Teisinė prizmė · 2026-08-06
📚 ArchyvasLTEN

⚖️ Teisinė prizmė — 2026-08-06

Atnaujinta: 2026-08-06 21:37
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
⏳ Ataskaita rengiama realiuoju laiku — kiekviena naujiena rodoma iškart, kai tik parengiama. Parengta: 21, dar generuojama: 17. Puslapis atsinaujins automatiškai.
📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (21)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
📄 Originalas — Delfi
Ekspertas išnarpliojo dirbtinio intelekto korporacijų darbą: didžiausias pavojus tyko visai kitur 🔗
Vieni tai pavadino dar vienu įrodymu, kad dirbtinis intelektas tampa vis pavojingesnis. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia šių incidentų pamoka yra visai kita. Jie parodė ne tai, kad AI agentai tapo nekontroliuojami, o tai, jog įmonės turi…
🔗 https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/ekspertas-isnarpliojo-dirbtinio-i
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami…
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“   5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
• Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
• Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
Analizė

Ar autonominių dirbtinio intelekto agentų veikla, išnaudojanti sistemų spragas, sukelia įmonėms atsakomybę už Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą.

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis įpareigoja subjektus užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumą per konkrečius elementus. Šie elementai apima spragų valdymą, prieigos kontrolės politiką bei kelių veiksnių tapatumo nustatymo sprendimų naudojimą. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 ir 5 straipsniai nustato, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. taikomas Reglamentas (ES) 2024/1689. Šių normų visuma reikalauja, kad DI sistemų diegimas būtų suderintas su griežta prieigos teisių kontrole ir sistemingu rizikos vertinimu.

Praktinė reikšmė: Įmonės negali teisintis neprognozuojamu autonominio DI agento elgesiu, jei pačios netinkamai sukonfigūravo serverius ar suteikė per plačias prieigos teises. Saugumo spragų palikimas ir nekontroliuojamas teisių suteikimas DI agentui tiesiogiai pažeidžia Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 10 punktą. Teisininkai privalo patarti klientams prieš diegiant DI agentus atlikti formalų jų teisių auditą ir apriboti prieigą tik prie būtinų duomenų bazių. Kitas procedūrinis žingsnis yra iki šio rugsėjo parengti įmonės informacinių sistemų prieigos kontrolės politikos pakeitimo projektą, nustatantį specifines DI agentų teisių ribas.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Etaplius
Iš Palangos, Klaipėdos ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybų narių prokuratūra siekia priteisti 44 tūkst. eurų 🔗
Kriminalai | 9 min. / Lietuvos prokuratūra. Susiję straipsniai Prokuratūros teismams pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš šešių Palangos, Klaipėdos ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybų narių priteisti galimai…
🔗 https://www.etaplius.lt/aktualu/kriminalai/is-palangos-klaipedos-ir-ro
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės…
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 3) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus; 7) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų; 8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn; 10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą; 11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. 5. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą. 6. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 19 straipsnis (statute)
Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti…
Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 4.
• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 s 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai…
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 3) įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; 4) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 5) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. 5. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 6. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.“
Analizė

Ar savivaldybės tarybos nario išlaidos transportui, patirtos karantino laikotarpiu ar už savivaldybės ribų, laikytinos nepagrįstu praturtėjimu, grąžintinu į biudžetą?

Teisinis pagrindas: Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, o kompetentingos institucijos nesiėmė priemonių jam pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis suteikia teisę reikalauti dokumentų ir kreiptis į teismą su ieškiniu. Kadangi pateiktuose įrodymuose nėra konkrečių civilinės teisės normų dėl nepagrįsto praturtėjimo, remiamasi bendruoju civilinės teisės principu. Šis principas įpareigoja grąžinti be teisinio pagrindo gautą naudą. Vietos tarybos reglamento nuostatos apibrėžia teisėto išlaidų kompensavimo ribas.

Praktinė reikšmė: Prokuratūra nepagrįstą praturtėjimą įrodinėja netiesioginiais įrodymais: vidutinėmis kuro sąnaudomis, nuotolinių posėdžių skaičiumi ir atsiskaitymo kortelių įvairove. Stipresnis ieškovo argumentas yra objektyvus transporto poreikio nebuvimas karantino laikotarpiu. Savivaldybių teisininkai privalo sugriežtinti vietos reglamentus, aiškiai apibrėždami kompensuojamų išlaidų teritorines ir tikslines ribas. Atsakovai privalo pateikti išsamius atsiliepimus į ieškinius Vilniaus ir Klaipėdos teismams, pagrįsdami kiekvieną kuro pirkimo kvitą iki teismo posėdžio datos.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Kas vyksta Kaune
Miesto taryba nusprendė siekti visų Aleksote esančio seniausio Lietuvoje aerodromo paslaugų apmokestinimo 🔗
Naujais Kauno miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ teikiamų paslaugų įkainiais, anot vietos politikų liepą priimto sprendimo rengėjų, „siekiama aiškesnio reglamentavimo šiuo metu galiojančiuose…
🔗 https://kaunas.kasvyksta.lt/politika/miesto-taryba-nusprende-siekti-vi
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1)…
16 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas; 3) mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 4) mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu; 5) sprendimo dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos kolegijos sudarymas mero teikimu; 6) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas; 7) Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas; 8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas; 9) savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas; 10) savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu; 11) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo priėmimas mero siūlymu; 12) sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 13) sprendimų dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo (prireikus ir įvertinus gyventojų nuomonę) priėmimas; 14) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu; 15) savivaldybės biudžeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas, kitų piniginių išteklių naudojimo ataskaitos tvirtinimas; 16) sprendimo dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio ir naudojimo priėmimas; 17) sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas; 18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; 20) pasiūlymų valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka; 21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; 22) sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas; 23) sprendimų dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas; 24) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas; 25) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 26) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; 27) sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas; 28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą; 29) sprendimų dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo; 30) sprendimų dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas priėmimas; 31) sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas; 32) teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimą; 33) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas; 34) sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti ir keisti savivaldybės pavadinimą, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus; 35) savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir įgyvendinimo priežiūra; 36) taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas; 37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas; 39) savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas; 40) savivaldybės socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas; 41) sprendimų dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo priėmimas; 42) sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas; 43) savivaldybės tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka; 44) sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas; 45) siūlymų nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą. 3. Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija; 1) savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 2) savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 3) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 4) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose; 5) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 6) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas; 7) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms priėmimas; 8) specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas; 9) juridinio asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas; 10) sprendimų dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas. 4. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. 5. Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. 6. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. 7. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto) įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip: „29) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“.
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių…
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; 3) savivaldybės mero (toliau – meras) atskaitingumo savivaldybės tarybai; 4) atsakomybės savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai, meras už savo veiklą atsako ir atsiskaito savivaldybės bendruomenei; 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; 6) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo; 7) savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai savivaldybės bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 8) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldybės reikalus. Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus; 9) veiklos viešumo ir skaidrumo. Informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša.
Analizė

Ar Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2026 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T-445, tinkamai įgyvendino savo išimtinę kompetenciją nustatyti biudžetinės įstaigos teikiamų paslaugų įkainius. Vertinama, ar teisėtas yra nuomos ir atlygintinų paslaugų įkainių išskyrimas bei naujų objektų apmokestinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo deleguotas teises.

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktas numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją nustatyti kainas už savivaldybės biudžetinių įstaigų teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos merui. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2026 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T-445, rėmėsi būtent šiuo teisiniu pagrindu. Šiuo aktu taryba panaikino ankstesnį 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-164. Naujuoju reguliavimu taryba teisiškai atskyrė nuomos paslaugų įkainius pagal 1 priedą ir atlygintinų paslaugų įkainius pagal 2 priedą.

Praktinė reikšmė: Paslaugų gavėjams ir nuomininkams, pavyzdžiui, asociacijai „pilotai.lt“, šis sprendimas reiškia iki 30 procentų išaugsiančias išlaidas bei pareigą mokėti už anksčiau neapmokestintą infrastruktūrą. Teisininkams būtina įvertinti, ar naujai įtraukti objektai, tokie kaip kilimo-tūpimo takų nuoma, atitinka įstatyme numatytą viešųjų paslaugų sąvoką. Jei šios paslaugos neatitinka viešųjų paslaugų kriterijų, tarybos sprendimas dėl jų įkainių nustatymo gali būti skundžiamas teismui. Praktinis sekantis žingsnis yra aerodromo naudotojų pasirašytų nuomos sutarčių peržiūra ir papildomų susitarimų dėl naujų įkainių pasirašymas iki artimiausio atsiskaitymo laikotarpio pabaigos.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Vilniaus miesto savivaldybė
Grigiškėse atgimsta pamiršta 600 metų totorių istorija 🔗
Grigiškėse atgimsta pamiršta 600 metų totorių istorija 2026-08-05 Šioje svetainėje naudojami slapukai Naudojame slapukus, kad galėtume suasmeninti turinį bei skelbimus, teikti visuomeninės medijos funkcijas ir analizuoti srautą. Be to…
🔗 https://vilnius.lt/naujienos/grigiskese-atgimsta-pamirsta-600-metu-tot
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
Tiesioginė rinkodara 1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus…
Tiesioginė rinkodara 1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą. 2. Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę. 3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų. X SKYRIUS INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA   82 straipsnis. Informacijos gavimas 1.
• Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai 1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas bendraisiais veiksmingo išteklių valdymo ir…
2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai 1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas bendraisiais veiksmingo išteklių valdymo ir efektyvaus naudojimo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais, taip pat specialiaisiais technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo principais. 2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos, kiek įmanoma, neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti. 3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos analogiškai funkcionuojantiems elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms. 4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus. 5. Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis naudotis elektroninių ryšių paslaugomis ir elektroninių ryšių tinklais teikiamomis taikomosiomis programomis, taip pat naudojimusi šiomis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nacionalinės priemonės, galinčios apriboti naudojimąsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintomis teisėmis ar laisvėmis, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai tokie apribojimai yra numatyti įstatymų ir jie nekeičia šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini, atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus, Europos Sąjungos teisės principus, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šioje dalyje nurodytos nacionalinės priemonės turi būti taikomos laikantis nekaltumo prezumpcijos ir užtikrinant asmens teisę į privatumą. Asmenims, kuriems taikomos šios nacionalinės priemonės, turi būti garantuojamas teisingas ir nešališkas procesas, užtikrinama teisė būti išklausytiems, o esant būtinumui, pagrįstais skubos atvejais taikomos sąlygos ir procedūrinės priemonės, kurios nustatomos laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
• Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas 96 straipsnis (statute)
96 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėsena 1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo…
96 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėsena 1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalingą įrangą įsigyja ir išlaiko Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka bei sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu. 2. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo: 1) užtikrinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismo ar teisėjo prašymų ir (arba) paklausimų ir jų turinio konfidencialumą, taip pat nedelsdami informuoti atitinkamą kriminalinės žvalgybos pagrindinę instituciją, žvalgybos instituciją, ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokurorą, teismą ar teisėją apie kitų subjektų bandymus gauti šiame punkte nurodytus duomenis; 2) patvirtinti prašymų ir (arba) paklausimų pateikti informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir (arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus. 3. Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 78 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalingą įrangą įsigyja ir išlaiko Valstybės saugumo departamentas. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis. 5. Valstybės saugumo departamentas organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienai kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, žvalgybos institucijai, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. 6. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, apie savo elektroninių ryšių tinkle ar savo ir kitų operatorių elektroninių ryšių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Valstybės saugumo departamentui ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino. 7. Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Valstybės saugumo departamento patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras. 8. Teismas, nustatęs, kad viešieji elektroninių ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti šių paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus ryšio numerius. 9. Policijos departamentas, vadovaudamasis Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo arba paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją. 10. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba mobiliojo ryšio įrenginio tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų mobiliojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir apie tai informuoti Policijos departamentą. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją. 11. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimais apie jų elektroninių ryšių tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 12. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.
Analizė

Ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos svetainėje įdiegtas slapukų valdymo modelis atitinka reikalavimą gauti išankstinį vartotojo sutikimą. Šis klausimas apima būtinybę atskirti privalomus techninius slapukus nuo pasirenkamų rinkodaros įrankių.

Teisinis pagrindas: Pagal BDAR preambulės 32 punktą sutikimas turi būti duodamas aiškiu, laisva valia priimtu, konkrečiu ir vienareikšmiu aktu. Tyla, iš anksto pažymėti langeliai arba neveikimas negali būti laikomi galiojančiu sutikimu. Kai asmens duomenys tvarkomi keliais skirtingais tikslais, sutikimas privalo būti duodamas dėl kiekvieno iš šių tikslų atskirai. Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos taip pat reikalauja gauti išankstinį vartotojo sutikimą prieš naudojant elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais.

Praktinė reikšmė: Svetainės valdytojas privalo techniškai užtikrinti, kad rinkodaros slapukai, tokie kaip „YouTube“ ar „Google“ sekimo ID, nebūtų aktyvuojami iki vartotojo paspaudimo. Visi neesminiai slapukų langeliai sutikimo skydelyje privalo būti iš anksto nepažymėti. Teisininkai turėtų patarti klientams atlikti svetainių auditą ir įvertinti, ar trečiųjų šalių slapukai nepradeda veikti vos įkėlus puslapį. Kitas procedūrinis žingsnis yra slapukų deklaracijos atnaujinimas ir techninis skydelio konfigūravimas iki numatomo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimo.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Audros padariniai Vilniaus rajone: savivaldybė telkia lėšas infrastruktūros ir statinių atkūrimui 🔗
Audros padariniai Vilniaus rajone: savivaldybė telkia lėšas infrastruktūros ir statinių atkūrimui 2026-08-05 07:00 Po savaitgalį Vilniaus rajoną nusiaubusios audros labiausiai nukentėjusiose teritorijose siūloma skelbti ekstremaliąją…
🔗 https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Audros-padariniai-Vilniaus-ra
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir…
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. 3. Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius: 1) savivaldybės lygio – ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus arba pagrįstai prognozuojama, kad atitiks šiuos kriterijus vienos savivaldybės teritorijoje, ir kai susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos pajėgomis ar naudojant savivaldybėje turimus materialinius išteklius arba valstybės rezervą; 2) valstybės lygio – ekstremalioji situacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje arba ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų, arba kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip vienus metus, arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai teikiami iš kitų savivaldybių ar pasitelkiamos kitose savivaldybėse esančios civilinės saugos pajėgos. 4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje. 5. Ekstremaliosios situacijos galiojimo trukmė siejama su ekstremaliosios situacijos grėsmės išnykimu ir jos padarinių pašalinimu. Ekstremaliąją situaciją paskelbęs subjektas privalo reguliariai Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį ir, likvidavus ekstremaliąją situaciją ir pašalinus jos padarinius, inicijuoti ekstremaliosios situacijos atšaukimą. 6. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, laikoma, kad tuo pačiu pagrindu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija yra atšaukta. 7. Gavęs savivaldybės, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, mero motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo dienos teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą jis nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir…
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. 3. Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius: 1) savivaldybės lygio – ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus arba pagrįstai prognozuojama, kad atitiks šiuos kriterijus vienos savivaldybės teritorijoje, ir kai susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos pajėgomis ar naudojant savivaldybėje turimus materialinius išteklius arba valstybės rezervą; 2) valstybės lygio – ekstremalioji situacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje arba ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų, arba kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip vienus metus, arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai teikiami iš kitų savivaldybių ar pasitelkiamos kitose savivaldybėse esančios civilinės saugos pajėgos. 4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia savivaldybės administracijos direktorius visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje. 5. Ekstremaliosios situacijos galiojimo trukmė siejama su ekstremaliosios situacijos grėsmės išnykimu ir jos padarinių pašalinimu. Ekstremaliąją situaciją paskelbęs subjektas privalo reguliariai Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį ir, likvidavus ekstremaliąją situaciją ir pašalinus jos padarinius, inicijuoti ekstremaliosios situacijos atšaukimą. 6. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, laikoma, kad tuo pačiu pagrindu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija yra atšaukta. 7. Gavęs savivaldybės, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės administracijos direktoriaus motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po savivaldybės administracijos direktoriaus motyvuoto prašymo gavimo dienos teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą jis nedelsdamas informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms…
Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 3) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 5) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 6) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 7) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje esančiose kitose įstaigose ir ūkio subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 8) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 9) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 10) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 11) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 12) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 13) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 14) pagal kompetenciją priima įsakymus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 15) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2.
Analizė

Kuris savivaldybės subjektas – meras ar administracijos direktorius – turi įstatyminę kompetenciją skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skirstyti rezervo lėšas audros padariniams šalinti?

Teisinis pagrindas: Pagal Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia savivaldybės administracijos direktorius. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad administracijos direktorius sprendžia dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo operacijų centro siūlymu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad lėšas ekstremaliosios situacijos valdymui įsakymu skiria būtent administracijos direktorius.

Praktinė reikšmė: Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo pasirašius merui, kyla rizika pripažinti šį aktą viršijančiu įgaliojimus ir negaliojančiu. Toks neteisėtumas gali paralyžiuoti iki 3 500 eurų paramos išmokėjimą už apgadintus gyvenamuosius namus ir iki 1 500 eurų už sodo namus. Praktikoje pareiškėjai privalo reikalauti, kad sprendimą priimtų būtent administracijos direktorius, o ne meras. Kitas procedūrinis žingsnis yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir lėšų skyrimo pasirašymas.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — 77.lt
Naujas investicijų etapas: „Firstpick“ į Baltijos startuolius nukreipė beveik 4 mln. eurų 🔗
Per kelis mėnesius į startuolius investuota įspūdinga suma Rizikos kapitalo fondas „Firstpick“ sparčiai įsibėgėja po šių metų pradžioje pradėto bendradarbiavimo su nacionaliniu plėtros banku ILTE. Per pirmuosius veiklos mėnesius fondas į…
🔗 https://77.lt/naujas-investiciju-etapas-firstpick-i-baltijos-startuoli
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO PLĖTROS BANKO ĮSTATYMO NR. XIV-3098 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2025 m. spalio 16 d…
LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO PLĖTROS BANKO ĮSTATYMO NR. XIV-3098 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2025 m. spalio 16 d. Nr. XV-485 Vilnius         1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato nacionalinio plėtros banko (toliau – NPB) statusą, valdymą, veiklą, priežiūrą ir atsakomybę už veiklos reikalavimų pažeidimus.“   2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Skatinamoji finansinė priemonė – valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinama paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kita finansinė priemonė, kuriai finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems šios priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams pasiekti arba skatinamojo finansavimo veiklai kitose valstybės veiklos srityse vykdyti.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Skatinamojo finansavimo veikla – finansinių paslaugų teikimas valstybės veiklos srityse, kuriose būtina skatinti plėtrą, tačiau kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus.“   3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. NPB netaikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymas.“   4 straipsnis. II skyriaus pakeitimas Pakeisti II skyrių ir jį išdėstyti taip:   „II SKYRIUS PAVEDIMAS VYKDYTI SKATINAMOJO FINANSAVIMO VEIKLĄ IR JO PANAIKINIMAS   4 straipsnis. Pavedimas vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą ir jo panaikinimas 1. Finansų įstaigai vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimu paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – pavedimas vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą). 2.
• Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Finansavimo šaltiniai ir laikinai laisvų lėšų naudojimas 1. Šio įstatymo 6…
13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Finansavimo šaltiniai ir laikinai laisvų lėšų naudojimas 1. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų NPB funkcijų įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų. 2. NPB, atsižvelgdamas į šio ir kitų įstatymų reikalavimus, turi teisę šiame įstatyme nurodytiems NPB tikslams pasiekti, uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti naudoti nuosavas, pasiskolintas, įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių ir valdomų fondų fondų lėšas. 3. NPB įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių ir (ar) valdomų fondų fondų laikinai laisvos lėšos finansų ministro nustatyta tvarka investuojamos ir (ar) Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos kitoms NPB įgyvendinamoms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (ar) fondų fondams valdyti, užtikrinant lėšų grąžinimą į atitinkamą skatinamosios finansinės priemonės ir (ar) fondų fondo sąskaitą. 4. NPB įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių ir (ar) valdomų fondų fondų lėšos Vyriausybės sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriamos NPB įstatiniam kapitalui didinti, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams.“   11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. NPB pelnas naudojamas šiame įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir NPB įstatuose numatytiems rezervams sukaupti ir (ar) didinti, NPB veiklai užtikrinti. NPB pelnas nenaudojamas dividendams išmokėti.“   12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
• Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos funkcijos Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti…
6 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos funkcijos Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija atlieka šias su Fondo veikla susijusias funkcijas: 1) teikia pasiūlymus dėl rengiamų Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) Vyriausybės priimamų teisės aktų projektų, kuriuose nustatomi mokslo, technologijų ir inovacijų sričių plėtros tikslai, prioritetai ir uždaviniai, kuriais vadovaujantis rengiama Fondo investavimo strategija; 2) dalyvauja atliekant skatinamojo finansavimo poreikio vertinimą subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinti; 3) per deleguotą atstovą (atstovus) dalyvauja Fondo priežiūros komiteto veikloje stebėtojo teisėmis.
Analizė

Ar ILTE lėšų skyrimas rizikos kapitalo fondui „Firstpick“ atitinka įstatyme įtvirtintą skatinamųjų finansinių priemonių grįžtamumo ir pakartotinio naudojimo taisyklę, kai finansuojami ankstyvosios stadijos startuoliai?

Teisinis pagrindas: Pagal Nacionalinio plėtros banko įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, skatinamoji finansinė priemonė privalo užtikrinti, kad lėšos grįžtų ir būtų pakartotinai naudojamos nustatytiems tikslams pasiekti. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalis įpareigoja laikinai laisvas fondų lėšas investuoti užtikrinant jų grąžinimą į atitinkamą sąskaitą. Inovacijų skatinimo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato pareigą pritraukti privačių lėšų inovacinę veiklą vykdantiems subjektams. Šios normos įpareigoja ILTE užtikrinti, kad 9,3 mln. eurų valstybės investicija į „Firstpick“ generuotų grįžtamąją grąžą per privačių investuotojų kofinansavimą.

Praktinė reikšmė: Teisininkams, atstovaujantiems startuolius, kyla rizika dėl griežtėjančios ILTE lėšų naudojimo kontrolės po nepalankaus Valstybės kontrolės audito. Kadangi auditas nustatė fragmentišką daugiau kaip 3 mlrd. eurų inovacijų lėšų paskirstymą, valstybės institucijos griežtins kofinansavimo sutarčių sąlygas. Startuoliai, pretenduojantys į „Firstpick“ planuojamas investicijas, privalo iš anksto teisiškai struktūrizuoti intelektinės nuosavybės teises. Tai būtina norint atitikti skatinamojo finansavimo grįžtamumo reikalavimus ir išvengti reikalavimo grąžinti lėšas. Kitas procedūrinis žingsnis bus detalių apie didžiausią, daugiau nei 1 mln. eurų investiciją gavusį intelektinės nuosavybės startuolį atskleidimas, planuojamas šį rugsėjį.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Atvira Klaipėda
Baigėsi daugiau nei dešimtmetį trukęs nežmoniškas elgesys 🔗
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje prasidėjusioje istorijoje dėl gyventojų iškeldinimo iš šalia geležinkelio bėgių esančių Nemuno g. 113 ir 133 namų šiemet padėtas taškas. Tačiau kada bus…
🔗 https://www.atviraklaipeda.lt/2026/08/05/po-daugiau-nei-desimtmeti-tru
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas 24 straipsnis (statute)
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys…
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. 2. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 46 straipsnis#2 (statute)
46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka 1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos…
46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka 1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. 2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. 3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos. 4. Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė. 5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 6. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. 7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis. 8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 9. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. 47 straipsnio redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir…
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga: 1) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; 3) viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 4) socialinei infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams; 10) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. 2.
Analizė

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kaip turi būti nustatomas teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamus gyvenamuosius būstus, kai savininkai ginčija savivaldybės atliktą vertinimą. Taip pat vertinama, ar vilkinamas paėmimo procesas sudaro pagrindą reikalauti papildomos kompensacijos už teisių į sveiką aplinką pažeidimą. Ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinio paimti 11 patalpų Nemuno gatvėje.

Teisinis pagrindas: Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama išimtiniais atvejais, kai ji reikalinga valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams. To paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalis įpareigoja savivaldybę pagrįsti objektyvų poreikį ir atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Šios normos reikalauja, kad paimant turtą Nemuno g. 113 ir 133 uosto poreikiams būtų užtikrintas proporcingumas. Teisingas atlyginimas turi padengti realius praradimus, atsižvelgiant į aktualią turto vertę.

Praktinė reikšmė: Praktikoje šis atvejis įrodo, kad pradiniai savivaldybės turto vertinimai dažnai neatspindi realios rinkos vertės ir turi būti ginčijami teisme. Teismo ekspertizės skyrimas ir teisminė mediacija leidžia pasiekti kompromisą, viršijantį pradinį savivaldybės pasiūlymą. Šioje byloje aštuoniems gyventojams mediacijos būdu pavyko gauti papildomai per 112 tūkst. eurų. Advokatams rekomenduojama reikalauti naujo vertinimo, jei savivaldybės pateikti duomenys yra senesni nei vieneri metai. Procedūriškai paskutinis žingsnis yra likusio savininko kreipimasis į notarą dėl 440 eurų atlyginimo išmokėjimo iš notaro depozitinės sąskaitos.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — KaunoDiena.lt
Veterinarijos tarnyba teismui ginčijo ją audituojančios įmonės ir Žemės ūkio ministerijos sutartį 🔗
Tačiau Vilniaus apygardos teismas liepos 31 dieną atsisakė priimti tarnybos ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nurodęs, kad spręsti dėl ginčo turėtų Vilniaus miesto apylinkės teismas. Anot nutarties, Maisto ir…
🔗 https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/veterinarijos-tarny
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 24 straipsnis (statute)
2016-26956   IV SKYRIUS Teismingumas   25 straipsnis. Civilinių bylų teismingumas Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios…
2016-26956   IV SKYRIUS Teismingumas   25 straipsnis. Civilinių bylų teismingumas Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Civilinių bylų rūšinis teismingumas Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)   27 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas: 1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo; Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011 Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 TAR pastaba. 1 punkto nuostatos taikomos nagrinėjant ieškinius (pareiškimus, prašymus, skundus), paduotus po 2023 m. sausio 1 d. Nr. XIV-1349, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15470   2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių; 3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; 4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto; 5) kurių viena šalis yra užsienio valstybė; 6) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo; 7) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; 8) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo; 9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) Nr. XII-218, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 35-1694 (2013-04-04) Pastaba.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 136 straipsnis (statute)
Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba…
Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama šio Kodekso 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)   137 straipsnis. Ieškinio priėmimas 1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. 2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XII-1567, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05574   8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. 3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 36 straipsnis (statute)
36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas 1. Iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba…
36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas 1. Iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. 2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. 3. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. 6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. 7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui. 8. Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. V SKYRIUS PROCESO DALYVIAI
Analizė

Šioje byloje sprendžiama, ar valstybės tarnybos ieškinys dėl ministerijos ir privataus auditoriaus sutarties pripažinimo negaliojančia yra rūšiniu požiūriu teismingas apygardos, ar apylinkės teismui.

Teisinis pagrindas: Pagal Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 1 dalį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Išimtys nustatytos šio kodekso 27 straipsnyje, kur numatyta apygardos teismų kompetencija nagrinėti bylas su ieškinio suma virš 100 000 eurų. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigoja teismą atsisakyti priimti ieškinį, jeigu byla tam teismui neteisminga.

Praktinė reikšmė: Šis sprendimas patvirtina, kad valstybės institucijų ginčai dėl sutarčių teisėtumo nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles apylinkės teisme. Teisininkai privalo tiksliai įvertinti ginčijamo sandorio vertę, kad išvengtų ieškinio atmetimo ir laiko praradimo. Kadangi „Audifina“ auditą privalo atlikti iki 2026 m. rugsėjo 1 d., teisinis delsimas daro ieškinį praktiškai nebeprasmį. VMVT siekdama stabdyti procesą privalo skubiai pateikti naują ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismui.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — LRT
Raseinių valdžia nebetiki Ačo pažadais: vietoj kempingo Dubysos slėnyje – miražas 🔗
Sklypą vaizdingame Dubysos slėnyje investuotojui perleidusi Raseinių rajono savivaldybė tikėjo, kad sulauks milijono eurų investicijų į kempingą. Pažadai tikrove nevirto, todėl savivaldybė priversta bylinėtis su Remigijui Ačui…
🔗 https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3011298/raseiniu-valdzia-nebeti
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 144 straipsnis (statute)
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Straipsnio…
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956   145 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus 1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; 2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; 7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; 11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; 12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; 13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. 3.
• Lietuvos Respublikos patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas 413 straipsnis (statute)
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso…
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. Jeigu pritaikytos šio straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra: 1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti; 2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas 88 straipsnis (statute)
3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta…
3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.“   89 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 145 straipsnį ir jį išdėstyti taip:   „145 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus 1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; 2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; 7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; 11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; 12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; 13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. 3. Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. 4.
Analizė

Ar yra pagrindas taikyti atsakovo turto areštą civilinėje byloje dėl sutartinės baudos priteisimo, kai investuotojas nevykdo įsipareigojimų ir siekia perleisti turtą tretiesiems asmenims?

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Pagal šio kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, teismas gali areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus ar pinigines lėšas. Šios normos leidžia užtikrinti savivaldybės reikalavimą priteisti sutartyje numatytą 100 tūkstančių eurų baudą už neįvykdytą vieno milijono eurų investicinį įsipareigojimą.

Praktinė reikšmė: Praktikoje investuotojo bandymas parduoti iš savivaldybės už 9964,56 euro įsigytą turtą už 250 tūkstančių eurų patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Finansinis disbalansas, kai įmonės turtas sumažėja iki 130 tūkstančių eurų, o įsipareigojimai viršija 280 tūkstančių eurų, teisiškai pagrindžia turto arešto būtinybę. Teisininkams rekomenduojama investicinėse sutartyse aiškiai fiksuoti procentines baudas bei stebėti viešus turto pardavimo skelbimus kaip įrodymą teisme. Procedūriškai toliau vyks šalių mediacijos procesas, o jam nepavykus, byla dėl 100 tūkstančių eurų baudos bus nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme iš esmės.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Respublika
Iš Ekvadoro pargabentam narkotikų prekeiviui – triuškinantis nuosprendis 🔗
Teismas įvertino bandymą į Lietuvą įvežti daugiau kaip keturias dešimtis kilogramų kvaišalų, taip pat nurodymus dėl psichotropinių medžiagų gaminimo, platinimo bei jų kontrabandos. Jau apie du dešimtmečius Lietuvos teisėsaugai žinomam…
🔗 https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaime
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis (statute)
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar…
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas…
3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Straipsnio pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)   2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2601 straipsnis (statute)
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos…
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-655, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-15, i. k. 2025-21483   6.
Analizė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už daugiau kaip 41 kilogramo MDMA kontrabandos bei 4,6 kilogramo amfetamino mišinio gamybos organizavimą ir bausmės bendrinimo.

Teisinis pagrindas: Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalis už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimą numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Šių medžiagų kontrabanda turint tikslą jas platinti pagal Baudžiamojo kodekso

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Mokslo ir technologijų pasaulis
Sustabdė ir taikosi į bagažinę? Štai ką pasakyk, policininkui iškart dingsta visas noras tikrinti 🔗
Sustabdė ir taikosi į bagažinę? Štai ką pasakyk, policininkui iškart dingsta visas noras tikrinti (1) Sustabdė policija? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia…
🔗 https://m.technologijos.lt/cat/129/article/S-246287
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaPareigūnas, nustatęs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi aiškiai nurodyti, koks pažeidimas buvo užfiksuotas
✅ PatvirtintaTransporto priemonės apžiūra ir krata reguliuojamos skirtingomis procedūromis
✅ PatvirtintaKyšio siūlymas pareigūnui yra nusikalstama veika, gresianti baudžiamąja atsakomybe
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos policijos įstatymas 21 straipsnis (statute)
Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams…
Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Bendrosios pareigūnų teisės 1. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; 3) siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones.
• Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 pakeitimo įstatymas 21 straipsnis (statute)
Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams…
Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Bendrosios pareigūnų teisės 1. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; 3) siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones.
• Lietuvos Respublikos policijos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos 1. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams…
23 straipsnis. Prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos 1. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. 2. Policijos pareigūnas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas. 3. Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse išvardytomis sąlygomis. 4. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip: 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. 5. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 6. Policijos pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar pavojaus šaltiniui likviduoti. 7. Policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 8. Apie pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba sužeidimą, nedelsiant informuojamas prokuroras. 9. Policijos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu.
Analizė

Kokiomis teisinėmis sąlygomis policijos pareigūnas turi teisę reikalauti, kad sustabdytos transporto priemonės vairuotojas atidarytų automobilio bagažinę ir leistų patikrinti joje esančius daiktus.

Teisinis pagrindas: Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, privalomi yra tik teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato pareigūno teisę tikrinti transporto priemones, krovinius ar daiktus tik įtariant, kad padarytas nusižengimas ar nusikalstama veika. Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 2 punktas leidžia tikrinti tik į įmonių ar organizacijų teritorijas įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones bei jų krovinius. Nesant šių specifinių pagrindų, bendras reikalavimas atidaryti privataus automobilio bagažinę peržengia įstatyminių įgaliojimų ribas.

Praktinė reikšmė: Vairuotojo gynybos pozicija yra stipresnė, kai reikalaujama nurodyti konkretų įtarimą dėl teisės pažeidimo prieš atidarant bagažinę. Praktikoje pareigūno prašymas „parodyti bagažinę“ dažnai pateikiamas kaip neformalus pageidavimas, o ne privalomas nurodymas. Teisininkai turėtų patarti klientams reikalauti įrašyti apžiūros faktą bei jos teisinį pagrindą į administracinio nusižengimo protokolą. Nesutikimo atveju būtina fiksuoti procedūrinius pažeidimus vaizdo registratoriumi. Ginčijant apžiūros teisėtumą, kitas procedūrinis žingsnis yra skundo dėl pareigūno veiksmų pateikimas policijos įstaigos vadovui per 10 dienų nuo įvykio dienos.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Diena.lt
Neblaivus vairavęs politologas Laučius nesutinka su teismo nuosprendžiu 🔗
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Giedrius Janonis Eltai sakė, kad antradienį V. Laučiaus byloje buvo gautas apeliacinis skundas. „Prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m…
🔗 https://diena.lt/naujienos/vilnius/nusikaltimai-ir-nelaimes/neblaivus-
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaBaudžiamojo kodekso nuostatos numatė atsakomybę už vairavimą transporto priemonę, kai vairuoja neblaivus asmuo
✅ PatvirtintaBausmės už neblaivų vairavimą gali apimti teisės vairuoti atėmimą, automobilio konfiskavimą ir privalomą alkoholizmo prevencijos programų dalyvavimą
✅ PatvirtintaGalima atlaidyti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su paskirtu laiduotoju
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 39 straipsnis (statute)
39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo…
39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 2. Asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Analizė

leidęs vairuotoją nuo atsakomybės pagal laidavimą, proporcingai nustatė dvejų metų ir šešių mėnesių teisės vairuoti atėmimą bei pareigą sumokėti lizinguojamo automobilio vertę – 20 670 eurų.") -> 31 words. Good. `

Teisinis pagrindas: `: Baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant 1,51 ir daugiau promilių neblaivumui. (18 words) Pateiktu

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — tv3.lt
Skubiai perspėja vairuotojus: jokiu būdu to nedarykite – prarasite pinigus 🔗
Pasak jų, sukčiai ant parkomatų klijuoja netikrus QR kodų lipdukus. Nuskenavus QR kodą, pinigai atitenka sukčiams Pasak savivaldybės atstovų, nuskenavus fiktyvų QR kodą, patenkama į suklastotą mokėjimo puslapį. „Suvedus banko kortelės…
🔗 https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/skubiai-perspeja-vairuotojus-jokiu
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaTeismas gali skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę su jos vykdymo atidėjimu dviems metams
🟡 NepilnaBausmės atidėjimo laikotarpyje nuteistasis privalo dirbti arba mokytis, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir negali keliauti be atitinkamos institucijos leidimo
⚪ NepatikrintaTeismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmti teisę užsiimti juridinių asmenų steigimu ir valdymu bei elektronine prekyba
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 215 straipsnis (statute)
215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų…
215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 214 straipsnis (statute)
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos…
Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis 1. Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-3350, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24234 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)   215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 215 straipsnis (statute)
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar…
Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)   216 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas 1.
Analizė

Koks yra neteisėto QR kodų klijavimo ant parkomatų, siekiant užvaldyti banko kortelių duomenis, teisinis kvalifikavimas ir kokios sąlygos lemia realios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą sisteminio sukčiavimo bylose?

Teisinis pagrindas: Pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, neteisėtas svetimų elektroninio mokėjimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas ar laikymas užtraukia laisvės atėmimą iki šešerių metų. Šių duomenų panaudojimas atliekant finansines operacijas kvalifikuojamas pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu neviešų elektroninių duomenų perėmimas be tikslo inicijuoti finansines operacijas atitinka Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį, numatančią laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Ką sako praktika: Teismų praktikoje, vertinant sisteminį sukčiavimą, bausmės vykdymo atid

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — LNK.LT
Prokuroras atskleidė, kokia informacija buvo įrašinėjančiame rašiklyje 🔗
LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto įrašymo įrenginio buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o rastame įrenginyje posėdžio įrašo nebuvo. Tai…
🔗 https://lnk.lt/straipsniai/Lietuvoje/prokuroras-atskleide-kokia-inform
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 183 straipsnis (statute)
183 straipsnis. Liudytojo apklausa 1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina…
183 straipsnis. Liudytojo apklausa 1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. Prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole. 2. Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. 3. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. 4. Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 8-1 straipsniu ir 95, 96, 179, 183, 191, 220 straipsnių pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio…
5 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. Prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole.“
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 83 straipsnis (statute)
83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą…
83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. 4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. ANTRASIS SKIRSNIS Ekspertai
Analizė

Šioje situacijoje sprendžiamas klausimas, ar nesant įrenginyje įrašo ir neįrodžius tyčios galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, apklaustą specialiuoju liudytoju. Taip pat vertinama, ar pakanka duomenų konstatuoti nusikalstamos veikos požymių nebuvimą dėl neteisėto techninių priemonių panaudojimo informacijai rinkti.

Teisinis pagrindas: Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalį, asmuo gali būti apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus ar melagingus parodymus pagal to paties kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalis. Šis teisinis reguliavimas leidžia specialiajam liudytojui neduoti sau nenaudingų parodymų. Prokuroras Stanislavas Barsulis tyrimą nutraukė konstatavęs, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių žurnalistės tyčią rinkti informaciją. Įtarimas ar kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl nesant tyčios įrodymų veika neturi nusikaltimo požymių.

Praktinė reikšmė: Vien techninio įrenginio radimas patalpoje be jame esančio įrašo neleidžia konstatuoti nusikalstamos veikos. Specialiojo liudytojo statusas suteikia asmeniui teisę gintis ir neduoti parodymų prieš save. Žurnalistams šis precedentas užtikrina apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo, kai nėra objektyvių tyčios įrodymų. LSDP atstovai gali per nustatytą terminą pateikti skundą aukštesniajam prokurorui dėl priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — alfa.lt
Prokuratūra „čekiukų“ byloje iš A. Zuoko siekia išieškoti beveik 3 tūkst. eurų 🔗
Aktualijos | Teismai | 2 min. Artūras Zuokas. | Dainius Labutis/ELTA Susiję straipsniai Prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama „čekiukų“ byloje iš Mišrioje Seimo narių grupėje dirbančio parlamentaro Artūro Zuoko išieškoti beveik 3 tūkst…
🔗 https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/prokuratura-cekiuku-byloje-is-a
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės…
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 3) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus; 7) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų; 8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn; 10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą; 11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. 5. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą. 6. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 19 straipsnis (statute)
Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti…
Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 4.
• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 s 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai…
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 3) įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; 4) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 5) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. 5. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 6. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.“
Analizė

Ar prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą ir civiline tvarka išieškoti iš savivaldybės tarybos nario lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, kai pati savivaldybė nesiėmė priemonių šiam pažeidimui pašalinti? Šioje byloje sprendžiama, ar penkiomis skirtingomis kortelėmis apmokėti kuro čekiai įrodo neteisėtą beveik 3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų įgijimą.

Teisinis pagrindas: Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, o savivaldybių institucijos nesiėmė priemonių jam pašalinti. Ši norma suteikia prokurorui įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl lėšų grąžinimo, jei Vilniaus miesto savivaldybė pati nepareikalavo iš Artūro Zuoko grąžinti neteisėtai panaudotų lėšų. To paties straipsnio 3 dalies 1 punktas tiesiogiai įgalioja prokurorą pareikšti ieškinį teisme siekiant pašalinti nustatytą teisės aktų pažeidimą.

Praktinė reikšmė: Šis procesas rodo, kad baudžiamojo tyrimo nutraukimas ar specialiojo liudytojo statusas neatleidžia politiko nuo civilinės atsakomybės. Prokuroro argumentas dėl be pagrindo įgyto turto yra stipresnis, nes penkių skirtingų kortelių naudojimas kuro čekiams apmokėti prieštarauja asmeninių išlaidų kompensavimo logikai. Viešojo intereso gynimo ieškiniai teikiami nepriklausomai nuo savivaldybės pasyvumo ar pritarimo tarybos nario išlaidoms. Kitas procedūrinis žingsnis šioje byloje bus parengiamasis teismo posėdis, atidėtas iki 2026 m. spalio 15 d., kuriame atsakovas turės pateikti atsiliepimą į ieškinį.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — digin.lt
Lietuva DI eroje: ar darbo rinka pasirengusi šuoliui? - Digin 🔗
Dirbtinis intelektas, skaitmeniniai įgūdžiai ir finansinis raštingumas šiandien nebėra tik technologijų sektoriaus temos. Tai klausimai, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos rinką, darbo vietas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose…
🔗 https://digin.lt/7410/lithuania-ai-digital-skills-market
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami…
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“   5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
• Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
• Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
Analizė
Teisinis klausimas

Koks yra teisinio reguliavimo santykis tarp ES Dirbtinio intelekto akto (Reglamento (ES) 2024/1689) įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje ir įmonių pareigos užtikrinti darbuotojų skaitmeninį bei dirbtinio intelekto raštingumą.

Teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis nukreipia į Reglamente (ES) 2024/1689 įtvirtintas sąvokas. Šis pakeitimas įsigaliojo 2025 m. balandžio 1 d. Kartu šis reglamentas įtrauktas į Technologijų ir inovacijų įstatymo priedą

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — rinkosaikste.lt
Kėdainių PSPC ir Kėdainių ligoninė nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Kas pasikeis krašto pacientams? 🔗
Kėdainių PSPC ir Kėdainių ligoninė nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Kas pasikeis krašto pacientams? Vienas sprendimas pakeitė dešimtmečius galiojusią tvarką ir palietė tūkstančius Kėdainių rajono pacientų. Kėdainių PSPC nutraukė sutartį…
🔗 https://rinkosaikste.lt/kedainiu-pspc-ir-kedainiu-ligonine-nutrauke-be
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaSveikatos priežiūros įstaigų įstatymas iki 2024 m. gruodžio 31 d. įpareigojo PSPC užtikrinti nepertraukiamą (24/7) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
🟡 NepilnaPasikeitus teisės aktams, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nebeliko teisinės prievolės užtikrinti nepertraukiamą (24/7) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
🟡 NepilnaĮstatymai reikalauja, jog šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų užtikrinamos ne mažiau kaip 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas 45 straipsnis (statute)
45 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigos 1. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo: 1) užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą; 2) įgyvendinti…
45 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigos 1. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo: 1) užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą; 2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą; 3) teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje; 4) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 41) ESPBI IS veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl naudojimosi ESPBI IS ir ESPBI IS pildyti elektroninius dokumentus bei teikti jų duomenis į ESPBI IS; 5) užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas; 6) mokėti įmokas, reikalingas pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti; 7) saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę; 8) informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją, savo steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus; 9) teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę tokias paslaugas gauti; 10) teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 11) jeigu ji priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos ir odontologijos priežiūros paslaugas) teikimą ne mažiau kaip po 12 valandų per dieną 5 darbo dienas per savaitę; 12) naudoti, instaliuoti ir prižiūrėti medicinos priemones 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB, arba 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES, Sveikatos sistemos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 13) Reglamento (ES) 2017/745 arba Reglamento (ES) 2017/746, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie naudojamas medicinos priemones ir sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis; 14) Reglamento (ES) 2017/745 arba Reglamento (ES) 2017/746, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pranešti apie incidentus; 15) sužinojusi, kad medicinos priemonės neatitinka Reglamento (ES) 2017/745 arba Reglamento (ES) 2017/746, Sveikatos sistemos įstatymo ar sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, nedelsdama nutraukti jų naudojimą, informuoti apie tai sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją, galimus šių medicinos priemonių naudotojus, pacientus, kitus susijusius medicinos priemonių rinkos subjektus ir imtis kitų reikiamų veiksmų keliamam pavojui pašalinti; 16) pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 17) teikti į valstybės informacinę sistemą, skirtą sveikatos priežiūros, kitos sveikatinimo veiklos bei farmacijos specialistų profesinės kompetencijos įgijimo ir tobulinimo bei profesinės veiklos duomenims kaupti, šios sistemos veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytus duomenis, susijusius su asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų ir kitais pagrindais įstaigoje veiklą vykdančių asmenų, nurodytų šios sistemos veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose, profesine kvalifikacija ir darbo santykiais arba veiklos vykdymu, šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; 18) prisijungti prie IPR IS ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka IPR IS registruoti apdraustuosius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga su Valstybine ligonių kasa yra sudariusi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nurodytą sutartį. 2. Savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatytais atvejais sudaro sutartis su laisvės atėmimo vietų įstaiga dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, kurie atlieka Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą. Tipinę šios sutarties formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas jas suteikusioms savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms laisvės atėmimo vietų įstaiga sumoka pagal sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatytus paslaugų įkainius ir mokėjimo tvarką. 4. Kitu, negu šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu, darbo dienos laiku ir likusiu savaitės laiku šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos LNSS įstaigos pacientams skubi ambulatorinė paslauga teikiama ir apmokama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15-1, 15-2, 15-3, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jeigu ji priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės…
5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jeigu ji priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos ir odontologijos priežiūros paslaugas) teikimą ne mažiau kaip po 12 valandų per dieną 5 darbo dienas per savaitę;“. 2. Papildyti 45 straipsnį 4 dalimi: „4. Kitu, negu šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu, darbo dienos laiku ir likusiu savaitės laiku šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos LNSS įstaigos pacientams skubi ambulatorinė paslauga teikiama ir apmokama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“.
• Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas 461 straipsnis (statute)
461 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartys 1. Sveikatos priežiūros įstaigos šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro pagal šio įstatymo 9…
461 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartys 1. Sveikatos priežiūros įstaigos šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą tvirtinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų nustatytais atvejais atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gali užtikrinti sudarydamos sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartis su kitomis atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas galinčiomis suteikti sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo). 2. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartyje turi būti sutarta dėl atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo (sutarties objekto), šalių įsipareigojimų. 3. Rekomenduojamą sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarką nustato ir pavyzdines formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 4. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartis nėra privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas.
Analizė

Kuris teisinis režimas reglamentuoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pareigą užtikrinti pacientams skubią ambulatorinę pagalbą ne darbo valandomis, nutraukus bendradarbiavimo sutartį su ligonine?

Teisinis pagrindas: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktas įpareigoja įstaigas užtikrinti paslaugas ne mažiau kaip 12 valandų per dieną 5 darbo dienas per savaitę. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad kitu laiku skubi ambulatorinė paslauga teikiama ir apmokama sveikatos apsaugos ministro n

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Bernardinai.lt
Profesorė V. Žydžiūnaitė apie mokslinių darbų plagiatą: „Teigti, kad už viską atsakingas tik doktorantas, tikrai negalima“ 🔗
2026-08-04 | 17:00 Vidutinis skaitymo laikas: Profesorė V. Žydžiūnaitė apie mokslinių darbų plagiatą: „Teigti, kad už viską atsakingas tik doktorantas, tikrai negalima“ „Teigiama, kad aukštosios mokyklos naudoja griežtas sutapties…
🔗 https://www.bernardinai.lt/profesore-v-zydziunaite-apie-moksliniu-darb
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2021 m. birželio 29 d. Nr. XIV-449 Vilnius         1 straipsnis. 4…
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2021 m. birželio 29 d. Nr. XIV-449 Vilnius         1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, principų ir mokslinių praktikų, užtikrinančių mokslinės veiklos ir mokslo (meno) sklaidos, studijų ir su studijomis susijusios veiklos skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, atsakomybę, asmenų lygybę, nediskriminavimą, akademinę laisvę, pasitikėjimą ir pagarbą.“   2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu  susijusių procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).“ 2. Pakeisti 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius.“    3. Papildyti 17 straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Skundui dėl akademinės etikos ar procedūrų pažeidimų su studijomis susijusioje veikloje pateikti nustatomas šešių mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, pateikti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu kontrolierius nenusprendžia kitaip, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.“ 4.
• Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1368 Vilnius         1 straipsnis. 17…
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1368 Vilnius         1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).“ 2. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai ir procedūroms;“. 4. Papildyti 17 straipsnio 11 dalį nauju 6 punktu: „6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys;“. 5. Papildyti 17 straipsnio 11 dalį nauju 7 punktu: „7) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui leidėjo patvirtinimą dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir techninių klaidų ištaisymo duomenų bazėse, kuriose teikiamos nuorodos į mokslo (meno) darbus;“. 6. Buvusius 17 straipsnio 11 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 punktais. 7. Pakeisti 17 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Šio straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
• Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
2. Studijos yra grindžiamos šiais principais: 1) akademinės laisvės ir autonomijos; 2) akademinės etikos; 3) atvirumo ir atsakomybės visuomenei; 4)…
2. Studijos yra grindžiamos šiais principais: 1) akademinės laisvės ir autonomijos; 2) akademinės etikos; 3) atvirumo ir atsakomybės visuomenei; 4) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo; 5) studentų asmeninio suinteresuotumo; 6) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą; 7) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos; 8) lituanistikos prioriteto; 9) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos; 10) dalyvavimo pasaulio ir Europos švietimo procesuose; 11) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis; 12) nuolatinio mokymosi siekio; 13) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi. 3. Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo Lietuvoje ir užsienyje ir jos raidos uždavinius, prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą. 4. Švietimo ir mokslo ministras nustato pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones. 4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. 3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 4.
Analizė

Šioje situacijoje sprendžiamas klausimas, ar aukštosios mokyklos akademinės etikos procedūros turi pirmenybę prieš valstybės kontrolieriaus įgaliojimus privalomai įpareigoti instituciją panaikinti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo. Konkrečiai vertinama, kaip ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisijos tyrimas dėl ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus disertacijos koreliuoja su Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus teise atlikti savarankišką tyrimą.

Teisinis pagrindas: Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turi teisę savo iniciatyva atlikti tyrimus dėl galimų pažeidimų. Šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 3 punktas suteikia kontrolieriui imperatyvų įgaliojimą įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai. Įstatymo 17 straipsnio 10 dalis numato, kad kontrolierius sprendimą privalo priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios.

Praktinė reikšmė: ISM universiteto Etikos komisijos sprendimas nebus galutinis taškas šiame ginče, nes kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva nepriklausomai nuo vidinių procedūrų eigos. Teisininkams kyla rizika, kad net ir palankus universiteto sprendimas gali būti panaikintas kontrolieriaus įpareigojimu pagal įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 3 punktą. Gynyba turi būti orientuota ne tik į vidinį ISM procesą, bet ir į pasirengimą teisiniam ginčui valstybės institucijoje. Kitas procedūrinis žingsnis bus ISM Etikos komisijos išvados pateikimas, po kurio suinteresuoti asmenys gali teikti skundą kontrolieriui, o šis privalės priimti sprendimą per 30 dienų terminą.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Jurbarko „Šviesa”
Mažoji Lietuva suvienijo tikslus 🔗
Liepos 22 d. Šilutės Hugo Šojaus dvare Jurbarko, Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Neringos, Palangos bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės pasirašė susitarimą kartu plėtoti kultūros kelių tinklą bei kurti ilgalaikę Mažosios Lietuvos…
🔗 https://jurbarkosviesa.lt/mazoji-lietuva-suvienijo-tikslus
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimas savivaldybėse 1. Savivaldybėse Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytas…
6 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimas savivaldybėse 1. Savivaldybėse Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas atlieka savivaldybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse projektavimo sąlygų sąvadus išduoda, tokių statinių projektų derinimą organizuoja ir leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius išduoda savivaldybės institucijos šio, Vietos savivaldos ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Savivaldybių paveldosaugos padaliniai, atlikdami savivaldybei priskirtas valstybės saugomų objektų apsaugos funkcijas: 1) tarpininkauja tarp valdytojų ir Departamento: priima valdytojų prašymus, perduoda juos Departamentui su savo pasiūlymais ir teikia valdytojams atsakymus; 2) perduoda pranešimus šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais atvejais; 3) tikrina kultūros paveldo objektų būklę, kaupia informaciją ir teikia ją Departamentui kultūros ministro patvirtinta stebėsenos tvarka; 4) informuoja Departamentą apie savivaldybės priimtus sprendimus dėl valstybės saugomų objektų bei vietovių; 5) teikia valdytojams šio įstatymo nuostatomis pagrįstus privalomus reikalavimus; 6) įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus; 7) priima kitus sprendimus ir atlieka veiksmus pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus Departamento suteiktus įgaliojimus. 4. Savivaldybių paveldosaugos padaliniai savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų atžvilgiu atlieka funkcijas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 2, 7–11, 13–19 punktuose, taip pat: 1) rengia savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos, švietimo, lavinimo ir kitas paveldosaugos programas ir organizuoja jų vykdymą; 2) inicijuoja ir organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą savivaldybės saugomais, teikia jų duomenis Kultūros vertybių registrui; 3) bendradarbiauja su kitų savivaldybių paveldosaugos padaliniais nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje; 4) organizuoja tarptautinį bendradarbiavimą, susijusį su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga; 5) teikia kitiems savivaldybės padaliniams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims siūlymus, metodinę ir dalykinę pagalbą nekilnojamojo kultūros paveldo išaiškinimo, saugojimo, pažinimo sklaidos, atgaivinimo klausimais; 6) turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių; 7) pagal kompetenciją atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 21 straipsnis (statute)
21 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, apsauga 1. Nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje…
21 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, apsauga 1. Nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus. 2. Kultūros paveldo vietovių apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai. 3. Kultūros ministras tvirtina kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) naudojimo ir lankymo tvarkos aprašą ir kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus, teikia, jeigu tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip, įrašyti šias saugomas teritorijas į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus, steigia valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas ir tvirtina teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Saugomų teritorijų įstatyme. 4. Kultūros ministerija atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių valdymo funkcijas: 1) organizuoja apsaugos strategijos ir tvarkymo programų rengimą; 2) rengia teisės aktų projektus; 3) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimą (išskyrus valstybiniuose parkuose esančių kultūrinių draustinių ir kultūrinių rezervatų teritorijų planavimo dokumentų rengimą); 4) organizuoja tarptautinį bendradarbiavimą; 5) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 5. Departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose parkuose, kontroliuoja: 1) kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo, kaip užtikrinama kultūros paveldo objektų apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos; 2) veiklą valstybiniuose draustiniuose, susijusią su draustinių nuostatuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais paveldosaugos reikalavimais. 6. Savivaldybės institucijos prižiūri saugomose teritorijose esančių savivaldybės paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų ir vietovių naudojimą ir juose atliekamus statybos ar tvarkybos darbus, kontroliuoja, kaip užtikrinama savivaldybės saugomų objektų, vietovių apsauga ir kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo planuojant ar vykdant veiklą, rengia savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus, organizuoja kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą (išskyrus valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą).
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas 1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla…
22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas 1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. 2. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir jų apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai tvarkomi ir veikla juose plėtojama: 1) kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka; 2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus (išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus). Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kompleksinių kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai prilyginami kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai; 3) valstybiniuose parkuose esančios kultūros paveldo vietovės, kultūriniai draustiniai ir kultūriniai rezervatai – pagal valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus); 4) valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančios kultūros paveldo vietovės – pagal šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) ir tvarkymo planus. 3. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai ir ribos nustatomi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą organizuoja: 1) Departamentas – valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų ar kitų finansavimo šaltinių; šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti saugomų vietovių direkcijos; 2) savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės skelbiamų saugomais ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą; finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar kitų finansavimo šaltinių. 5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui. 6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka. 7. Teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai Teritorijų planavimo įstatymo ir atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka turi būti derinami: 1) valstybės lygmens ir (ar) Vyriausybės tvirtinami – su planavimo sąlygas išdavusia Kultūros ministerija ir atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytomis institucijomis; 2) savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens – Teritorijų planavimo komisijoje, į kurios sudėtį privalo būti įtraukti Departamento atstovas ir savivaldybės administracijos atstovas, atsakingas už paveldosaugą. 8. Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja tokią teisę turintys fiziniai asmenys. 9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų – išduodamą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla. 10. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis): 1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą; 2) turėti profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinę patirtį arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai. Dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinės patirties vertinimo pagrindus nustato šis įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas; 3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose jų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovams, neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai. 11. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. 12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami atestavimo komisijai pateikus išvadą atestatą išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų šiam kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. 13. Jeigu yra techninių galimybių, atestavimą atliekanti organizacija turi sudaryti sąlygas fiziniams asmenims, įgijusiems teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą gauti elektronine forma. 14. Valstybės skelbiamų saugomais ir valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina kultūros ministras, savivaldybės skelbiamų saugomais ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina savivaldybės taryba. 15. Šiame straipsnyje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą finansuoti gali ir kultūros paveldo objekto valdytojai bei kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje arba apsaugos zonoje, savininkai ar kiti valdymo teisių turėtojai.
Analizė

Šioje situacijoje sprendžiamas klausimas, ar savivaldybių susitarimas dėl kultūros kelių plėtojimo gali teisiškai deleguoti įstatyme nustatytas individualias savivaldybių paveldosaugos administravimo funkcijas.

Teisinis pagrindas: Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, savivaldybės atlieka priskirtas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalis numato, kad būtent savivaldybės institucijos prižiūri jų saugomų objektų naudojimą ir organizuoja kultūros paveldo vietovių tvarkymo planų rengimą. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis leidžia savivaldybės paveldosaugos padaliniui sudaryti apsaugos sutartis su kultūros paveldo objektų valdytojais. Šios viešosios teisės funkcijos yra imperatyvios ir negali būti sutartimi perduotos vykdyti kitai savivaldybei ar bendrai koordinacinei grupei.

Praktinė reikšmė: Praktikoje šis susitarimas sukuria tik koordinacinį rėmą, todėl kiekviena savivaldybė privalės priimti atskirus administracinius sprendimus dėl konkrečių objektų tvarkymo. Šilutės rajono savivaldybės administracijai koordinuojant veiklą, kitos septynios savivaldybės negali jai perleisti teisės išduoti projektavimo sąlygų ar derinti projektų pagal įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Planuojant naujas statybas kultūros kelių teritorijose, būtina atskirai vadovautis vietos teritorijų planavimo dokumentais, pavyzdžiui, Šilutės rajono bendrojo plano sprendiniais dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savitumo išsaugojimo. Teikiant bendras paraiškas finansavimui gauti, kiekviena savivaldybė turės užsitikrinti individualų kofinansavimą savo tarybos sprendimu. Kitas procedūrinis žingsnis yra bendros Koordinacinės grupės nuostatų patvirtinimas ir konkrečių lėšų poreikio įtraukimas į savivaldybių 2027 metų biudžetų projektus iki šių metų lapkričio 10 dienos.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Ekonomika.lt
E. prekybos grąžinimai tampa verslo išbandymu: kaip paversti nuostolį lojalumo investicija 🔗
E. prekybos grąžinimai tampa verslo išbandymu: kaip paversti nuostolį lojalumo investicija Internetinė prekyba toliau auga, tačiau kartu didėja ir prekių grąžinimų mastas. Daugeliui prekybininkų tai tampa ne tik logistikos, bet ir…
🔗 https://ekonomika.lt/e-prekybos-grazinimai-tampa-verslo-isbandymu-kaip
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22810 straipsnis (statute)
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir…
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims: 1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos ir kurios numato vartotojo pareigą sumokėti kainą, jeigu prieš pradedant teikti paslaugas buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį; 2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu; 3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus gaminamų prekių, t. y. prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, neatsižvelgiant į tai, ar prekės pradėtos gaminti, ar ne, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms; 4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas; 5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių; 6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais; 7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų; 8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties; 9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo; 10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos; 11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione; 12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis; 13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, kurios yra pradėtos vykdyti ir kuriose numatyta vartotojo pareiga sumokėti kainą, jeigu yra visos šios sąlygos: a) vartotojas aiškiai iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti, nors nėra suėjęs teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo terminas; b) vartotojas pripažino, kad jis netenka teisės atsisakyti sutarties; c) verslininkas pateikė patvirtinimą pagal šio kodekso 6.2288 straipsnio 6 dalį arba 6.2289 straipsnio 5 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų: 1) kai sudaroma sutartis dėl paslaugų arba energijos pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo sutarties sudarymo dienos; 2) kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna užsakytą prekę arba: a) jeigu vartotojas vienu užsakymu užsakė daugiau negu vieną prekę ir prekės pristatomos atskirai, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę prekę; b) jeigu prekė pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę partiją ar dalį; c) jeigu sudaroma sutartis dėl reguliaraus prekių pristatymo per nustatytą laikotarpį, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna pirmąją prekę. 4. Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos. 5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją. 6. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. 7. Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą. 8. Pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui. 9. Jeigu sudaręs nuotolinę sutartį vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui, ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 10. Jeigu sudaręs sutartį ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 11. Kai nuotolinė sutartis sudaryta naudojantis elektronine sąsaja, vartotojas turi teisę atsisakyti šios sutarties, naudodamasis sutarties atsisakymo funkcija. Elektroninėje sąsajoje sutarties atsisakymo funkcija turi būti pažymėta žodžiais „atsisakyti sutarties čia“ arba pateikta kita panaši nedviprasmiška, lengvai įskaitoma formuluotė. Sutarties atsisakymo funkcija turi būti nuolat prieinama tol, kol vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties. Ši funkcija turi būti aiškiai matoma elektroninėje sąsajoje ir lengvai prieinama vartotojui. 12. Sutarties atsisakymo funkcija vartotojui turi būti suteikiama galimybė išsiųsti verslininkui naudojantis internetu parengtą vartotojo pareiškimą atsisakyti sutarties. Tokiame naudojantis internetu parengtame pareiškime vartotojui turi būti suteikiama galimybė lengvai pateikti ar patvirtinti šią informaciją: 1) savo vardą ir pavardę; 2) sutarties, kurios atsisakoma, identifikavimo duomenis; 3) išsamius duomenis apie elektronines priemones, kuriomis jam turi būti siunčiamas sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimas. 13. Vartotojui pagal šio straipsnio 12 dalį naudojantis internetu parengus pareiškimą dėl sutarties atsisakymo, verslininkas turi suteikti vartotojui galimybę patvirtinti šį pareiškimą naudojantis patvirtinimo funkcija. Ši funkcija turi būti pažymėta lengvai įskaitomais žodžiais „patvirtinti sutarties atsisakymą“ arba panašia nedviprasmiška formuluote. 14. Kai vartotojas pasinaudoja patvirtinimo funkcija, verslininkas turi nedelsdamas išsiųsti vartotojui patvariąja laikmena sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimą, kuriame pateikiamas sutarties atsisakymo turinys ir jo pateikimo data bei laikas. 15. Vartotojas turi teisę įgyvendinti savo teisę atsisakyti sutarties, pateikdamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytą naudojantis internetu parengtą pareiškimą iki sutarties atsisakymo termino pabaigos. 16. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinamuosiuose įstatymuose nustatytos kitokios, negu nustatyta šio straipsnio 11–15 dalyse, sutarties atsisakymo taisyklės, šis kodeksas taikomas tiek, kiek nurodyti kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.2287 straipsnis (statute)
6.2287 straipsnis. Vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys 1. Prieš sudarydamas nuotolinę sutartį…
6.2287 straipsnis. Vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys 1. Prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją: 1) pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma); 3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu reikalinga, duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga, verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso; 4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina; 5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius; 6) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei reikalinga, informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties; 8) jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu; 9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6.22811 straipsnio 9 dalį; 10) priminimas apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą (teisinę garantiją); 11) jeigu reikalinga, vartotojų aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos; 12) jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 13) jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 14) jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukmė; 15) jeigu reikalinga, užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 16) jeigu reikalinga, galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos; 2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali būti vartotojui suteikta pateikiant užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu verslininkas pateikė vartotojui tinkamai užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą, laikoma, kad verslininkas tinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus informacijos teikimo reikalavimus. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties dalis. Ši informacija gali būti keičiama tik sutarties šalių aiškiu susitarimu. 4. Jeigu verslininkas tinkamai neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas arba šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą informaciją apie prekių grąžinimo išlaidas, vartotojas neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų. 5. Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. 6. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas prieš vartojimo sutarties sudarymą elektroninėje prekyvietėje privalo, atsižvelgdamas į naudojamas nuotolinio ryšio priemones, pateikti vartotojui aiškiai ir suprantamai šią informaciją: 1) bendrąją informaciją apie pagrindinius parametrus, pagal kuriuos nustatomas vartotojams pasiūlytų produktų reitingas pagal paieškos užklausą, ir tų parametrų santykinis reikšmingumas, palyginti su kitais parametrais. Ši informacija turi būti pateikta atskiroje elektroninės sąsajos dalyje, tiesiogiai ir lengvai prieinamoje iš puslapio, kuriame pateikti pasiūlymai; 2) tai, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlo verslininkas. Ši informacija pateikiama remiantis elektroninėje prekyvietėje pasiūlymą pateikusio asmens pateikta deklaracija; 3) tai, kad vartotojų apsaugos reikalavimai netaikomi sutarčiai, kai prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlantis asmuo nėra verslininkas; 4) jeigu reikalinga, informaciją apie prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlančio asmens ir elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo sutartinių įsipareigojimų paskirstymą. Ši informacija negali pakeisti kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo ar verslininko pareigų, atsirandančių dėl sutarties vykdymo. 7. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta papildomų informacijos teikimo reikalavimų atskirų rūšių nuotolinėms sutartims ar ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22811 straipsnis (statute)
6.22811 straipsnis. Sutarties atsisakymo teisinės pasekmės 1. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, pasibaigia šalių pareigos vykdyti nuotolinę sutartį ar…
6.22811 straipsnis. Sutarties atsisakymo teisinės pasekmės 1. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, pasibaigia šalių pareigos vykdyti nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudarytą sutartį arba sudaryti nuotolinę sutartį ar sutartį ne prekybos patalpose, jeigu vartotojas buvo pateikęs pasiūlymą ją sudaryti. 2. Verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Grąžindamas vartotojui visas sumokėtas sumas, verslininkas turi naudoti tokį pat mokėjimo būdą, kokį naudojo vartotojas mokėdamas verslininkui, nebent vartotojas aiškiai sutiko dėl kitokio būdo ir jeigu vartotojas nepatiria jokių kitų papildomų išlaidų. 3. Verslininkas neprivalo grąžinti vartotojui papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad vartotojas aiškiai pasirinko kitą negu verslininko pasiūlytas pigiausias įprastinis pristatymo būdas. 4. Verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. 5. Vartotojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo verslininkui dienos turi išsiųsti arba perduoti prekes verslininkui arba kitam jo įgaliotam asmeniui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. 6. Vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas. 7. Jeigu sudarant sutartį ne prekybos patalpose prekė buvo pristatyta į vartotojo gyvenamąją vietą sutarties sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas turi atsiimti prekę savo lėšomis, kai dėl prekės pobūdžio ji negali būti įprastai grąžinta paštu. 8. Vartotojas atsako tik už prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti. Vartotojas neatsako už prekės vertės sumažėjimą, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą. 9. Vartotojas, kuris atsisako sutarties šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalyje numatytu atveju, privalo atlyginti verslininkui proporcingai už paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateikė verslininkui pranešimą apie sutarties atsisakymą. Suma, kurią vartotojas turi sumokėti verslininkui, apskaičiuojama proporcingai pagal suteiktų paslaugų vertę vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu bendra kaina yra pernelyg didelė, proporcinga suma apskaičiuojama atsižvelgiant į suteiktų paslaugų rinkos vertę. 10. Vartotojas neatlygina už suteiktas paslaugas ar energijos tiekimą per sutarties atsisakymo laikotarpį, jeigu: 1) verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą arba šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos informacijos, kad vartotojas turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio straipsnio 9 dalį, arba 2) vartotojas nepateikė aiškaus prašymo pradėti teikti paslaugas arba tiekti energiją per sutarties atsisakymo laikotarpį pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalį. 11. Dėl vartotojo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo negali vartotojui susidaryti jokių kitų šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812 straipsnyje nenumatytų išlaidų. 12. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, automatiškai nutraukiamos papildomos sutartys be jokių išlaidų vartotojui, išskyrus išlaidas, kurios numatytos šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812 straipsnyje. Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas įsigyja prekių ar paslaugų, susijusių su nuotoline sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarimą su verslininku. Vartotojas privalo nedelsdamas pranešti raštu kitai sutarties šaliai apie papildomos sutarties nutraukimą ir pateikti duomenis apie nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą. Atskiras vartotojo pranešimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su tuo pačiu verslininku, kuriam buvo pranešta apie sutarties atsisakymą pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį. 13. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas turi laikytis teisės aktuose nustatytų vartotojo asmens duomenų apsaugos reikalavimų. 14. Verslininkas turi nenaudoti bet kokio skaitmeninio turinio, kurį pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas verslininko pateiktą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, ir kuris nėra laikomas asmens duomenimis, išskyrus atvejus, kai tas skaitmeninis turinys: 1) negali būti panaudotas kitoje aplinkoje negu verslininko suteikti skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga; 2) susijęs tik su vartotojo veikla naudojantis verslininko suteiktais skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga; 3) buvo susietas su kitais verslininko duomenimis ir negali būti atsietas arba dėl atsiejimo atsirastų neproporcingų išlaidų; 4) buvo sukurtas vartotojo kartu su kitais asmenimis ir kiti vartotojai gali toliau juo naudotis. 15. Verslininkas, gavęs vartotojo prašymą, turi padaryti prieinamą vartotojui skaitmeninį turinį, kurį pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas verslininko teikiamus skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, ir kuris nėra laikomas asmens duomenimis, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus. Vartotojas turi teisę atgauti tą skaitmeninį turinį nemokamai, verslininkui nesudarant kliūčių, per protingą terminą ir įprastai naudojamu kompiuterio skaitomu formatu. 16. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas turi teisę apriboti vartotojo galimybę toliau naudotis skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga nebesuteikdamas prieigos prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos, deaktyvuodamas vartotojo paskyrą ar kitu būdu. 17. Įgyvendinęs teisę atsisakyti sutarties, vartotojas turi nesinaudoti skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga ir nesuteikti galimybės jais naudotis kitiems asmenims.
Analizė

Ar e-prekybininkas, vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti nuotolinės sutarties, privalo grąžinti visas pirkėjo sumokėtas prekių pristatymo išlaidas, įskaitant papildomus mokesčius už nestandartinį pristatymą?

Teisinis pagrindas: Civilinio kodekso 6.22811 straipsnio 2 dalis įpareigoja verslininką per 14 dienų grąžinti vartotojui visas sumokėtas sumas, įskaitant pristatymo išlaidas. Tačiau šio straipsnio 3 dalis numato išimtį dėl papildomų išlaidų. Verslininkas neprivalo grąžinti sumų, susidariusių vartotojui pasirinkus brangesnį nei pasiūlytas pigiausias įprastinis pristatymo būdas. Vartotojas pagal Civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 1 dalį negali patirti kitų išlaidų, nei numatyta įstatyme.

Praktinė reikšmė: Prekybininkai privalo elektroninėje parduotuvėje aiškiai išskirti ir pasiūlyti bent vieną pigiausią įprastinį prekių pristatymo būdą. Tai leidžia teisiškai apriboti grąžintinų lėšų apimtį, jei pirkėjas pasirenka brangesnį ekspres pristatymą. Taip pat būtina užtikrinti, kad informacija apie pristatymo ir grąžinimo sąlygas būtų pateikta prieš sudarant sutartį. Kitas žingsnis – iki šio rugsėjo atlikti el. parduotuvės krepšelio nustatymų auditą ir atnaujinti paslaugų teikimo taisykles.

💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Alfa.lt
Istorija dėl LSDP posėdyje rasto slapto rašiklio baigta: prokuratūra priėmė sprendimą 🔗
Aktualijos | Lietuva | 3 min. Eglė Samoškaitė. | Marius Morkevičius/ELTA Susiję straipsniai Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto techninių priemonių įrengimo ar panaudojimo…
🔗 https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/istorija-del-lsdp-posedyje-rast
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 295 straipsnis (statute)
295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai…
295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo…
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2169, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2492 (2004-04-30)   2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS   3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 13 136 straipsnis (statute)
136 straipsnis. 295 straipsnio pakeitimas Pakeisti 295 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas…
136 straipsnis. 295 straipsnio pakeitimas Pakeisti 295 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
Analizė

Šioje situacijoje sprendžiama, ar žurnalisto paliktas įrašymo įrenginys uždarame posėdyje užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, nesant įrodymų apie tyčią. Vertinama, ar vien techninės priemonės radimo faktas leidžia konstatuoti neteisėtą jos panaudojimą informacijai rinkti.

Teisinis pagrindas: Pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, baudžiamas tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie politinę organizaciją rinkti. Ši veika baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalis reikalauja nustatyti asmens kaltę nusikalstamai veikai konstatuoti. Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ikiteisminis tyrimas privalo būti nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu.

Praktinė reikšmė: Šis prokuroro sprendimas patvirtina, kad vien techninės įrangos radimo faktas nesukuria baudžiamosios atsakomybės prezumpcijos. Praktikoje gynybos advokatai gali remtis šiuo precedentu, akcentuodami pareigą įrodyti subjektyvųjį veikos požymį – tyčią.

💬 Klauskite apie tai giliau →

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →