Teisinė prizmė · 2026-08-10
ArchyvasLTEN

⚖️ Teisinė prizmė — 2026-08-10

Atnaujinta: 2026-08-10 12:06
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (1)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
📄 Originalas — digin.lt
Revolut efektas: Lietuva tarp ES investavimo lyderių - Digin Kopijuoti nuorodą
Lietuva netikėtai atsidūrė tarp svarbiausių Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės tarpvalstybinių investavimo paslaugų centrų. Naujausi ESMA duomenys rodo, kad Lietuvos jurisdikcijai teko apie 24 proc. visų ES ir EEE mažmeninių…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaRevolut Securities Europe UAB gavo Lietuvos banko B kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją
⚪ NepatikrintaPagal MiFID II licenciją Lietuvos padalinys gali teikti pavedimų vykdymo, portfelio valdymo, investavimo konsultacijų, vertybinių popierių saugojimo ir kitas susijusias paslaugas
✅ PatvirtintaNaudodamasi ES paslaugų pasų sistema Lietuvoje licencijuota įmonė gali aptarnauti klientus ir kitose EEE šalyse
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Civilinė ir karinė infrastruktūra (toliau – infrastruktūra) – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Civilinė ir karinė infrastruktūra (toliau – infrastruktūra) – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 11 dalyse. 2. 21. Europos asmeninės pensijos produktas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 2 dalyje. 22. Europos asmeninės pensijos produkto platintojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 16 dalyje. 23. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 15 dalyje. 3. Finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytos finansinės priemonės, taip pat indėliai. 4. 5. 6. Grynieji aktyvai – atitinkamo pensijų fondo pensijų turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų (išskyrus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams) skirtumas. 61. Investicinė priemonė – finansinė priemonė ar kitas turtas, į kurį gali būti investuojamas pensijų fondų turtas. 62. Investicinių priemonių portfelis – pensijų fondą sudarančių investicinių priemonių rinkinys. 7. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. 8. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. 81. Kriptoturtas – kaip apibrėžiama 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. 9. 10. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą investicinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis pensijų fondo dalyviams ir kita su tuo susijusi veikla. 11. Pensijų anuitetas (toliau – anuitetas) – buvusiam pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijų išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui – gyvybės draudimo įmonei. 12. Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. 13. Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – asmuo, su kuriuo yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita. 14. Pensijų fondo taisyklės – dokumentas, kuriame apibrėžiami pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygos bei terminai, pensijų turto investavimo strategija ir kitos pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir pensijų fondo valdymo įmonės teisės ir pareigos. 15. Pensijų fondo valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla. 16. Pensijų fondo vienetas – pensijų fondo dalyviui priklausančios pensijų turto vertės sąlyginis matas. 17. Pensijų įmokų mokėtojas – pensijų fondo dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį. 18. Pensijų kaupimo sutartis – pensijų fondo valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvio ar jo vardu pensijų įmokas mokančio asmens sutartis dėl pensijų įmokų kaupimo atitinkamame pensijų fonde pagal įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir pensijų fondo taisykles. 19. Pensijų sąskaita – pagal pensijų kaupimo sutartį atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią šio dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų fondo vienetai. 20. Pensijų turtas – už pensijų įmokas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) ir investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma. 21. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame pensijų fondo dalyviams ir visuomenei pateikiama informacija apie pensijų fondo veiklos rezultatus, jo finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius. 22. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai: 1) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių akcijoms; 2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai; 3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių. 23. Pinigų rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę visada galima tiksliai nustatyti. 24. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas. Papildymas 241 dalimi nurodytas įstatyme Nr. XV-486. 242. Rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinka (toliau – alternatyvių turto klasių rinka) – rinka, kurioje investuojama į subjektus, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, atitinkančius bent vieną iš šių sąlygų: 1) per juos yra investuota dalis verslo plėtrai skatinti skirtų Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos lėšų, kurių panaudojimas administruojamas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 2) jų valdytojas yra licencijuotas pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (su visais pakeitimais), įskaitant subjektų valdytojus, veikiančius pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (su visais pakeitimais) ar 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų. 25. Užsienio priežiūros institucija – institucija, kuri užsienio valstybėje valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros srityje atlieka panašias funkcijas kaip priežiūros institucija. 26. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Reglamente (ES) 2022/2554. ANTRASIS SKIRSNIS VALDYMO ĮMONĖS LICENCIJAVIMAS IR VEIKLA
Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas 21 straipsnis (statute)
3. Pensijų fondo taisyklėse turi būti nurodyta: 1) pensijų fondo pavadinimas (iš pavadinimo turi būti aišku, kad tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo…
3. Pensijų fondo taisyklėse turi būti nurodyta: 1) pensijų fondo pavadinimas (iš pavadinimo turi būti aišku, kad tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas); 2) įstojimo į pensijų fondą, išstojimo iš jo ir kitokios dalyvavimo pensijų fonde baigties, sustabdymo ir atnaujinimo sąlygos ir tvarka; 3) dalyvių teisės ir pareigos; 4) valdymo įmonės teisės ir pareigos; 5) pensijų išmokų mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės, pensijų išmokų mokėjimo tvarka, dalyvių amžius, suteikiantis teisę įgyti papildomą pensiją; 6) pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo, pensijų fondo vieneto vertės apskaičiavimo taisyklės ir jų skelbimo tvarka; 7) pensijų įmokų ir į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą pervedamų dalyviui priklausančių piniginių lėšų konvertavimo į pensijų fondo vienetus tvarka, taip pat pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus ir pinigų išmokėjimo asmenims, turintiems teisę juos gauti, taisyklės; 8) pensijų fondo investavimo strategija; 9) pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei pensijų fondo vienetų tose sąskaitose apskaitos tvarka; 10) atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka; kitų išlaidų, dengiamų iš pensijų turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika; 11) valdymo įmonės pensijų fondo valdymo veiklos ir pensijų sąskaitų ataskaitų pateikimo dalyviams šio įstatymo nustatytais atvejais tvarka, taip pat kitų pensijų fondo pranešimų pateikimo dalyviams formos ir tvarka; 12) pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka; 13) perėjimo į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą tvarka ir šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatytas laikotarpis, per kurį valdymo įmonė turi pervesti dalyviui priklausančias lėšas; 14) depozitoriumo pavadinimas, buveinė, teisės ir pareigos; 15) depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka; 16) pensijų fondo taisyklių pakeitimo tvarka; 17) pensijų fondo panaikinimo sąlygos ir tvarka, panaikinto pensijų fondo turto padalijimo tvarka; 18) pensijų fondų jungimo tvarka; 19) kitos priežiūros institucijos nustatytos sąlygos ir duomenys.
Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO…
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1677 Vilnius   (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473; 2004, Nr. 98-3627, Nr. 171-6301; 2006, Nr. 65-2386; 2008, Nr. 71-2713; 2010, Nr. 72-3610)   1 straipsnis. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:   „LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS   PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Šio įstatymo tikslas – nustatyti būtinus priežiūros standartus ir pensijų fondų valdymo taisykles, kad būtų apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesai. 2. Šis įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus pagal priežiūros institucijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai. 3. Šis įstatymas nereglamentuoja draudimo veiklos pagrindu atsirandančių su pensiniu gyventojų aprūpinimu susijusių santykių, išskyrus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus santykius. 4. Valdymo įmonėms taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Analizė
Licencija čia nėra formalus antspaudas: ji yra riba tarp leistino masto ir neteisėto paslaugų plėtimo.
Lietuvos licencija, perkėlusi milijoninę klientų masę į Lietuvos priežiūros lauką, kartu perkėlė ir skundų, informacijos bei veiklos kontrolės naštą.

Esmė

Lietuvos šuolis tampa ne rinkodaros faktu, o buveinės valstybės priežiūros testu: ar Lietuvos licencija pajėgia dengti milijoninį tarpvalstybinį klientų mastą. Kai viena Lietuvos finansų maklerio įmonė aptarnauja milijonus EEE klientų, teisinis svoris persikelia į licencijos apimtį, priežiūros informacijos pakankamumą ir skundų valdymą. Faktinė eilutė: žinioje nurodoma, kad Lietuvos jurisdikcijai teko apie 24 proc. ES ir EEE mažmeninių tarpvalstybinių investavimo ryšių. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnį, Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, Lietuvos banko įstatymo 42 ir 431 straipsnius.

Teisinis vertinimas

Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą finansų maklerio įmonės buveinės valstybė yra ta valstybė narė, kurioje registruota įmonės buveinė. Jei aptariama įmonė registruota Lietuvoje, Lietuvos teisinė reikšmė kyla ne iš klientų gyvenamosios vietos, o iš buveinės valstybės ryšio. Tai paaiškina, kodėl vidinė klientų migracija grupėje gali tapti Lietuvos priežiūros statistikos šuoliu. - Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolat ir profesionaliai investicines paslaugas Lietuvoje gali teikti tik licencijuoti subjektai.

  • To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalis saugo finansų maklerio įmonės statuso naudojimą pavadinime ir reklamoje.
  • To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad licencijoje būtų nurodytos konkrečios investicinės paslaugos ir galimos papildomos paslaugos.
  • To paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalis reikalauja kreiptis į priežiūros instituciją, jei ketinama teikti licencijoje nenumatytas paslaugas. Licencija čia nėra formalus antspaudas: ji yra riba tarp leistino masto ir neteisėto paslaugų plėtimo. Lietuvos licencija, perkėlusi milijoninę klientų masę į Lietuvos priežiūros lauką, kartu perkėlė ir skundų, informacijos bei veiklos kontrolės naštą. | Rodiklis | Dydis arba terminas |
Lietuvos dalis ES ir EEE tarpvalstybiniuose mažmeniniuose ryšiuoseapie 24 proc.
Klientai iš Lietuvos 2022 m.apie 500
Klientai iki 2023 m. pabaigosdaugiau kaip 2,5 mln.
Skundai dėl Lietuvos tarpvalstybinio verslo1 562
Lietuvos banko leidimo nagrinėjimas30 dienų nuo visų dokumentų pateikimoPagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalį finansų maklerio įmonės patenka tarp Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių. Pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2–4 punktus Lietuvos bankas gali gauti priežiūrai reikalingą informaciją, inspektuoti prižiūrimus dalyvius ir taikyti poveikio priemones. Šios teisės tampa praktiškai reikšmingos, kai skundų skaičius nuo nulio pakyla iki 1 562. Pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalį Lietuvos bankas konsultuoja ir imasi prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Tai reiškia, kad priežiūra neturi laukti vien formalaus pažeidimo konstatavimo. Kai klientų bazė išauga maždaug nuo 500 iki daugiau kaip 2,5 mln., prevencija tampa būtina licencijuotos veiklos kontrolės dalimi. Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio 2 dalis nustato 30 dienų terminą prašymui išduoti leidimą išnagrinėti, skaičiuojant nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo. Ta pati norma leidžia reikalauti pašalinti trūkumus, pateikti trūkstamus ar papildomus dokumentus. Todėl naujų paslaugų, licencijos papildymo ar kitų leidimų atveju procedūra priklausytų nuo dokumentų pilnumo ir priežiūros institucijos vertinimo.

Pasekmės

Praktiškai ši situacija svarbi Lietuvos bankui, licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, vartotojams ir visai Lietuvos finansų technologijų rinkai. Lietuvos bankui tai reiškia didesnį dokumentinės priežiūros, inspektavimo ir prevencinių veiksmų poreikį pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį. Įmonei tai reiškia pareigą neperžengti licencijoje nurodytų paslaugų ribų pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 dalis. Tikėtini scenarijai yra siauri ir procedūriniai:

  • Lietuvos bankas gali prašyti priežiūrai reikalingos informacijos pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
  • Lietuvos bankas gali atlikti patikrinimą pagal 42 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
  • Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos poveikio priemonės pagal 42 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
  • Jei veiklos apimtis keistųsi, įmonė turėtų kreiptis dėl licencijos papildymo pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį. Artimiausias sekimo taškas yra priežiūros dokumentas arba leidimo sprendimas: pagal Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio 2 dalį sprendimo reikia laukti per 30 dienų nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →