Legal prism · 2026-08-24
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-24

Updated: 2026-08-24 17:51
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Laikas.lt
After VVTAT Finds Violations, Furny and Businessman Romanchin Fined | Laikas.lt Copy link
Lithuania’s State Consumer Rights Protection Authority (VVTAT) says it has fined e-commerce company Furny and its owner, businessman Aleksandr Romanchin, over violations after receiving 18 consumer complaints between May 15, 2025, and May…
Analysis
Article 40(1) of the Law on Consumer Rights Protection permits a fine of EUR 500 to EUR 5,000 for non-compliance with the requirements specified therein.
Under Article 182(1) of the Criminal Code, acquisition of another person’s property by deception may be punishable by a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to three years.

Core issue

For “Furny” and A. Romanchin, the most significant consequence is the financial liability already imposed by the SCRPA for breaches of consumer protection requirements. The amounts of the fines fall within the statutory administrative consumer protection ranges, while criminal liability would be a separate issue requiring proof of fraud. “Furny” accepted orders and payments but failed to deliver the goods or refund the money, while the “Sellmarket” website lacked mandatory information. The precise legal issue is whether the SCRPA had competence to impose the fines and whether the applicable fine amounts fall under Article 12(1)(1), (5) and (7), Article 40(1), and Article 44(1)–(4) of the Law on Consumer Rights Protection. The threshold for criminal liability is assessed under Article 182(1)–(6) of the Criminal Code if acquisition of another person’s property by deception were to be proven.

Legal assessment

Article 1(1) of the Law on Consumer Rights Protection covers relations between consumers and sellers, out-of-court proceedings, and liability for breaches of consumer protection requirements. An e-commerce relationship in which a consumer pays EUR 500–1,000 for furniture or goods falls within the regulatory scope of that law. The SCRPA’s competence is expressly set out in the law:

  • under Article 12(1)(1), the SCRPA supervises traders’ compliance with consumer protection requirements;
  • under Article 12(1)(5), it resolves consumer-seller disputes out of court;
  • under Article 12(1)(7), it applies statutory enforcement measures.

For the amount of the fine, the key provision is Article 40(1) of the Law on Consumer Rights Protection, which permits a fine of EUR 500 to EUR 5,000 for non-compliance with the requirements specified therein. The EUR 2,750 fine imposed on “Furny” is in the middle of that range, and the EUR 1,200 fine imposed on A. Romanchin also falls within it. If the infringement concerned the requirements set out in Article 5(3)–(5) or Article 21(2)–(3), the same text of Article 40(1) provides for a different range: EUR 250 to EUR 2,500. The SCRPA was required to comply with the procedure under Article 44 of the Law on Consumer Rights Protection:

  • under Article 44(1), the SCRPA applies to the seller or service provider for a reasoned explanation and evidence;
  • under Article 44(2), the parties to the proceedings must be notified of the hearing no later than 14 calendar days in advance;
  • under Article 44(4), the parties may access the case materials, submit explanations, applications and additional documents.

In the case of “Furny”, the scale of the infringements is evidenced by 18 consumer applications submitted between 15 May 2025 and 12 May 2026. In the case of “Sellmarket”, the core of the infringement is narrower: the identity of the trader carrying out the activity, clear delivery deadlines, and warranty service information were not provided. Under Article 182(6) of the Criminal Code, a legal person may also be held liable for the acts provided for in Article 182(1)–(3).

Consequences

The practical result for the business is not only financial loss arising from the fines, but also a formal SCRPA finding that consumer rights were infringed. Such a finding is important for consumers because it confirms that their complaints were examined within the competence of the consumer protection authority. Realistic scenarios are:

  • the fines remain in force if the SCRPA decisions are not amended or annulled;
  • consumers’ individual monetary claims remain a separate matter, because a fine does not in itself constitute a refund to the buyer;
  • criminal assessment under Article 182 of the Criminal Code is possible only where deception, receipt of economic benefit, and the relevant value are examined.

For the market, this case is significant because of e-commerce information obligations: the trader’s identity, delivery deadlines, and warranty service details are not optional elements of a website. Where a consumer pays EUR 500–1,000 and receives neither the goods nor the money, the dispute becomes not merely a matter of service quality, but an issue concerning consumer interests protected by law. It remains to be seen whether, following the SCRPA decisions, their enforcement, amendment, or separate satisfaction of consumer claims will be publicly indicated.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Justice with a view to strengthening the system for consumer rights protection and out-of-court resolution of consumer disputes. The objective was to align national rules with EU requirements on consumer protection cooperation and dispute resolution, and to clarify the functions of the SCRPA and other authorities. The main arguments were clearer procedures and more effective supervision; the excerpts provided do not indicate any material objections to this direction.

Fact-check: unverified 2 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 363 straipsnis (statute)
363 straipsnis. Statinio projektavimas, vadovavimas statinio projekto rengimui, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimas, vadovavimas statinio projekto ar…
363 straipsnis. Statinio projektavimas, vadovavimas statinio projekto rengimui, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimas, vadovavimas statinio projekto ar statinio ekspertizei, statinio statyba, vadovavimas statinio statybai, statinio statybos techninės priežiūros atlikimas neturint teisės verstis šia veikla, neapsidraudus ar neapdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Statinio projektavimas, vadovavimas rengiant statinio projektą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimas, vadovavimas atliekant statinio projekto ar statinio ekspertizę, statinio statyba ar vadovavimas statinio statybai, statinio statybos techninės priežiūros atlikimas neturint teisės verstis šia veikla, neapsidraudus ar neapdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 362 straipsnis (statute)
362 straipsnis. Statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas 1. Teisės…
362 straipsnis. Statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas 1. Teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 3. Prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros, paveldosaugos ar saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimas per teisės aktuose nustatytus terminus, nepagrįstas atsisakymas juos išduoti ar neteisėtas jų išdavimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 147 straipsnis (statute)
1471 straipsnis. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikuotų elektroninės atpažinties priemonių išdavimo paslaugų teikėjų…
1471 straipsnis. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikuotų elektroninės atpažinties priemonių išdavimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimas 1. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikuotų elektroninės atpažinties priemonių išdavimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimas užtraukia baudą kvalifikuotų elektroninės atpažinties paslaugų teikėjams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams, jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, dėl kurio žalos patyrė kvalifikuotų elektroninės atpažinties paslaugų naudotojai, užtraukia baudą kvalifikuotų elektroninės atpažinties paslaugų teikėjams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams, jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki trijų tūkstančių eurų. Papildyta straipsniu: 148 straipsnis. Informacijos apie privatizavimo objektą nepateikimas arba atskleidimas 1. Informacijos apie privatizavimo objektą nepateikimas privatizavimo institucijoms arba informacijos, žinant, kad ji neteisinga, pateikimas užtraukia baudą privatizavimo objektų valdytojams bei įmonių vadovams ir finansinę apskaitą tvarkantiems asmenims ar finansinę apskaitą tvarkančių įmonių struktūrinių padalinių vadovams arba pagal sutartį finansinės apskaitos paslaugas teikiančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Informacijos apie privatizavimo objektą, žinant, kad ji neteisinga, viešas paskelbimas užtraukia baudą privatizavimo institucijų atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 3.
Original — JP.lt
Opel driver in Pasvalys District found with blood alcohol level of 1.97 per mille Copy link
In Joniškėlis, a drunk man was caught driving an Opel Astra with a blood alcohol level of 1.97 per mille. Police said the driver, born in 1975, was stopped on Meškalaukio Street on August 21 at about 8:35 p.m.; he was detained as a…
Analysis

Correction. The article’s statement regarding Article 281¹ of the Criminal Code is not incorrect, but it is too narrow. It would be more precise to state that Article 281¹ covers not only driving with a blood alcohol level of 1.51 per mille or more, but also practical driving instruction, refusal to undergo testing where signs of intoxication are present, and alcohol consumption after a traffic accident before the relevant circumstances have been established, where that threshold is reached. The statement that drivers are considered intoxicated from more than 0.4 per mille is also incomplete. Under the wording of the Law on Road Traffic Safety provided, the general permitted concentration is 0.4 per mille; however, novice drivers and specified professional categories are subject to a stricter, essentially zero-tolerance regime.

A reading of 1.97 per mille moves the driver’s case into the criminal sphere, because the threshold under Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania begins at 1.51 per mille.
If these elements are established, the person may, under Article 281¹(1) of the Criminal Code, be sentenced to a fine, arrest, or imprisonment for up to one year.

Core issue

The practical turning point is not limited to the issue of punishment: the vehicle may become subject to confiscation if it is recognised as an instrument of the criminal offence under Article 72 of the Criminal Code. The precise issue will be whether the established driving and intoxication satisfy the elements of Article 281¹(1) of the Criminal Code, applying Article 2(3)–(5) of the Criminal Code concerning guilt, the constituent elements of an offence, and punishment only in accordance with law.

Legal assessment

Under Article 281¹(1) of the Criminal Code, liability arises where a person drives a motor vehicle while intoxicated and is found to have a blood alcohol concentration of 1.51 per mille or more. The stated level of 1.97 per mille exceeds the criminal liability threshold by 0.46 per mille. Applying the cited provisions, the authorities will need to verify the following elements:

  • whether a motor vehicle was driven, in this case an Opel Astra;
  • whether the driver’s intoxication level of 1.97 per mille was lawfully established;
  • whether, at the time of the act, a criminal law prohibiting such driving was in force;
  • whether the person is guilty within the meaning of Article 2(3) of the Criminal Code. Intoxication in itself does not exempt a person from liability, because Article 19(1) of the Criminal Code provides that a person who commits a criminal offence while under the influence of alcohol is not exempt from criminal liability. The position would be different only under Article 19(2) of the Criminal Code if the person had been made intoxicated or drugged against his will and did not fully understand the nature of the act or was unable to control his actions; however, no such facts are indicated in the available information. The sanction under Article 281¹(1) of the Criminal Code comprises three possible types:
  • a fine;
  • arrest;
  • imprisonment for up to one year. The issue of the vehicle is determined separately under Article 72 of the Criminal Code. Under Article 72(2), confiscable property includes the instrument, means, or proceeds of a prohibited act, while Article 72(3) provides that confiscable property belonging to the offender must be confiscated in all cases. If the Opel Astra belongs to another person, Article 72(4) permits confiscation of such property only under the specified conditions, for example where the owner knew, or ought and could have known, that the property would be used for a prohibited act.

Consequences

The immediate outcome of the case will depend on whether the investigation confirms the lawful determination of intoxication and the fact of driving itself. The practical consequences may include:

  • criminal proceedings for driving with an intoxication level of 1.97 per mille;
  • removal from driving and a medical examination due to a reading exceeding 1.5 per mille;
  • confiscation of the vehicle under Article 72 of the Criminal Code, if it satisfies the conditions for confiscable property. Sources of administrative liability indicate a different range: Article 427(1) of the Code of Administrative Offences concerns intoxication of more than 0.4 and up to 1.5 per mille, as well as repeated conduct. On the basis of the stated reading of 1.97 per mille, this case falls within the scope of Article 281¹ of the Criminal Code.
Fact-check: incomplete 2 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Original — Lrytas
Famous woman's family dispute stuns lawyers: after 20 years, neighbor demands share of their property Copy link
Imagine this: 50 years ago, you or your parents built a 10-square-meter gazebo on part of your plot with official permission and a neighbor's consent. Twenty-four years ago, again with official approval and the neighbor's written consent…
Analysis
Article 4.68(1) of the Civil Code requires, for immovable property, at least ten years of such possession.
If these conditions are proved, ownership may be acquired by acquisitive prescription under Article 4.47(11) of the Civil Code.

Core issue

This family’s position will be determined not by the neighbour’s current demand, but by whether the building is legally attributable to their ownership. After 24 years of use, their strongest support lies in the permits, the neighbour’s consents, and a possible basis for acquisitive prescription. The core of the dispute is ownership of the 24 sq. m outbuilding. It should be assessed under Articles 4.37, 4.40, 4.46, 4.47, 4.68 and 4.69 of the Civil Code. Article 4.40(1) of the Civil Code establishes the initial rule: the owner of a land plot owns the structures located on that plot, unless otherwise provided by law or contract.

Legal assessment

The family’s position depends on whether lawful, open possession of the building as their own can be proved.

  • the possession must be in good faith;
  • the possession must be lawful and open;
  • the possession must be continuous;
  • the thing must have been possessed as one’s own;
  • the true owner must have had an opportunity to defend the right but failed to exercise it.

The fact itself is established only by a court pursuant to Article 4.68(2) of the Civil Code. The more favourable line for the neighbour would be to prove that the object is an immovable thing marking the boundary of the plots and serving both plots. In that case, Article 4.46(1) of the Civil Code would apply, allowing common use of a boundary object where a single owner cannot be established. However, on the facts described, the outbuilding more closely resembles an independently used structure than a boundary marker or fence. If it was built and reconstructed on the initiative of a particular family, with official permits and the neighbour’s consent, co-ownership does not follow as a matter of course.

  • the neighbour may rely on Article 4.46 of the Civil Code if he proves the function of a boundary object;
  • the family may rely on Article 4.68 of the Civil Code if it proves ten years of qualified possession;
  • both parties may rely on documents showing the building permit, consent, and the legal regime of the thing.

Article 4.69 of the Civil Code also limits acquisitive prescription. It is not available in respect of things belonging to the State or a municipality, or things registered in another person’s name.

Consequences

In practical terms, the case may end in one of several outcomes. The court may recognise the family’s ownership, establish a regime of common use, or dismiss the neighbour’s claim for lack of a proven basis. If acquisitive prescription were applied, the family would obtain a court-confirmed fact of acquisition of ownership. If Article 4.46 of the Civil Code were applied, the neighbour could use the boundary object according to its purpose, without interfering with the other owner. It would not be sufficient for the neighbour to show that part of the building is physically situated in a location favourable to him. He would need a legal basis, because Article 4.37 of the Civil Code protects the owner’s right to possess, use and dispose of the thing. The most important evidence for the family will be prior permits, consents, duration of use and registration documents. The most important evidence for the neighbour would be data showing that the building is a boundary object or belongs to another owner.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra 1. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai: 1) apskrities lygiu – apskrities viršininko…
27 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra 1. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai: 1) apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija; 2) valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos. 2. Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiūrą. 4. Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti: 1) ar statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės aktų nuostatas; ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai; 2) ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado; 3) ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius reikalavimus; 4) ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu) laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus; 5) ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos produktų, turinčių atitikties dokumentus. 5. Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant tinkamu naudoti. 6. Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę: 1) sustabdyti statinio statybą šio Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais; 2) kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus; 3) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui; 4) Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo; 5) atstovauti teisme institucijai pagal įgaliojimą; 6) jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį); 7) tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones; 8) reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje; 9) kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų; 10) sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo; 11) jeigu statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo bet kurio šios dalies 6 punkte nurodyto įpareigojimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (jo dalį). 7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą: 1) metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos struktūriniam padaliniui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka šį Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas teikia apskrities viršininkui; 2) pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra); 3) atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus; 4) sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo. 8. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais). 9. Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą: 1) nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybą; 2) nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį pripažįstant tinkamu naudoti. 10. Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. 11. Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba. 12. Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 13. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 272 straipsnis (statute)
272 straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią 1. Statytojas (užsakovas) privalo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje…
272 straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią 1. Statytojas (užsakovas) privalo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 6 ir 61 punktus, nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas arba šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais. 2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 3. Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 271 straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus. 4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius. 5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai: 1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai; 2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami; 3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Techninis darbo projektas gali būti pateikiamas dalimis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokiu atveju statybvietėje galimi tik tie statybos darbai, kuriems vykdyti parengta techninio darbo projekto dalis, atlikta šios (šių) techninio darbo projekto dalies ekspertizė (kai ši ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį) ir šie dokumentai pateikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su pranešimu apie statybos pradžią; 4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį). Jeigu vietoj techninio darbo projekto pateikiama jo dalis, atitinkamai vietoj techninio darbo projekto ekspertizės pateikiamas techninio darbo projekto dalies ekspertizės aktas aplinkos ministro nustatyta tvarka; 5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, kuriems statyti privalomas statybą leidžiantis dokumentas, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos; 6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui); 7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis; 8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje; 9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju; 10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas; 11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka); 12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu). 13) kai suprojektuoti statiniai patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų asmenų pritarimai (derinimai) statinio projektui ar numatomai veiklai (jei šie pritarimai (derinimai) nepateikti su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą). 51. Šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 8 punkte nurodytais atvejais pranešimą apie statybos pradžią sudaro: 1) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Techninis darbo projektas gali būti pateikiamas dalimis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokiu atveju statybvietėje galimi tik tie statybos darbai, kuriems vykdyti parengta techninio darbo projekto dalis, atlikta šios (šių) techninio darbo projekto dalies ekspertizė (kai ši ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį) ir šie dokumentai pateikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su pranešimu apie statybos pradžią; 2) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį). Jeigu vietoj techninio darbo projekto pateikiama jo dalis, atitinkamai vietoj techninio darbo projekto ekspertizės pateikiamas techninio darbo projekto dalies ekspertizės aktas aplinkos ministro nustatyta tvarka; 3) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka); 4) galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį; 5) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis; 6) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje; 7) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, kuriems statyti privalomas statybą leidžiantis dokumentas, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos; 8) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 9) kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius numatoma statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 10) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu statinys (jo dalis) jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 11) jeigu suprojektuotus statinius numatoma statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki kitų statinių, – tų statinių savininkų, kai yra atitinkamas savininko įgaliojimas, – tų statinių valdytojų ar naudotojų sutikimai; 12) statinio kadastro duomenų byla, išskyrus statant naują statinį; 13) žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje. Jeigu reikia valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 14) kai suprojektuoti statiniai patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų asmenų pritarimai (derinimai) statinio projektui ar numatomai veiklai; 15) visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą dokumentai. 6. Už šio straipsnio 5 ir 51 dalyse nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas). 7. Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projektą (kai rengiama vienu etapu), išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas 2 straipsnis (statute)
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis)…
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“ 3. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.“ 4. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.“ 5. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.“ 6. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“ 7. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas.“ 8. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).“ 9.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →