Legal prism · 2026-08-04
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-08-04

Updated: 2026-08-04 17:05
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (30)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Respublika
Olekas satisfied with Foreign Ministry’s work on China ties, while Budrys still calls the issue a low priority 🔗
Seimas Speaker Juozas Olekas says he sees the Foreign Ministry working toward the government program’s goal of normalizing relations with China and is satisfied with the steps being taken, noting that Lithuania aims to have the same kind…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio…
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą; 2) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užtikrinantis apribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką ar keliauti per jos teritoriją tranzitu asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinimą; 3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą; 4) Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios diplomatinių santykių apribojimų ir kitų politinio ir diplomatinio poveikio priemonių įgyvendinimą; 5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą; 6) kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų įgyvendinimą. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams. 5. Jeigu tam tikrų tarptautinių sankcijų įgyvendinimas nepatenka į nė vienos institucijos veiklos sritį, Vyriausybė paskiria kompetentingą tų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą užtikrinančią instituciją. 6. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos patvirtina tvarkos aprašus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo savo veiklos srityje. 7. Lietuvos bankas ir kitos Vyriausybės nustatytos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, atlikdamos priežiūros funkciją, pagal kompetenciją prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų, ir pagal kompetenciją konsultuoja šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas kompetentingas institucijas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio…
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą; 2) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užtikrinantis apribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką ar keliauti per jos teritoriją tranzitu asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinimą; 3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą; 4) Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios diplomatinių santykių apribojimų ir kitų politinio ir diplomatinio poveikio priemonių įgyvendinimą; 5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą; 6) kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų įgyvendinimą. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams. 5. Jeigu tam tikrų tarptautinių sankcijų įgyvendinimas nepatenka į nė vienos institucijos veiklos sritį, Vyriausybė paskiria kompetentingą tų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą užtikrinančią instituciją. 6. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos patvirtina tvarkos aprašus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo savo veiklos srityje. 7. Lietuvos bankas ir kitos Vyriausybės nustatytos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, atlikdamos priežiūros funkciją, pagal kompetenciją prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų, ir pagal kompetenciją konsultuoja šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas kompetentingas institucijas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2. Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika…
2. Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. 3 straipsnis. Tarptautinių sankcijų rūšys Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos. 4 straipsnis. Tarptautinių sankcijų privalomumas 1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. 3. Faktas apie tarptautinių sankcijų taikymą įrašomas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose, kai duomenys apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos, ar jo turtą arba šį turtą apibūdinantys duomenys tvarkomi tame valstybės registre ar valstybės informacinėje sistemoje. 4. Informaciją apie priimtus sprendimus dėl subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl jų sąsajų su subjektais, įtrauktais į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, šias sankcijas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. II SKYRIUS TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ INICIJAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO APIMTIS   5 straipsnis.
Analysis

Core issue

The legal core here is not diplomatic rhetoric, but the boundary of competence between the President, the Government, and the Ministry of Foreign Affairs (MFA). The normalization of relations with China is governed by Article 84 of the Constitution, Article 22 of the Law on the Government, and Article 6 of the Law on the Basics of National Security. [10][11][6] News fact: The Speaker of the Seimas praises the actions of the MFA, while the Minister calls the China issue operational and non-priority. The precise question: does the MFA have a duty to actually implement a foreign policy provision of the Government Program when the Minister politically downgrades it in the order of priorities? The

📄 Original — digin.lt
New EU AI rules: what Lithuania and businesses will feel - Digin 🔗
From August 2, new AI transparency obligations under the EU AI Act began to be enforced in practice across the European Union. These are not just formal Brussels rules: Lithuanian consumers, companies, startups, media organizations…
Fact-check:
⚪ UnverifiedNuo rugpjūčio 2 d. pradėtos realiai taikyti naujos ES Dirbtinio intelekto akto skaidrumo pareigos.
🔴 RefutedJei pokalbių robotas ar DI sistema bendrauja su klientu, apie tai turi būti pranešta suprantamai, nebent DI naudojimas akivaizdus iš konteksto.
🟡 IncompleteDI sukurtas arba pakeistas balsas, nuotrauka ar vaizdo, kuriais klaidina, kad realus žmogus ką nors padarė, turi būti aiškiai pažymėtas.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami…
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“   5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that there is no need to notify users about a chatbot where the use of AI is obvious from the context is formulated too narrowly in light of the cited source. Paragraph 27 of the Ministry of Social Security and Labour’s rules on the use of AI states categorically that users must be informed that they are interacting with an AI system. It would be more accurate to say that the Lithuanian source cited does not provide for such a contextual exception. The article’s point on labelling is also incomplete, because paragraph 27 requires content generated by an AI system to be labelled as generated using an AI system, not only misleading audio, photographs or video.

The business risk here is straightforward: automated customer service becomes a legality issue when the consumer reasonably believes they are speaking to a human.
If an AI window imitates a consultant, the transparency obligation must be fulfilled within the interaction itself, not after it.

Core issue

AI transparency obligations in Lithuania are not merely a matter of a directly applicable EU regulation; they have already been embedded in the implementing structure of national legislation. A dispute concerning a chatbot, generative content, or the use of AI in the public sector would be resolved by assessing both the EU obligation and the competence of Lithuanian institutions. The factual core of the news item is narrow: as of 2 August 2026, transparency obligations concerning AI systems and AI-generated content began to apply. The applicable provisions are:

  • Article 50 of Regulation (EU) 2024/1689 establishes the core transparency obligations addressed in the news item.
  • Article 45 of the Law of the Republic of Lithuania on Information Society Services includes Regulation (EU) 2024/1689 in the list of EU legal acts implemented by that law.
  • Article 10 of the Law of the Republic of Lithuania on Information Society Services remains relevant in electronic services relationships, as it regulates confirmation of orders, accessibility, and means for correcting errors.
  • Article 14 of the Law of the Republic of Lithuania on Technology and Innovation defines the functions of the institution implementing state technology and innovation policy.
  • The annex to the Law of the Republic of Lithuania on Technology and Innovation also identifies Regulation (EU) 2024/1689 as an EU legal act being implemented.

Legal assessment

Chatbots used by e-commerce, banking applications, insurance or telecommunications platforms fall within the context of information society services, and therefore transparency must operate before a misleading consumer decision is made. Under Article 10(1) of the Law on Information Society Services, receipt of an order must be confirmed without delay by electronic means, and under Article 10(2), notices are deemed received when the parties are able to access them. This means that an AI notice cannot be hidden only in the terms and conditions if the user is in fact interacting with the system before placing an order. If an AI window imitates a consultant, the transparency obligation must be fulfilled within the interaction itself, not after it. The business risk here is straightforward: automated customer service becomes a legality issue when the consumer reasonably believes they are speaking to a human. The obligations for business and the public sector arising from the cited sources are as follows:

  • In the context of Article 50 of Regulation (EU) 2024/1689, clearly indicate AI interaction and AI-generated or AI-modified content.
  • Under Article 10(3) of the Law on Information Society Services, provide technical means to identify and correct input errors before placing an order.
  • Under Article 14(2)(7) of the Law on Technology and Innovation, make use of information and consultation services in the field of technology and innovation.
  • Under point 2 of the Environmental Protection Agency’s AI rules, seek transparent, sustainable, ethical, trustworthy and responsible use of AI in the public sector.
  • Under point 9 of the Ministry of the Interior’s procedure for AI use, do not transmit personal data, secrets or other protected information to AI systems.
  • Under point 10.2 of the Ministry of Social Security and Labour’s AI rules, review AI output before a final decision is made.
IssueStated amount or term
Entry into force of the AI implementation law1 April 2025
Start of application of transparency obligations according to the news item2 August 2026
Fine for breach of Article 50 of the AI Act as stated in the news itemup to EUR 15 million or up to 3% of worldwide turnover in the preceding financial year
Entry into force of the Government resolution on authorisations1 January 2019

Institutional competence is not yet described in the cited sources as a single complete mechanism. However, Article 45 of the Law on Information Society Services and the annex to the Law on Technology and Innovation show that the AI Act is being integrated into two national regulatory strands: supervision of digital services and technology policy. Sources concerning public administration regulation indicate Lithuania’s cautious position. The Government’s conclusion on the draft Law on Public Administration states that specific AI use in the public sector should be regulated not in the Law on Public Administration, but within the regulation governing the management of state information resources. Another excerpt states that the Ministry of the Economy and Innovation is preparing a separate draft law on the competence of institutions implementing Regulation (EU) 2024/1689 and on the rights and obligations of entities. No case law is included among the cited sources, so the precedent section is not applicable. Instead, the internal acts of ministries and agencies indicate the practical standard: AI is permitted as an auxiliary tool, but the final decision and responsibility remain with a human. This is particularly significant for recruitment, customer risk assessment, and public sector services.

Consequences

The first scenario for business is a rapid change to user interfaces: a clear AI notice appears at the beginning of the chat window, in the response label, or during the ordering process. The second scenario is a restructuring of the content chain, where marketing agencies, editorial teams and platforms distinguish technical AI use from substantive content generation. The third scenario is a tightening of internal public sector procedures, following the examples of the Environmental Protection Agency, the Ministry of the Interior and the Ministry of Social Security and Labour. In practical terms, this matters for three groups:

  • consumers, because they must understand whether they are interacting with an AI system;
  • companies, because transparency obligations may lead to a sanction of up to EUR 15 million or up to 3% of turnover;
  • public sector institutions, because AI use must be documented, restricted, and left subject to human review.

Procedurally, the next step is to await the separate draft law being prepared by the Ministry of the Economy and Innovation on the competence of institutions implementing Regulation (EU) 2024/1689 and on the rights and obligations of entities.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of the Economy and Innovation with a view to aligning national law with the directly applicable EU AI Act. The objective was to avoid gold-plating the provisions of the AI Act in Lithuanian law, to repeal national provisions on competent authorities that were no longer necessary, and to await the European Commission’s standards and guidance documents. The principal argument was that excessive national regulation could slow AI innovation and reduce competitiveness; no clear objections are apparent from the related documents submitted.

📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
The Digital “Wild West” Era: From August 2, the EU Turns on the Red Light, with Million-Euro Fines 🔗
Europe has taken an unprecedented step: the world’s first comprehensive artificial intelligence law is coming into force. From now on, the free rein of tech giants is over and the rules of the game are changing fundamentally. Here is what…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami…
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“   5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
Analysis

, o patikrinamo sąrašo: kokie duomenys perduodami, ar jie nuasmeninti, kas gauna pranešimą, kas priima sprendimą ir kuri institucija turi kompetenciją. [1][9][11] * *Draft English:* Rather than an abstract AI policy text, they require a verifiable checklist: what data is transmitted, whether it is anonymized, who receives the notification, who makes the decision, and which authority has jurisdiction. [1][9][11] * *Lithuanian:* Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra kompetentingos institucijos tyrimo arba sprendimo dokumentas; pagal pateiktą sankcij

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — tie2.lt
EU gains new powers over powerful artificial intelligence 🔗
Starting Sunday, the European Union has new powers to enforce its landmark artificial intelligence rules and fine companies that break the law. The EU already has the world’s most comprehensive set of digital regulations, covering social…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Už duomenų apsaugą atsakingas asmuo ar padalinys 1. Duomenų valdytojas turi teisę paskirti už duomenų apsaugą atsakingą asmenį ar padalinį. 2. Už…
32 straipsnis. Už duomenų apsaugą atsakingas asmuo ar padalinys 1. Duomenų valdytojas turi teisę paskirti už duomenų apsaugą atsakingą asmenį ar padalinį. 2. Už duomenų apsaugą atsakingas asmuo ar padalinys: 1) viešai skelbia apie duomenų valdytojo atliekamus duomenų tvarkymo veiksmus Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) prižiūri, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų apsaugą, nuostatų; 3) inicijuoja pranešimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, rengimą; 4) kontroliuoja, kaip duomenų valdytojo darbuotojai tvarko asmens duomenis; 5) teikia siūlymus, išvadas duomenų valdytojui dėl duomenų apsaugos ir duomenų tvarkymo priemonių nustatymo, prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos ir naudojamos; 6) nedelsdamas imasi priemonių pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimus; 7) supažindina darbuotojus, įgaliotus tvarkyti asmens duomenis, su šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nuostatomis; 8) inicijuoja kreipimųsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos klausimais rengimą; 9) padeda duomenų subjektams įgyvendinti jų teises; 10) raštu informuoja Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jeigu nustato, kad duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis pažeisdamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų apsaugą, nuostatas, ir jeigu atsisako pašalinti šiuos pažeidimus. 3. Duomenų valdytojas privalo suteikti už duomenų apsaugą atsakingam asmeniui ar padaliniui išsamią informaciją apie numatomą asmens duomenų tvarkymą, ketinamas naudoti automatines asmens duomenų tvarkymo priemones ir nustatyti protingą terminą išvadai dėl numatomo asmens duomenų tvarkymo pateikti. 4. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas už duomenų apsaugą atsakingam asmeniui ar padaliniui savarankiškai atlikti šiame straipsnyje numatytas jo funkcijas. 5. Duomenų valdytojas per 30 kalendorinių dienų nuo už duomenų apsaugą atsakingo asmens ar padalinio paskyrimo ar atšaukimo dienos turi pranešti apie tai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 321 straipsnis (statute)
321 straipsnis. Atsakomybė už kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus Jei kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų…
321 straipsnis. Atsakomybė už kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus Jei kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose įstatymuose nenustatyta kitaip, už šių kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, padarytus tvarkant asmens duomenis, mutatis mutandis taikomos Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, įskaitant administracinės baudos, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje, skyrimą.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 191 straipsnis (statute)
191 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas atliekant pažeidimų nagrinėjimą 1. Nagrinėdamos pažeidimus, priežiūros institucijos, veikdamos pagal savo…
191 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas atliekant pažeidimų nagrinėjimą 1. Nagrinėdamos pažeidimus, priežiūros institucijos, veikdamos pagal savo kompetenciją ir atlikdamos savo užduotis ir funkcijas, aktyviai bendradarbiauja, kad būtų užtikrinta veiksminga Reglamento (ES) 2016/679, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo taikymo priežiūra. 2. Priežiūros institucijos, siekdamos išnagrinėti Reglamento (ES) 2016/679 ir kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, bendradarbiaudamos tarpusavyje turi teisę viena kitai teikti bet kurią būtiną informaciją, įskaitant valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę, kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią ar kitą įstatymų saugomą informaciją. 3. Jei priežiūros institucijai, atliekančiai pažeidimo nagrinėjimą, kyla abejonių, ar nagrinėti pažeidimą priklauso jos kompetencijai, ji turi teisę Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka tarnybinės pagalbos kreiptis į kitą priežiūros instituciją, prašydama pateikti nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo priskyrimo jos kompetencijai. Kartu pateikiami reikalingi dokumentai ir informacija. 4. Pažeidimo nagrinėjimo terminas sustabdomas, kol gaunama reikiamos priežiūros institucijos nuomonė. 5. Nuomonę teikianti priežiūros institucija prireikus konsultuojasi su kita priežiūros institucija. : Įstatymo 191 straipsnio nuostatos taikomos ir asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, pradėtoms iki įsigaliojant 2024-05-14 įstatymui Nr. XIV-2626 (2024-07-01), jeigu įsigaliojant šiam įstatymui jos nėra baigtos ir dėl jų nėra priimtas priežiūros institucijos sprendimas.
Analysis

ros veiksmų: informacijos pareikalavimo, privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimą arba sankcijos sprendimo. * *English:* Going forward, what is to be expected is not abstract political assessment, but concrete supervisory actions: requests for information, binding instructions to rectify the infringement, or decisions on enforcement measures. * *Lithuanian:* Pagal pateiktą įsigaliojimo šaltinį Lietuvos pakeitimo įstatymas jau galioja nuo 2025 m. balandžio 1 d., todėl 2026 m. rugpjūčio 4 d. klausimas yra ne normos atsiradimas, o jos ta

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Reidas Official
Took Car in for Handbrake Repair, but Garage Replaced Discs and Pads Without Asking, Leaving a €310 Bill 🔗
A driver brought his car to a garage for one specific job: fixing the handbrake. That evening, he received a call saying the work was done and the car was ready to collect. But when he arrived, he learned that the garage had not only…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.673 straipsnis (statute)
6.673 straipsnis. Užsakovo garantijos 1. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi…
6.673 straipsnis. Užsakovo garantijos 1. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. 2. Užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22810 straipsnis (statute)
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir…
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims: 1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos ir kurios numato vartotojo pareigą sumokėti kainą, jeigu prieš pradedant teikti paslaugas buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį; 2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu; 3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus gaminamų prekių, t. y. prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, neatsižvelgiant į tai, ar prekės pradėtos gaminti, ar ne, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms; 4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas; 5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių; 6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais; 7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų; 8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties; 9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo; 10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos; 11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione; 12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis; 13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, kurios yra pradėtos vykdyti ir kuriose numatyta vartotojo pareiga sumokėti kainą, jeigu yra visos šios sąlygos: a) vartotojas aiškiai iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti, nors nėra suėjęs teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo terminas; b) vartotojas pripažino, kad jis netenka teisės atsisakyti sutarties; c) verslininkas pateikė patvirtinimą pagal šio kodekso 6.2288 straipsnio 6 dalį arba 6.2289 straipsnio 5 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų: 1) kai sudaroma sutartis dėl paslaugų arba energijos pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo sutarties sudarymo dienos; 2) kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna užsakytą prekę arba: a) jeigu vartotojas vienu užsakymu užsakė daugiau negu vieną prekę ir prekės pristatomos atskirai, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę prekę; b) jeigu prekė pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę partiją ar dalį; c) jeigu sudaroma sutartis dėl reguliaraus prekių pristatymo per nustatytą laikotarpį, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna pirmąją prekę. 4. Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos. 5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją. 6. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. 7. Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą. 8. Pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui. 9. Jeigu sudaręs nuotolinę sutartį vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui, ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 10. Jeigu sudaręs sutartį ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 11. Kai nuotolinė sutartis sudaryta naudojantis elektronine sąsaja, vartotojas turi teisę atsisakyti šios sutarties, naudodamasis sutarties atsisakymo funkcija. Elektroninėje sąsajoje sutarties atsisakymo funkcija turi būti pažymėta žodžiais „atsisakyti sutarties čia“ arba pateikta kita panaši nedviprasmiška, lengvai įskaitoma formuluotė. Sutarties atsisakymo funkcija turi būti nuolat prieinama tol, kol vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties. Ši funkcija turi būti aiškiai matoma elektroninėje sąsajoje ir lengvai prieinama vartotojui. 12. Sutarties atsisakymo funkcija vartotojui turi būti suteikiama galimybė išsiųsti verslininkui naudojantis internetu parengtą vartotojo pareiškimą atsisakyti sutarties. Tokiame naudojantis internetu parengtame pareiškime vartotojui turi būti suteikiama galimybė lengvai pateikti ar patvirtinti šią informaciją: 1) savo vardą ir pavardę; 2) sutarties, kurios atsisakoma, identifikavimo duomenis; 3) išsamius duomenis apie elektronines priemones, kuriomis jam turi būti siunčiamas sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimas. 13. Vartotojui pagal šio straipsnio 12 dalį naudojantis internetu parengus pareiškimą dėl sutarties atsisakymo, verslininkas turi suteikti vartotojui galimybę patvirtinti šį pareiškimą naudojantis patvirtinimo funkcija. Ši funkcija turi būti pažymėta lengvai įskaitomais žodžiais „patvirtinti sutarties atsisakymą“ arba panašia nedviprasmiška formuluote. 14. Kai vartotojas pasinaudoja patvirtinimo funkcija, verslininkas turi nedelsdamas išsiųsti vartotojui patvariąja laikmena sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimą, kuriame pateikiamas sutarties atsisakymo turinys ir jo pateikimo data bei laikas. 15. Vartotojas turi teisę įgyvendinti savo teisę atsisakyti sutarties, pateikdamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytą naudojantis internetu parengtą pareiškimą iki sutarties atsisakymo termino pabaigos. 16. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinamuosiuose įstatymuose nustatytos kitokios, negu nustatyta šio straipsnio 11–15 dalyse, sutarties atsisakymo taisyklės, šis kodeksas taikomas tiek, kiek nurodyti kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22816 straipsnis (statute)
6.22816 straipsnis. Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo 1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys…
6.22816 straipsnis. Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo 1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo. 2. Vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti. 3. Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui. III dalis KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANČIOS PRIEVOLĖS XIX skyrius KITO ASMENS REIKALŲ TVARKYMAS
Analysis

Core issue

The core of this dispute is not the technical condition of the brake discs, but the scope of the service provider's authorization. [1][9] When a consumer orders a specific repair, the burden of proof regarding any additional work and additional cost shifts to the service provider. [1][11] The factual background is narrow: the car was delivered for handbrake repair, but the discs, pads, and sensors were additionally replaced for EUR 310. The issue is to be resolved in accordance with Article 6.673(1), Article 6.228-16(1)–(3), Article 6.228-5(1), (3), and (4), and

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Justice. The objective was to properly transpose the EU Consumer Rights Directive into the Civil Code, specifically regarding information requirements and consumer protection rules in consumer contracts. The primary rationale was the implementation of the European Commission's observations and guidelines, as well as the case law of the Court of Justice of the European Union (CJEU); the provided relevant excerpts do not reveal any specific contradictions concerning auto repair services or pricing.

📄 Original — Diena.lt
After Baby’s Death, More and More Questions 🔗
“We would not be speaking publicly, we would be grieving, but there is no other choice,” said the mother of the baby who died. She openly showed her home and the empty crib of her deceased daughter. The case has drawn attention from the…
Fact-check:
🟡 IncompleteLietuvoje nedraudžiama vaikų auginti ir auklėti pagal savo pasaulio suvokimą.
⚪ UnverifiedTėvams yra pareiga kreiptis medicininės pagalbos, kai vaiko gyvybei gresia pavojus.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 163 straipsnis (statute)
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar…
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 132 straipsnis (statute)
132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas…
132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 6. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 7. Teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 8. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 9. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 10. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Analysis

⚠ Correction. The statement that Lithuanian law does not prohibit raising and educating children according to one’s own worldview is incomplete. Article 31 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child protects parents’ right freely to attend to the religious and moral upbringing of their child in accordance with their convictions. However, that wording does not turn parental convictions into an independent basis for disregarding the protection of the child’s health and life. It would be more precise to say: parents may choose the direction of upbringing and worldview, provided that choice does not cross the boundary of protecting the child’s rights, first and foremost the child’s health and life.

The issue of removing six children under Article 56(3) depends on a real threat to each child’s health or life, not on abstract institutional distrust of the family.
Procedurally, it is now necessary to await decisions in the pre-trial investigation and, if temporary guardianship has been established for the children, the authority’s application to the court within 60 calendar days from its establishment.

Core issue

The core of this matter is not the family’s way of life, but the boundary between parents’ priority right to raise their child and their duty to protect the child’s life and health. It will be assessed under Article 163 of the Criminal Code, Articles 31 and 56 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child, Articles 3.159 and 3.180 of the Civil Code and, depending on the consequences established, Article 132 of the Criminal Code. [1][2][3][9][10][11] The news fact is narrow: following the death of a two-month-old infant, a pre-trial investigation was opened into suspected abuse of parental rights or duties.

  • Article 163 of the Criminal Code covers abuse of parental rights or duties where a child is physically or psychologically oppressed, left without care for a prolonged period, or otherwise treated with similar cruelty. [1]
  • Article 31 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child imposes on parents a duty to properly supervise the child, care for the child’s health and ensure a safe environment for development. [3]
  • Article 3.159 of the Civil Code provides that parents bear joint and equal responsibility for the child’s upbringing and care, and that parental authority may not be exercised contrary to the child’s interests. [10]

Legal assessment

On the basis of these sources, the prosecution’s investigation must examine not the family’s worldview itself, but a possible failure to perform duties in the area of protecting the child’s health and life. [1][3][10]

If a delay in seeking medical assistance were assessed as leaving the child without necessary care or as similarly cruel treatment, the axis of application would be Article 163 of the Criminal Code. [1]

If a negligent causal link with the taking of life were established, the sources also allow Article 132 of the Criminal Code to be viewed as a separate framework. [9]

The infant’s illness and prognosis do not in themselves eliminate the parents’ duty to care for the child’s health, because Article 31 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child formulates the duty as care for the child’s health and a safe environment. [3] Differences in a family’s way of life are not a sufficient legal basis for removing children if no real threat to their health or life is established. [2][3]

The issue of removing six children under Article 56(3) depends on a real threat to each child’s health or life, not on abstract institutional distrust of the family. [2]

The child rights authority may act together with the police and immediately remove a child where parental authority is abused through violence or by otherwise endangering the child. [2]

Having removed a child, the authority must immediately notify the child’s parents or other legal representatives. [2]

IssueLegal framework
Abuse of parental dutiesFine, restriction of liberty, arrest or imprisonment for up to 5 years under Article 163 of the Criminal Code [1]
Negligent taking of lifeArrest or imprisonment for up to 4 years under Article 132(1) of the Criminal Code [9]
Repeated failure to exercise parental authorityFine of EUR 10 to EUR 100 under Article 73(2) of the Code of Administrative Offences [5]
Application for restriction of parental authorityNo later than within 60 calendar days from the establishment of temporary guardianship under Article 3.180(2) of the Civil Code [11]

Administrative liability under Article 73 of the Code of Administrative Offences would be a lower-intensity route where failure to exercise parental authority, or its exercise contrary to the child’s interests, is established. [5]

A first such offence entails a warning, while a repeated offence entails a fine of EUR 10 to EUR 100. [5]

In addition, an obligation may be imposed to participate in healthcare, improvement of communication with children, or other programmes. [5]

Criminal liability under Article 163 of the Criminal Code is stricter, because it covers the level of cruel treatment or prolonged leaving without care. [1]

Consequences

The practical distinction for the family is between a mechanism of assistance and control, temporary protection of the children, and possible restriction of parental authority. [2][5][11]

If no real threat to the other children is established, the sources do not provide a basis for grounding their removal solely on the family’s distinctiveness or an unusual educational choice. [2][3]

If a real threat is established, the child rights authority may immediately remove the child and place the child in care in accordance with the procedure laid down in the Civil Code. [2]

If temporary guardianship is established, the authority must apply to the court within 60 calendar days for restriction of parental authority, unless it sees a real possibility of returning the child to the family. [11] In the criminal case, the further course will depend on whether the investigation confirms indications of abuse of parental duties and their connection with the infant’s dangerous condition. [1][9]

In the civil child-rights dimension, the weight of the decision will fall not on public statements, but on an individual assessment of each child’s safety. [2][11]

The most severe civil consequence for the family would be temporary or indefinite restriction of parental authority, where the court establishes avoidance of duties, abuse of authority, cruel treatment or failure to care for the children. [11]

Procedurally, it is now necessary to await decisions in the pre-trial investigation and, if temporary guardianship has been established for the children, the authority’s application to the court within 60 calendar days from its establishment. [11]

📚 Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] [TEISINIS_PAGRINDAS] The drafters linked the regulation to the reform of the child rights protection system and the implementation of the EU Directive on combating the sexual abuse of children. The objective was to strengthen the protection of children against violence, sexual exploitation, and a harmful social environment, to ensure effective assistance to the child, and to define the functions of institutions more clearly. At the same time, it was emphasized that the removal of a child from the family must be a measure of last resort: preventive work with the child and the family must be prioritized, and removal is only permissible upon obtaining court authorization. [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] [PRAKTINE_REIKSME]

📄 Original — JP.lt
MPs Working in Summer Mode Divided Over Legalizing Their Vacation Time 🔗
After the Seimas spring session ends, public discussion traditionally turns not to politicians' work outside the parliamentary chamber, but to their rest, leisure, and travel plans. MPs, who have no official vacation and work in summer…
Fact-check:
🔴 RefutedVasaros režimu dirbantys parlamentarai turi konstitucinę teisę į poilsį, tačiau jokiame įstatyme tai nėra reglamentuota
⚪ UnverifiedKonstitucinis Teismas 2004 m. išaiškino, kad Seimo narių atostogos ir poilsio laikas turėtų būti reglamentuoti įstatymu
🟡 IncompletePagal Konstituciją Seimo nario veikla kaip Tautos atstovo yra nepertraukiama, dalyvavimas sesijose nėra vienintelė parlamentinės veiklos forma
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Kitos Vyriausybės narių garantijos 1. 2. Atlyginimą Ministrui Pirmininkui apskaičiuoja ir išmoka Vyriausybės kanceliarija, o ministrams – ministerijos…
13 straipsnis. Kitos Vyriausybės narių garantijos 1. 2. Atlyginimą Ministrui Pirmininkui apskaičiuoja ir išmoka Vyriausybės kanceliarija, o ministrams – ministerijos. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama iki vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Konkrečius dydžius ir šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. 6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.. 7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo nariais. 8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto. 9. Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Vyriausybės narys gali būti atleidžiamas nuo tarnybinių pareigų, kai tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus. 10. Vyriausybės narys, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Rašytinis prašymas atleisti nuo tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas. Toks Vyriausybės narys nuo tarnybinių pareigų neatleidžiamas, o atleistas atšaukiamas, jeigu Vyriausybės posėdyje nebūtų galima užtikrinti reikalingos Vyriausybės narių daugumos, būtinos sprendimams priimti. Už laikotarpį, kuriuo Vyriausybės narys yra atleistas nuo tarnybinių pareigų, Vyriausybės nariui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos. 11. Vyriausybės nariai gali turėti tik teisės aktuose nustatytas garantijas. Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01) Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30) Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11) Nr. X-1780, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5030 (2008-11-15) Nr. XI-124, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6044 (2008-12-30) Nr. XI-218, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1796 (2009-04-25) Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18) Nr. XI-511, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6554 (2009-12-12) Nr. XI-1127, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7111 (2010-11-27) Nr. XII-153, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-497 (2013-01-30)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 411 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. gegužės 31 d. Nr. XIII-1221 Vilnius     1 straipsnis. 411 straipsnio…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 411 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. gegužės 31 d. Nr. XIII-1221 Vilnius     1 straipsnis. 411 straipsnio pakeitimas Pakeisti 411 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma.“   2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė                                                                                          Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that parliamentarians have a constitutional right to rest but that “this is not regulated in any law” should be narrowed. It would be more accurate to say that there is no specific law establishing the duration, timing, and procedure for granting leave to Members of the Seimas. The right to rest itself is not a legal vacuum, since Article 49 of the Constitution expressly recognises it for every working person. Continuity should also be linked to the functioning of the Seimas as an institution, rather than automatically to the constant availability of each individual Member of the Seimas.

Leave for a member of the Seimas cannot be constructed as a simple absence from work, because his or her constitutional right to vote and duty to act do not disappear with the intersessional calendar.
The most realistic route is not a copy of the Labour Code, but special regulation of the guarantees of activity of a member of the Seimas.

Core issue

The precise question is not whether members of parliament “must take holidays”, but at what legislative level their rest can be reconciled with a continuing mandate. It is determined by Article 60 of the Constitution of the Republic of Lithuania, under which the duties, rights and guarantees of activity of a member of the Seimas are established by law. The news point is narrow: members of the Seimas in fact rest during the intersessional period, but there is no official statutory leave regime. The applicable provisions indicate three possible points of reference:

  • Article 60 of the Constitution establishes a statutory-regulation requirement for guarantees afforded to members of the Seimas.
  • Article 161 of the Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania shows how leave is expressly regulated for judges of an institution of constitutional rank.
  • Article 13 of the Law on the Government and the provisions of the Rules of Procedure of the Government show the executive branch’s model for organising leave. | Subject | Apparent leave or guarantees model |
Member of the SeimasArticle 60 of the Constitution requires duties, rights and guarantees to be established by law
Judge of the Constitutional CourtArticle 161 of the Law on the Constitutional Court: 28 calendar days, extended up to 56 days
Member of the GovernmentThe Rules of Procedure of the Government provide for a schedule, an order of the Prime Minister and protection of the quorum

Legal assessment

If a member of the Seimas’s rest were regarded as a guarantee of activity, its core would have to be established by law, rather than merely by political custom. That is precisely consistent with the logic of Article 60 of the Constitution: the remuneration, activity-related expenses, duties, rights and guarantees of a member of the Seimas are linked to statute. The substance of the regulation could not be mechanically imported from labour law, because a member of the Seimas is not an ordinary employee. Leave for a member of the Seimas cannot be constructed as a simple absence from work, because his or her constitutional right to vote and duty to act do not disappear with the intersessional calendar. The sources provided indicate at least four necessary regulatory conditions:

  • the duration of leave must be defined by law, as is done in Article 161 of the Law on the Constitutional Court.
  • it must be determined whether leave is a simultaneous intersessional period for all members of the Seimas.
  • it must be clearly provided who formalises the leave and by what legal act.
  • a rule on recall from leave must be established where a sitting or decision is required.

The Government model offers a technical analogy, but not a direct answer. Under the Rules of Procedure of the Government, the leave schedule is prepared by the Office of the Government, approved by the Prime Minister, and any amendment is formalised by order. The quorum is also protected there: more than half of all members of the Government must attend a Government meeting. For the Seimas, such a scheme would be more sensitive, because a member of parliament acts under the mandate of a representative of the Nation. Therefore, a schedule alone would not suffice: it would be necessary to answer whether a member of the Seimas who is on leave may sign documents, participate in a committee, initiate a draft law or vote. The regulation of Constitutional Court judges reflects a different standard of clarity. Article 161 of the Law on the Constitutional Court provides for 28 calendar days of annual leave and an extension after five years of service. The total duration may not exceed 56 calendar days, so the guarantee is measurable, administrable and suitable for the prevention of disputes. The significance of case law here derives from the Government’s conclusion, which relies on Constitutional Court cases. The Constitutional Court’s ruling of 19 January 2005 is cited in relation to the performance of the Seimas’s constitutional functions, so leave regulation should not disrupt the continuity of parliamentary functions. The Constitutional Court’s ruling of 30 May 2013 is cited in relation to the protection of legitimate expectations, so a new regime should be applied to the current term with particular caution.

Consequences

The most realistic route is not a copy of the Labour Code, but special regulation of the guarantees of activity of a member of the Seimas. It should establish a limited intersessional period, uniform for all, while preserving the functions necessary for the mandate. The practical significance would be threefold:

  • members of the Seimas would have a clear guarantee of rest and clear limits to it.
  • the leadership of the Seimas would need a procedure for sittings, documents and possible recall.
  • voters and the media would have greater clarity as to when rest is lawful and when duties must be performed.

The riskiest scenario would be an overly broad prohibition on acting during leave. Such a model would conflict with the logic of Article 60 of the Constitution, because the rights and duties of a member of the Seimas are not merely a function of a work schedule. Another scenario is to apply the regulation only to the next term. Such caution is supported by the direction of protection of legitimate expectations mentioned in the Government’s conclusion, following the Constitutional Court’s ruling of 30 May 2013. Procedurally, the next step would be to await the inclusion of the draft law on the Seimas agenda and its consideration, during which the duration, formalisation, recall and date of commencement of application would be established.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — KaunoDiena.lt
Case over attack on Kaunas judge sent to court 🔗
The pre-trial investigation was organized and led by prosecutors from the 2nd Division of the Kaunas District Prosecutor’s Office of the Kaunas Regional Prosecutor’s Office, and carried out by officers of the activity division of the…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamajame kodekse už viešosios tvarkos pažeidimą ir nepagarbą teismui griežčiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 232 straipsnis (statute)
232 straipsnis. Nepagarba teismui Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas…
232 straipsnis. Nepagarba teismui Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais…
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. 2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 104 straipsnis (statute)
104 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba…
104 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas prievarta išvarė iš gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus, ar privertė juos pereiti į kitą tikėjimą; žagino moteris, įtraukė jas į seksualinę vergovę ar vertė jas užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; ėmė įkaitus; taikė kolektyvines bausmes; uždarė į koncentracijos stovyklą; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo arba be gynybos garantijų teisme; konfiskavo jų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą kariniu būtinumu; nustatė nepagrįstai dideles kontribucijas bei rekvizicijas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.
Analysis

23 of the CCP provides for the requirement of an unchanged composition of the court and the restarting of the case after the judge is replaced. [12] In practice, this case is important for the courts because it demonstrates when a courtroom security incident escalates into a charge of demeaning the authority of the court. * *Lithuanian:* Ji svarbi kaltinamiesiems ir gynėjams, nes prašymas nušalinti teisėją negali būti lydimas veiksmų, kurie trukdo teisingumo vykdymui ar žemina teisėjo autoritetą. [9] * *English:* It is important for defendants and defense counsels because a motion for the recusal of a judge cannot be accompanied

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — jonavos žinios
Filing a consumer rights complaint is now easier 🔗
Not knowing where to start often prevents people from defending their rights. To make it easier to seek help, the State Consumer Rights Protection Authority (VVTAT) has introduced a new digital tool: an application submission guide. Its…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 41 straipsnis (statute)
XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)   42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo…
XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)   42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo nagrinėjimas 1. Skundas dėl galimo vartotojų teisių pažeidimo (toliau – skundas) Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi būti pateiktas raštu. 2. Skunde turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti; 2) pareiškėjui žinomos galimo vartotojų teisių pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie skundo pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 3. Pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal pateiktą skundą atsisakoma, jeigu: 1) skunde nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai; 2) skunde nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas; 3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti vartotojų teisių pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo skundą pagrindžiančių dokumentų; 4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki skundo pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip treji metai. 4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo skundo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)   43 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti asmenys 1.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 42 straipsnis (statute)
42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo nagrinėjimas 1. Skundas dėl galimo vartotojų teisių pažeidimo…
42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo nagrinėjimas 1. Skundas dėl galimo vartotojų teisių pažeidimo (toliau – skundas) Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi būti pateiktas raštu. 2. Skunde turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti; 2) pareiškėjui žinomos galimo vartotojų teisių pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie skundo pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 3. Pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal pateiktą skundą atsisakoma, jeigu: 1) skunde nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai; 2) skunde nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas; 3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti vartotojų teisių pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo skundą pagrindžiančių dokumentų; 4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki skundo pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip treji metai. 4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo skundo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Įstatymas Nr. XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir terminai 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pradėjusi vartotojų teisių pažeidimo…
44 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir terminai 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pradėjusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į pardavėją, paslaugų teikėją, kurio veiksmai skundžiami, ir paprašo per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 2. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos registruotu laišku pranešama apie galimą vartotojų teisių pažeidimą, šio pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. 3. Jeigu vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai nedalyvauja galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, šis pažeidimas gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką. 4. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu šios procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galimą vartotojų teisių pažeidimą išnagrinėja ir šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytas sankcijas paskiria per įmanomai trumpesnį terminą, tačiau ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo 41 straipsnyje nurodyto skundo gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ar sprendimo priėmimo dienos. Įstatymas Nr. XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
Analysis

Core issue

The new wizard is legally significant not due to its convenience as such, but due to the jurisdictional screening of the consumer's application. [1][7] This screening determines whether the dispute will be resolved by VVTAT as the general consumer dispute resolution body, or by a specialized entity based on the specific sector of consumption. [1][7] According to the report, VVTAT has introduced a digital application wizard that helps identify the competent authority, the required documents, and the actions to be taken prior to filing. The dispute will be assessed pursuant to Article 12, Paragraph 1, Items 5 and 9 of the Law Amending the Law on the Protection of Consumer Rights of the Republic of

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — LNK.LT
Neringa Petrauskienė: A Competitive Market Is the Best Long-Term Protection for Consumers 🔗
Lithuania’s energy transformation is moving quickly: renewable energy production is expanding, consumers are being encouraged to take a greater interest and play a more active role in decision-making, and ways are being sought to ensure…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus; taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), taip kuriant pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą. 3. Šiuo įstatymu nustatoma bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema. 4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose: 1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti iki Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyto dydžio; 2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų; 3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o necentralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų; 4) 2030 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo energijos ir ne energetikos tikslais, dalį pramonės sektoriuje, palyginti su vandeniliu, suvartojamu galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, padidinti ne mažiau kaip iki 42 procentų, o 2035 metais – ne mažiau kaip iki 60 procentų; 2030 metais siektiną galutinės energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartotos energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, dalį padidinti ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 metų ir nuo 2026 iki 2030 metų; 5) 2030 metais siektiną pažangių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos technologijų dalį padidinti ne mažiau kaip 5 procentais naujai įrengtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumų, vertinant didėjimą nuo 2026 metų. 6. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti uždaviniai dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro naudojimo 2030 metais ir 2035 metais pramonės sektoriuje Vyriausybės nustatyta tvarka ūkio subjektams gali būti sumažinti 20 procentų 2030 metais ir 20 procentų 2035 metais, jeigu gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2030 metais sudaro ne mažiau kaip 55 procentus ir šalyje suvartojamo vandenilio iš iškastinio kuro procentinė dalis 2030 metais yra ne didesnė kaip 23 procentai, o 2035 metais – ne didesnė kaip 20 procentų. 7. Europos Sąjungos teisės aktai, įgyvendinami šio įstatymo nuostatomis, nurodyti šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20-1, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus; taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), taip kuriant pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą.“ 2. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.“ 3. Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose: 1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 procentų. Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė negu tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip 7 procentai transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame energetikos ministro tvirtinamame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo; 2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, apskaičiuojamą šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 70 procentų ir siekti, kad 2045 metais ši dalis sudarytų 100 procentų; 3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.“
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Vyriausybės kompetencija 1. Vyriausybė: 1); 11) Nacionaliniame pažangos plane nustato atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba)…
5 straipsnis. Vyriausybės kompetencija 1. Vyriausybė: 1); 11) Nacionaliniame pažangos plane nustato atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos priemonės, skirtos šiems uždaviniams įgyvendinti; 2); 3); 4); 5) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką; 6) nustato ir tvirtina tvarkaraštį; 7) nustato susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką; 8); 9) nustato jūrinės teritorijos dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių didžiausias leistinas generuoti galias ir mažiausias įrengtąsias galias; 91) nustato atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtros sąlygas, kai šių elektrinių galia viršija šiame įstatyme nustatytas galias; 10) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1); 2); 3) derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus; 4) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką; 5); 6) nustato kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo tvarką; 7) tvirtina Nacionalinį energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą; 8) nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis, perduodant ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, tvarką; 9) 10) 11) 12) rengia priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir (ar) energijos beveik nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos; 13) nustato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo tvarką; 14) tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, įrenginius statančių, eksploatuojančių, projektuojančių ir (ar) montuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką; 15) 16) nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką; 17) tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimų ir kitų veiksmų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalims, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtosioms galioms nustatyti, atlikimo ir jų rezultatų skelbimo tvarkos aprašą; 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
Analysis

Consequences

` * *Lithuanian:* Pirmas scenarijus – reguliavimas lieka galioti kaip vartotojų apsaugos priemonė, jeigu jo įgyvendinimas nepa

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of the proposals, taking into account renewable energy sources (RES) and climate change commitments, the National Energy Independence Strategy, EU State aid guidelines, and comments from the relevant institutions. The objective was to accelerate the development of renewable energy and prosumers: enabling the generation and consumption of electricity at different locations, involving third parties in capacity development, and differentiating grid connection costs. The primary argument was that the existing regulation is, in certain cases, redundant and impedes the development of RES; no clear contradictions are apparent in the provided excerpts.

📄 Original — Energetikos ministerija
Karolina Štelmokaitė Takes Office as Vice-Minister of Energy 🔗
Karolina Štelmokaitė begins serving as Vice-Minister at the Ministry of Energy today. She will be responsible for the energy agenda of Lithuania’s Presidency of the Council of the European Union and international relations, while also…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės…
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministerijos kancleris, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. 2. Ministerijoje negali būti daugiau negu keturi viceministrai. 3. Viceministrai nustatytose veiklos srityse: 1) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir ministro pavedimai; 2) organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus; 3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą; 4) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose; 5) atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas. 4. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19) Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30) Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 31 straipsnis#2 (statute)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės…
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. 2. Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse; 2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą; 3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose, Vyriausybės pasitarimuose; 4) dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis institucijomis; 5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas. 3. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. 31(1) straipsnio redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 302 straipsnis (statute)
302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras 1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko…
302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras 1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Vyriausybės strateginės analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti. Vyriausybės strateginės analizės centras veikia pagal Vyriausybės tvirtinamus įstatus. 3. Vyriausybės strateginės analizės centras: 1) atlieka tyrimus ir vertinimus, rengia prognozes strateginiais klausimais; 2) remdamasis atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybės valdymo sričių tobulinimo; 3) telkia valstybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų turimas analitines kompetencijas į bendradarbiavimo tinklą ir koordinuoja šio tinklo veiklą; 4) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas metodiniais klausimais dėl įrodymais grįstų sprendimų projektų rengimo; 5) renka, apdoroja jo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, pagal kompetenciją teikia statistinę informaciją Vyriausybei ir ministerijoms; 6) atlieka Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Vyriausybės strateginės analizės centro lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos gautos lėšos. 5. Vyriausybės strateginės analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. 6. Vyriausybės strateginės analizės centras gali būti organizacijų, veikiančių su jo veikla susijusiose srityse, narys.
Analysis

Core issue

The legal core of the Vice-Minister's appointment is not her previous European experience, but rather her political confidence competence as defined by the Minister's assignment. Karolina Štelmokaitė's experience in Brussels politically explains the appointment, but legally her mandate is created not by her biography, but by the Minister's assignment and the established area of activity. [13] The factual scope of the news is narrow: she assumes office as Vice-Minister of Energy on August 4, 2026. The legal issue is to be resolved pursuant to Article 31 of the Law on the Government of the Republic of Lithuania, Article 10(3)(5) of the Law on the Civil Service,

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — santarve.lt
Regulating the Digital Space: How Can You Spot It? - Mažeikiai News - Santarvė newspaper, santarve.lt 🔗
Digital space regulations adopted in the European Union several years ago are now increasingly reflected in people’s daily lives, from stronger online protections for children and easier ways to report illegal content to stricter…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES)…
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065; 2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme; 3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje; 4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų; 5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje; 6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas; 7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo; 8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę; 9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis; 10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas; 11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą…
23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065; 2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme; 3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje; 4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų; 5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje; 6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas; 7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo; 8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę; 9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis; 10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas; 11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai; 12) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – rinkos priežiūros institucijos – funkcijas; 13) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 2 dalį atlieka bendro kontaktinio punkto funkcijas.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų…
24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įgaliojimus. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo IX skyriuje nustatytą tvarką turi teisę atlikti tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio. Atlikdama tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba gali prašyti tarpininkavimo paslaugų teikėjo, jo darbuotojų ar atstovo pateikti žodinį ir rašytinį paaiškinimus, reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas atvyktų į Ryšių reguliavimo tarnybos patalpas pateikti paaiškinimų. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba taiko Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus: 1) išnagrinėja tarpininkavimo paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, priima sprendimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimo ir nustato, kad jie yra privalomi, arba atsisako juos patvirtinti. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas privalo pateikti rašytinį įsipareigojimą Ryšių reguliavimo tarnybai per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, atsižvelgia į užduočių ir procedūrų atlikimo sudėtingumą, numato proporcingą ir pagrįstą įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų; 2) nurodo nutraukti pažeidimą ir, jei yra pagrindas, nustato pažeidimui proporcingus taisomuosius veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tarpininkavimo paslaugų teikėją per pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, atlikti taisomuosius veiksmus; 3) skiria baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 nesilaikymą pagal šio įstatymo XI skyriuje nustatytą tvarką; 4) skiria periodines baudas už pateiktų nurodymų nesilaikymą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalies d punktą šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka; 5) paslaugų gavėjų, kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, laikydamasi proporcingumo principo, taiko laikinąsias priemones, siekdama išvengti didelės žalos pavojaus paslaugų gavėjams, nepataisomų pasekmių visuomenės interesams dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo arba jeigu gali tapti sunkiau atlikti tyrimą arba to padaryti bus nebeįmanoma, nesiėmus šių priemonių. Laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės gali būti taikomos iki galutinio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų priemonių per 10 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo įteikimo tarpininkavimo paslaugų teikėjui dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui. 4. Jei visos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos vykdymo užtikrinimo priemonės yra išnaudotos, tačiau pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) pateikia reikalavimą tarpininkavimo paslaugų teikėjui ištirti padėtį, parengti veiksmų planą ir atlikti kitus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies a punktą. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo sudėtingumą ir taisomųjų veiksmų pobūdį, nustato tarpininkavimo paslaugų teikėjui proporcingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų; 2) kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl laikino paslaugų gavėjų prieigos prie su pažeidimu susijusios paslaugos apribojimo arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigos prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos apribojimo. Šis kreipimasis vykdomas tada, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas neįvykdo šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nenutraukia pažeidimo ar toliau vykdo pažeidimą, kuris kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. Apribojimas gali būti nustatomas ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybai pakartotinai kreipiantis į Regionų administracinį teismą, jei tarpininkavimo paslaugų teikėjo vykdomas pažeidimas atitinka šiame punkte nustatytus kriterijus. 5. Kitos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės: 1) teikti pagrįstą prašymą tarpininkavimo paslaugų teikėjams suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai visą reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, būtinus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijoms ir užduotims atlikti, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ūkinėms operacijoms, susijusioms su tikrinama tarpininkavimo paslauga, patikrinti; 2) reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai leistų susipažinti su jų organizacine struktūra, veikimu, informacinių technologijų sistemomis, algoritmais bei verslo praktika ir pateiktų paaiškinimą, kurį Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai galėtų įrašyti ar dokumentuoti; 3) paimti ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Atlikusi dokumentų ir (ar) daiktų poėmį, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą ir motyvuotą sprendimą dėl jų poėmio; 4) kviesti ir (ar) samdyti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes tarpininkavimo paslaugų teikėjų vykdomai veiklai vertinti, pažeidimams nagrinėti, tyrimams ir patikrinimams atlikti, taip pat kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimams spręsti; 5) keistis šiame įstatyme nustatytoms užduotims atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Europos Komisija, teikti prašymus kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir (ar) Europos Komisijai išnagrinėti galimus Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus ir imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjai nėra įsisteigę Lietuvos Respublikoje; 6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti; 7) turėti įgaliojimus savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia tarpininkavimo paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti tarpininkavimo paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant tarpininkavimo paslaugas, ar užkirstas kelias jam, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako.
Analysis

Core issue

The RRT is not merely a "hotline" administrator here: the legal issue concerns the scope of its enforcement powers under EU digital services supervision. This issue is governed by Articles 22, 23, and 24 of the Law on Information Society Services of the Republic of Lithuania, in conjunction with the coordinator model under Regulation (EU) 2022/2065.[1][2][4] The factual update is singular: in the first half of 2026, the RRT received 1,375 reports and forwarded a portion of them to platforms or authorities. Legally, this entails not just the receipt of reports, but a chain of complaints, investigations,

📚 Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] The regulation was initiated by public authorities, primarily the Ministry of Transport and Communications, in the context of the information society management model approved by the Government. The objective was to redistribute and clarify the functions of institutions in managing state information resources, shaping information society policy, and supervising information society services. The primary arguments in favor were a clearer allocation of competences, more efficient handling of complaints and investigations, and more flexible use of electronic communications; objections or comments mainly related to whether electronic communication tools should be specified in detail in the law. [PRAKTINE_REIKSME]

📄 Original — Mūsų Palanga
Joint operation by Palanga authorities and police identifies illegal vendors on the seafront 🔗
On July 30, Palanga public order officers and local police carried out a planned inspection on the city’s beaches to curb illegal trade, identifying eight people illegally selling chebureki from hand-held trays.
Fact-check:
⚪ UnverifiedIšnešiojamoji prekyba čeburekais, rūkyta žuvimi ar kitais maisto produktais Palangos paplūdimiuose yra draudžiama
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Ekonominės sankcijos yra ekonominė piniginė sankcija (toliau – bauda) ir ekonominė nepiniginė sankcija (licencijos sustabdymas…
26 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Ekonominės sankcijos yra ekonominė piniginė sankcija (toliau – bauda) ir ekonominė nepiniginė sankcija (licencijos sustabdymas arba panaikinimas). Už šio Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 dalyse nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka pateikti pranešimus, techninį dokumentą ir ataskaitą, iš kokių tabako gaminių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai, už šio Įstatymo 910 ir 911 straipsniuose nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka pateikti pranešimus apie rūkomųjų žolinių gaminių sudedamąsias dalis ar pranešimus apie naujoviškus tabako gaminius pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. 11. Už šio Įstatymo 92 straipsnyje, 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 94, 95 ir 97 straipsniuose nustatytų elektroninių cigarečių sudėties, kokybės ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio penkių šimtų eurų iki trijų tūkstančių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki aštuonių tūkstančių eurų bauda. 12. Už šio Įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai tabako gaminius, apie kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, šio Įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, apie kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, šio Įstatymo 910 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai rūkomuosius žolinius gaminius, apie kuriuos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nustatyta tvarka negauta informacija (rūkomųjų žolinių gaminių gamybai naudotų visų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašas), ir šio Įstatymo 911 straipsnio 8 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai naujoviškus tabako gaminius, apie kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 2. Už tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda. 3. Už šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo įgalioti kitus asmenis ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis turimose licencijose nurodyta veikla pažeidimą, už šio Įstatymo 12 straipsnio 3, 4, 5, 6, 8, 9 ar 10 dalyje nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako įsigijimo, tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ar neapdoroto tabako pardavimo reikalavimų pažeidimą, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punkte nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų ir reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 4. Už šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyto draudimo parduoti oraliniam vartojimui skirtą, kramtomąjį, taip pat uostomąjį tabaką pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 5. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, už šio Įstatymo 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse nustatytų su tabako gaminių atsekamumu susijusių reikalavimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvidešimt tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 ar 3 punktuose nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvidešimt tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas visų turimų licencijų verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba galiojimas, taip pat visų turimų licencijų verstis neapdoroto tabako didmenine prekyba galiojimas. 6. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, kai neteisėtai parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyto tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. 7. Už šio Įstatymo 87 straipsnyje ir 14 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių, rūkomųjų žolinių gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki šešių tūkstančių eurų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo šešių tūkstančių eurų iki dešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas tik tos rūšies licencijos verstis mažmenine prekyba, pagal kurią verčiantis šia prekyba padarytas pažeidimas, galiojimas toje pačioje mažmeninės prekybos vietoje, kurioje nustatytas pakartotinis pažeidimas per trejus metus nuo baudos paskyrimo. Už šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų tabako gaminių pateikimo rinkai draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatytų rūkomųjų žolinių gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 8. Už šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytų prekybos tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki dvylikos tūkstančių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvylikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas visų turimų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir (ar) licencijų verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimas. Už šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nustatytų prekybos tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusių gaminių draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyto prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. 9. Už šio Įstatymo 151 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų pažeidimą, 17 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnyje nustatytų reklamos draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. 10. Už šio Įstatymo 17 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 11. Už šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 12. Už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 13. Už šio Įstatymo nuostatų pažeidimus baudas skiria: 1) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – už 41 straipsnio, 87 straipsnio, 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 ir 14 dalių, 93, 96, 99, 910, 911 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 dalių, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 punktų, 14 straipsnio 5 dalies, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 15, 151 ir 16 straipsnių, 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio, 17 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių, 171 ir 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus; 2) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – už 87, 92, 94, 95 ir 97 straipsnių, 99 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1–8 punktų, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 18 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų nuostatų pažeidimus; 3) Valstybinė mokesčių inspekcija – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimus; 4) savivaldybių vykdomosios institucijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse), 5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus; 4 punkto redakcija nuo 2025-01-02: 4) savivaldybių administracijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse), 5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus; 5) policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 8 punktų ir 141 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimus; 6) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 8 punktų ir 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimus. 2005-11-03, Žin., 2005, Nr. 131-4743 (2005-11-05) Nr. X-390, 2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5105 (2005-12-03) Nr. X-605, 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 61-2175 (2006-05-31) Nr. X-699, 2006-06-15, Žin., 2006, Nr. 73-2765 (2006-06-30) Nr. X-1637, 2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 76-3006 (2008-07-05) Nr. XI-1180, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7433 (2010-12-11 Nr. XI-1766, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7203 (2011-12-15)) Nr. XI-2102, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4024 (2012-07-04)
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9-2 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens…
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, ar jų vadovams yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą (licencijos visai neišduodamos);“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, jų vadovams ar kitiems darbuotojams (veikusiems juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo vardu ar dėl jų interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą;“.
Analysis

Core issue

The legal crux of the Palanga raid is not the type of food, but trading in a public place without a municipal permit. The cheburek here is merely a commodity, whereas the core of the liability is the absence of a permit in a public place. Factual background: On 30 July 2026, eight individuals engaged in the mobile vending of chebureks were identified on the beaches of Palanga. The matter is resolved under Article 154 of the Code of Administrative Offenses of the Republic of Lithuania, as it provides for liability for the violation of rules on trading in public places approved by municipal councils [1]. The local rule is direct: Paragraph 6 of the

Sources:
📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Gimtoji zeme
Case over money stolen from self-service car washes sent to court - Gimtoji zeme 🔗
A prosecutor from the Marijampole District Prosecutor's Office has filed an indictment and sent to court a criminal case in which two Polish citizens are accused of stealing another person's property and destroying or damaging property.
Fact-check:
🟡 IncompleteBaudžiamasis kodeksas už svetimo turto vagystę numata baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
🟡 IncompleteUž turto sunaikinimą ar sugadinimą Baudžiamasis kodeksas numata viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
✅ ConfirmedVadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu…
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 178 straipsnis (statute)
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki…
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 188 straipsnis (statute)
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos…
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Analysis

⚠ Correction. The article inaccurately generalises that the Criminal Code provides for imprisonment of up to six years for theft of another person’s property. That is accurate only in the case of Article 178(3), which is relevant to this case because of the alleged break-ins into storage facilities. More generally, Article 178(4) also provides for a stricter regime: theft of very high-value property, cultural property, or theft committed by an organised group is punishable by up to eight years’ imprisonment. The statement that destruction or damage to property is punishable by up to two years is also incomplete, because Article 187(2), in qualified cases, allows for a sentence of up to five years.

The car wash terminals in this case are not merely places where money was kept: in the logic of the charge, they become repositories, the forced opening of which distinguishes Article 178(3) of the Criminal Code from ordinary theft.
For the accused, the greatest risk is not the EUR 33 or the quantity of individual coins, but the qualifying element of intrusion and the aggregate of several episodes.

Core issue

The axis of this case is not the amount of coins stolen, but the classification of the intrusion into cash repositories under Article 178(3) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Where theft is committed by breaking into a repository, the gravity of the charge increases even where only EUR 33 was stolen in one episode. News: two Polish citizens are accused of stealing money in February-March 2026 from self-service car wash terminals in Kursenai, Ukmerge, Jurbarkas and Vilkaviskis, and of an attempted theft in Siauliai. The legal issue is assessed under Article 178(3) of the Criminal Code, as it covers the taking of another person’s property by intruding into premises, a repository or a protected area. The damage element is assessed under Article 187(1), Article 187(3), and the apparent structure of Article 187(2), where the nature and value of the damaged property and the impairment of equipment become material. For the attempted offence episode, the legislative materials concerning Chapter XXVIII of the Criminal Code are relevant: completion of theft is linked to the result, namely the taking of another person’s property.

Legal assessment

Under Article 178(3) of the Criminal Code, the prosecution will need to prove not only the taking of money, but also that there was an intrusion into a cash repository or another object specified in the provision. The cited metal shears and crowbars are legally significant both for the intrusion element and for the constituent elements of property damage.

EpisodeAlleged Amount Stolen
VilkaviskisEUR 5,900
JurbarkasEUR 2,156
UkmergeEUR 3,593
KursenaiEUR 33
TotalEUR 11,682

The car wash terminals in this case are not merely places where money was kept: in the logic of the charge, they become repositories, the forced opening of which distinguishes Article 178(3) of the Criminal Code from ordinary theft. Under Article 187(1) of the Criminal Code, damage to another person’s property is punishable by community service, a fine, restriction of liberty or imprisonment for up to two years. Under Article 187(3), damage to another person’s property of minor value is a criminal misdemeanour punishable by community service, a fine, restriction of liberty or arrest.

The prosecution’s burdens:

  • substantiate each theft episode separately;
  • link the accused to joint action;
  • prove intrusion into repositories;
  • substantiate the value of damaged property exceeding EUR 15,000;
  • distinguish completed thefts from the Siauliai attempted offence episode.

According to the legislative materials provided concerning Chapter XXVIII of the Criminal Code, completion of theft is linked to the result: the property must have been taken. Therefore, the Siauliai episode cannot be mechanically equated with completed theft if the money was not taken.

ProvisionConductStrictest Stated Sanction
Article 178(3) CCTheft by intruding into a repository or another specified objectimprisonment for up to 6 years
Article 187(1) CCDamage to another person’s propertyimprisonment for up to 2 years
Article 187(2) CCDamage to high-value property or certain equipmentimprisonment for up to 5 years
Article 187(3) CCDamage to property of minor valuearrest

Foreign citizenship does not alter the classification under the sources provided, because the specified episodes occurred in Lithuanian cities. The materials provided concerning the liability under the Criminal Code of persons who commit criminal offences within the territory of the Republic of Lithuania allow the proceedings to continue before a Lithuanian court. Articles 5 and 6 of the Criminal Code do not shift this case into the regime applicable to acts committed abroad, as they concern acts committed outside Lithuania.

Consequences

In practical terms, the case is most important for car wash owners, because the civil interest may exceed the amount of money stolen: damage to equipment is stated to exceed EUR 15,000. For the accused, the greatest risk is not the EUR 33 or the quantity of individual coins, but the qualifying element of intrusion and the aggregate of several episodes.

  • If the court recognises intrusion into cash repositories, the principal classification will remain under Article 178(3) of the Criminal Code.
  • If the taking of property is not proved in individual episodes, they may remain only within the scope of attempted offence assessment.
  • If the value and nature of the damage are confirmed, property damage will become an independent basis of liability alongside theft.
  • If the victims substantiate the damage, the practical centre of the dispute will also shift to the amount of compensation.

The presumption of innocence means that the prosecution’s version has not yet been established by the court as the truth. Next, the Siauliai Chamber of the Siauliai District Court will have to accept the case for hearing and assess the indictment, the evidence, and the grounds for continuing detention in the forthcoming procedural decisions.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — 15min.lt
Vilnius plans to honor the victims of the Medininkai massacre in a square in Žirmūnai 🔗
Vilnius officials are considering naming a square in Žirmūnai after the Medininkai heroes, following a decision by the city council’s Historical Memory Commission in early July. The proposal will be discussed with the local community…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)
Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės…
Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; 3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis; 5) sudaro savivaldybės valdybą; 6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą; 8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą; 9) mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą; 10) mero teikimu priima sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia; 11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; 12) Biudžetinės sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; 13) priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus; 15) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus; 16) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas; 17) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; 18) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 17 straipsnis#2 (statute)
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos…
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; 3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis; 5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro; 6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą; 8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą; 9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių; 10) gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę; 11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; 12) Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; 13) priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus; 15) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo; 16) priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms; 17) priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką; 18) priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio; 19) mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių; 20) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus; 21) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas; 22) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; 23) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 24) tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas; 25) deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus; 26) priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose; 27) priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise; 28) priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant; 29) priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo; 30) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui; 31) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 32) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 33) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 34) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 36) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 37) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 38) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 39) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 40) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 41) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 42) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 43) tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 45) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; 46) tvirtina kaimo plėtros programas; 47) priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą; 48) neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. 18 straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Pavadinimų bei statuso suteikimas gyvenamosioms vietovėms ir jose esantiems objektams bei jų keitimas Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. IX-299…
9 straipsnis. Pavadinimų bei statuso suteikimas gyvenamosioms vietovėms ir jose esantiems objektams bei jų keitimas Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. IX-299, 2001-04-26, Žin., 2001, Nr. 41-1420 (2001-05-16), i. k. 1011010ISTA00IX-299 Gyvenamosios vietovės pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir jos tipas (miestas, miestelis, kaimas). Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę, suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijoje esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Valstybės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. I-1040, 1995-09-14, Žin., 1995, Nr. 79-1819 (1995-09-27), i. k. 0951010ISTA00I-1040 Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai įtraukiami į apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. I-1040, 1995-09-14, Žin., 1995, Nr. 79-1819 (1995-09-27), i. k. 0951010ISTA00I-1040 Gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. IX-299, 2001-04-26, Žin., 2001, Nr. 41-1420 (2001-05-16), i. k. 1011010ISTA00IX-299 Gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims kurortinės teritorijos statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. X-307, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3284 (2005-07-21), i. k. 1051010ISTA000X-307
Analysis

Core issue

The issue of memorializing the square is not merely a gesture of memory politics: it is primarily resolved as the naming of a municipal object. The applicable provisions are Article 9 of the Law on Administrative Units of the Territory of the Republic of Lithuania and Their Boundaries, Article 44 of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, and the criteria for assigning names approved under the procedure established by the institution authorized by the Government. [9][5][16] The factual scope of the news here is narrow: the Historical Memory Commission of the Vilnius City Council has selected the direction for the Žirmūnai Square, but the final decision is yet to be adopted by the Council. Article 9 of the Law on Administrative Units

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — respublika.lt
August 2 Name Days and Other Interesting Facts 🔗
August 2 is the 214th day of the year, with 152 days remaining until New Year. Today’s name days are celebrated by Alfa, Alfas, Alfonsas, Guoda, Gustas, Gustava, Gustavas, Gustė, Gustina, Gustis, Gustys, Tautvaišas, Tautvaišė, Tautvaldas…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2271 Vilnius         1 straipsnis. 1…
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2271 Vilnius         1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 43 punktu: „43) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 43–68 punktus laikyti atitinkamai 44–69 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 43 punktu: „43) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;“. 2. Buvusius 1…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 43 punktu: „43) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 43–68 punktus laikyti atitinkamai 44–69 punktais.
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Atmintinos dienos 1. Atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais…
1 straipsnis. Atmintinos dienos 1. Atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. 2. Nustatyti šias atmintinas dienas: 1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena; 2) sausio 4-oji – Pasaulinė Brailio rašto diena; 3) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena; 4) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena; 5) sausio 22-oji – 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena; 6) sausio 25-oji – Vilniaus pagarsinimo diena, Lietuvos samariečių bendrijos diena; 7) vasario 9-oji – Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena; 8) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena, Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų diena; 9) vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena; 10) vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena; 11) kovo 1-oji – Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena; 12) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena; 13) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena; 14) kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena; 15) kovo 12-oji – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena; 16) kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena, Pasaulinė vartotojų teisių diena; 17) kovo 20-oji – Žemės diena; 18) kovo 23-ioji – Socialinio draudimo diena; 19) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena; 20) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena; 21) kovo 30-oji ‒ Prokuratūros diena; 22) balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena; 23) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena; 24) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena; 25) balandžio 15-oji – Pasaulinė meno diena; 26) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena; 27) balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena; 28) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena; 29) balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena; 30) balandžio paskutinis šeštadienis – Tarptautinė veterinarijos diena; 31) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena, Geologų diena; 32) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena; 33) gegužės pirmasis trečiadienis – Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena; 34) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena; 35) gegužės 4-oji – Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena; 36) gegužės 5-oji – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena; 37) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena; 38) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena; 39) gegužės 9-oji – Europos diena; 40) gegužės 11-oji – Pagarbos mokesčių mokėtojams diena; 41) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena, Jaunimo darbuotojų diena; 42) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Respublikos diena, Tarptautinė šeimos diena; 43) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena; 44) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena; 45) gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena; 46) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena; 47) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena; 48) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena; 49) birželio 11-oji – Lietuvos oreivių diena; 50) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena, Pasaulinė kraujo donorų diena; 51) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena; 52) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena, Tarptautinė valstybės tarnautojų diena; 53) liepos pirmasis šeštadienis – Giminių diena; 54) liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena; 55) liepos 13-oji – Durbės mūšio diena; 56) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena; 57) liepos 16-oji – Agronomų diena; 58) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena; 59) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena, Žvejų diena; 60) liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena; 61) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena; 62) rugpjūčio pirmasis šeštadienis – Bitininkų diena; 63) rugpjūčio 10-oji – Lituanistinės mokyklos diena; 64) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena; 65) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio diena; 66) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena; 67) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena; 68) rugsėjo pirmasis sekmadienis – Senelių diena; 69) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena; 70) rugsėjo 14-oji – Vilko vaikų atminimo diena; 71) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena; 72) rugsėjo trečiasis šeštadienis – Miškininkų diena; 73) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena, Kultūros diena; 74) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena, Tarptautinė gestų kalbų diena, Ekologijos diena; 75) rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena; 76) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena; 77) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Besimokančių senjorų diena; 78) spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnijos diena, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena; 79) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena; 80) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena; 81) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena, Pasaulinė psichikos sveikatos diena; 82) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena; 83) spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena; 84) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena; 85) spalio 20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena; 86) spalio 25-oji – Konstitucijos diena; 87) spalio 29-oji – Teismo ekspertų diena; 88) spalio 31-oji – Reformacijos diena; 89) lapkričio 3-ioji – Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena; 90) lapkričio 12-oji – Karjeros specialistų diena; 91) lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena; 92) lapkričio 15-oji – Mecenatystės diena; 93) lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena, Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių diena; 94) lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena; 95) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena; 96) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena; 97) gruodžio 3-ioji – Lietuvos advokatūros diena, Tarptautinė žmonių su negalia diena; 98) gruodžio 5-oji – Padėkos savanoriams diena; 99) gruodžio 7-oji – Nacionalinė vyno kultūros diena; 100) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena; 101) gruodžio 15-oji – Lietuvos teismų diena.
Analysis

Core issue

The legal issue here is not a calendar of name days; it arises solely from whether August 2nd holds the status of a state-recognized commemorative day. This status is determined pursuant to Article 1, Paragraphs 1 and 2 of the Law on Commemorative Days of the Republic of Lithuania, specifically regarding the entry "August 2nd – Roma Genocide Remembrance Day" [1], [3], [15]. In the news item, this day is mentioned among other curiosities of August 2nd; however, from a legal perspective, only the part that coincides with the statutory list is significant. Under Article 1, Paragraph 1 of the Law on Commemorative Days, a commemorative

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Morning raid in Dembava: drunk Nissan Murano driver detained 🔗
On Saturday morning in Panevėžys District, police stopped a Nissan Murano in the village of Dembava and found that the driver, a man born in 1981, was intoxicated. He registered a blood alcohol level of 1.51 per mille, exceeding the 1.5…
Fact-check:
🔴 RefutedAlkoholio kiekis kraujyje viršijęs 1,5 promilės ribą klasifikuojamas kaip vidutinis girtumas ir yra baudžiamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį
🟡 IncompleteTransporto priemonės vairavimas, būdama neblaivus asmeni, gali baigtis baud, areštą, arba laisvės atėmimu iki vienų metų, teisių vairuoti atėmimu ir galima automobilio konfiskacija
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Analysis

⚠ Correction. The article inaccurately states that the driver “will not avoid administrative liability”. Under the quoted text of Article 2811 of the Criminal Code, driving with a blood alcohol level of 1.51 per mille or more is a matter of criminal liability, not merely an administrative case. It is also inaccurate to refer to “Article 281¹ of the Criminal Code”, because the sources provided refer to Article 2811 of the Criminal Code. The sanction should be formulated precisely: a fine, arrest, or imprisonment for up to one year; the extract of Article 2811 provided does not itself expressly mention disqualification from driving or confiscation of the vehicle.

The case turns on a single figure: 1.51 per mille is the threshold for criminal liability, not the outer margin of administrative liability.
If these points are confirmed, the fines under the administrative 0.41–1.5 per mille regime become a secondary comparison rather than the principal form of liability.

Core issue

The threshold for criminal liability in this situation depends not on a traffic accident, but on the established level of intoxication. A reading of 1.51 per mille, under Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, is in itself sufficient to move the assessment into the sphere of criminal law. The factual sequence is as follows: the police state that the driver of a Nissan Murano stopped in Dembava was found to have an alcohol level of 1.51 per mille. The precise issue will be assessed under:

  • Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, concerning driving with an alcohol level of 1.51 per mille or more;
  • Article 281¹(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, concerning liability also in cases of negligence;
  • Article 19(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, concerning the effect of intoxication on liability;
  • Article 72(1)–(4) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, concerning confiscation of a vehicle.

Legal assessment

Under Article 281¹(1) of the Criminal Code, it is sufficient to establish that a person drove a motor vehicle while intoxicated, where the level of intoxication reaches 1.51 per mille or more. This provision does not require a traffic accident, damage, or an injured party; therefore, the axis of qualification in the Dembava episode is the act of driving itself and the 1.51 per mille result. The case turns on a single figure: 1.51 per mille is the threshold for criminal liability, not the outer margin of administrative liability.

RegimeThreshold / consequence
Mild intoxication under Article 205 of the Law Amending the Code of Administrative Offencesfrom 0.41 to 1.5 per mille, a fine of EUR 289–434 and deprivation of the right to drive for 1–1.5 years
Criminal liability under Article 281¹(1) of the Criminal Code1.51 per mille or more, a fine, arrest, or imprisonment for up to one year
Repeated administrative driving under Article 12 of the Law Amending the Code of Administrative Offences0.41–1.5 per mille, a fine of EUR 1,000–1,500 for drivers

The driver’s obligations and risks arise from the fact that Article 19(1) of the Criminal Code does not permit intoxication to be treated as a basis for avoiding criminal liability. Article 19(2) of the Criminal Code, in the visible part, provides for an exception for a person who was made drunk or intoxicated against their will, but the information provided contains no such facts. Article 281¹(2) of the Criminal Code further narrows the scope for defence, because liability is also provided where the act was committed through negligence.

The description amending the order of the Police Commissioner General is relevant to the officers’ procedure. Under paragraph 3.2, where an intoxication test establishes more than 1.5 per mille of ethyl alcohol in exhaled air, the driver is removed from driving and taken for a medical examination. This is consistent with the commencement of a pre-trial investigation, because a reading of 1.51 per mille coincides with the minimum threshold of the criminal provision.

The issue of the vehicle is determined separately from the issue of guilt. Under Article 72(2) of the Criminal Code, property subject to confiscation includes an instrument or means of committing a prohibited act, while under Article 72(3) such property belonging to the offender must be confiscated. If the Nissan Murano belongs to another person, Article 72(4) of the Criminal Code applies; it permits confiscation of third-party property only under the specified conditions relating to knowledge, a simulated transaction, or related persons.

Consequences

Realistically, the case will first move not toward an administrative fine, but toward criminal proceedings, because the reported alcohol level of 1.51 per mille meets the threshold under Article 281¹(1) of the Criminal Code. The driver faces one of three penalties:

  • a fine;
  • arrest;
  • imprisonment for up to one year.

In practical terms, the two most important evidentiary points will be whether this particular person drove the motor vehicle and whether the intoxication level reliably reached 1.51 per mille or more. If these points are confirmed, the fines under the administrative 0.41–1.5 per mille regime become a secondary comparison rather than the principal form of liability.

For the owner of the vehicle, the case is significant because of Article 72 of the Criminal Code: a vehicle owned by the offender is assessed more strictly from the perspective of confiscation than a vehicle belonging to another person. If the investigation confirms the initial police data, the case should proceed to a procedural decision on a charge under Article 281¹(1) of the Criminal Code and on the vehicle as a possible instrument of the criminal offence under Article 72 of the Criminal Code. The next point to monitor is the pre-trial investigation document recording the final determination of intoxication, the fact of driving, and the decision on the status of the vehicle.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Delfi
Drunk driver chased down near Druskininkai 🔗
Police in Alytus County say that on August 1 at about 3:15 p.m., a VW Passat failed to stop for officers on the Druskininkai-Leipalingis-Seirijai road near Druskininkai. The fleeing driver was later stopped in Lipliunai village, where the…
Fact-check:
🟡 IncompleteGirtam vairuotojui gresia baudžiamoji atsakomybė
✅ ConfirmedGirtam vairuotojui transporto priemonė gali būti konfiskuota
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais…
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. 2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that “a drunk driver faces criminal liability” is too broad. It would be more precise to say that criminal liability under Article 2811(1) of the Criminal Code arises for a driver whose intoxication level is established at 1.51 per mille or more, or who falls within the other situations specified in that article. A lower level of intoxication, on the basis of the cited provision of Article 2811, does not in itself constitute this criminal offence. In this news item, however, the wording is not misleading in practice as regards the specific individuals, because all the cited readings reach or exceed 1.51 per mille.

Core issue

The legal crux of this news report is not the pursuit plot, but the threshold at which driving becomes a criminal offense. When a blood alcohol concentration (BAC) of 1.51 per mille or more is established, Article 281-1, paragraph 1 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania imposes criminal liability even in the absence of consequences of a traffic accident. [1] Factual line: The drivers' readings specified in the news report of August 1, 2026, range from 1.51 to 3.14 per mille. Precise legal question: whether each episode remains under Article 281-1, paragraph 1 of the

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — atviraklaipeda.lt
Week 31 of the Year 🔗
The first fully open news portal. When architects publicly presented the design proposals for the planned courthouse on Kauno Street, all public comments concerned only the proposed new landscaping, which residents said would not…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Su želdynais ir želdiniais susijęs visuomenės informavimas 1. Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą…
20 straipsnis. Su želdynais ir želdiniais susijęs visuomenės informavimas 1. Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą užtikrina želdyno projekto užsakovas. Viešųjų priklausomųjų želdynų projektavimo viešinimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus arba statinių statybos projektus Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Informacija apie numatomą viešojo atskirojo želdyno projektavimą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio projekto parengiamojo etapo pradžios dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, taip pat seniūnijos, kurioje numatytas projektuoti viešasis atskirasis želdynas, skelbimų lentoje, informaciniuose stenduose numatomo projektuoti viešojo atskirojo želdyno teritorijoje arba greta jos vizualinės apžvalgos zonoje, nurodant, kokie parengiamojo etapo darbai ir kokiu laiku numatomi, iki kada ir kur galima susipažinti su planuojamais darbais, siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamų darbų, taip pat informacija apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus. Pastabos ir pasiūlymai dėl numatomų viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbų teikiami viso projektavimo proceso metu iki viešo svarstymo su suinteresuota visuomene pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. 3. Viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo bei viešųjų želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai gali būti pradėti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo informacijos apie numatomus darbus paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje (kai numatytiems vykdyti darbams nereikia šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo ar sprendimo) arba nuo įsigaliojusio leidimo ar sprendimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Nurodytas terminas netaikomas, kai viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, viešųjų saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbus atlikti reikia nedelsiant, kai dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio želdinio būklė pakito ir želdinys kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. 4. Savivaldybių vykdomosios institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie numatomo keisti žemės sklypo, kuriame yra atskirasis želdynas ar viešasis priklausomasis želdynas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar žemės sklypo naudojimo būdą; želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadas; sodmenų, reikalingų želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti, einamąjį (iki 3 metų laikotarpiui) ir perspektyvinį (iki 10 metų laikotarpiui) poreikį; numatomą želdynų ir želdinių inventorizavimo konkrečiose teritorijose laiką; informaciją apie atliktą želdynų ir želdinių inventorizaciją ir apibendrintus jos rezultatus. Inventorizavimo duomenys vieną kartą per kalendorinius metus turi būti patikslinti atsižvelgiant į per kalendorinius metus išduotus leidimus saugotiniems želdiniams kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos, pagal kuriuos iškirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotini želdiniai, taip pat įtraukiant per paskutinius kalendorinius metus įrengtus viešuosius želdynus ir pasodintus viešuosius želdinius, nurodant duomenų patikslinimo datą. 5. Savivaldybių vykdomosios institucijos savivaldybės interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos paskelbia informaciją apie želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą per praėjusius kalendorinius metus. 6. Savivaldybių vykdomosios institucijos želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą savivaldybės interneto svetainėje skelbia šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. VII SKYRIUS VIEŠUOSIUS ŽELDYNUS PROJEKTUOJANČIŲ, VIEŠUOSIUS ŽELDYNUS IR ŽELDINIUS PRIŽIŪRINČIŲ IR TVARKANČIŲ ASMENŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI IR MOKYMAS
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymas 20 straipsnis (statute)
Su želdynais ir želdiniais susijęs visuomenės informavimas 1. Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą užtikrina…
Su želdynais ir želdiniais susijęs visuomenės informavimas 1. Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą užtikrina želdyno projekto užsakovas. Viešųjų priklausomųjų želdynų projektavimo viešinimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus arba statinių statybos projektus Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Informacija apie numatomą viešojo atskirojo želdyno projektavimą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio projekto parengiamojo etapo pradžios dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, taip pat seniūnijos, kurioje numatytas projektuoti viešasis atskirasis želdynas, skelbimų lentoje, informaciniuose stenduose numatomo projektuoti viešojo atskirojo želdyno teritorijoje arba greta jos vizualinės apžvalgos zonoje, nurodant, kokie parengiamojo etapo darbai ir kokiu laiku numatomi, iki kada ir kur galima susipažinti su planuojamais darbais, siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamų darbų, taip pat informacija apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus. Pastabos ir pasiūlymai dėl numatomų viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbų teikiami viso projektavimo proceso metu iki viešo svarstymo su suinteresuota visuomene pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. 3. Viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo bei viešųjų želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai gali būti pradėti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo informacijos apie numatomus darbus paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje (kai numatytiems vykdyti darbams nereikia šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo ar sprendimo) arba nuo įsigaliojusio leidimo ar sprendimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Su želdynais ir želdiniais susijęs visuomenės informavimas 1. Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą…
20 straipsnis. Su želdynais ir želdiniais susijęs visuomenės informavimas 1. Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą užtikrina želdyno projekto užsakovas. Viešųjų priklausomųjų želdynų projektavimo viešinimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus arba statinių statybos projektus Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Informacija apie numatomą viešojo atskirojo želdyno projektavimą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio projekto parengiamojo etapo pradžios dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, taip pat seniūnijos, kurioje numatytas projektuoti viešasis atskirasis želdynas, skelbimų lentoje, informaciniuose stenduose numatomo projektuoti viešojo atskirojo želdyno teritorijoje arba greta jos vizualinės apžvalgos zonoje, nurodant, kokie parengiamojo etapo darbai ir kokiu laiku numatomi, iki kada ir kur galima susipažinti su planuojamais darbais, siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamų darbų, taip pat informacija apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus. Pastabos ir pasiūlymai dėl numatomų viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbų teikiami viso projektavimo proceso metu iki viešo svarstymo su suinteresuota visuomene pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. 3. Viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo bei viešųjų želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai gali būti pradėti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo informacijos apie numatomus darbus paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje (kai numatytiems vykdyti darbams nereikia šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo ar sprendimo) arba nuo įsigaliojusio leidimo ar sprendimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Nurodytas terminas netaikomas, kai viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, viešųjų saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbus atlikti reikia nedelsiant, kai dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio želdinio būklė pakito ir želdinys kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. 4. Savivaldybių vykdomosios institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie numatomo keisti žemės sklypo, kuriame yra atskirasis želdynas ar viešasis priklausomasis želdynas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar žemės sklypo naudojimo būdą; želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadas; sodmenų, reikalingų želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti, einamąjį (iki 3 metų laikotarpiui) ir perspektyvinį (iki 10 metų laikotarpiui) poreikį; numatomą želdynų ir želdinių inventorizavimo konkrečiose teritorijose laiką; informaciją apie atliktą želdynų ir želdinių inventorizaciją ir apibendrintus jos rezultatus. Inventorizavimo duomenys vieną kartą per kalendorinius metus turi būti patikslinti atsižvelgiant į per kalendorinius metus išduotus leidimus saugotiniems želdiniams kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos, pagal kuriuos iškirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotini želdiniai, taip pat įtraukiant per paskutinius kalendorinius metus įrengtus viešuosius želdynus ir pasodintus viešuosius želdinius, nurodant duomenų patikslinimo datą. 5. Savivaldybių vykdomosios institucijos savivaldybės interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos paskelbia informaciją apie želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą per praėjusius kalendorinius metus. 6. Savivaldybių vykdomosios institucijos želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą savivaldybės interneto svetainėje skelbia šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. VII SKYRIUS VIEŠUOSIUS ŽELDYNUS PROJEKTUOJANČIŲ, VIEŠUOSIUS ŽELDYNUS IR ŽELDINIUS PRIŽIŪRINČIŲ IR TVARKANČIŲ ASMENŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI IR MOKYMAS
📄 Original — Ūkininko patarėjas
After VASA’s complaint, court ruling issued and former employee fined €110,000 🔗
On August 1, 2026, Vilnius Regional Court found a former employee of Vilnius municipal company Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA), identified as G. V., guilty by penal order of six corruption-related criminal offenses and…
Fact-check:
⚪ UnverifiedPagal Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu
🟡 IncompleteBaudžiamoji priemonė – atėmimas teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigas trejiems metams
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 304 straipsnis (statute)
304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą 1. Tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė…
304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą 1. Tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 726 straipsnis (statute)
726 straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 1. Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip…
726 straipsnis. Uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 1. Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui. Dalyvauti viešuosiuose pirkimuose juridiniam asmeniui gali būti uždraudžiama nuo dvejų iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 2. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui juridiniam asmeniui nekyla pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that the right to be elected or appointed to positions in State or municipal institutions, bodies and enterprises was removed for three years is presented without the necessary sentencing context. Under the wording of Article 1 of the cited law amending Article 68-1 of the Criminal Code, public rights, or the right to perform certain work, may generally be removed for a period of one to five years. For less serious and serious offences provided for in Chapter XXXIII of the Criminal Code, the visible part of the provision establishes a special regime starting from three years. It would therefore be more accurate to write not merely that “a three-year measure was imposed”, but that the court selected a three-year term under the regime governing time limits for restricting public rights or activities, linked to the nature of the offence.

monės atsiskaitymų sistemą, žala atsiranda ne tik kasoje, bet ir viešojo pasitikėjimo mechanizme. * *Drafting Translation:* - When a managerial employee enters personal purchases into the payment system of a municipal enterprise, damage occurs not only in the cash register but also in the mechanism of public trust. * *Lithuanian:* - VASA turi tvarkyti šį atvejį kaip nustatytą korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą, o ne kaip pavienį apskaitos neatitikimą. [6] * *Drafting Translation:* - VASA must treat this case as an established corruption-related legal violation,

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — tv3.lt
“How Can This Happen?”: Scene in Parking Lot Leaves Driver Stunned as She Warns Others 🔗
A tv3.lt reader named Margarita shared an unpleasant experience after using a paid UniPark parking lot on Lukiškių Street in central Vilnius when she could not find a free space in the city’s red parking zone. She said the lot advertised…
Fact-check:
✅ ConfirmedVerslininkas privalo vartotojui suteikti aiškią ir išsamią informaciją apie paslaugas, įskaitant kainą, jos apskaičiavimą ir mokėjimo būdą.
✅ ConfirmedJei paslaugos teikėjas neatsako per 14 dienų, vartotojas gali raštu kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo.
🟡 IncompletePaslaugos teikėjas turi teisę nustatyti teikiamų paslaugų kainą bei kainos apskaičiavimo tvarką.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Asmens duomenys – kaip apibrėžta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Asmens duomenys – kaip apibrėžta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 11. Atnaujinimas – kaip apibrėžta 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1781, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2020/1828 bei Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB, 2 straipsnio 18 punkte. 12. Būtiniausios prekės ir paslaugos – minimaliems namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikiams tenkinti skirtos prekės ir paslaugos. 2. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis (įsteigtas) asmuo, kuris: 1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu; 2) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra; 3) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai. 3. Finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos. 31. Įgaliotasis atstovas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 43 punkte. 32. Importuotojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 44 punkte. 4. Nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – nuotolinė sutartis) – vartotojo ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų sutartis, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias). 5. 6. Pardavėjas – verslininkas, kuris siūlo ir parduoda prekes vartotojams. 7. Pardavimo kaina – galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainą patikrinti. 8. Paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. 9. Paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams. 10. Patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar pardavėjui, paslaugų teikėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atkurti nepakitusią. 101. Platintojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 45 punkte. 11. Pradinė nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – pradinė nuotolinė sutartis) – nuotolinė finansinių paslaugų sutartis, neapimanti ateityje atliksimų to paties pobūdžio viena po kitos einančių arba atskirų operacijų. 12. Prekė: 1) materialus kilnojamasis daiktas; 2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis; 3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (skaitmeninių elementų turinti prekė). 13. Ryšio priemonės – priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu nedalyvaujant pardavėjui ar paslaugų teikėjui ir vartotojui gali būti naudojamos pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sutarčiai sudaryti. 131. Taisymas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 20 punkte. 132. Taisytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusias prekių taisymo paslaugas, įskaitant jas teikiančius gamintojus, pardavėjus ir su jais susijusius arba nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus. 133. Taisomumo reikalavimai – prekių taisymo reikalavimai, įskaitant išardymo supaprastinimo reikalavimus ir reikalavimus dėl prieigos prie atsarginių dalių, prie su taisymu susijusios informacijos ir prie prekėms ar specifiniams prekių komponentams taikomų įrankių. 14. Tarptautinis vartojimo ginčas – vartojimo ginčas, kai vartotojas prekių ar paslaugų užsakymo metu gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs pardavėjas ar paslaugų teikėjas. 15. Tinkamumo naudoti terminas – terminas, kuriam suėjus laikoma, kad prekė netinka naudoti pagal paskirtį, t. y. prekės savybės, kurių vartotojas galėjo tikėtis iki šio termino pabaigos, yra arba gali būti blogesnės, negu nustatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente ir (ar) gamintojo dokumentuose (deklaracijose, pareiškimuose). 16. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija). 17. Vartojimo ginčas – iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų. 18. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra – vartojimo ginčų sprendimas ne teismo tvarka, kai vartojimo ginčą pagal šio įstatymo 222–225 straipsniuose nustatytus reikalavimus sprendžia vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas. 19. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas – šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija ar šio įstatymo 222 straipsnyje nurodytas kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą nagrinėjantys vartojimo ginčus ir įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį. 20. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. 21. Vartotojų informavimas – žinių, susijusių su vartotojų poreikių tenkinimu ir jų teisių apsauga, suteikimas ir skleidimas. 22. Vartotojų konsultavimas – patarimai ir praktinė pagalba vartotojams vartotojų teisių apsaugos klausimais. 23. Vartotojų švietimas – vartotojų ugdymas, vartotojų informavimas ir vartotojų konsultavimas. 24. Vartotojų ugdymas – procesas, kurio metu pagrindinis dėmesys skiriamas vartotojų teisių suvokimui, kritinio mąstymo, sprendimų ir informacijos priėmimo gebėjimams ugdyti, ir apima formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą). 25. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. 26. ANTRASIS SKIRSNIS VARTOTOJŲ TEISĖS IR JŲ APSAUGOS ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Informacijos pateikimas vartotojams 1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir…
5 straipsnis. Informacijos pateikimas vartotojams 1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba. 2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus. 3. Interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus. 4. Pardavėjo ir paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu turi, privalo būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus, kurie yra kompetentingi spręsti vartojimo ginčus: subjekto pavadinimas (vardas, pavardė), adresas ir interneto svetainės adresas. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo sutarčių standartinėse sąlygose, jeigu šios yra taikomos. 6. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatyti kitokie informacijos apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūras pateikimo vartotojams reikalavimai, negu nustatyta šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Tokiu atveju šio straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos tiek, kiek kitaip nenustatyta kituose įstatymuose.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 61 straipsnis (statute)
61 straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai 1. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo skolos…
61 straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai 1. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę asmeniui, teikiančiam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas, (toliau – skolų išieškojimo paslaugų teikėjas) tik po to, kai pats yra kreipęsis į vartotoją dėl visos skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų. 2. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie: 1) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą; 2) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama; 3) skolos grąžinimo terminą, po kurio vartotojo skolos neteisminis išieškojimas ar skolos reikalavimo teisė bus perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui; 4) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas; 5) vartotojo asmens duomenis, kurie būtų perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas. 3. Skolų išieškojimo paslaugų teikėjas, išieškodamas ne teismo tvarka skolas, kylančias iš vartojimo sutarčių, privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie: 1) kreditoriaus fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su kreditoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti; 2) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti; 3) skolų išieškojimo paslaugų teikimo kreditoriui teisinį pagrindą; 4) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą; 5) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama; 6) išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo; 7) skolos grąžinimo terminą ir galimas jos grąžinimo sąlygas; 8) asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį šio reglamento nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyti vartotojų informavimo reikalavimai taikomi mutatis mutandis ir įvykus reikalavimo teisės, kylančios iš vartojimo sutarties, perleidimui, jeigu kiti įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus, nenustato kitokių vartotojų informavimo reikalavimų. 5. Pardavėjai ir (ar) paslaugų teikėjai, taip pat skolų išieškojimo paslaugų teikėjai, išieškodami ne teismo tvarka skolas iš vartotojų, turi: 1) veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai; 2) gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą; 3) etiškai bendrauti su vartotojais.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that the service provider has the right to set the price and the procedure for calculating it is incomplete from a consumer law perspective. A more precise formulation would be: the service provider may choose the pricing model, but the rule for calculating the price must be clearly disclosed to the consumer before the service begins. The clarification referring to the pricing methodology approved by the Minister of Health is not applicable to this situation, because it concerns personal healthcare services, not a private parking service.

neparodo galutinės kainos rizikos. [4][6] Verslui svarbiausia išsaugoti įrodymus, kad kaina, metodas ir papildomi mokėjimai buvo aiškiai parodyti iki sutarties sudarymo. [4][6][8] Sekimo taškas: vartotoja pirmiausia turėtų turėti rašytinę pretenziją paslaugos teikėjui, laukti žinioje nurodyto 14 dienų atsakymo termino, o po jo – paslaugos teikėjo atsakymo arba VVTAT ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Anyksta.lt
At the “Under Our Own Roof” Festival, Not Everyone Felt Welcome... - Anyksta.lt 🔗
From July 24 to 26, Anykščiai held its “Under This Roof” town festival, which cost the municipal budget more than €60,000. Officials enjoyed lavish dishes at Mayor Kęstutis Tubis’s reception paid for with public funds, locals ate…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau – programos). 2. Antžeminė televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu. 3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti. 4. Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. 5. Asmens sveikatos informacija – Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą. 6. Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką. 7. Bendrasis priėmimo tinklas – vietinis telekomunikacijų tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 8. Dezinformacija – tyčia paskleista melaginga informacija. 9. Galiniai įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai. 10. Garso ir vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 11. Kabelinė televizija, laidinis radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu. 12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius – asmuo, naudojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau – operatorius). 13. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius. 14. Kanalas (ryšio kanalas) – radijo dažnių ruožas, būtinas bent vienai programai perduoti. 15. Laida – vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus. 16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu. 17. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobangiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius. 18. Nepriklausomi kūrėjai – neturintys transliuotojo akcijų, dalių ar pajų, nesantys transliuotojo valdymo organų nariais, su transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys. 19. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. 20. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – su valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti. 21. Privati informacija – informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. 22. Programa – transliuotojo pateikiama laidų visuma. 23. Radijo, televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 24. Reklama – už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama – informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo įmonės vardą ar veiklą, prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos vartotojai gali nesuvokti, jog tai reklama. 25. Retransliavimas – visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu. 26. Rėmimas – finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus. 27. Siuntimas – su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius. 28. Telekomunikacijų tinklas – informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus. 29. Teleparduotuvė – už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų. 30. Televitrina – ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei. 31. Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais. 32. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę verstis programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas. 33. Transliuotojas – transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui; nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai; vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų ir nesudaro nacionalinio tinklo. 34. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai prieinama. 35. Viešosios informacijos rengėjas – leidykla, transliuotojas, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją. 36. Viešosios informacijos platintojas – asmuo, parduodantis, siunčiantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei. 37. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas – asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios informacijos rengėją ir (ar) platintoją. 38. Visuomenės informavimas – veikla, kuria visiems teikiama viešoji informacija. 39. Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai. 40. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys. 41. Žurnalistas – asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva ar pagal sutartį su rengėju arba jo pavedimu ir (ar) yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Redagavimo laisvė 1. Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar…
7 straipsnis. Redagavimo laisvė 1. Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus. 2. Žurnalistas turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. 3. Už veiksmus, pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas 21 straipsnis (statute)
ŽURNALISTŲ, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR VEIKLOS SKAIDRUMAS   22 straipsnis   Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir…
ŽURNALISTŲ, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR VEIKLOS SKAIDRUMAS   22 straipsnis   Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi būti laisvi ir nepriklausomi. Žurnalistai turi atsisakyti viešosios informacijos rengėjo ar jo vadovo užduoties, jeigu ji prieštarauja šalies įstatymams, žurnalisto etikai ir jo įsitikinimams. 23 straipsnis   Žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla. 24 straipsnis   Žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių ir atostogų bei kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Žurnalistas kiekvienu atveju privalo pranešti visuomenei apie gautą bet kokią paramą, išskyrus viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą atlyginimą ar suteiktą paramą. 25 straipsnis   Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai. 26 straipsnis   Visuomenės informavimo priemonėse turi būti aiškiai atskirta reklama (įskaitant ir politinę reklamą) nuo žurnalistų kūrinių. Žurnalistas turi teisę atsisakyti rengti reklaminę informaciją. 27 straipsnis   Draudžiama reklamą pateikti nepažymėtą ir kaip nešališką informaciją ar kitaip ją slėpti. 28 straipsnis   Žurnalistai neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų ar reklamuojamas žurnalisto sukurtas kūrinys, visuomenės informavimo priemonė.
Analysis

Core issue

The crux of the dispute is not buffet etiquette, but rather the threshold of selectivity for a municipal event where a journalist gathers information following a council meeting. This issue is governed by Articles 1, 3, 5, and 6 of the Law on Provision of Information to the Public of the Republic of Lithuania and the rules on publicizing municipal activities. [2][3][4][6][7][13] The factual background is narrow: following a solemn meeting of the Anykščiai District Council, L. Fergizas was asked to leave a gathering on the second floor. If this space was a continuation of the meeting, part of municipal communication, or an event funded by budget allocations, the freedom

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — infa.lt
EU leaders hit out at Spanish prime minister's migration policy, demand accountability over Ceuta crisis 🔗
A group of EU countries has signed and circulated a letter to EU leaders expressing “serious concern” that Spain’s policies threaten the bloc’s borders, Politico reports. Twenty-two EU leaders, including German Chancellor Friedrich Merz…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo…
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos…
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje. 3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. 4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą; h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal. 41. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); 3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; 6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. 7. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas. 8. Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 9. Panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-170, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07432 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-170, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07432
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 2, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3-1, 3-2, 3-3 straipsniais įstatymas 6 straipsnis (statute)
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32…
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos. 2. Sutartims, sudarytoms iki sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio sąrašo patvirtinimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
Analysis

| Legal significance under the provided rules |` `| Apie 50 000 atvykusių į Seutą | Mastas nekeičia individualios patikros taisyklės: turi būti tikrinamos Šengeno sienų kodekso sąlygos ir neįleidimo pagrindai. [7] |` -> `| Approximately 50,000 arrivals in Ceuta | The scale does not alter the rule of individual verification: the conditions of the Schengen Borders Code and the grounds for refusal of entry must be verified. [7] |` `| Iki 1,2 mln. asmenų įteisinimo programa | Pats įteisinimo mastas nepakeičia viz

📄 Original — Teismai.lt
2026.07.31 :: The Supreme Administrative Court of Lithuania overturned a ruling approving a settlement agreement between UAB Tete-a-tete Casino and the Gambling Supervisory Authority 🔗
On July 31, 2026, the Supreme Administrative Court of Lithuania overturned a ruling that had approved a settlement agreement between UAB Tete-a-tete Casino and the Gambling Supervisory Authority, holding that before approving a settlement…
Fact-check:
🟡 IncompleteAdministracinių bylų teisenos įstatymas suteikia šalims teisę bylą baigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje
🟡 IncompleteTaikos sutartis administracinėje byloje negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui ir negali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių
⚪ UnverifiedKai administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo, teismas privalo aktyviai išsiaiškinti, ar taikos sutartis neturės įtakos jo teisėms ar teisėtiems interesams
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar)…
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas 1. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių…
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Ginčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. TAR pastaba. 17straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija: „3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo ginčo šalims išspręsti ginčą taikiai arba pasinaudoti galimybe spręsti ginčą neteisminės mediacijos būdu;“. 2. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalies redakcija: „9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją; yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant.“ 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 15, 16 straipsniai ir 17 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
Analysis

⚠ Correction. The statement that the Law on Administrative Proceedings allows a case to be concluded by settlement agreement at any stage of the proceedings is incomplete. More precisely, such a possibility exists, but not in all categories of administrative cases. Under Article 52¹ of the Law on Administrative Proceedings, a settlement agreement may not be concluded in cases concerning the legality of regulatory administrative acts. Another inaccuracy is narrowing the protection of third parties to “rights”: Article 51 of the Law on Administrative Proceedings also protects their legitimate interests, so a significant impact on an interest is sufficient, even if a subjective right has not yet been established.

iųjų asmenų teisių" -> "rights of third parties" * "procesinis interesas nebuvo šalutinis fonas; jis buvo bylos atsiradimo priežastis" -> "procedural interest was not merely background context; it was the very catalyst for the case" (or "the reason for the initiation of the case"). "catalyst for the case" is elegant. * "trečiojo suinteresuoto asmens" -> "third interested party" (standard Lithuanian administrative law term for "trečiasis suinteresuotas asmuo"). * "CPK ieškinio atsisakymo patvirtinimo terminas" -> "Time limit for approval of

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Teisė.pro
LRT. Additional admissions to higher education institutions begin 🔗
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
Priėmimas į aukštąją mokyklą 1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį…
Priėmimas į aukštąją mokyklą 1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių: 1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas; 2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 3.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 59 straipsnis (statute)
59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą 1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip…
59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą 1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių: 1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas; 2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 3. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. 4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 7. Asmenų (išskyrus užsieniečius, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. VI SKYRIUS AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją…
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.“ 2. Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą 1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių: 1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas; 2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 3. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. 4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 7. Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“.“
Analysis
(Keep marker as is)
* *Lithuanian:* - Papildomas priėmimas nėra teisė persirašyti valstybės finansuojamą vietą be konkurso; tai ribotas pakartotinis konkursas dėl likusių vietų pagal jau paskelbtas taisykles.
Sources:
📚 Roots — who shaped this rule and why:

The specific institution or individuals that initiated the regulation are not identified in the provided excerpts. The objective of the drafts was to address systemic issues in the research and higher education system, enhance the quality of higher education, increase the flexibility of studies, and better align learning outcomes with the needs of the labour market and individual career paths. The primary arguments relied on European higher education modernisation trends and the "Lithuania 2030" strategy; the provided excerpts contain no contradictions or critical remarks.

📄 Original — Lrytas
D. Dundulis has a proposal, saying the number of MPs must be reduced: “We need to put things in order” 🔗
The country’s population is declining, and as a result there should be fewer officials, according to well-known businessman Dainius Dundulis, the owner of the Norfa retail chain.
Fact-check:
✅ ConfirmedLietuvos Seimas sudaro 141 narys
✅ ConfirmedMoterų pensinis amžius iš 55 metų pakeltas iki 65 metų
🔴 RefutedVyrų pensinis amžius iš 60 metų pakeltas iki 65 metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   1996 m. gruodžio 12 d. Nr. VIII-32 Vilnius   (Žin., 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   1996 m. gruodžio 12 d. Nr. VIII-32 Vilnius   (Žin., 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501)   1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies pakeitimas 119 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „dvejiems“ įrašyti žodį „trejiems“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Savivaldybių tarybų narius trejiems metams renka administracinio vieneto gyventojai - Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.“   Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos Konstitucija 54 straipsnis (statute)
V SKIRSNIS SEIMAS   55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų…
V SKIRSNIS SEIMAS   55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. 56 straipsnis Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-1030, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-21, i. k. 2022-08144   Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 57 straipsnis Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2344, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17), i. k. 1041010ISTA0IX-2344   58 straipsnis Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: 1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; 2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 55 straipsnis (statute)
55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu…
55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
Analysis

⚠ Correction. The argument used in the news item about “fewer officials” is not accurate in relation to Members of the Seimas. Article 55 of the Constitution defines Members of the Seimas as representatives of the Nation, not as officials. A more precise formulation would therefore be not “to reduce the number of officials”, but “to amend the number of Seimas mandates established in the Constitution”. The stated inaccuracy concerning retirement age is unrelated to this issue and therefore cannot support any conclusion regarding the composition of the Seimas.

iamas Konstitucijos tekstas. [10][11] * *English:* - If the citizens' path is chosen, an initiative of not less than 300,000 voters is required, rather than 50,000, as the text of the Constitution is being amended. [10][11] * *Lithuanian:* - Jei projektas būtų nukreiptas į jau veikiančią kadenciją, grįžtų 2017 m. įvardyta problema dėl pareigas einančių Seimo narių įgaliojimų pabaigos pagrindo. [18] * *English:* -

📄 Original — Žinių radijas
Does Lithuania have too many members of parliament? 🔗
Norfa retail chain CEO Dainius Dundulis told Žinių radijas that as the population declines, Lithuania should reduce the number of bureaucrats and members of parliament, since the country’s administrative costs keep rising. Lithuanian…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 55 straipsnis (statute)
55 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas 1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo…
55 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas 1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. 2. Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai: 1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba 2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba 3) pagal šio įstatymo 56 straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kai šios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas. 3. Kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai nėra taikomi. 4. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatytu savivaldybės tarybos sprendimu, pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas savivaldybės administracijos padalinys.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą Nr. I-533 ir jį…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą Nr. I-533 ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2557 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2557 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
Analysis

, nes toks skaičius tiesiogiai nustatytas Konstitucijos 55 straipsnyje [6]. * *Draft English:* First scenario: without a constitutional amendment, the number of Members of the Seimas remains 141, as this number is directly established in Article 55 of the Constitution [6]. * *Lithuanian:* Antras scenarijus: Seimas gali svarstyti pataisą, bet jai reikia dviejų balsavimų, 3 mėnesių pertraukos ir 2/3 visų Seimo narių balsų kiekvieną kartą [9]. * *Draft English:* Second scenario: the Seimas may consider an

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Respublika
Man suffering health episode attacks paramedics and police 🔗
In Vilnius, a young man believed to have been experiencing a health emergency attacked paramedics and police officers who came to help him, the Police Department said. The officers injured in the incident are being treated as outpatients.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 286 straipsnis (statute)
286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti…
286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 287 straipsnis (statute)
287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui 1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš…
287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui 1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 288 straipsnis (statute)
288 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar…
288 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Analysis
`.
* Ensure each marker is on its own line.

Consequences

`, `

Core issue

` `

Legal assessment

` `

Consequences

` `

Core issue

`, `

Legal assessment

`, `

Consequences

`, `

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — digin.lt
Lithuania Could Become Europe’s AI Fintech Leader Right Now - Digin 🔗
Artificial intelligence in fintech is often associated with more convenient payment apps, smarter chatbots, or automated personal finance planning. However, Europe’s fintech market is moving in a broader, far more strategic direction for…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos 1. Lietuvos bankas nustato kredito įstaigoms, elektroninių…
4 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos 1. Lietuvos bankas nustato kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, valiutos keityklos operatoriams, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, depozitoriumui ir užsienio valstybių šioje dalyje nurodytų subjektų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kurios teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, kriptoturto paslaugų teikėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, išskyrus atvejus, kai pagal Reglamentą (ES) 2024/1620 priežiūrą atlieka Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (toliau – Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija), konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. Kriptoturto paslaugų teikėjams skirti nurodymai nustatomi suderinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 2. Kultūros paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 3. Lošimų priežiūros tarnyba priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 4. Lietuvos advokatūra patvirtina advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir advokatų padėjėjus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 5. Lietuvos notarų rūmai patvirtina notarams, notarų atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja notarus, notarų atstovus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 6. Lietuvos auditorių rūmai patvirtina auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja auditorius šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 7. Lietuvos antstolių rūmai patvirtina antstoliams ir antstolio atstovams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių ir antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius ir antstolio atstovus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 8. Lietuvos prabavimo rūmai patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 10. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos, išskyrus Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu instituciją, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 11. Apie šio straipsnio 10 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 12. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus. 13. Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėse viešai skelbia šią informaciją: 1) pagal kompetenciją atliktų patikrinimų skaičių per metus ir jų rezultatų aprašymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai perduotų nagrinėti patikrinimų dokumentų su atlikto patikrinimo išvadomis ir sprendimų dėl poveikio priemonių, taikytų dėl šio įstatymo pažeidimų, skaičių per metus; 2) gautų pranešimų apie šio įstatymo pažeidimus skaičių per metus. 14. Lietuvos advokatūra kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėje viešai skelbia statistinę informaciją apie gautų šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skaičių per metus. 15. Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai imasi priemonių, kad jų darbuotojai, kuriems pavesta organizuoti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, būtų susipažinę su šio įstatymo nuostatomis, laikytųsi atsakomybės, efektyvumo, sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, profesionalumo, viešumo ir skaidrumo principų. 16. Šio straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos, išskyrus Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu instituciją, privalo įdiegti informaciją teikiančio asmens konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie šio įstatymo pažeidimus.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos 1. Lietuvos bankas patvirtina kredito įstaigoms, elektroninių…
4 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos 1. Lietuvos bankas patvirtina kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, valiutos keityklos operatoriams, sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, depozitoriumui ir užsienio valstybių šioje dalyje nurodytų subjektų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 2. Kultūros paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 3. Lošimų priežiūros tarnyba priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 4. Lietuvos advokatūra patvirtina advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir advokatų padėjėjus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 5. Lietuvos notarų rūmai patvirtina notarams, notarų atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja notarus, notarų atstovus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 6. Lietuvos auditorių rūmai patvirtina auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja auditorius šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 7. Lietuvos antstolių rūmai patvirtina antstoliams ir antstolio atstovams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių ir antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius ir antstolio atstovus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 8. Lietuvos prabavimo rūmai patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. 9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą. 10. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 11. Apie šio straipsnio 11 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 12. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas 1. Tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža…
15 straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas 1. Tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaiga gali taikyti supaprastinto kliento tapatybės nustatymo priemones. Vertindamos, ar dalykiniai santykiai arba sandoris kelia mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, finansų įstaigos atsižvelgia į toliau pateikiamus galimai mažesnės rizikos veiksnius: 1) su klientu susijusios rizikos veiksniai: a) bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose, ir kitos užsienio valstybių bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą; b) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos bankas; c) klientai, kurie reziduoja mažesnės rizikos geografinėse teritorijose, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte; 2) su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios rizikos veiksniai: a) gyvybės draudimo sutartys arba papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartys, kai metinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra nedidelė arba vienkartinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra nedidelė; b) pensijų programų draudimo liudijimai, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip įkeitimo objektai; c) pensijos, kaupiamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, kitos pensijos, senatvės pensijos ar kitos sistemos, kurios numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios sistemos nario dalies; d) finansinės paslaugos, kai tam tikrų rūšių klientams teikiamos tinkamai apibrėžtos ir ribotos paslaugos, kad būtų didinamos galimybės jas gauti finansinės įtraukties tikslais; e) paslaugos ir produktai, kai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika valdoma kitais būdais, įskaitant finansines paslaugas, teikiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; 3) su kliento registracijos, steigimo ar gyvenamąja vieta susiję geografinės rizikos veiksniai: a) Europos Sąjungos valstybės narės; b) trečiosios valstybės, nustačiusios šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus; c) remiantis vyriausybinių ir visuotinai pripažintų nevyriausybinių organizacijų, stebinčių ir vertinančių korupcijos lygį, duomenimis, valstybėje nustatytas mažas korupcijos ar kitos nusikalstamos veiklos lygis; d) remiantis Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu arba panašaus pobūdžio regioninės organizacijos ataskaitų ar panašių dokumentų duomenimis, valstybėje taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rekomendacijas, ir valstybė veiksmingai tuos reikalavimus įgyvendina. 2. Finansų įstaigos, nustatydamos ir taikydamos supaprastinto kliento tapatybės nustatymo priemones, vadovaujasi Europos bankininkystės institucijos 2021 m. kovo 1 d. gairėmis EBA/GL/2021/02 pagal Direktyvos (ES) 2015/849 17 straipsnį ir 18 straipsnio 4 dalį dėl deramo klientų tikrinimo ir veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais dalykiniais santykiais ir vienkartiniais sandoriais ir (arba) operacijomis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (PP / TF rizikos veiksnių gairėmis), su visais pakeitimais. 3. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas, jeigu pagal kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika: 1) bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą; 2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos bankui; 3) loterijų atvejais, kai piniginė vertė, skirta loterijos bilietams pirkti bei neatsiimtų laimėjimų sumoms kaupti, laikoma elektroniniu būdu, o didžiausia saugoma piniginė vertė neviršija 1 000 eurų ir negali būti pildoma ar kitaip finansuojama anoniminėmis lėšomis bei negali būti naudojama kitiems negu loterijos bilietų pirkimo atsiskaitymams. 4. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį, kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 9 straipsnio 12, 13, 14 dalyse, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytų nuostatų ir privalo tik gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis. 5. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo gauti tik šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis. 6. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams. 7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir (arba) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nustato didesnės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui. 8. Jeigu vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną nustatoma, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika nebėra maža, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę.
Analysis

įstaigų gebėjimui įrodyti veiksmingą AML ir KYC kontrolę. Kita procedūrinė stotelė – pagal 2023–2028 m. veiksmų planą vertinti 2028 m. siektinas reikšmes ir laukti koordinavimo komisijos bei atsakingų institucijų sprendimų dėl plano įgyvendinimo. [11][12] * *Drafting Translation:* In practice, this topic is important not for the convenience of the user application, but for the ability of licensed institutions to demonstrate effective AML and KYC controls. The next procedural milestone is to assess the 2028 target values under the 2023–

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — LRT
Child rights advocates: Žlabienė is cooperating, situation of 6 children being reassessed - LRT 🔗
A decision has not yet been made on whether to remove six children from the Žlabys family in Ukmergė, according to Lina Baranauskienė, head of the Vilnius County division of the State Child Rights Protection and Adoption Service. She said…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 361 straipsnis (statute)
361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę…
361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. 2. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali išklausyti ir kitus asmenis, tarp jų švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, jeigu, nagrinėjančio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą asmens manymu, šie asmenys gali turėti pranešimo nagrinėjimui reikšmingos informacijos. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje įtvirtintais su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytą duomenų subjekto teisę susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turi tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.2541 straipsnis (statute)
3.2541 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą 1. Kai yra šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių…
3.2541 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą 1. Kai yra šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo…
50 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: 1) atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje; 2) gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją; 4) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti įgaliotų tarnautojų sudėtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotų teritorinių skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas šiam įstatymui įsigaliojus, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras; 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais; 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais; 7) valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę; 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – įgaliotus teritorinius skyrius organizuoja vaiko globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą; 9) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo; 10) koordinuoja mobiliųjų komandų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo; 11) užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų; 12) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą; 13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti; 14) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; 15) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; 16) Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu; 17) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais; 18) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos (jų) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioti teritoriniai skyriai turi šias teises ir pareigas: 1) asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą; 2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti; 3) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais; 4) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis; 5) nustačius, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atsakingoms institucijoms; 6) kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Analysis
`. They must be exactly as in the source, on their own lines, not translated, reordered, or removed.
* Check legal terminology:

Core issue

`, `

Legal assessment

`, `

Consequences

`, `

📚 Roots — who shaped this rule and why:

Wait, the last marker is `[PRAKTINE_REIKSME]`. Let's review the prompt's instruction: "Return only the translation, no preamble." I will output exactly the markers with the translated text under `[TIKSLINIMAS]`. This is the most precise way to handle the request. [TEISINIS_KLAUSIMAS] [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] The regulation was initiated by the Ministry of Social Security and Labour, and the primary draft was prepared by a working group established by the Minister, comprising representatives from ministries, academia, and

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →