Teisinė prizmė · 2026-08-27
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-27

Atnaujinta: 2026-08-27 18:03
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Verslo žinios
Pusantrų metų veikusi Maisto taryba panaikinta Kopijuoti nuorodą
Pusantrų metų veikusi Maisto taryba panaikinta Ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pasirašė įsakymus, kuriais panaikinta Maisto ir Žemės ūkio mokslo tarybos bei įkurta nauja ministerijos Kolegija, BNS pranešė ministro atstovas Justas…
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/08/26/pusantru-metu-veikusi-mais
Analizė
Vyriausybės įstatymas 32 straipsnisVyriausybės įstatymas 29 straipsnis
Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis apima tris pagrindinius sprendimus: nustatyti kolegijos narių skaičių, patvirtinti personalinę sudėtį ir darbo reglamentą, teikti klausimus kolegijai svarstyti.
Kartu sprendimų priėmimo centras lieka pas ministrą, nes kolegija pagal Vyriausybės įstatymo 32 straipsnį yra patariamoji institucija.

Esmė

Maisto tarybos nariams ir rinkos dalyviams artimiausias teisinis padarinys yra atstovavimo kanalo pakeitimas ministerijos viduje. Maisto kainų reguliavimo pareiga iš pateiktų normų neatsiranda; sprendimų svoris lieka ministro kompetencijoje, o kolegija teikia tik patariamąją poziciją. Tikslus teisinis klausimas yra, ar ministras gali organizuoti tokią patariamąją struktūrą ir nustatyti jos sudėtį. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnį ir 32 straipsnį, taip pat pagal Žemės ūkio ministerijos nuostatų punktus dėl kolegijos. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis ministeriją apibrėžia kaip politikos formavimo, įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės subjektą ministro valdymo srityse. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nustato, kad ministerijai vadovauja ministras. Todėl patariamosios struktūros pertvarkymas čia vertintinas kaip ministerijos vidaus valdymo ir konsultavimosi mechanizmo klausimas.

Teisinis vertinimas

Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis leidžia ministerijoje sudaryti kolegiją kaip ministro patariamąją instituciją. Pagal tą pačią dalį kolegijos nariai yra ministras, viceministrai ir ministerijos kancleris, o į sudėtį gali būti įtraukiami kitų institucijų atstovai. Tai dera su žinia, kad į kolegijos posėdžius numatoma kviesti socialinius partnerius, mokslo ir maisto tiekimo grandinės dalyvius. Ministro kompetencija pagal Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį apima tris pagrindinius sprendimus:

  • nustatyti kolegijos narių skaičių;
  • teikti klausimus kolegijai svarstyti. Žemės ūkio ministerijos nuostatuose ši schema kartojama: kolegija yra ministro patariamoji institucija, o ministras tvirtina jos sudėtį ir reglamentą.

Pateikti nuostatų pakeitimai rodo tęstinę konstrukciją, pagal kurią kolegija gali įtraukti ministerijos, kitų institucijų ir organizacijų atstovus. Todėl buvusių tarybų klausimų perkėlimas į kolegiją savaime nekeičia jų pobūdžio: jie lieka pasiūlymų ir svarstymo, o ne privalomų sprendimų priėmimo dalyku. Iš pateiktų šaltinių kyla tokios dalyvių teisės ir pareigos:

  • ministras gali pasirinkti, kokius klausimus kolegija svarstys;
  • ministras nustato kolegijos sudėtį ir darbo tvarką;
  • pakviesti socialiniai partneriai gali teikti siūlymus, jei jie įtraukiami ar kviečiami pagal kolegijos darbo tvarką;
  • rinkos dalyviams iš šių normų neatsiranda privaloma pareiga mažinti kainas ar teikti duomenis kolegijai. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 10 dalis papildomai sieja ministerijos veiklą su ministro patvirtintais strateginiais ir metiniais veiklos planais.

Tai reiškia, kad kolegijos darbotvarkė turi būti vertinama ministerijos planavimo dokumentų ir ministro teikiamų klausimų kontekste. Pateiktuose šaltiniuose nėra teismų praktikos, todėl precedento analizė šiai situacijai netaikoma.

Pasekmės

Praktiškai Maisto tarybos panaikinimas reiškia, kad ankstesnis 27 narių forumas nebėra atskiras ministerijos patariamasis formatas. Jo funkciją gali perimti kolegija, bet tik tiek, kiek ministras jai pateiks klausimus ir patvirtins darbo tvarką. Dėl to interesų grupių įtaka priklausys nuo jų įtraukimo į kolegijos sudėtį arba kvietimo į posėdžius. Tolimesni scenarijai yra trys:

  • ministras patvirtina platesnę kolegijos sudėtį ir reguliariai teikia maisto grandinės klausimus;
  • kolegija svarsto tik pasirinktus klausimus, o konkretiems klausimams sudaromos atskiros ekspertų grupės;
  • maisto kainų tema lieka politinės koordinacijos dalimi, be naujų privalomų rinkos pareigų pagal pateiktas normas. Tai praktiškai svarbu ūkininkams, perdirbėjams, prekybininkams, vartotojų institucijoms ir mokslo atstovams, nes keičiasi patekimo į ministerijos konsultavimosi procesą tvarka.
Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 29 straipsnis (statute)
29 straipsnis. Ministerijos 1. Ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose…
29 straipsnis. Ministerijos 1. Ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. 2. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos: 1) Aplinkos ministerija; 2) Energetikos ministerija; 3) Finansų ministerija; 4) Krašto apsaugos ministerija; 5) Kultūros ministerija; 6) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 7) Susisiekimo ministerija; 8) Sveikatos apsaugos ministerija; 9) Švietimo ir mokslo ministerija; 10) Teisingumo ministerija; 11) Ūkio ministerija; 12) Užsienio reikalų ministerija; 13) Vidaus reikalų ministerija; 14) Žemės ūkio ministerija. 3 Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą. 4. Ministerijai vadovauja ministras. 5. Ministerija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. 6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais. 7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. 8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos kancleris. 10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais ir metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. Ministerijų strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose. 11. Krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus. Įstatymas papildomas 291 straipsniu nuo 2010 m. liepos 1 d.:
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Ministerijų kolegijos 1. Ministerijoje gali būti sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos…
32 straipsnis. Ministerijų kolegijos 1. Ministerijoje gali būti sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai. 2. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio bendrovių (toliau – bendrovė) steigimą, valdymą ir veiklą, bendrovių narių teises ir pareigas…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio bendrovių (toliau – bendrovė) steigimą, valdymą ir veiklą, bendrovių narių teises ir pareigas, pelno bei kapitalo kaupimą ir jų paskirstymą, bendrovių reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — JP.lt
Ketvirtadienį posėdžiaus Panevėžio miesto taryba Kopijuoti nuorodą
Rugpjūčio 27 d. 9 val. Panevėžio miesto savivaldybės III a. salėje vyks Tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta svarstyti 53 klausimus. 1.1. Dėl Savivaldybės tarybos 2026 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 1-31 „Dėl Panevėžio miesto…
https://jp.lt/ketvirtadieni-posedziaus-panevezio-miesto-taryba-6
Analizė
vietos savivaldos įstatymas 60 straipsnisDėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb… 17–19 p.
Pagal 66 straipsnio 3 dalį biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti strateginio planavimo dokumentai ir funkcijoms reikalingų lėšų skaičiavimai.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 60 straipsnio 3 dalį strateginis veiklos planas turi būti siejamas su planuojamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais.

Esmė

Panevėžio gyventojams ir savivaldybės įstaigoms šiandien sprendžiama ne vien darbotvarkė, o 2026 metų pinigų, turto ir planavimo pakeitimai. Sprendimų teisėtumą lems tai, ar taryba laikysis kolegialaus sprendimo modelio ir neperduos klausimų, kurie pagal įstatymą turi likti tarybai. Tikslus teisinis klausimas yra toks: kurie darbotvarkės klausimai priklauso tarybos kompetencijai ir kokia procedūra turi būti taikoma jų priėmimui. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalį, 60 straipsnį, 66 straipsnį ir 15 straipsnio 3 dalį.

Teisinis vertinimas

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad taryba įgaliojimus įgyvendina kolegialiai posėdžiuose, priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Todėl 53 klausimų paketas teisiškai virsta sprendimais tik tada, kai posėdis yra teisėtas pagal 17 straipsnio 1 dalį. Ši norma reikalauja, kad dalyvautų daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Strateginio veiklos plano pakeitimas turi atitikti Vietos savivaldos įstatymo 60 straipsnio 3 dalį: planas rengiamas 3 metų laikotarpiui ir tikslinamas kasmet. Šiame plane detalizuojamas strateginio plėtros plano ir programų tikslų įgyvendinimas, atsižvelgiant į finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Todėl darbotvarkės 1.1 klausimas negali būti atskirtas nuo 1.2 biudžeto pakeitimo. Biudžeto keitimo pagrindas yra Vietos savivaldos įstatymo 66 straipsnio 2 dalis, leidžianti biudžetiniais metais tarybai mero siūlymu tikslinti biudžetą. Dėl to strateginio plano ir biudžeto pakeitimai turi derėti turiniu, ne tik būti priimami tame pačiame posėdyje. Pareigų ir sąlygų branduolys šioje situacijoje yra toks:

  • pagal 66 straipsnio 2 dalį biudžetą biudžetiniais metais taryba tikslina mero siūlymu;
  • pagal 66 straipsnio 4 dalį gyventojams turi būti sudarytos sąlygos reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą;
  • pagal 15 straipsnio 6 dalį išimtinės tarybos kompetencijos įgaliojimų negalima perduoti kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Teritorijų planavimo klausimai darbotvarkės pabaigoje siejasi su Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 7 punktu.

Ši norma paprastajai tarybos kompetencijai priskiria savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimo sprendimai patenka į 15 straipsnio 3 dalies 8 punktą. Viešųjų įstaigų ir savivaldybės įmonių klausimams aktuali 15 straipsnio 3 dalis. Joje numatytas savivaldybės viešųjų įstaigų metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas, vidaus kontrolės tvarkos nustatymas ir valdomų įmonių ataskaitų tvirtinimas. Pritarimas VšĮ „Panevėžio verslo konsultacinis centras“ likvidavimui ir pavedimas merui turi likti šiame kompetencijų rėme. Strateginio valdymo metodika papildo planavimo turinį, nes jos 153.5 punktas reikalauja priemonių plano su vykdytojais, laikotarpiu ir rodikliais. Jos 153.6 punktas reikalauja finansavimo plano su lėšų poreikiu ir finansavimo šaltiniais. Pagal 153.7 punktą svarbiausi investiciniai projektai turi būti siejami su vykdytojais, terminais ir planuojamomis arba skirtomis pažangos lėšomis. LVAT 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020 riboja tarybos procedūrinę diskreciją. Teismas nurodė, kad taryba gali reglamentuoti svarstymo ir priėmimo tvarką, bet turi paisyti Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo. Šiai situacijai tai reiškia, kad reglamentas negali taip susiaurinti tarybos narių teisių, jog 53 klausimai būtų priimami be veiksmingo svarstymo.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausias rezultatas bus ne pats posėdis, o priimtų sprendimų vykdymo grandinė. Patvirtinus strateginio plano ir biudžeto pakeitimus, administracija ir biudžetinės įstaigos turės derinti metinius veiklos planus su biudžeto asignavimais pagal Vietos savivaldos įstatymo 60 straipsnio 4 dalį. Patvirtinus turto įsigijimo, nuomos ar pardavimo klausimus, sprendimuose nurodyti subjektai galės vykdyti konkrečias turto operacijas. Realistiški scenarijai yra trys:

  • jeigu kvorumas yra ir sprendimai priimami, jie tampa savivaldybės veiklos, finansavimo ir turto valdymo pagrindu;
  • jeigu dėl konkretaus klausimo trūksta kompetencijos arba procedūros, tas sprendimas tampa ginčijamas teisėtumo aspektu;
  • jeigu klausimai atidedami, lieka galioti ankstesni tarybos sprendimai, įskaitant 2026 m. vasario 26 d. patvirtintus planą ir biudžetą su vėlesniais pakeitimais. Tai tiesiogiai svarbu gyventojams, kurie naudojasi savivaldybės būstu, mokamomis stovėjimo vietomis, socialinėmis paslaugomis, švietimo ir kultūros įstaigų paslaugomis.

Tai svarbu ir rangovams ar projektų vykdytojams, nes investiciniai projektai pagal Metodikos 153.7 punktą turi būti siejami su terminais ir lėšomis.

Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos…
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; 3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis; 5) sudaro savivaldybės valdybą; 6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą; 8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą; 9) mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą; 10) mero teikimu priima sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia; 11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; 12) Biudžetinės sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; 13) priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus; 15) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus; 16) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas; 17) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; 18) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 19) tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas; 20) deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus; 21) priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose; 22) priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise; 23) priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių steigimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant ir likviduojant; 24) priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo; 25) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai; 26) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 27) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 28) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 29) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 30) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės tarybai atskaitingų institucijų ataskaitas bei mero, savivaldybės administratoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 31) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 32) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 33) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 34) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 35) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 36) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 37) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 38) tvirtina sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 39) priima sprendimą išieškoti iš valdybos narių (mero) žalą, atsiradusią dėl jų (jo) tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų (jo) paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 40) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų.
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1)…
15 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais; 2) sprendimo dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka priėmimas, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas; 3) savivaldybės kolegijos sudarymas; 4) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas; 5) savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų skyrimas (išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis); 6) Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas; 7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas; 8) ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių; 9) savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymas mero teikimu; 10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo; 11) sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas; 12) savivaldybės biudžeto ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; 13) sprendimų dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas, reglamento nustatyta tvarka įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus; 14) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 15) pasiūlymų valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka; 16) sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra; 17) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės valdomose įmonėse priėmimas; 18) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 19) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; 20) sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas; 21) sprendimų dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas, laikantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą; 22) įstatymų nustatyta tvarka gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutinėms viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų; 23) sprendimų dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir kitų) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas; 24) savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka; 25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas; 26) sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus; 27) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Mero funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra; 28) taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas; 29) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 30) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas; 31) biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas; 32) savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas, ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas; 33) strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimas; 34) sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas; 35) savivaldybės tarybos narių delegavimas į regiono plėtros tarybos kolegiją, įstatymų nustatytas komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka; 36) vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo tvirtinimas; 37) siūlymų nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos aprašo tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą. 3. Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija: 1) savivaldybės biudžetinių įstaigų metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 2) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose; 3) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 4) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas; 5) savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas; 6) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo biudžetinėms įstaigoms priėmimas; 7) savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 8) sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas. 4. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. 5. Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. 6. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. 7. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti merui. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
Savivaldybės tarybos veiklos formos 1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais…
Savivaldybės tarybos veiklos formos 1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. 2. Savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose, komisijose, savivaldybės kolegijoje, savivaldybės tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat tarybos nariams priimant savivaldybės nuolatinius gyventojus reglamento nustatyta tvarka. 3. Savivaldybės tarybos darbo tvarka nustatoma šiame įstatyme ir reglamente. 17 straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai 1. Savivaldybės tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų savivaldybės tarybos narių. 2. Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 savaites po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Šiam posėdžiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. 3.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — Delfi
Vilniaus rajone girta vairuotoja nuvertė stulpą Kopijuoti nuorodą
Rugpjūčio 25 d. apie 1 val. 30 min. Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime, Molėtų gatvėje, automobilis „Toyota“ atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį nuvertė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis…
https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/vilniaus-rajone-girta-vairuo
Analizė
BK 72 straipsnisBK 2811 straipsnisBK 281 straipsnis
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 1,51 ir daugiau promilių nustatymas vairuojant motorinę transporto priemonę užtraukia baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Jei „Toyota“, VW ar „Tesla“ priklauso vairavusiam asmeniui, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas.

Esmė

Visiems trims vairuotojams baudžiamoji byla kyla jau dėl promilių ribos, nes 1,66, 1,88 ir 1,99 prom. viršija 1,51 prom. slenkstį. Stulpo nuvertimas moters byloje gali pakeisti kvalifikavimą tik tada, jei būtų nustatyta didelė turtinė žala. Tikslus klausimas bus dvejopas: ar pakanka taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, ar Vilniaus rajono eismo įvykis pereina į BK 281 straipsnio 2 dalį dėl didelės turtinės žalos. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį neblaivaus vairuotojo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs didelę turtinę žalą, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teisinis vertinimas

Šioje situacijoje 0,41–1,5 promilių administracinis režimas iš ANK 427 straipsnio nėra pagrindinis, nes visiems trims nurodytiems asmenims nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės. Baudžiamojoje byloje policijai ir prokuratūrai reikės nustatyti šias aplinkybes:

  • ar kiekvienas asmuo vairavo motorinę transporto priemonę;
  • ar neblaivumas nustatytas pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų taisyklių reguliuojamą tvarką;
  • ar Vilniaus rajone nuverstas apšvietimo stulpas reiškia didelę turtinę žalą;
  • ar automobilis priklausė pačiam vairuotojui, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė galima tik tada, kai veika atitinka Baudžiamajame kodekse numatytą sudėtį. Čia sudėties branduolys yra pats vairavimas, nes BK 2811 straipsnio 1 dalis nereikalauja nei avarijos, nei žalos. Moters atveju avarija reikšminga papildomai, nes BK 281 straipsnio 2 dalis sieja griežtesnę atsakomybę su eismo įvykiu ir didele turtine žala. Automobilių konfiskavimo klausimas bus sprendžiamas pagal BK 72 straipsnį. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis ar priemonė, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas. Jei automobilis priklauso kitam asmeniui, taikoma BK 72 straipsnio 4 dalis, kuri leidžia konfiskuoti turtą tik esant joje nurodytoms sąlygoms, pavyzdžiui, kai savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie panaudojimą nusikalstamai veikai. Teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apžvalga dėl BK 72 straipsnio nurodo, kad neblaivaus vairavimo bylose konfiskavimo vertinimas priklauso nuo nuosavybės, turto teisėto įgijimo ir paties turto ar jo vertės konfiskavimo klausimo.

Pasekmės

Praktiškai kiekvienam vairuotojui pirmasis scenarijus yra atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes visi nurodyti neblaivumo dydžiai viršija 1,51 promilės ribą. Vilniaus rajono vairuotojai papildomai aktualus žalos dydis: jei apšvietimo stulpo nuvertimas bus įvertintas kaip didelė turtinė žala, galimas BK 281 straipsnio 2 dalies taikymas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Konfiskavimo pasekmės priklausys nuo automobilio nuosavybės:

  • jei automobilis priklauso kitam asmeniui, reikės vertinti BK 72 straipsnio 4 dalies sąlygas;
  • jei konfiskuojamas ne pats automobilis, praktikoje gali būti sprendžiamas jo vertės konfiskavimo klausimas, kaip nurodyta teismų praktikos apžvalgoje. Baudžiamoji riba šioje istorijoje prasideda nuo 1,51 promilės, todėl 1,66 promilės „Tesla“ vairuotojui pakanka baudžiamajai atsakomybei net be eismo įvykio.
Šaltiniai:
Faktų patikra: nepilna 1 · patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 282 straipsnis (statute)
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo…
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Klauskite apie tai giliau →

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →