Legal prism · 2026-08-18
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-18

Updated: 2026-08-18 17:04
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Naujienos - Gargždai
The Lithuanian National Flag Is Not a Formality, but a Sign of Respect for Freedom - Gargždai Copy link
How much do we truly value our country’s symbols, and do we always know how to treat them properly and respectfully? Even during major national celebrations, state symbols are still sometimes used in ways that do not comply with the law…
Analysis

Correction. The article describes criminal liability under Article 127 of the Criminal Code incompletely. The review provided states that Article 127 provides for five alternative penalties: community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years. It would therefore be more accurate to write that intentional desecration of the state flag may also be punishable by community service. The article also refers to Article 519 of the Code of Administrative Offences, but the evidence provided contains only Article 518, concerning arbitrary exercise of rights. Accordingly, the administrative fines of EUR 10 to EUR 60 cannot be verified in this assessment against the text of the provision provided.

Under Article 519(1) of the Code of Administrative Offences, liability is differentiated according to the status of the subject:
The next point to monitor is the forthcoming decision on the draft amendment to Article 519 of the Code of Administrative Offences; the sources provided do not indicate a timeframe for its adoption.

Core issue

The Klaipėda theatre case would primarily entail a risk of administrative liability for the responsible head of the institution or another responsible person. The decisive issue is not reverential rhetoric, but whether the procedure for displaying the flag was breached and whether the breach is attributable to a specific responsible subject. The precise legal question is whether the factual situation falls within Article 519(1) or 519(2) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania. The general basis for liability arises from Article 9 of the Law on the State Flag and Other Flags of the Republic of Lithuania, which refers violations to liability in accordance with the procedure established by law. If desecration of the flag were established, Article 9(2) of the Law on the State Flag and Other Flags provides for a separate route to punishment.

Legal assessment

Under Article 4(1) of the Code of Administrative Offences, liability applies for an administrative offence committed within the territory of the Lithuanian state. A possible violation observed in Klaipėda falls within this territorial rule of application. Under Article 4(3) of the Code of Administrative Offences, the place of commission may be the place where the person was required and able to act. This is important for the institution, because the assessment concerns not only the physical condition of the flag, but also the responsible person’s ability to supervise it.

  • heads of legal persons or other responsible persons, except for state and municipal institutions and bodies, are subject to a warning or a fine of EUR 10 to EUR 12;
  • owners of residential buildings or persons responsible for organising their operation are subject to a warning or a fine of EUR 10 to EUR 12;
  • heads or responsible persons of state and municipal institutions and bodies are subject to a fine of EUR 10 to EUR 16.

A repeated violation under Article 519(2) of the Code of Administrative Offences results in a stricter sanction. For responsible subjects of legal persons and residential buildings, the fine is EUR 12 to EUR 16, while for state and municipal institutions it is EUR 16 to EUR 30. Accordingly, under the cited provisions, the position of the head of a public institution or municipal institution is stricter than that of the head of a private legal person. This means that a purely political proposal to increase fines does not alter liability unless the applicable provision of the Code is amended. The sources provided contain no case law, and therefore the assessment cannot be based on a specific case. A criminal-law assessment, based on the sources provided, is limited to the reference in Article 9(2) of the Law on the State Flag and Other Flags to punishment in accordance with the procedure established by law.

Consequences

In practical terms, this matter may proceed in two administrative directions. First, if a breach of the procedure for displaying the flag is established, Article 519 of the Code of Administrative Offences applies and a warning or fine is imposed. Second, if the violation is repeated, the sanction increases under Article 519(2) of the Code of Administrative Offences. For the market and the public sector, this is practically important because liability is personalised: the abstract institution itself is not punished; rather, the head or responsible person is. For residents, it is important that the owner of a residential building or the person organising its operation is also a direct addressee of Article 519 of the Code of Administrative Offences. The tightening currently being considered in the Seimas would be significant only if it amended the sanction provision currently in force.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of the bill, who sought to tighten liability for failure to fly the Lithuanian state flag on mandatory public holidays. They argued that the flag is a symbol of civic responsibility, respect for the state, and resilience against informational and hybrid threats, rather than a mere formality. The excerpt from the Legal Department does not appear to contain any substantive objections or reasoned comments.

Fact-check: unverified 1 · incomplete 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 518 straipsnis (statute)
518 straipsnis. Savavaldžiavimas Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs…
518 straipsnis. Savavaldžiavimas Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Atsakomybė už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus ar vėliavų išniekinimą 1. Asmenys, pažeidę Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar…
9 straipsnis. Atsakomybė už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus ar vėliavų išniekinimą 1. Asmenys, pažeidę Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Už Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos išniekinimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNIS LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖ VĖLIAVA
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietos ir progos 1. Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: 1)…
10 straipsnis. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietos ir progos 1. Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: 1) Lietuvos Respublikos Seimo; 2) Respublikos Prezidento rezidencijos; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų; 4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo; 5) Lietuvos Respublikos teismų; 6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų; 7) Lietuvos banko; 8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos; 9) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba; 10) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje; 11) Trakų pilies; 12) Vytauto Didžiojo karo muziejaus skverelyje Kaune; 13) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos. Papildyta straipsnio punktu: 2. Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama šiose vietose: 1) Kernavėje; 2) Senųjų Trakų piliavietėje. 3. Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama ir prie, virš ar ant kitų pilių ir objektų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir Lietuvos valstybės gynyba, taip pat ir prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva. 4. Lietuvos valstybės istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis keliama prie, virš ar ant kitų, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų. 5. Lietuvos valstybės istorinė vėliava prie, virš ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas. 6. Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat keliama prie, virš ar ant kitų, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų: 1) sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną; 2) kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną; 3) gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną; 4) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną; Papildyta straipsnio punktu: 5) liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: 6) lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną. Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: 7. Lietuvos valstybės istorinė vėliava krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka taip pat keliama ir naudojama savarankiškų karinių dalinių teritorijose.
Original — Infoerdve.lt
Million-Euro Payouts Suspended in Vilnius Waste Dispute Copy link
Vilnius Regional Court has temporarily halted the payment of about EUR 1.3 million in contract guarantees in two separate cases, barring VAATC from claiming the funds and BTA Baltic Insurance Company’s Lithuanian branch from paying them…
Analysis
Article 145(2) of the Code of Civil Procedure limits the scope of the measures: their total amount must not be substantially greater than the amount of the claim.
Under Article 146(1) of the Code of Civil Procedure, if security is not provided within the prescribed time limit, the measures are lifted within three working days.

Core issue

Until the civil cases are resolved by final and binding judgments, payment of the EUR 1.3 million guarantees remains suspended. The Vilnius Regional Court prohibited VAATC from calling on the guarantees and prohibited the Lithuanian branch of BTA Baltic Insurance Company from paying them out. The legal issue is whether, in order to secure enforcement of a future judgment, it was necessary temporarily to prohibit actions relating to payment under the guarantees. This issue is assessed under Articles 144, 145(1)(6), 145(1)(7), 145(1)(13), 145(2), 146 and 147 of the Code of Civil Procedure.

Legal assessment

Article 144 of the Code of Civil Procedure permits interim protective measures to be applied at any stage of civil proceedings. The measures could already have been applied once Energesman’s claims concerning termination of the contracts had been accepted. In this situation, the closest category of measures is a prohibition on taking certain actions and a prohibition on other persons performing obligations. This corresponds to Article 145(1)(6) and (7) of the Code of Civil Procedure.

  • VAATC’s obligation under the rulings is not to demand payment of the EUR 1.3 million guarantees.
  • The insurer’s obligation is not to transfer the guarantee funds while the court-imposed prohibition remains in force.
  • Energesman’s right at this stage is to seek to ensure that the subject matter of the dispute is not altered before a decision on the contracts is made.

Article 145(1)(13) of the Code of Civil Procedure also allows other measures where, without them, enforcement of the judgment would become more difficult. The court could assess whether payment under the guarantees would complicate possible enforcement of a judgment requiring performance of the contracts in kind. Here, the suspended amount is approximately EUR 1.3 million, while the report states that Energesman’s preliminary losses amount to approximately EUR 20 million. The Review of General Issues Concerning the Application of Interim Protective Measures of the Supreme Court of Lithuania of 15 December 2010 entails two points. First, interim protective measures are intended to secure enforcement of a future judgment, not to determine the merits of the dispute. Second, they have neither prejudicial nor res judicata effect and therefore do not confirm the position of either VAATC or Energesman. Article 146(1) of the Code of Civil Procedure allows VAATC to request security for compensation of potential losses caused by the measures. If the court were to order such security, it could also be provided in the form of a bank guarantee. If the claim were dismissed by a final and binding judgment, Article 146(2) of the Code of Civil Procedure would allow the defendant to claim compensation for losses.

Consequences

The immediate practical consequence is a freezing of the financial position: EUR 1.3 million remains with the insurer. This is relevant to VAATC’s cash flow, the insurer’s payment obligation, and Energesman’s litigation strategy concerning specific performance of the contracts. The suspension of the guarantees does not in itself mean that termination of the contracts was unlawful. Nor does it mean that the EUR 20 million in losses referred to by Energesman are already recoverable.

  • If Energesman’s claims are upheld, the purpose of the prohibitions will be linked to enforcement of the future judgment.
  • If the claims are dismissed, VAATC will be able to raise the issue of losses caused by the interim measures under Article 146(2) of the Code of Civil Procedure.
  • If the circumstances change, the measures may be lifted under the rule stated in the Supreme Court of Lithuania’s Review of 15 December 2010.

It is now necessary to await final and binding judgments in the two civil cases concerning termination of the operation and modernisation contracts.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 4237 straipsnis (statute)
4237 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės 1. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir…
4237 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės 1. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. 2. Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 144 straipsnis (statute)
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. 145…
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. 145 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus 1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; 2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; 7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; 11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; 12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; 13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. 3.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 363 straipsnis (statute)
363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 1. Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos…
363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 1. Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Kai prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo netaikant šio Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų.
Original — 15min.lt
Trial of Kyrgyz man accused of financing terrorist activities to begin in Vilnius Copy link
A criminal case received by the Vilnius Regional Court on June 9 accuses M. A. Nurkulov, who held a Lithuanian residence permit, of directly providing material support to the Al-Qassem Brigades, the military wing of the Palestinian…
Analysis
Under Article 2504(1) of the Criminal Code, the sanction is three to ten years.
Article 67(3) of the Criminal Code permits such measures to be imposed on a natural person together with a sentence.

Core issue

The decisive dispute will not be the form of cryptocurrency, but whether it is proven that support was provided with knowledge of, or for the purpose of, supporting terrorist activity. The case states that M. A. Nurkulovas, while holding a residence permit in Lithuania, transferred support in cryptocurrency to the “Al Qassem Brigades” at least twice. The precise legal question is whether such transfers constitute the provision of “funds or other assets” or “other material support” under Article 2504(1) of the Criminal Code. This provision covers direct and indirect financing where a person knows or intends that the support be used to support terrorist activity.

Legal assessment

On the facts presented, the prosecution will rely on three core elements:

  • the provision of material support or assets;
  • a link to a terrorist group whose purpose is to commit terrorist offences;
  • the accused’s knowledge or intention that the support would assist terrorist activity. Article 2504(1) of the Criminal Code does not require the accused personally to prepare or commit a terrorist offence. It is sufficient to prove an act of financing or support and the requisite mental element regarding the purpose of the support. Accordingly, communication with representatives of the organisation, if confirmed in the case, may be relevant to establishing knowledge or intention. Other terrorism provisions define the boundaries but do not alter the principal qualification. Article 2502 of the Criminal Code applies to recruitment, Article 2503 to threats, Article 2505 to preparation or training, and Article 2506 to travel for terrorist purposes. The information presented primarily concerns financing and support, so the central provision remains Article 2504 of the Criminal Code. Article 50(1) of the Criminal Code provides that fixed-term imprisonment is imposed in the cases provided for in the Special Part. From the list provided, the most practically significant measure may be Article 67(2)(7) of the Criminal Code concerning confiscation of property, if confiscable property is identified in the case.

Consequences

The possible outcomes of the case are as follows:

  • acquittal, if the elements of Article 2504(1) of the Criminal Code are not proven;
  • conviction and a sentence of three to ten years’ imprisonment;
  • criminal-law measures imposed together with the sentence under Article 67 of the Criminal Code, including confiscation of property;
  • the issue of release from criminal liability under Article 391 of the Criminal Code, if the apparent conditions of that provision are met. Article 391(1) of the Criminal Code would permit release from liability only for a person who confessed and actively assisted in uncovering acts committed by members of a terrorist group. Article 391(2) of the Criminal Code does not apply this ground to an organiser or leader, or to a person who participated in intentional killing.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 250 straipsnis (statute)
250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis…
250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis, branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo cheminiu ar biologiniu ginklu arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis ar jų pirmtakais, mikroorganizmais, kitomis biologinėmis medžiagomis ar toksinais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų gamtos išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba paveikė informacinę sistemą ar elektroninius duomenis, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais sutrikdė sveikatą ar sukėlė fizinį skausmą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas teroristiniais tikslais sunkiai sutrikdė sveikatą vienam ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 4. Tas, kas teroristiniais tikslais nužudė vieną ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl to atsirado labai sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2504 straipsnis (statute)
2504 straipsnis. Teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas 1. Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią…
2504 straipsnis. Teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas 1. Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui rengti ar daryti arba vienam ar keliems teroristams arba grupei, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba asmenims ar grupėms, kurie verbuoja, rengia teroristus ar kitaip dalyvauja teroristinėje veikloje, remti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2501 straipsnis (statute)
Teroristinių nusikaltimų kurstymas 1. Tas, kas viešai skatino ar kurstė daryti teroristinius nusikaltimus arba niekino šių nusikaltimų aukas, baudžiamas areštu arba…
Teroristinių nusikaltimų kurstymas 1. Tas, kas viešai skatino ar kurstė daryti teroristinius nusikaltimus arba niekino šių nusikaltimų aukas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: 2502 straipsnis. Verbavimas teroristinei veiklai 1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: 2503 straipsnis. Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą 1. Tas, kas grasino padaryti šio Kodekso 250, 251 ar 252 straipsnyje nurodytą teroristinį nusikaltimą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: 2504 straipsnis. Teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas 1.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →