Legal prism · 2026-08-29
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-29

Updated: 2026-08-29 18:11
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — LRT
Vilnius decision to dismiss boards of its companies draws criticism from all sides - LRT Copy link
The Vilnius city administration’s decision to prematurely dismiss the boards of five municipal companies has sparked widespread discontent, with criticism coming from trade unions, business representatives and political rivals.
Analysis
Under Article 211(2) of the Labour Code, the manager should notify employee representatives no later than 20 working days before the body is formed.
If a board is formed, Article 10(1) establishes a four-year term of office and a minimum of five members.

Core issue

The core of the Vilnius decision is the legality of the future composition of the boards: if the new boards are formed before 1 November 2026, the obligation to appoint employee representatives may not yet apply to that term of office. For the reader, the key issue is whether the municipality is using its power of recall in a way that, in practical terms, neutralizes the effect of the new employee participation rule for four years. The news fact is narrow: from 29 October 2026, the boards of five companies controlled by Vilnius Municipality are expected to be recalled. The precise legal question is whether, in companies and enterprises owned by the municipality, the early recall of boards may be based solely on the owner’s competence where the concurrent aim is to avoid the participation of employee representatives in the new term. This must be assessed under Articles 9 and 10 of the Law on State and Municipal Enterprises, Article 211 of the Labour Code, Article 2.66 of the Civil Code and, for companies, Article 20(1)(4) and Article 4(2)(8) of the Law on Companies as cited in the source.

Legal assessment

Under Article 9(2) of the Law on State and Municipal Enterprises, a board is not always mandatory in a state or municipal enterprise: it may be provided for in the articles of association. The same provision means that a new board is not merely a technical change, because it begins a new four-year governance cycle. The sources provided indicate the following principal duties and limits:

  • Article 9(5) of the Law on State and Municipal Enterprises requires bodies to act in the interests of the enterprise and to comply with laws, other legal acts and the articles of association.
  • Article 9(6) of the Law on State and Municipal Enterprises provides for full compensation for damage caused to the enterprise where the manager or board members improperly perform their duties.
  • Article 211(2) of the Labour Code requires the manager, no later than 20 working days before the formation of a collegial body, to notify employee representatives of the right to appoint members, where such right is provided for by legal acts or founding documents.
  • Article 211(3) of the Labour Code allows vacant employee representative seats to be filled under the general procedure only after repeated notice and a period of not less than five working days. If the enterprises in question are public or private limited liability companies, the key source is not the rule on boards of municipal enterprises, but the competence to recall company bodies. The source concerning the draft Law on the Management of State and Municipal Assets states that, under Article 20(1)(4) of the Law on Companies, the general meeting of shareholders has the exclusive right to recall the supervisory board or its members, as well as the board or its members elected by it. The same source relies on Article 2.47(1)(6) of the Civil Code and Article 4(2)(8) of the Law on Companies: the procedure for recalling members of bodies must be set out in the articles of association. This weakens the argument that an exhaustive statutory list of grounds for recall is required, because the cited source regards such a list as inappropriate. The employee representation aspect follows from the logic of labour law and special governance rules. The source concerning draft No. XIIIP-3691 states that Article 210(1) of the Labour Code gives employee representatives the right to appoint a proportion of the members of a collegial body. The same source states that the model in Article 10(2)(3) of the Law on State and Municipal Enterprises, providing for not less than one-fifth of board members and at least one employee representative, is more consistent with the Labour Code regulation. Accordingly, the date on which the new board is formed becomes decisive: after the rule starts to apply, the manager should trigger the notification and appointment mechanism under Article 211 of the Labour Code. The registration consequence is also practical. Under Article 2.66(1)(6)-(8) of the Civil Code, the Register of Legal Entities must specify the bodies of the legal person, the members of its management bodies and the limits of their powers. Therefore, the recall of boards and the appointment of new members will have to be reflected in the register; otherwise, third parties will not see the current governance structure.

Consequences

Realistically, two legal routes are possible. First, the competent owner’s or shareholder’s body recalls the boards, records the decisions in writing and forms new boards before 1 November 2026 under the procedure then in force. The second route would arise if a new board were formed after 1 November 2026, or if the founding documents already provided for the right of employee representatives. If the employee representatives did not appoint members, Article 211(3) of the Labour Code would require repeated notice and a period of not less than five working days. In practical terms, this matters for three groups:

  • employee representatives, because the date on which the board is formed determines whether they will actually enter the body for this term of office;
  • the municipality, because the legality of the decision will depend on competence, the articles of association and written formalization;
  • company managers and board members, because Article 9(6) of the Law on State and Municipal Enterprises links improper performance of duties with full compensation for damage caused to the enterprise.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of the bill, who sought to expand the role of the public institution Governance Coordination Centre in overseeing the governance of large municipally owned enterprises. The objective was to strengthen control over the governance of municipal enterprises, particularly in relation to the formation and operation of collegial supervisory or management bodies. The Legal Department did not raise any substantive political objections, identifying only technical and legal-clarity shortcomings: an inaccurate reference to an article of the law, wording requiring clarification, and a redundant law number.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeiti 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valdyba 1. Įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės…
5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valdyba 1. Įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės įstatuose. Valdyba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 3 narių. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba. 2. Valdybos nariais turi būti skiriami: 1) valstybės tarnautojai; 2) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius valstybės įmonėse, kurių balanse nurodyto turto vertė ne mažesnė negu 14 000 000 eurų ir pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 5 800 000 eurų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Kitų įmonių valdybose pagal poreikį taip pat gali būti tokių fizinių asmenų. 3. Valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. 4. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka visus šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turi aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą; 2) yra nepriekaištingos reputacijos; 3) nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. 5. Kandidatas į valdybos narius ar įmonės valdybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 6. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 7. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. 10. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. 11. Paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, jis turi būti atšauktas iš valdybos. 12. Valdyba: 1) nustato įmonės struktūrą; 2) teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; 3) tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; 4) nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; 5) priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo; 6) atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. 13. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo sprendime dėl jų paskyrimo nurodytos dienos. 14. Jeigu valdyba nesudaroma, šio straipsnio 12 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatos priskiriamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai. Kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytą funkciją, atlieka įmonės vadovas. 15. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje svarstant klausimus, dėl kurių šie valdybos nariai balsavo raštu. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių. 16. Valdyba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą. 17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 18. Valdybos nariai privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Valdyba 1. Įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės įstatuose. Valdyba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybai vadovauja valdybos…
10 straipsnis. Valdyba 1. Įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės įstatuose. Valdyba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba. TAR pastaba. 10 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos valstybės ir savivaldybės įmonėse sudarant naują valdybą. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01) sudaryta valdyba atlieka savo funkcijas iki kadencijos, kuriai ji buvo sudaryta, pabaigos arba iki bus sudaryta nauja valdyba. 2. Valdybos nariais turi būti skiriami: 1) valstybės tarnautojai, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus; 2) kiti fiziniai asmenys (nepriklausomi nariai), kurių skaičius įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus ir kurie mutatis mutandis atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus, taip pat įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus; 3) darbuotojų atstovai, kurių skaičius įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet kurių turi būti ne mažiau kaip vienas ir kurie atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. 4. Neteko galios nuo 2022-12-22 Straipsnio dalies naikinimas: 5. Neteko galios nuo 2022-12-22 Straipsnio dalies naikinimas: 6. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 7. Neteko galios nuo 2022-12-22 Straipsnio dalies naikinimas: 8. Neteko galios nuo 2022-12-22 Straipsnio dalies naikinimas: 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. 10. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. 11. Paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų, specialiųjų ir (ar) nepriklausomumo reikalavimų, jis turi būti atšauktas iš valdybos. 12. Valdyba: 1) nustato įmonės struktūrą; 2) teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės vadovybės ataskaitos; 3) tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; 4) nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; 5) priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo; 6) atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. 13. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo sprendime dėl jų paskyrimo nurodytos dienos. 14. Jeigu valdyba nesudaroma, šio straipsnio 12 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatos priskiriamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai. Kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytą funkciją, atlieka įmonės vadovas. 15. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje svarstant klausimus, dėl kurių šie valdybos nariai balsavo raštu. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių. 16. Valdyba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą. 17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 18. Valdybos nariai privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas 8 straipsnis (statute)
XIV-2635, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. Trečiasis skirsnis ĮMONĖS VALDYMAS 9 straipsnis. Įmonės organai 1. Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir…
XIV-2635, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. Trečiasis skirsnis ĮMONĖS VALDYMAS 9 straipsnis. Įmonės organai 1. Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. 2. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba. 3. Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. 4. Įmonės vadovas ir valdybos nariai turi vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti įmonės interesams. Susidarius tokiai situacijai, valdybos narys ir įmonės vadovas per 10 dienų privalo apie tai raštu pranešti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. 5. Įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi. 6. Įmonės vadovas ir valdybos nariai, jeigu valdyba sudaroma, nevykdantys arba netinkamai vykdantys pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai. Papildyta straipsnio dalimi: 10 straipsnis. Valdyba 1. Įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės įstatuose. Valdyba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba. TAR pastaba. 10 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos valstybės ir savivaldybės įmonėse sudarant naują valdybą. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01) sudaryta valdyba atlieka savo funkcijas iki kadencijos, kuriai ji buvo sudaryta, pabaigos arba iki bus sudaryta nauja valdyba. Nr.
Original — Bernardinai.lt
Admissions results: tougher competition, fears about artificial intelligence, and a surge in natural sciences Copy link
During this year's general admissions process, 21,718 applicants signed study contracts with Lithuanian universities and colleges, 2,220 more than last year, including 12,849 who will study in state-funded places or with study…
Analysis
Article 76²(2) of the Law on Higher Education and Research provides that in 2026 and subsequent years, 20 per cent of the previous year’s basic study funding appropriations is allocated to incentive funding.
By that date, under Article 59(2) and Article 77(1) of the Law on Higher Education and Research, the principles for calculating the competitive score, other criteria and competitive rankings relevant to the 2027 admission cycle must be published.

Core issue

In legal terms, the admission results primarily indicate not a market forecast, but pressure to review state-funded places and admission criteria for the 2027 admission cycle. For students whose contracts have already been concluded, those contracts generally fix the conditions applicable at the time of their admission, because Article 2(4) of the Law Amending the Law on Higher Education and Research No. XI-242 protects the study and funding conditions of persons admitted before the law entered into force for the duration of their studies. The newsworthy fact is the change in the admission structure: 21,718 contracts, 12,849 state-funded places or places with study scholarships, a decline in IT fields, and a surge in natural sciences. The precise legal question is as follows: how, under Articles 59, 77, 76¹ and 76² of the Law on Higher Education and Research, applicants’ competitive results, higher education institutions’ criteria, and state budget funding must be reconciled.

Legal assessment

Admission to first-cycle and integrated studies is conducted by competition under Article 59(1) of the Law on Higher Education and Research. This provision links admission to secondary education, at least one state maturity examination, learning outcomes, entrance examinations or other criteria set by the higher education institution. Higher education institutions cannot freely rewrite the rules of the game for the same admission cycle after the results are known. The allocation of state-funded places is not merely a consequence of the popularity of higher education institutions. Under Article 77(1) of the Law on Higher Education and Research, an applicant’s score in the competitive rankings is calculated on the basis of maturity examination results, learning outcomes, and other results demonstrating special abilities. Under Article 77(1¹), the second competitive ranking additionally includes persons who have completed short-cycle studies or have practical work experience, provided that the conditions set by the higher education institution are met. Institutional performance assessment, and not only applicant flows, is also relevant for funding planning.

  • Article 76¹(1) of the Law on Higher Education and Research sets out the criteria: study performance, internationalisation, student employment, graduates’ career success, accessibility, and funds received from commissioned work and support.
  • Article 76¹(4) assigns the assessment to the Centre for Quality Assessment in Higher Education.
  • Article 76²(2) provides that in 2026 and subsequent years, 20 per cent of the previous year’s basic study funding appropriations is allocated to incentive funding. According to the sources provided, the admission of foreign students has a separate funding logic.

Under the rule set out in the report on the implementation of the United Nations Convention on the Rights of the Child, foreigners who have obtained secondary education recognised in Lithuania have the right to apply to Lithuanian higher education institutions. Foreigners who hold a permanent residence permit in Lithuania, or citizens of a state in which Lithuanian citizens are not required to pay for studies, may apply for state-funded places.

Consequences

The practical consequence for universities and colleges is the forthcoming adjustment of criteria, minimum scores and programme offerings if they wish to respond to changes in IT, natural sciences or pedagogy. However, for students who concluded contracts in 2026, the admission statistics themselves do not alter the contracts already concluded or their funding status. For the State, these statistics are relevant through funding and incentive funding channels. If demand for natural sciences is increasing while demand for IT places is declining, from a legal perspective the decision will have to be taken through competitive rankings announced in advance and the rules for allocating budgetary funds. It is additionally important for higher education and research institutions that, from 2026, the share of incentive funding amounts to 20 per cent under Article 76²(2) of the Law on Higher Education and Research.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Education, Science and Sport. The aim was to refine the system of science and studies, in particular the rules governing state-funded study places, school-leaving examinations, and funding arrangements for admission to studies. The principal argument was that not funding unfilled study places would save budgetary funds, which could then be redirected to cover shortages in state-funded places; no clear objections are apparent from the excerpts provided.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (statute)
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato: 1) mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą; 2) mokslo ir studijų kokybės…
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato: 1) mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą; 2) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus; 3) mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus; 4) aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą ir pripažinimą; 5) mokslo ir studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą; 6) mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas; 7) mokslo ir studijų finansavimą; 8) valstybinių mokslo ir studijų institucijų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 2 straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys 1. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams. 2. Šio įstatymo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartims. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Vyriausybė. Papildyta straipsnio dalimi: 3 straipsnis. Mokslo ir studijų principai 1.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: 1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas; 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliktą 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; 3) asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą). 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes). 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leidžiamą atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leidžiama atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims: 1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui; 3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 762 straipsnis (statute)
762 straipsnis. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijoms 1. Mokslo ir studijų…
762 straipsnis. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijoms 1. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšas kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendras metinis mokslo ir studijų institucijoms skiriamo valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais. 2. Pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms 2024 metais skiriama 5 procentai, 2025 metais – 10 procentų, 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Lėšos paskirstomos mokslo ir studijų institucijoms proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminiams įverčiams. 3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 4. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų skirstymo mokslo ir studijų institucijoms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Original — Klaipėda, aš su tavim
Environmental officials: “Protect the Salmon” patrols are beginning Copy link
As every year, officers from the Environmental Protection Department are continuing “Protect the Salmon” patrols, which will run across Lithuania from September 1 to November 20. Officers will monitor fish passes to ensure suitable…
Analysis

Correction. The article’s statement that salmon or sea trout may be retained from 1 January to 30 April is incomplete. More precisely, it should state that during that period fishing is permitted only in compliance with the conditions of limited fishing. The wording of the ministerial order cited prohibits fishing for salmon and sea trout at night: more than one hour after sunset or more than one hour before sunrise. The factual check also indicates a limit of one fish per fishing trip. Confiscation of a vehicle is likewise not an automatic consequence of any breach. Under the cited wording of Article 291 of the Code of Administrative Offences, it is possible only for offences provided for in paragraphs 4, 5, 9 and 10.

The use of prohibited gear or methods, except for electricity and ultrasound, under Article 291(4) of the Code of Administrative Offences entails a fine of EUR 600 to EUR 1,500.
Under Article 14(4) of the Law on Fisheries, permits are issued and revoked by an institution authorised by the Minister of Environment.

Core issue

As of 1 September 2026, the risk for an angler who takes a salmon or sea trout consists of the permit regime, an administrative fine, and compensation for damage for each fish. The strictest regime begins even before the full prohibition: until 15 October, salmon and sea trout may be caught only subject to the obligation to release them. Inspections from 1 September to 20 November will be a form of enforcement, not an independent source of prohibitions. The precise legal question is whether the specific fishing activity falls within permitted recreational fishing, limited catch-and-release fishing, or constitutes an administrative offence under Article 291 of the Code of Administrative Offences. This question is determined under Article 3(1), (3) and (5), Article 12(1) and (3), and Article 11(1) and (5) of the Law on Recreational Fishing, Article 35 of the Law on Fisheries, and subparagraphs 9.1 and 20.1 of the Rules on Recreational Fishing in Inland Waters.

Legal assessment

Article 3(1) of the Law on Recreational Fishing permits restrictions on fishing in spawning grounds, migration routes, and habitats of protected fish species. Accordingly, the autumn regime for salmon and sea trout is directly linked to migration and spawning, and not merely to the ordinary possession of a permit. Three practical obligations are relevant for an angler:

  • From 1 September to 15 October, any salmon or sea trout caught must be released back into the same body of water.
  • From 16 September to 15 October, an angler’s card for salmon and sea trout is required in designated river sections.
  • Under subparagraph 20.1 of the Rules, when fishing, the angler must carry a permit or the number of an electronic permit, as well as an identity document.

The price of the permit is also legally relevant, because Article 11(5) of the Law on Recreational Fishing establishes a EUR 15 daily permit for limited fishing of salmon and sea trout. Where fishing is carried out by releasing all salmon and sea trout caught, the same article establishes a EUR 5 daily permit. This means that the cheaper permit is linked to a stricter duty of conduct. The classification of infringements will vary depending on the nature of the conduct:

  • A simple breach of recreational fishing rules under Article 291(1) of the Code of Administrative Offences entails a fine of EUR 30 to EUR 90.
  • A breach of the regulatory measures and conditions applicable to limited fishing under Article 291(2) of the Code entails a fine of EUR 90 to EUR 170.
  • The use of prohibited gear or methods, except for electricity and ultrasound, under Article 291(4) of the Code entails a fine of EUR 600 to EUR 1,500.
  • A repeated infringement of this kind under Article 291(5) of the Code entails a fine of EUR 1,400 to EUR 2,500.

Subparagraph 9.1 of the Rules prohibits fishing using electricity, poisonous or explosive substances, firearms or pneumatic weapons, and other listed methods. The same subparagraph prohibits fishing in places or at times where fishing is prohibited, as well as fishing without having acquired the right to fish using specific gear and bait. The sale of fish caught by recreational fishing is separately prohibited by Article 12(2) of the Law on Recreational Fishing, and Article 291(6) of the Code provides for a fine of EUR 180 to EUR 580 for such conduct. For commercial fishing, this information is relevant in a different way: Article 14(3) of the Law on Fisheries requires the right to a quota, a quota, and a permit for commercial fishing in state inland waters. In the case of watercraft, Article 64 of the Law on Fisheries permits their detention and the initiation of an investigation where there is a reasonable suspicion of a breach of fisheries legislation.

Consequences

The first scenario is lawful fishing: the angler has the required permit or card, fishes in a permitted location, and releases any salmon or sea trout caught. The second scenario is administrative liability for breach of the regime. If a condition of limited fishing is breached, Article 291(2) of the Code of Administrative Offences applies, with a fine of EUR 90 to EUR 170. If prohibited gear or methods are used, Article 291(4) of the Code applies, with a fine of EUR 600 to EUR 1,500, while repeat offending increases the range to EUR 1,400 to EUR 2,500. The third scenario concerns damage to fish stocks. For an unlawfully caught salmon or sea trout, the notice specifies a base damage rate of EUR 970, while a triple rate applies in reserves or ichthyological reserves. In practice, a single unlawfully taken fish may give rise to a separate fine and a separate claim for compensation for damage.

Fact-check: confirmed 1 · incomplete 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas 1. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytus…
291 straipsnis. Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas 1. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 3. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų, nustatytų žvejybos ploto naudotojui žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jis turi leidimą naudoti žvejybos plotą, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. 4. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 6. Mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekyba ar įsigijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 7. Neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas ar laikymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų. 9. Limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 11. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Už šio straipsnio 4, 5, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos draudžiamų žvejybos įrankių ir (ar) neteisėtai sugautų žuvų gabenimui, konfiskavimas. 1. Privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Leidime naudoti žvejybos plotą nurodytų sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 3. Žuvivaisą vandens telkiniuose reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Mėgėjų žvejybos reguliavimas 1. Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų…
3 straipsnis. Mėgėjų žvejybos reguliavimas 1. Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų nerštavietėse, migracijos keliuose, saugomų ir globojamų žuvų rūšių buveinėse. 2. Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse tvarką. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja, kaip šios tvarkos laikomasi. 3. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, siekdama optimizuoti mėgėjų žvejybos plėtrą: 1) reguliuoja mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse ir kontroliuoja visuose žuvininkystės vandens telkiniuose; 2) nustatyta tvarka išduoda ir panaikina leidimus naudoti žvejybos plotą; 3) nustato prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką, atlieka ne mėgėjų žvejybos įrankių apyvartos kontrolę, išduoda leidimus gaminti, realizuoti, įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius; 4) kuria ir valdo mėgėjų žvejybos informacinę sistemą. 4. 5. Pagrindinės mėgėjų žvejybos reguliavimo priemonės yra šios: 1) draudimas žvejoti tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose; 2) leidžiamų naudoti žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų bei masalų nustatymas; 3) didžiausio leidžiamo sugauti žuvų kiekio nustatymas; 4) leidžiamų gaudyti žuvų dydžio nustatymas; 5) draudžiamų gaudyti žuvų rūšių nustatymas; 6) ilgiausios žvejybos trukmės nustatymas; 7) žvejybos paleidžiant žuvis nustatymas; 8) žvejų skaičiaus ribojimas tam tikrose vietose ir (arba) tam tikru laiku. 6. Mėgėjų žvejybai privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija nustato tik šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytas mėgėjų žvejybos reguliavimo priemones. Šio straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytos mėgėjų žvejybos reguliavimo priemonės nustatomos visų vandens telkinio savininkų bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Žuvų išteklių apsauga, kontrolė ir atkūrimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir…
12 straipsnis. Žuvų išteklių apsauga, kontrolė ir atkūrimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai privalo saugoti žuvų išteklius, žuvų gyvenamąją aplinką nuo kenksmingo poveikio. 2. Draudžiama prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sužvejotomis žuvimis ir iš jų pagamintais produktais. 3. Žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo valstybinę kontrolę organizuoja ir atlieka įstatymų įgaliotos institucijos ir pareigūnai. 4. Žuvivaisa valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Šiai programai įgyvendinti papildomai skiriama ne mažiau kaip 50 procentų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti metams skirtų lėšų. 5. Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka žuvų išteklius saugo ir atkuria žvejybos ploto naudotojai. Privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklius saugo ir atkuria vandens telkinių savininkai.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →