Licencija čia nėra formalus antspaudas: ji yra riba tarp leistino masto ir neteisėto paslaugų plėtimo.
Lietuvos licencija, perkėlusi milijoninę klientų masę į Lietuvos priežiūros lauką, kartu perkėlė ir skundų, informacijos bei veiklos kontrolės naštą.
Lietuvos šuolis tampa ne rinkodaros faktu, o buveinės valstybės priežiūros testu: ar Lietuvos licencija pajėgia dengti milijoninį tarpvalstybinį klientų mastą. Kai viena Lietuvos finansų maklerio įmonė aptarnauja milijonus EEE klientų, teisinis svoris persikelia į licencijos apimtį, priežiūros informacijos pakankamumą ir skundų valdymą. Faktinė eilutė: žinioje nurodoma, kad Lietuvos jurisdikcijai teko apie 24 proc. ES ir EEE mažmeninių tarpvalstybinių investavimo ryšių. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnį, Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, Lietuvos banko įstatymo 42 ir 431 straipsnius.
Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą finansų maklerio įmonės buveinės valstybė yra ta valstybė narė, kurioje registruota įmonės buveinė. Jei aptariama įmonė registruota Lietuvoje, Lietuvos teisinė reikšmė kyla ne iš klientų gyvenamosios vietos, o iš buveinės valstybės ryšio. Tai paaiškina, kodėl vidinė klientų migracija grupėje gali tapti Lietuvos priežiūros statistikos šuoliu. - Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolat ir profesionaliai investicines paslaugas Lietuvoje gali teikti tik licencijuoti subjektai.
| Lietuvos dalis ES ir EEE tarpvalstybiniuose mažmeniniuose ryšiuose | apie 24 proc. | |
| Klientai iš Lietuvos 2022 m. | apie 500 | |
| Klientai iki 2023 m. pabaigos | daugiau kaip 2,5 mln. | |
| Skundai dėl Lietuvos tarpvalstybinio verslo | 1 562 | |
| Lietuvos banko leidimo nagrinėjimas | 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo | Pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalį finansų maklerio įmonės patenka tarp Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių. Pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2–4 punktus Lietuvos bankas gali gauti priežiūrai reikalingą informaciją, inspektuoti prižiūrimus dalyvius ir taikyti poveikio priemones. Šios teisės tampa praktiškai reikšmingos, kai skundų skaičius nuo nulio pakyla iki 1 562. Pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalį Lietuvos bankas konsultuoja ir imasi prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Tai reiškia, kad priežiūra neturi laukti vien formalaus pažeidimo konstatavimo. Kai klientų bazė išauga maždaug nuo 500 iki daugiau kaip 2,5 mln., prevencija tampa būtina licencijuotos veiklos kontrolės dalimi. Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio 2 dalis nustato 30 dienų terminą prašymui išduoti leidimą išnagrinėti, skaičiuojant nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo. Ta pati norma leidžia reikalauti pašalinti trūkumus, pateikti trūkstamus ar papildomus dokumentus. Todėl naujų paslaugų, licencijos papildymo ar kitų leidimų atveju procedūra priklausytų nuo dokumentų pilnumo ir priežiūros institucijos vertinimo. |
Praktiškai ši situacija svarbi Lietuvos bankui, licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, vartotojams ir visai Lietuvos finansų technologijų rinkai. Lietuvos bankui tai reiškia didesnį dokumentinės priežiūros, inspektavimo ir prevencinių veiksmų poreikį pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį. Įmonei tai reiškia pareigą neperžengti licencijoje nurodytų paslaugų ribų pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 dalis. Tikėtini scenarijai yra siauri ir procedūriniai: