Legal prism — 2026-09-10

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSIRINKIMŲ Į S T A T Y M A S 1993 m. gruodžio 2 d. Vilnius I. BENDROJI DALIS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. 2 straipsnis. Susirinkimai, kurių organizavimas nereglamentuojamas Šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kuriuos organizuoja: 1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos; 2) Seimo nariai ir savivaldybių tarybų deputatai kaip susitikimus su rinkėjais; 3) valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos tikybos apeigoms atlikti bažnyčiose, maldos namuose, kapinėse ir kitose tam skirtose specialiose vietose; 4) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, kitos politinės ir visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos, rengiančios savo narių ir individualiai kviestų asmenų susirinkimus pagal savo įstatus ar nuostatus jų reikalams aptarti savo ar kitose suteiktose arba nuomojamose patalpose; 5) įmonių, įstaigų, organizacijų administracija ar jų darbuotojai savo teritorijoje ar patalpose, taip pat išnuomotose patalpose ar susitarus su savininkais gautose patalpose bei vietose; 6) komercinės įmonės kaip komercinius pramoginius renginius tam skirtose patalpose, jei tie renginiai nepažeidžia viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių; 7) privatūs asmenys pasilinksminimams, šventėms, kitiems privatiems reikalams spręsti ne viešosiose bendro naudojimo vietose. Tokiuose susirinkimuose tvarkai palaikyti ir apsaugoti sutarčių pagrindais gali būti pasitelkiama apsaugos policija, asmens bei turto saugos tarnybos, saugotojai.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. 2. Šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja: 1) valstybės ir savivaldybių institucijos; 2) Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, išrinkti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai susitikimams su rinkėjais; 3) seniūnai ar seniūnaičiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka; 4) valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos religinėms apeigoms atlikti kulto pastatuose, kapinėse ir kitose įstatymų nustatytose vietose; 5) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, politinės organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos, rengiančios savo narių ir kviestinių asmenų susirinkimus pagal savo įstatus savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose patalpose; 6) įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose; 7) fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendrojo naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus. 3. Šis įstatymas taip pat nereglamentuoja susirinkimų, jeigu renginys yra sporto varžybos, koncertas, pramoginis ar kitas viešasis renginys.

9 straipsnis. Susirinkimo nutraukimo pagrindai 1. Policijos pareigūnai susirinkimą ar pavienio asmens akciją gali nutraukti, kai dalyviai: 1) yra ginkluoti (turi šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų, daiktų, specialiai pritaikytų kūno sužalojimams padaryti, gaisrams sukelti ar materialinei žalai padaryti, arba daiktų, kuriuos galima panaudoti tokiems tikslams) arba turi lengvai užsidegančių, stipriai veikiančių arba radioaktyviųjų medžiagų, alkoholinių gėrimų; yra apsirengę karine uniforma arba apsiginklavę apsaugine ginkluote (šalmais, neperšaunamomis liemenėmis ir kt.), slepia veidus kaukėmis ar yra kitaip užsimaskavę, kad negalėtų būti atpažinti, jeigu tai rodo jų pasiruošimą daryti teisės pažeidimus; 2) pasinaudodami susirinkimo galimybėmis pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, kėsinasi padaryti ar padaro nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar kitas tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, teisės normose įtvirtintiems dorovės principams, nuosavybei, asmens garbei ir orumui, visuomenės saugumui, valdymo ir viešajai tvarkai; 3) vairuodami transporto priemones ar kitais veiksmais trikdo ar kelia realią grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, valstybės įstaigų, organizacijų ar savivaldybių įstaigų normaliai veiklai, gali sudaryti avarines situacijas įmonėse ar įstaigose, kurių veikla susijusi su degiais, sprogstamaisiais ar kitais pavojingais daiktais, kurių apyvarta ribojama įstatymais; 4) yra nuogi ar kitaip savo išvaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais pažeidžia teisės normose įtvirtintus dorovės principus; 5) tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką). 2. Susirinkimo organizatoriai ar jų įgalioti asmenys susirinkimą nutraukia, kai jis nebeatitinka pranešime apie organizuojamą susirinkimą nurodyto turinio. IV SKYRIUS SUSIRINKIMO SUBJEKTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos; 2) pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų viešųjų pirkimų ir pirkimų (toliau – pirkimai) subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. 2. Įslaptintos informacijos apsaugą atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. 3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 4 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 5. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. Sprendimą, ar yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės ir yra būtina netaikyti šio įstatymo nuostatų bei kokią karinę įrangą arba kokias tiesiogiai su karine įranga susijusias paslaugas, arba kokius tiesiogiai su karine įranga susijusius darbus būtina įsigyti siekiant apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateiktą pagrindimą.

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 7 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2003 m. gruodžio 16 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 8, 9, 15, 16, 20, 23, 26, 32, 33, 34, 40, 46, 48, 52, 53, 55, 64, 65, 67, 70, 73, 76, 77, 81, 88, 96, 97, 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMAS IR ĮSTATYMO PAPILDYMAS 1, 2 PRIEDĖLIAIS BEI PRIEDU (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 57-2529) 1 straipsnis. 2 straipsnio 15 ir 21 dalių pakeitimas 1. 2 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodžius „teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo“, po žodžio „projektą“ įrašyti žodžius „(paprastai teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo)“ ir šią dalį išdėstyti taip: „15. Projekto konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kurios metu vertinimo komisija nustato geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), kuris (kurie) apdovanojamas prizu, premija ar kitaip arba neapdovanojamas ir kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose.“ 2. 2 straipsnio 21 dalyje išbraukti žodžius „arba atlikti ir suprojektuoti darbus, galinčius savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją“, papildyti šią dalį nauju antru sakiniu ir visą dalį išdėstyti taip: „21. Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu atlikti ir suprojektuoti darbus, susijusius su vienu iš šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytų darbų, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją.

138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos 1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį. 4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. 5. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato šis kodeksas. IX SKYRIUS DARBO UŽMOKESTIS

Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); Straipsnio punkto pakeitimai: 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. 3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 1408 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti. 4.

19 straipsnis. Darbo teisių gynimas per darbuotojų ir darbdavių atstovus 1. Darbuotojų ir darbdavių teises ir interesus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gina ir jiems atstovauja jų atstovai kolektyviniuose darbo santykiuose. 2. Profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų patikėtinių, darbdavių organizacijų kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką nustato šis kodeksas, kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai ir kitos darbo teisės normos.