi galimybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikins abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutrauks, tačiau tai priklauso nuo LAT sprendimo, ar kasacinį skundą apskritai priimti nagrinėti. Iki šiol atsparos rezultatas — vasarį Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažinimas kalta dėl viešo pritarimo SSRS nusikaltimams ir jų šiurkštaus menkinimo, patvirtintas apeliacine instancija. Tikslingiausias teisinis klausimas — ar jos 2024 m. liepą „Facebook“ paskelbtas įrašas dėl Medininkų žudynių atitinka BK 1702 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sudėtį: viešas pritarimas SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvą ar 1990–1991 m. padarytiems sunkiems nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, padarytas grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba kai dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka.
Kaltinamoji sudėtis, kuria remtasi byloje, reikalauja visų požymių visumos, kurią teismai turi atskirai konstatuoti pagal BK 2 straipsnio 4 dalį — atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą sudėtį. Praktiškai kasaciniame nagrinėjime varžytinės vyks dėl dviejų elementų:
Svarbiausias artimiausias įvykis — LAT sprendimas dėl kasacinio skundo priėmimo. Jei skundas priimtas ir tenkinamas, panaikinami pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimai, o byla nutraukiama — neskiriamos nė viena iš BK 42 straipsnio 2 dalyje nusižengimui galimų bausmių. Jei LAT skundą atmeta arba atsparti, įsiteisėjęs pasmerkimas lieka galioti su jo paskirta bausme; LAT negrąžina bylos į apylinkės teismą naujam nagrinėjimui šiame procese. Kitos bylos šalys šioje situacijoje neatsiranda — skundas pateiktas privataus asmens, o juridinių asmenų atsakomybė šioje istorijoje neaktyvuota.
Pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį neteisėtas prekių žymėjimas svetimu prekių ženklu ar tokių prekių pateikimas realizuoti, įgijimas, laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 300 iki 3 000 eurų, o pakartotinai (3 dalis) — nuo 700 iki 3 500 eurų.
Pagal BK 192 straipsnį neteisėtas atgaminimas ar kopijų platinimas komerciniais tikslais, kai kopijų vertė viršija 400 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, o už šias veikas atsako ir juridinis asmuo.
„EnforceShield“ investicija reiškia, kad intelektinės nuosavybės pažeidimų internete šalinimas tampa automatizuota paslauga, tačiau pažeidėjų atsakomybė Lietuvoje lieka nulemta dviejų lygių sistema: administracinė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 125 straipsnį ir baudžiamoji pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 190–193 bei 204 straipsnius. Tikslus teisinis klausimas, kurį sprendžia tokia platforma, yra toks: kada suklastotų prekių ar neteisėtai naudojamo ženklo atvejis lieka administraciniu nusižengimu, o kada pasiekia nusikaltimo ribą. Atsakymas priklauso nuo kiekybinių ir kokybinių kriterijų — vertės, žalos dydžio ar „didelio“ prekių kiekio — kuriuos nustato konkrečios normos.
Svarbiausia praktinė pasekmė fiksuota ANK 125 straipsnio 4 dalyje: privaloma skirti svetimu ženklu pažymėtų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą. Konfiskavimo pagrindą patvirtina ir ANK 29 straipsnis — konfiskuojamas turtas, buvęs nusižengimo įrankiu, priemone, dalyku ar uždraustos veikos rezultatu, o daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Kai veika viršija administracinį lygį, taikomas BK 204 straipsnis (svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas): neturint leidimo svetimu ženklu pažymėtas didelis prekių kiekis ar didelės vertės prekės, jų įgijimas, gabenimas, laikymas komerciniais tikslais ar pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu, padaręs didelę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Autorių teisių sferoje BK 192 straipsnio 1 dalis nustato 400 MGL vertės ribą neteisėtam atgaminimui ar neteisėtų kopijų platinimui, gabenimui, laikymui komerciniais tikslais (bausmė — iki trejų metų laisvės atėmimo), o 192 straipsnio 2 dalis — tą pačią 400 MGL ribą neteisėtam objekto padarymui viešai prieinamam internete, jei padaryta turtinė žala. BK 193 straipsnis atskirai kriminalizuoja informacijos apie autorių teisių valdymą sunaikinimą ar pakeitimą komerciniais tikslais (iki vienerių metų laisvės atėmimo), o BK 190 straipsnis — autorystės pasisavinimą (iki dvejų metų). Už visus šiuos nusikaltimus atsako ir juridinis asmuo (BK 192 str. 3 d., 193 str. 2 d., 204 str. 2 d.). Papildomai pažeidėjams, gabenantiems suklastotas prekes be dokumentų ar su suklastotais dokumentais, taikomas ANK 214 straipsnis — baudos nuo 190 iki 3 770 eurų pagal krovinio vertę, su privalomu prekių konfiskavimu (4 dalis); dokumentų klastojimo atveju — ANK 158 straipsnis (bauda nuo 450 iki 3 450 eurų, pakartotinai — iki 4 350 eurų, su privalomu prekių konfiskavimu).
Platformos klientams — prekių ženklų savininkams — praktinė reikšmė ta, kad kiekvienas aptiktas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas skirtingai: - internete platinamos neteisėtos kopijos, kurių vertė viršija 400 MGL, patenka į BK 192 straipsnio taikymo sritį, įskaitant žalą nuo viešo prieinamumo internete;
Pagal Teismų įstatymo 60 straipsnio 1 dalį buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamam bet kurios pakopos teismo teisėju.
Konstitucijos 112 straipsnis numato, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia tik Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
A. Valantinas iš LAT teisėjo pareigų atleidžiamas ne dėl kaltės ar drausminės atsakomybės, o dėl įgaliojimų laiko pabaigos — tai konstitucinis atleidimo pagrindas, kuriam taikoma paprasta Seimo procedūra, o ne apkaltos procesas. Toks atleidimas neturi jokių teisinių pasekmių jo reputacijai ar teisei dirbti teisėją ateityje. Klausimas — ar Seimo sprendimas atleisti LAT teisėją atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio nuostatą, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą „kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas“. Konstitucijos 115 straipsnis šį pagrindą įtvirtina kaip vieną iš šešių vienintelių atleidimo iš teisėjo pareigų atvejų.
Šioje situacijoje taikytina procedūra susideda iš kelių elementų:
A. Valantinui spalio 29 dieną nutrūks teisėjo įgaliojimai, tačiau jis išsaugos buvusio LAT teisėjo statusą su Teismų įstatymo 60 straipsnyje numatyta lengvata — be egzamino ir atrankos pretenduoti į teisėjo pareigas bet kuriame teisme, jei Teisėjų taryba įvertins jo tinkamumą. LAT sudėtyje atsiras laisva teisėjo vieta; jos užpildymas vyks įprasta paskyrimo procedūra — Seimas Prezidento teikimu (Konstitucijos 112 straipsnis), o LAT teisėjų skaičių nustato Seimas Prezidento teikimu, pasiūlius LAT pirmininkui (Teismų įstatymo 12 straipsnio 8 dalis). Bylos, kurias teisėjas spės nagrinėti iki spalio 29, teisiškai likimo neaiškios — pateikti šaltiniai LAT teisėjų bylos perdavimo tvarkos nenurodo, todėl konkrečios bylos likimas spėlioti negalima.
Kauno mečetės prieigose nesankcionuotą akciją surengusiems asmenims gresia reali baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimo bausmės už neapykantos kurstymą bei religinių apeigų sutrikdymą. Šis incidentas teisiškai vertinamas ne kaip politinė saviraiška, o kaip tyčinė nusikalstama veika, kuria kėsintasi į religinės bendruomenės teises ir viešąją tvarką. Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pamaldų trikdymo ir kiaulės galvos demonstravimo, kyla klausimas dėl tikslios šių veiksmų kvalifikacijos.
Tikslinimas. Naujienos formuluotė „sumokėjęs baudą ir konfiskuotus pinigus meras galėtų dalyvauti rinkimuose" tėra dalis taisyklės ir sukuria įspūdį, kad tai korupcijos byloms taikoma speciali sąlyga. Tiksliau: konstitucinio įstatymo pagrindu draudimas dalyvauti rinkimuose taikomas bet kuriam asmeniui, yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio. Antra, straipsnyje R. Malinausko skirtą baudžiamąją poveikio priemonę vadina „turto konfiskavimu" ir „30 tūkst. eurų sumokėjimu" — tai skirtingos formuluotės, kurias reikėtų atskirti: bauda yra bausmė, o piniginė priemonė pagal BK yra atskira baudžiamojo poveikio priemonė. Trečia, naujiena nenurodo, kad teisė kandidatuoti atsistato ne „sumokėjus", o įvykdžius visas bausmės ir priemonės dalis, įskaitant konfiskavimo vykdymą iki galo.
Pagal Rinkimų kodeksą mero įgaliojimai nutrūksta, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl VRK ketvirtadienį svarstys Druskininkų mero įgaliojimų panaikinimą.
BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, vengiantis įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 ar 244 straipsnį, tačiau turto konfiskavimas iš šios taisyklės išimtas.
Druskininkų merui Ričardui Malinauskui įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis reiškia dviejų rūšių pasekmes: mero įgaliojimų nutrūkimą ir sąlygas, kurias įvykdęs jis galėtų dalyvauti 2027 m. savivaldos rinkimuose. VRK pozicija — kad rinkimuose būtų galima dalyvauti, privalo būti sumokėta 60 tūkst. eurų bauda ir 30 tūkst. eurų baudžiamojo poveikio priemonės suma, iš viso 90 tūkst. eurų. Tikslus teisinis klausimas — kada nutrūksta mero įgaliojimai ir kokios teisinės pasekmės kyla neįvykdžius paskirtų priemonių; jis sprendžiamas pagal Rinkimų kodeksą, BK 67 straipsnį ir BK 74 straipsnį.
Pagal VRK išaiškinimą, remiamasi Rinkimų kodeksu, kuriame nustatyta, kad mero įgaliojimai nutrūksta įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendiui; kadangi Lietuvos apeliacinis teism paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, jis įsiteisėjo iškart, o VRK ketvirtadienio posėdyje svarstys įgaliojimų panaikinimą. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — turto konfiskavimas, kuris pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra viena iš priemonių rūšių ir gali būti skiriama kartu su bausme pagal 3 dalį. BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, vengiantis įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 ar 244 straipsnį, tačiau turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas iš šios atsakomybės taisyklės išimti. BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita priemone, bet tai taikytina tik 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatytoms priemonėms, o ne konfiskavimui. Savivaldos pusėje Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 punktas nustato reputacijos reikalavimą: tarybos narys, pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, todėl negali pretenduoti tapti komitetų ar komisijų pirmininku.
Procedūriškai artimiausia pasekmė — VRK ketvirtadienio posėdyje priimtas sprendimas dėl mero įgaliojimų panaikinimo. Kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko mažiau kaip metai, Druskininkų savivaldybėje pakartotiniai rinkimai nebebūtų rengiami, o iki 2027 m. pavasario mero pareigas eis tarybos paskirtas laikinasis meras. R. Malinauskui praktiškai svarbu įvykdyti 60 tūkst. eurų baudą ir 30 tūkst. eurų konfiskavimo sumą — tai VRK pozicija dėl galimo dalyvavimo 2027 m. rinkimuose; neįvykdžius, priklausomai nuo priemonės pobūdžio, kyla atsakomybė pagal BK 243 ar 244 straipsnius. Buvusiam patarėjui Aivarui Kadziauskui ir byloje patrauktiems teisėjams teistumo pasekmės vertintinos atskirai pagal jų nuosprendžius, kurių turinio šaltiniai nepateikia.
Dovanos iš tėvų pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą deklaruoti nereikalaujama, nes artimųjų giminaičių dovanos iš deklaravimo išimtos.
Jei būtų nustatyta, kad dovanos yra atspirtis už tarnybinę naudą, veiką vertintų pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nes kyšis didesnis negu 250 MGL.
Žinioje aprašyta situacija kol kas yra deklaravimo ir interesų konflikto kontrolės, o ne nusikalstamos veikos, plokštuma: pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnį tėvai yra „artimi asmenys“, todėl jų valdomų įmonių ryšiai su savivaldybe, kuriai patarnauja S.Ivoška, formuoja jo privačius interesus. Dovanos iš tėvų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą deklaruoti nereikalaujama (išimtis taikoma dovanoms iš artimųjų giminaičių), todėl legalus dovanų gavimas pats savaime įstatymo nepažeidžia. Tikslus teisinis klausimas, kurį reikės spręsti, kitoks: ar mero patarėjas, kurio motinos valdoma įmonė „Ekotyra“ iš savivaldybei pavaldžių Alytaus šilumos tinklų gavo 93 tūkst. eurų vertės, vėliau iki 97 tūkst. eurų padidintą sutartį, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pareigas vengti interesų konflikto ir nesinaudoti tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Jei būtų nustatyta, kad dovanos ar sutartys yra atspirtis už tarnybinę naudą, veiką vertintų pagal BK 225 straipsnį (kyšininkavimas), o tai šioje sumoje reišktų 3 d. taikymą, nes kyšis didesnis negu 250 MGL.
S.Ivoškos padėtis prie kontrolės taikoma todėl, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas deklaravimo pareigas tiesiogiai praplečia valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams ir patarėjams, o 3 straipsnis draudžia naudoti tarnybinę padėtį asmeninei naudai. Vertinant požiūriu:
Praktiškai realiausi krūviai šiuo metu yra administraciniai: patikslintos turto ir sandorių deklaracijos pagal 6 straipsnį bei motinos valdytos įmonės viešųjų pirkimų sutarčių (93 tūkst. → 97 tūkst. eurų) peržiūra dėl interesų konflikto požymių. Dovanotų objektų vertės skirtis — 85 tūkst. eurų įsigyta ir po mėnesio padovanota rezidencija prie Nemuno, kurios rekonstrukcijos vertė, anot ekspertės, daro turtą beveik pusės milijono eurų vertės — yra pagrindinis faktorius, kurį vertinant pagal 13 straipsnį spręstų, ar dovana susijusi su tarnybine padėtimi. Sunkiausias scenarijus — ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 ar 228 straipsnį — įmanomas tik nustačius ryšį tarp savivaldybės lėšų srautų į artimų asmenų įmones ir patarėjo tarnybinės įtakos; be tokio ryšio dovanos iš tėvų lieka teisėtos.
BK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika — padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką — baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų, ir būtent ši kvalifikacija paaiškina, kodėl už dažais aplietą paminklą paskirtos daug griežtesnės bausmės nei BK 312 straipsnio 1 dalyje numatytos.
Per tris mėnesius nuo 2026 m. rugsėjo 15 d. nuteistieji gali apskųsti nuosprendį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui; nepaskundus, bausmių vykdymas tęsis nuteistiesiems — A. P. ketverių, K. V. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas.
Dviem užsienio piliečiams, dėl kurių veikų nagrinėtos bylos dėl A. Ramanausko–Vanago paminklo Merkinėje išniekinimo, laisvės atėmimo bausmės šiandien jau įsiteisėjo — Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. atmetė apeliacinius skundus, tad bausmių vykdymas ateinančiomis dienomis turės prasidėti. Bylos sunkiausia dalis yra ne vandalizmas pats savaime, o BK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika — padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų; būtent ši kvalifikacija paaiškina, kodėl už dažais aplietą paminklą paskirtos daug griežtesnės bausmės nei BK 312 straipsnio 1 dalyje numatytos (iki vienerių metų laisvės atėmimo už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą). Kitos taikytos normos — turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnis) ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas (BK 312 straipsnis) — sudaro subendrintų bausmių turinį. Trečiojo kaltinamųjų asmenų, N. S., byla nutraukta dėl jo mirties, todėl jam bausmė neskiriama ir bausmės vykdymo klausimas jo atžvilgiu nekyla.
Kaltinamųjų veikla pagal kaltinimą buvo struktūruota: už piniginį atlygį jie rinko ir perdavė duomenis apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas bei surado asmenis, kurie sutiko įvykdyti ir įvykdė vandališkus veiksmus prieš šias vietas. Toks vaidmenų pasiskirstymas atitinka BK 118 straipsnio 1 dalies sudėtį — padėjimas kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą ar gynybos galią, nes duomenų rinkimas ir vykdytojų paieška yra padėjimo formos, net jei fizinį išniekinimą atliko kiti asmenys. Paskirtos bausmės — A. P. ketverių metų, K. V. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas — patenka į BK 118 straipsnio 1 dalyje nustatytą nuo dvejų iki septynerių metų baudos rėžį, o ne į sunkesnes dvi gretimas kvalifikacijas, pvz. kolaboravimą (BK 120 straipsnis, nuo ketverių iki dvylikos metų) ar išdavystę (BK 117 straipsnis, nuo penkerių iki penkiolikos metų), kurios taikomos tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir ypatingomis aplinkybėmis. Svarbi praktinė nuostata yra ir BK 118 straipsnio 3 dalis: asmuo, iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažinęs ir aktyviai bendradarbiavęs nustatant užsienio valstybės atstovus bei jų veiklą, gali būti atleistas nuo atsakomybės, išskyrus 118 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (kai dėl veikos žuvo žmogus ar atsirado kiti sunkūs padariniai) — tai reali „išėjimo" galimybė, kurią bylų praktikoje prokuratūra taiko kooperuojamiesiems asmenims. Procesinė eiga atspindi įprastą sudėtingesnių bylų grandinę: ikiteisminį tyrimą 2024 m. sausio 29 d. pradėjo Alytaus apskrities policija, vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, kaltinamąjį aktą nagrinėjo Kauno apygardos teismas, o apeliacinėje instancijoje valstybinį kaltinimą palaikė Generalinės prokuratūros prokuroras. Panašios kvalifikacijos bylose, kai veikos susijusios su Baltijos valstybėse vykdytu nuosekliu paminklų naikinimu, BK 312 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už vandališkus veiksmus viešojoje pagarbos vietoje — bauda iki trejų metų laisvės atėmimo — paprastai taikoma tiesioginiams vykdytojams, o BK 118 straipsnis organizatoriams ir duomenų rinkėjams; būtent šis perskyrimas lėmė skirtingas bausmes skirtingiems vaidmenis atlikusiems asmenims. Nuteistųjų apeliacijos atmestos, nes apeliacinis teismas rado pagrindą laikytis pirmosios instancijos išvadų dėl kaltės ir bausmių dydžio.
Nuteistiesiems bausmės pradedamos vykdyti iš karto po įsiteisėjimo — A. P. turės atlikti ketverių, K. V. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes įprastose laisvės atėmimo vietose. Įsiteisėjęs nuosprendis taip pat atveria galimybę spręsti dėl daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai, likimo pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį — kaltės įrodymui naudoti daiktai arba konfiskuojami pagal BK 72 straipsnį, arba grąžinami teisėtiems savininkams, arba pereina į valstybės nuosavyvę, o dėl jų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tai praktiškai svarbu ir kitiems Baltijos valstybėse veikusiems similar bylos dalyviams: jei tokių asmenų veika bus kvalifikuota pagal BK 118 straipsnį, jiems gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo, nebent jie pasinaudos 118 straipsnio 3 dalies atleidimo pagrindu aktyviai bendradarbiaudami su tyrimu. Sekimo taškas: per tris mėnesius nuo 2026 m. rugsėjo 15 d. — t. y. iki maždaug 2026 m. gruodžio 15 d. — nuteistieji ar jų gynėjai gali apskųsti nuosprendį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui; jei kasacinis skundas per tą terminą nepateikiamas, nuosprendis galutinai įgyja galią, o bausmių vykdymas tęsis neskundžiamas.
Pagal CK 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalis skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tada, kai šis pateikia reikalavimo perleidimo sutartį, o perleidimo faktas skolininkui priešinamas nuo jo gavimo momento.
Restruktūrizavimo plano projektui turi būti pritarta ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl „MBO Beverages“ gali faktiškai blokuoti plano patvirtinimą „Latvijas balzams“ byloje.
„MBO Beverages“, valdoma buvusių ABG vadovų, tapo pagrindiniu kreditoriumi reikalavimams į „Amber Beverage Group Holding S.à r.l.“, todėl artimiausiu metu jos pozicija lems ir „Latvijas balzams“ teismo apsaugos priemonių (TAP) restruktūrizavimo proceso eigą. Teisinė situacija yra reikalavimo perleidimo (cesijos) galiojimo ir panaudojimo klausimas, o ne bankroto: reikia nustatyti, ar UBS ir „Luminor“ perleidimas atitinka reikalavimų perleidimo taisykles ir ar naujasis kreditorius gali daryti lemiamą įtaką restruktūrizavimo planui. Sprendžiant pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI skyrių, ypač CK 6.101 straipsnį (kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą) ir CK 6.109 straipsnį (pranešimas apie perleidimą), papildomai – CK 6.105 straipsnį (perleidusio kreditoriaus atsakomybė). Specifinis klausimas, ar kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, sprendžiamas pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį, kuri draudžia perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo tokiu atveju.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius reikalavimą perleisti gali be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai, o pagal 2 dalį naujajam kreditoriui kartu pereina ir prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės – tai reiškia, kad „MBO Beverages“ kartu su reikalavimu gali turėti ir UBS rugpjūčio 21 dieną jai patikėtą užtikrinimo priemonių agento statusą. Tačiau perleidimas skolininkui priešinamas tik nuo to momento, kai skolininkas gavo perleidimą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitą įrodymą, o naujasis kreditorius, reikalaudamas įvykdyti prievolę, privalo pateikti perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalys)
Praktinės pasekmės priklauso nuo to, ką atsakys sandorio šalys ir kaip pasielgs „MBO Beverages“ TAP procese:
Pagal TPVCAP įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, nurodytas valstybės registruose kaip transporto priemonės savininkas, o draudimo sutartis pagal 6 straipsnį gali būti elektroninė.
„Regitros“ atsisakymas priimti deklaraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo gali būti skundžiamas generaliniam direktoriui, o jo sprendimas — administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
„Regitros“ atnaujinta rekomenduojama pirkimo–pardavimo sutartis yra teikiama elektronine forma, tačiau pagrindinis teisinis akcentas keičiasi nedaug: nuosavybės teisės perėjimas saugomas ne sutarties pasirašymu, o deklaravimu „Regitros“ sistemoje, kuriam būtinas ir pardavėjo patvirtinimas. Faktinis sandorio dokumentas lieka sutartis (pirkimo–pardavimo, mainų, dovanojimo), kuri pagal VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. (1.1E)-1V-312 „Dėl prašymų formų patvirtinimo“ pakeitimą priskiriama transporto priemonės valdymo dokumentams [17]. Tai sprendžiama pagal Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašą (Vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 1V-379), kuriuo vadovaujantis patvirtinta deklaracijos forma (VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 1 d. įsakymas Nr. 1V-254) [18], taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnį dėl privalomojo draudimo pareigos [9].
Deklaracijoje privaloma nurodyti įgijėjo ir perleidėjo duomenis (asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, nuosavybės dalis), o taip pat įgijimo ir (ar) perleidimo dokumento duomenis: pavadinimą, sudarymo datą ir valstybę, sumą (vertę), valiutą ir atsiskaitymo būdą [8][6]. Nuosavybės deklaracija pildoma VĮ „Regitra“ atsakymu į pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra vienas iš valdymo dokumentų, pagrindžiančių valdymą [17]. Tai, kad sutartis dabar formuojama internetu ir pasirašoma elektroniniu arba mobiliuoju parašu, paslaugų teikėjui svarbios tiek, kiek leidžia užpildyti deklaraciją; pačios deklaracijos pildymo tvarka reglamentuota Aprašo Nr. 1V-379 5 ir 15 punktų pagrindu [18]. Vertinant pardavėjo ir pirkėjo santykį, sutarties turinys (rida, žinomi defektai, atsiskaitymo būdas) reikšmingas kaip įrodymas ginče, tačiau nuosavybės perėjimas fiksuoja būtent deklaracija, kurios duomenis patvirtina pardavėjas [5][6]. Draudimo klausimas sprendžiamas atskirai: pagal TPVCAP draudimo įstatymo 4 straipsnį 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, nurodytas valstybės registruose kaip transporto priemonės savininkas, o draudimo sutartis, sudaroma pagal 6 straipsnį, gali būti elektroninė [9][10]. Naujosios sutarties forma nuo draudimo pareigos neperkelia: pardavus automobilį, už draudimo sutartį atsakingu tampa naujai registruotas savininkas [9].
Praktinės pasekmės pirkėjui ir pardavėjui:
Vyriausybės išvadoje dėl analogiško BK 310 straipsnio pakeitimo projekto nurodyta, kad viešųjų darbų alternatyvos išbraukimas užkerta kelią teismui individualizuoti baudžiamąją atsakomybę.
Asmenims, vengiantiems mokėti alimentus, kol kas gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 164 straipsnį, kuriame teismas gali rinktis iš keturių bausmių — viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki dvejų metų. Jei Seimas priims projektą Nr. XVP-1586, šis straipsnis taps išimtinai laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme, o viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas iš sankcijos bus išbraukti. Tikslus teisinis klausimas — ar BK 164 straipsnio sankcijos konstravimas be alternatyvių bausmių atitiks BK 42 straipsnio nustatytą bausmių rūšių sistemą, pagal kurią už nusikaltimą gali būti skiriamos šešios bausmių rūšys, o teismas privalo turėti galimybę individualizuoti atsakomybę. Sprendimas priklausys nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados ir Vyriausybės pozicijos, kurių Seimas jau paprašė.
Dabartinis BK 164 straipsnis nusikaltimą „vengimas išlaikyti vaiką“ priskiria nusikaltimams asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (XXIV skyrius), o nešvankios praktikos rodikliai — beveik 5 tūkst. bylų ir apie 200 mln. eurų skola, nors 2025 metais sankcijos pritaikytos tik kiek daugiau nei 200 asmenų. Projektas piktybišką vengimą sieja su konkrečiais požymiais: pajamų ar turto slėpimu, neoficialiu darbu, turto perleidimu tretiesiems asmenims, vengimu įsidarbinti turint realias galimybes, pakankamos materialinės padėties demonstravimu prabangai. Jei paskirta laisvės apribojimo bausmė, jos vykdymą reglamentuoja BK 48 straipsnis: terminas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, paprastai taikoma intensyvi priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis, kartu gali būti skirti įpareigojimai — iki 200 valandų neatlygintinų darbų, žalos atlyginimas per ne ilgesnį kaip dvejų metų terminą, įsidarbinimas ar registracija Užimtumo tarnyboje. Būtent šios alternatyvos projektu siūloma panaikinti, nes jų, rengėjo vertinimu, nepakanka atgrasai. Panašūs sankcijų griežtinimo projektai jau sulaukdavo kritikos dėl sistemos vientisumo: Vyriausybės išvadoje dėl BK 310 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-988(2) nurodyta, kad viešųjų darbų alternatyvos išbraukimas „užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę“ ir neatitinka BK sankcijų konstravimo sistemos — šis argumentas logiškai bus keliamas ir čia. Procesinis kelias iki nuteisimo prasideda ne nuo baudžiamosios bylos, o nuo vykdymo: antstolis, vykdydamas teismo sprendimą dėl alimentų, veikia pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, o skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėja per 5 darbo dienas, nesutenus — byla persiunčiama apylinkės teismui; būtent vykdymo bylos duomenys (turto slėpimas, pajamų šaltiniai) tampa įrodymais BK 164 straipsnio byloje.
Jei projektas bus priimtas dabartine formule, teismas už piktybišką vengimą galės skirti tik laisvės atėmimą iki dvejų metų — be viešųjų darbų, laisvės apribojimo su elektronine priežiūra ir arešto alternatyvų.