Teisinė prizmė — 2026-09-15

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus. 2. Asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. 3. Šio Įstatymo nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo, reorganizavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengimo ir paskelbimo asociacijoms, pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamoms prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip. Papildyta straipsnio dalimi:

3 straipsnis. Asociacijos veiklos pagrindai 1. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. 2. Draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. ANTRASIS SKIRSNIS ASOCIACIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas rengiant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, veiklos ataskaitas ir metines ataskaitas.

36 straipsnis. Baudos 1. Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, už laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse. 2. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais finansiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. 3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus pateikimą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą, už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. 5. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų. 6. Už per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos. 7. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris baigiasi ne vėliau kaip Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dieną. 9. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris prasideda nuo Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi atitinkamo pažeidimo vykdymas (tęsimas).

įstatymus bet kuriam Sutarties 82 straipsniu draudžiamam piktnaudžiavimui, taiko ir Sutarties 82 straipsnio nuostatas. 2. Nacionaliniais konkurencijos įstatymais negali būti draudžiami susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai, kurie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių, tačiau neribojantys konkurencijos, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, arba tenkinantys Sutarties 81 straipsnio 3 dalies reikalavimus, arba apimami reglamento dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo. Šis reglamentas nedraudžia valstybėms narėms priimti ir taikyti savo teritorijoje griežtesnius nacionalinius įstatymus, draudžiančius įmonių vienašališkus veiksmus ar nustatančius už juos sankcijas.

14 straipsnis Patariamasis komitetas 1. Prieš priimdama sprendimą pagal 7, 8, 9, 10, 23 straipsnį, 24 straipsnio 2 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį, Komisija konsultuojasi su Patariamuoju komitetu konkurenciją ribojančių veiksmų ir dominuojančios padėties klausimais. 2. Atskiroms byloms svarstyti Patariamąjį komitetą sudaro valstybių narių konkurencijos institucijų atstovai. Posėdžiams, kuriuose svarstomos ne atskiros bylos, o kiti klausimai, gali būti skiriamas papildomas valstybės narės atstovas, kompetentingas konkurencijos klausimais. Atstovus, negalinčius dalyvauti posėdyje, gali pakeisti kiti atstovai.

227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

226 straipsnis. Prekyba poveikiu 1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

XXXIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS 225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.

Draudžiama karo ataka 1. Tas, kas įsakė vykdyti ar vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, sužeistus asmenis ar ligonius vežančią transporto priemonę, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ar nacionalinės Raudonojo Kryžiaus, ar Raudonojo Pusmėnulio draugijos personalą, karo ataką prieš neginamą gyvenvietę ar demilitarizuotą zoną, karo ataką prieš saugomą kultūros vertybę, karo ataką, nepasirinkęs konkretaus taikinio ir žinodamas, kad dėl jos gali žūti civiliai ar būti sunaikintas civilinis objektas, arba karo ataką prieš aiškiai iš mūšio pasitraukusius ir nesipriešinančius kombatantus ar kitus asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas įsakė vykdyti ar vykdė prieštaraujančią tarptautinei humanitarinei teisei karo ataką prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą – atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą ar kitą panašų objektą, žinodamas, kad dėl jos gali atsirasti labai sunkių padarinių, arba karo ataką naudojant masinio naikinimo ginklą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 112 straipsnis. Uždraustų karo priemonių naudojimas Tas, kas pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų nuostatas įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar kariavimo būdus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 113 straipsnis. Marodieriavimas Tas, kas įsakė grobti ar grobė kautynių lauke turtą iš nukautų ar sužeistų asmenų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 113 1 straipsnis.

7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1 ) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–113 1 straipsniai); 2 ) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3 ) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4 ) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); Straipsnio punkto pakeitimai: 5 ) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6 ) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7 ) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8 ) papirkimą (227 straipsnis); 9 ) piratavimą (251 1 straipsnis); 10 ) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (252 1 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11 ) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 256 1 ir 257 straipsniai); 12 ) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–267 1 straipsniai); Straipsnio punkto pakeitimai: 13 ) nusikaltimus aplinkai (270, 270 1, 270 2, 270 3, 271, 272, 274 straipsniai). Straipsnio punkto pakeitimai: Nr.

100 straipsnis. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; pavergė žmones; deportavo ar prievarta perkėlė gyventojus; neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas; kankino; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; neteisėtai atėmė priverstinai apvaisintai moteriai laisvę siekiant pakeisti gyventojų etninę sudėtį ar darant kitą tarptautinės teisės normų pažeidimą; priverstinai sterilizavo žmones arba darė kitokius panašaus pobūdžio seksualinės prievartos veiksmus; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo, pagrobė ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheidą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

32 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos 1. Atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka šiais atvejais: 1) valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu dėl to, kad nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos poreikį; 2) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 arba 14 punkte nurodytais pagrindais. 2. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 3. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės, Seimo frakcijoje – ne mažiau kaip pusę frakcijos veiklos laikotarpio. 4. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas): 1) iki vienų metų – vieno mėnesio; 2) nuo vienų iki 5 metų – 2 mėnesių; 3) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių; 4) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių; 5) daugiau kaip 20 metų – 5 mėnesių. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytą išeitinę išmoką moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos išeitinės išmokos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos nemokamos, jei atleidimo dieną valstybės tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas. Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 7. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ar specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų (perkėlimo) dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent susitariama su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų ar perkėlimo dienos. 8. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 4 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir šiam valstybės tarnautojui išmokama jo atleidimo iš pareigų dieną. 9. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, taip pat kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams, partneriams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.

51 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų 1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai: 1) atsistatydina savo noru; 2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas; 3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 4) per įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija; 6) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, išskyrus šio įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje ir šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai; 7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; 8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas; 9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama; 10) po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus); 11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas; 12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti; 13) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų; 14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu; 15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; 16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų; 17) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų; 18) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. 2. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 darbo dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. 3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje, išskyrus atvejus, kai iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų grąžinama į šio įstatymo 21 straipsnio 61 dalyje nurodytas eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu. 5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. 6. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. 7. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 8. Į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. X SKYRIUS VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su valstybės tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.

Nacionalinio krizių valdymo centro kompetencija 1. Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras: 1) atlieka grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie šias grėsmes, jų pokyčius ir poveikį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; 2) informuoja Nacionalinio saugumo komisijos pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas, analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių; 3) atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą; 4) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę; 5) krizės metu: a) renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes, planuoja krizės valdymo priemones ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų; b) organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą; c) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų krizei valdyti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą; 6) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus: a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; b) organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; c) renka informaciją apie

9 straipsnis. Nacionalinio krizių valdymo centro kompetencija 1. Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras: 1) atlieka grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie šias grėsmes, jų pokyčius ir poveikį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; 2) informuoja Nacionalinio saugumo komisijos pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas, analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis, teikia Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių; 3) atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą; 4) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę; 5) koordinuoja strateginę komunikaciją; 6) krizės metu: a) renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes, planuoja krizės valdymo priemones ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų; b) organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą; c) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų krizei valdyti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą; 7) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus: a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; b) organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; c) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja tarpinstitucines reagavimo į galimas naujas grėsmes priemones, siekdamas laiku į jas reaguoti, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų; d) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją; e) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu; f) kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti; g) padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų; h) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą; i) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą; j) valstybės operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų; k) šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti; 8) koordinuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes ir valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas; 9) teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinimo; 10) vertina ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir parengtus šių užduočių projektus teikia svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai; 11) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ataskaitą apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą ir teikia ją Nacionalinio saugumo komisijai; 12) koordinuoja NVO, savanorių pajėgų pasitelkimą valstybės mastu; 13) organizuoja valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas; 14) koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą; 15) koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje ir keitimąsi informacija, susijusia su ypatingos svarbos subjektų atsparumu, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės), kitomis užsienio valstybėmis ir Europos Komisija; 16) vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą; 17) dalyvauja rengiant krizių valdymo ir civilinės saugos srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 18) aptarnauja Nacionalinio saugumo komisijos veiklą; 19) deleguoja savo atstovą į Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupę, kuri veikia kaip Europos Komisijos ekspertų grupė, ir dalyvauja jos veikloje; 20) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas: 1) turi teisę duoti pavedimus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, išskyrus Vyriausybę ir Nacionalinio saugumo komisiją, būtinus Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti; 2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 3. Nacionaliniam krizių valdymo centrui nustatytas funkcijas padeda atlikti iš valstybės institucijų ir įstaigų atstovų sudaryta Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kurios sudėtį, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

23 straipsnis. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas 1. Rengiami šie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai: 1) valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai; 2) valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai; 3) kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai; 4) ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai; 5) savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. 2. Vyriausybė tvirtina valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. 3. Vyriausybė tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą. 4. Valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. 5. Vyriausybė nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą. 6. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia šį planą tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos įstaigos ir ūkio subjektai, taip pat veiklos vykdytojai. 7. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, kurio projektas derinamas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija, rengimą ir tvirtina šį planą. 8. Vidaus reikalų ministras tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašą. 9. Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija. Savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, derinami su Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

34 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomoms teritorijoms, privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Kai ta pačia veika pažeidžiami visuomenės interesai ir padaroma žala fizinių ar juridinių asmenų turtui, pažeidimą padarę asmenys privalo atlyginti tiek saugomoms teritorijoms, tiek fizinių ar juridinių asmenų turtui padarytą žalą. Nuostoliai nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. 2. Paduoti teismui ieškinio pareiškimus dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai.“

2. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. 3. Tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat šio kodekso 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis. 6.281 straipsnis. Žalos atlyginimo būdas ir dydis 1. Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. 2. Jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais. 6.282 straipsnis. Atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį 1. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. 2. Į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas. 3. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. 6.283 straipsnis. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju 1.

14 straipsnis. Žalos atlyginimas Fiziniai ir juridiniai asmenys, savo veikla, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai, padarę žalą aplinkai, žmonių sveikatai, kitų juridinių ir fizinių asmenų turtui bei interesams, privalo ją atlyginti ir, esant galimybei, atkurti aplinkos objekto būklę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jei žala padaroma aplinkai ar žmonių sveikatai, valstybės interesams pagal kompetenciją atstovauja Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Papildyta straipsnio dalimi: 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 1991 straipsnis. Muitinės apgaulė 1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.

2 straipsnis. 393 straipsnio pakeitimas Pakeisti 393 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „393 straipsnis. Orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas 1. Įrašų, žinant, kad jie melagingi, įrašymas orlaivio techninės priežiūros ir skrydžio dokumentuose arba reikiamų įrašų neįrašymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų privalomų dokumentų nebuvimas orlaivyje skrydžio metu užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 3. Orlaivio įgulos nario skrydis be galiojančios reikiamos civilinės aviacijos specialisto licencijos, orlaivio techninės priežiūros ir remonto darbų atlikimas neturint galiojančios reikiamos civilinės aviacijos specialisto licencijos, orlaivio techninės priežiūros taisyklių pažeidimas arba skrydžių saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Teisės aktuose oro vežėjams ir orlaivių naudotojams nustatytų reikalavimų apdrausti civilinę atsakomybę už keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims padarytą žalą nesilaikymas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Nustatyta tvarka neįregistruoto orlaivio, orlaivio be atpažinimo ženklų arba su padirbtais atpažinimo ženklais naudojimas, galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo neturinčio orlaivio skrydžiai (išskyrus nustatyta tvarka bandomuosius skrydžius atliekančius orlaivius), orlaivio, žinant, kad jis neatitinka tinkamumo skraidyti reikalavimų, naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Bendrosios aviacijos eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 7. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 8. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, avarinę situaciją sukėlęs skrydžių saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 9. Pakartotinis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 10. Už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą, teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimą nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. 11. Už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas.“

394 straipsnis. Oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimas 1. Akrobatinių skrydžių taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 2. Šuolių su parašiutais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 3. Oro eismo paslaugų teikimas neturint skrydžių vadovo licencijos užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 4. Skrydžių vadovų teisėtų nurodymų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Tiesioginę grėsmę skrydžio saugai sukėlęs klaidingos informacijos pateikimas orlaivio įgulai ir (ar) skrydžių vadovui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Parodomųjų renginių ir aviacijos sporto varžybų rengimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7. Skrydžių taisyklių, nustatytų 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010, su visais pakeitimais, pažeidimas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų orlaivio skrydžio vykdymo nevaldomąja oro erdve, pasienio, draudžiamojoje, ribojamojoje zonoje sąlygų ir (ar) tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 8.

2711 straipsnis. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas 1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

356 straipsnio pakeitimas Pakeisti 356 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „356 straipsnis. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 3561, 3562, 357, 3571, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.“ 3 straipsnis.

XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) 271 1 straipsnis. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas 1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas 1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.

532 straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą), ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui; 2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

553 straipsnis. Pretendentų į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka 1. Pretendentų į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą. 2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 552 straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 558 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo dienos, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą.

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.