Legal prism · 2026-09-01
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-01

Updated: 2026-09-01 18:52
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — 15min
Years-long lawsuit over environmental damage caused by Jukneda concluded: over €5 million awarded Copy link
On July 9, 2026, the Kaunas Regional Court ruled to award more than €2.5 million in environmental damages from the bankrupt company UAB Jukneda to the Department of Environmental Protection. A previous court decision had also ordered the…
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ilgus-metus-trukusi-byla
Analysis
Article 270(1) of the Criminal Code provides for liability where the infringement creates a risk to human life or health or may result in significant damage to environmental elements; the sanction includes community service, a fine, restriction of liberty, arrest or imprisonment for up to three years.
The legal regime for hazardous waste is stricter, as Article 85 of the Law on Environmental Protection provides sanctions for legal persons merely for sorting, temporary storage, collection, transport or treatment of hazardous waste in breach of the rules.

Core issue

In the “Jukneda” matter, the legal position has already moved into the stage of final monetary obligations: EUR 2,546,702.62 was awarded against the company, while EUR 2,718,707.05 in environmental damage had already been awarded against the former manager, D.J. The practical insight for the reader is that storing waste without the legal right to manage it in that manner becomes not merely a finding of infringement, but a specific obligation to compensate the costs of environmental remediation and damage. The precise legal axis is the liability of the waste holder and of the entity carrying out hazardous activity for waste management in breach of permit limits. It is assessed under Articles 4 and 42 of the Law on Waste Management, Articles 84, 85 and 86 of the Law on Environmental Protection, and Article 270 of the Criminal Code.

  • Article 4(1) of the Law on Waste Management imposes on the waste holder a duty to transfer waste to operators entitled to manage it or to manage it in accordance with the procedure established by law.
  • Article 4(2) of the Law on Waste Management establishes a duty to sort waste at the place where it is generated.
  • Article 270(1) of the Criminal Code covers breaches of environmental protection rules where a risk arises to human life or health, or where significant damage may be caused to land, soil, water, animals or plants.

Legal assessment

The facts indicated show several overlapping layers of infringement: the waste was stored without a hazardous waste management licence, the permit did not cover such storage and disposal, and some of the waste entered the soil, pits and a pond. Under Article 4(1) of the Law on Waste Management, such conduct conflicts with the duty to transfer waste to an operator entitled to manage it, or to manage it oneself only lawfully. Under that article, the fine ranges from EUR 300 to EUR 600 where the quantity is less than 0.5 tonnes, from EUR 600 to EUR 1,200 where the quantity is from 0.5 tonnes to less than 5 tonnes, and from EUR 1,400 to EUR 3,000 where the quantity is from 5 tonnes to less than 15 tonnes. For non-hazardous waste, Article 84 of the Law on Environmental Protection applies, under which fines for legal persons start at EUR 150 to EUR 300 for quantities below 0.5 tonnes. Where the quantity of non-hazardous waste is from 5 tonnes to less than 15 tonnes, the sanction under that article is EUR 700 to EUR 1,400.

  • If the infringement concerns the storage or treatment of hazardous waste, Article 85 of the Law on Environmental Protection applies.
  • If the infringement concerns the storage or treatment of non-hazardous waste, Article 84 of the Law on Environmental Protection applies.
  • If the issue is the packaging of hazardous waste, Article 86 of the Law on Environmental Protection is relevant, providing for a fine of up to EUR 14,000 for quantities of 25 tonnes or more. The criminal-law dimension arises when the breach of rules exceeds the level of an administrative or economic-activity infringement. The civil-liability aspect became central in this matter, as the courts awarded specific amounts for environmental damage and management costs. In respect of D.J., the amounts indicated were EUR 250,224 for compensation of damage caused by the criminal offence, EUR 380,351.32 for environmental management losses, and EUR 2,718,707.05 for damage caused to the environment. In respect of UAB “Jukneda”, the final judgment of 9 July 2026 established compensation of EUR 2,546,702.62 for environmental damage payable to the Environmental Protection Department.

Consequences

In practical terms, this case shows that the limits of a waste-activity permit determine not only the right to operate, but also ultimate financial liability for environmental consequences. For hazardous waste operators, Article 42 of the Law on Waste Management is additionally significant, as it requires civil liability insurance for damage to third parties and to the environment.

  • The company remains subject to a final obligation of EUR 2,546,702.62 to the Environmental Protection Department.
  • The former manager, D.J., remains subject to the amounts of damages and losses established by court judgments.
  • A clear signal is sent to the market that storing hazardous waste without the required legal entitlement may result in criminal proceedings and civil compensation for damage.
  • For waste operators, final treatment documentation, compliance with permit conditions and civil liability insurance are of practical importance. Since the judgment was not appealed and became final, the legal essence of this dispute is no longer the determination of liability. The next point to monitor is enforcement of the final judgment and the actions of the Environmental Protection Department in recovering the awarded sums.
Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 247 straipsnis (statute)
247 straipsnis. Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas 1. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų nepavojingų…
247 straipsnis. Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas 1. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta veika, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Aplinkos užteršimas vienu šimtu kubinių decimetrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta veika, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 7. Aplinkos užteršimas vienu šimtu kubinių decimetrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta veika, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 9. Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta veika, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 11. Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatyta veika, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. 13. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatyta veika, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. 15. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatyta veika, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 17. Vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatyta veika požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. 19. Vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatyta veika požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 21. Didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. 22. Šio straipsnio 21 dalyje numatyta veika požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 23. Didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 24. Šio straipsnio 23 dalyje numatyta veika požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 25. Didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 26. Šio straipsnio 25 dalyje numatyta veika požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių keturių šimtų eurų. 27. Didesnio negu penki kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių vieno šimto eurų. 28. Šio straipsnio 27 dalyje numatyta veika požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, kurortų apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, oro uostų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų bei jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose ir apsaugos zonose užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 29. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 30. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. 31. Atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimas iki nustatyto termino užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. 32. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 33. Pavojingų atli …
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 270 straipsnis (statute)
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai…
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas 1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali…
4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas 1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. 2. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. 3. 31. Atskirai surinktos atliekos, siekiant jas paruošti pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, negali būti šalinamos sąvartyne arba naudojamos energijai gauti. Išimtis taikoma atliekoms, kurios susidaro apdorojant atskirai surinktas atliekas ir kurių šalinimas sąvartyne arba naudojimas energijai gauti yra saugiausias, aplinkosauginiu požiūriu geriausias ir efektyviausias tvarkymo būdas, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. 32. Atliekas apdorojanti įmonė turi užtikrinti, kad atliekų apdorojimo metu iš pavojingųjų atliekų būtų atskirtos arba stabilizuotos pavojingosios medžiagos, junginiai ir komponentai, siekiant šias atliekas apdoroti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu. 4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi šio Įstatymo ir aplinkos ministro nustatytais atliekų tvarkymo reikalavimais, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. 41. Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). 5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą, eksportą iš Lietuvos Respublikos, įvežimą, importą į Lietuvos Respubliką (toliau kartu – atliekų tarpvalstybiniai vežimai) ir išankstinių sutikimų išdavimą, atnaujinimą, galiojimo panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios atliekų tarpvalstybinius vežimus. Aplinkos ministro įgaliota institucija atlieka kompetentingos institucijos, korespondento, bendradarbiavimo funkcijas ir prižiūri atliekų vežimo tranzitu, išvežimo, eksporto iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo, importo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal Reglamentą (ES) 2024/1157 ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas, reglamentuojančias atliekų tarpvalstybinius vežimus. Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarką nustato aplinkos ministras. Atliekų tarpvalstybinių vežimų procedūros vykdomos vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/1157. Informacija ir dokumentai, nurodyti Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 1 dalyje, teikiami per Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 3 dalyje numatytą Europos Komisijos valdomą centrinę sistemą. 6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Nr. KT31-N3/2020, 2020-02-18, 7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai. 8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą. 10. Įmonės, ketinančios vykdyti atliekų surinkimą, vežimą, atliekų apdorojimą, prekiavimą atliekomis, tarpininkavimą, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas ketinančios laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi registruotis Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, kurioms atliekų surinkimas ir (ar) vežimas nėra profesinė veikla ir jos teikia nepavojingųjų atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugą Lietuvos Respublikoje kitoms įmonėms ne dažniau kaip tris kartus per kalendorinius metus. 11. 12. Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. 13. Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. 14. Sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė.
Original — Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Verdict delivered in case involving car arson, violence, and other crimes Copy link
The Klaipėda Regional Court has handed down a guilty verdict in a case involving car arson, public disorder, violence, illegal possession of explosives and cold weapons, and other offenses, convicting three individuals. According to the…
https://klaipeda.policija.lrv.lt/lt/naujienos/byloje-del-automobilio-p
Analysis
Article 253(2) of the Criminal Code prescribes only imprisonment, from four to eight years, for the unlawful transportation of high-explosive-power explosives.
Under Article 72(3) of the Criminal Code, property subject to confiscation that belongs to the offender must be confiscated in all cases.

Core issue

The legal position of the 31-year-old convicted person is the most severe, because the mere transportation of explosives under Article 253(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania falls within the sentencing range of four to eight years’ imprisonment. For the other two convicted persons, the practical burden primarily consists of compliance with the conditions of suspension of sentence, payment into the fund, and the consequences of the civil claims. In the case, the court has already established guilt for the arson of a vehicle, breach of public order, incidents involving explosives and non-firearm bladed weapons, and other offences. The precise legal issue now is the stability of the judgment at the appellate stage and the enforcement of the consequences imposed. This issue is assessed under:

  • Article 187(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, where another person’s property is destroyed or damaged by a generally dangerous method;
  • Article 253(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, where high-explosive-power explosives are possessed without authorisation;
  • Article 284 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, where public peace or order is disturbed in a public place by insolent conduct or threats;
  • Article 72 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, where confiscation of an instrument, means, or proceeds of a criminal act is at issue.

Legal assessment

In the vehicle-arson episode, what is significant is not only the damage exceeding EUR 9,500, but also the method of arson. A vehicle doused with fuel and set on fire corresponds to the rationale of Article 187(2) of the Criminal Code. Under that paragraph, the available penalties are a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years. The 31-year-old convicted person’s position is aggravated by the transportation of a hand grenade and detonator. This explains why his final sentence of four years and six months is considerably more severe than the sentences imposed on the other two convicted persons. The public-order episodes are assessed under Article 284 of the Criminal Code. That provision covers insolent conduct, threats, or acts of vandalism committed in a public place where public peace or order is disturbed. Under it, the available penalties range from community service to imprisonment for up to two years. The practical obligations imposed are clear:

  • the 31-year-old man received a final sentence of four years and six months’ imprisonment;
  • once the judgment becomes final, he will immediately have to serve a portion of one year and three months;
  • execution of the remainder of his sentence has been suspended for two years;
  • the 32-year-old man from Kaunas received a sentence of one year and three months’ imprisonment, suspended for two years;
  • the 26-year-old man from Klaipėda received a sentence of ten months’ imprisonment, suspended for one year;
  • during the suspension period, all three are required to work and to be at home at specified times.

The financial consequences are also not merely symbolic. The 31-year-old man and the 32-year-old man from Kaunas were each ordered to pay EUR 1,500 into the Fund for Victims of Crime, while the 26-year-old man from Klaipėda was ordered to pay EUR 1,000. In addition, the court upheld civil claims for compensation for pecuniary and non-pecuniary damage, treatment costs, and damage suffered by the State Social Insurance Fund. The issue of confiscation under the cited provisions would be determined through Article 72 of the Criminal Code. Under Article 72(2) of the Criminal Code, property subject to confiscation is an instrument, means, or proceeds of a prohibited act.

Consequences

If the judgment becomes final without amendment, the most immediate realistic consequence for the 31-year-old man will be the actual serving of the one-year-and-three-month custodial portion. The other two convicted persons will avoid actual imprisonment only to the extent that they comply with the suspension conditions and the obligations imposed by the court. For the victims, the most practically important point is that the civil claims have already been upheld. This means a separate enforcement track for compensation for pecuniary and non-pecuniary damage, treatment costs, and damage suffered by the social insurance fund. The explosives and weapons episodes are also significant because of the possible transfer of property into state ownership if it meets the conditions of Article 72 of the Criminal Code. There are three further scenarios:

  • the judgment is not appealed and, after expiry of the appeal period, enforcement of the imposed consequences begins;
  • the judgment is appealed to the Court of Appeal of Lithuania;
  • at appellate instance, the findings of guilt, sentences, and civil-claim aspects may be reviewed to the extent that they are challenged in the appeal.
Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2 · refuted 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno…
60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia; 2) veiką padarė organizuota grupė; 3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; 4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar kitaip itin žiauriai elgiantis arba tyčiojantis iš jo; 5) veika padaryta mažamečiui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, negalios, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka; 7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei; 12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų; 13) veiką padarė recidyvistas; 14) 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511, 1521, 153, 162 straipsniuose, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas padarė nukentėjusio nepilnamečio artimasis giminaitis, šeimos narys ar kartu gyvenantis asmuo. 2. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 25 straipsnis (statute)
Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra…
Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus. 4. Organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 5. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė. 26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė 1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. 2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. 3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. 4.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 253 straipsnis (statute)
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo…
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original — Delfi
Heavily intoxicated driver crashes into ditch Copy link
At 8:13 a.m., police received a report that a Mitsubishi had driven into a ditch on Road No. 102 (Vilnius–Švenčionys–Zarasai) in the Švenčionys district. The driver, suspected of being drunk, attempted to flee the scene but was detained by…
https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/i-griovi-nuvaziavusiam-vairu
Analysis

Correction. The news report's assertion that the driver faces criminal liability for drunk driving is incomplete and requires additional legal context. Criminal liability under Article 281-1, Paragraph 1 of the Criminal Code arises only when a BAC of 1.51 per mille or more is established. A lower level of intoxication, ranging between 0.41 and 1.5 per mille, incurs only administrative liability under Article 427 of the Code of Administrative Offenses. A more precise formulation should state that crim

Article 281¹(1) of the Criminal Code applies where a person drives while intoxicated and an alcohol level of 1.51 per mille or more is established.
Under Article 72(3) of the Criminal Code, property subject to confiscation that belongs to the offender must be confiscated in all cases.

Core issue

The driver’s legal position primarily points toward a criminal case, because 2.72 per mille exceeds the 1.51 per mille threshold. The practical turning point is the car: if it belongs to the driver, confiscation under the cited provision becomes mandatory. The precise legal question will be whether the driving falls within Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. This provision applies where a person drives while intoxicated and a blood alcohol level of 1.51 per mille or more is established. Such conduct is punishable by a fine, arrest, or imprisonment for up to one year. The issue of confiscation is determined under Article 72(2)–(4) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Under Article 2(4) of the Criminal Code, liability arises only where the act corresponds to the elements of an offence under criminal law. Here, the core element is driving with an alcohol level of 2.72 per mille. Article 281¹(2) of the Criminal Code also permits liability where the act was committed through negligence. The officers’ actions after the check have a clear basis:

  • under clause 3.2 of the police procedure, where more than 1.5 per mille is detected in exhaled air, the driver is removed from driving;
  • under the same clause, the driver is taken to a personal health care institution for a medical examination;
  • under Article 19(1) of the Criminal Code, intoxication by alcohol does not exempt a person from criminal liability. If the investigation were to establish bodily injury to a victim or substantial property damage, Article 281 of the Criminal Code could become applicable.

Article 281(2) of the Criminal Code provides for liability for a violation committed by an intoxicated driver where the incident causes minor bodily injury or substantial property damage. In that case, the sanction would increase to imprisonment for up to three years. If another person’s health were seriously impaired, Article 281(4) of the Criminal Code provides for imprisonment for up to six years. Under Article 42(6) of the Criminal Code, one or more penal sanctions may be imposed together with the penalty, including confiscation under Article 72 of the Criminal Code. Under Article 72(2) of the Criminal Code, property subject to confiscation includes an instrument, means, or result of the prohibited act. The car driven while the driver had an alcohol level of 2.72 per mille may be assessed as a means of committing such an act. If the car belongs to another person, Article 72(4) of the Criminal Code permits confiscation only where the conditions specified therein are met.

Consequences

Realistically, the driver faces three practical categories of consequences.

  • the principal penalty under Article 281¹(1) of the Criminal Code: a fine, arrest, or imprisonment for up to one year;
  • a penal sanction under Article 42(6) and Article 72 of the Criminal Code;
  • confiscation of the car, if it is recognised as a means of committing the act and belongs to the offender.

In this case, 2.72 per mille falls within the scope of criminal liability under Article 281¹ of the Criminal Code. The driver’s attempt to leave the scene does not, in the sources provided, create a separate sanction, so the focus of the analysis remains intoxicated driving. Procedurally, the next issues should be the legal classification of the act, the medical examination data, and the status of the car. What should be awaited is the investigative decision and the court’s assessment of the penalty and confiscation.

Sources:
Fact-check: incomplete 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 28 straipsnis (statute)
2. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę…
2. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. 3. Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. 4. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 29 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. 2. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 427 straipsnis (statute)
Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1…
Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas ( ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Nr.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →