⚖️ Teisinė prizmė — 2026-06-19

27 straipsnis. Informacinės sistemos valdytojo ir tvarkytojo teisės ir pareigos 1. Informacinės sistemos valdytojas kontroliuoja informacinės sistemos tvarkytojo veiklą, atsako už jo veiklos atitiktį informacinių sistemų valdysenos tikslams, valdymo ir tvarkymo principams ir turi teisę: 1) rengti ir priimti informacinės sistemos nuostatus ir kitus teisės aktus, susijusius su informacinės sistemos veikimu ir taikomais kibernetinio saugumo reikalavimais; 2) informacinės sistemos kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ar likvidavimo paslaugas įsigyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš paslaugų teikėjo; 3) perduoti informacinės sistemos techninę priežiūrą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktam paslaugų teikėjui (toliau – techninės priežiūros paslaugų teikėjas); 4) funkcijas, nurodytas šios dalies 3 punkte, pavesti atlikti informacinės sistemos tvarkytojui; 5) atlikti kitas informacinės sistemos nuostatuose nustatytas funkcijas. 2. Informacinės sistemos valdytojas privalo: 1) koordinuoti informacinės sistemos tvarkytojo veiklą, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju – ir techninės priežiūros paslaugų teikėjo veiklą; 2) vertinti informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl informacinės sistemos IT architektūros įgyvendinimo ir kartu su duomenų valdytoju ar valdytojais užtikrinti nustatytų IT architektūros formavimo strateginių krypčių IT architektūros įgyvendinimo techninių reikalavimų laikymąsi; 3) vertinti informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų pasiūlymus dėl informacinės sistemos kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo ir priimti dėl jų sprendimus; 4) planuoti lėšų, reikalingų tinkamai informacinės sistemos veiklai ir gyvavimo ciklui užtikrinti, poreikį, imtis veiksmų, kad suplanuotos lėšos būtų skiriamos, kontroliuoti skirtų lėšų panaudojimą ir kartu su duomenų valdytoju ar valdytojais planuoti lėšų, reikalingų duomenims informacinėje sistemoje tvarkyti, poreikį; 5) tvirtinti atlyginimo dydžius; 6) vertinti informacinės sistemos tvarkytojo ir IT paslaugų teikėjo pasiūlymus dėl informacinės sistemos veiklos tobulinimo ir priimti dėl jų sprendimus; 7) vertinti duomenų valdytojo ir (ar) informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl IT plėtros plano projekto, juos apibendrinti ir pateikti galutinį IT plėtros plano projektą derinti instituciniam skaitmeninimo įgaliotiniui ir su juo suderintą projektą patvirtinti; 8) teikti informaciją apie informacinės sistemos veiklą jos duomenų valdytojui; 9) užtikrinti, kad informacinė sistema būtų tvarkoma vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais informacinių sistemų, jų administravimo duomenų bei metaduomenų tvarkymą; 10) užtikrinti, kad bent viena informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų kopija, išskyrus šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, būtų saugoma valstybiniame duomenų centre; 11) kartu su informacinės sistemos tvarkytoju užtikrinti subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant informacinės sistemos kūrimo, atnaujinimo ar pertvarkymo projektus, bendradarbiavimą; 12) atlikti kitas informacinės sistemos nuostatuose nustatytas funkcijas. 3. Informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę: 1) informacinės sistemos valdytojo pavedimu rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su informacinės sistemos veikimu ir taikomais kibernetinio saugumo reikalavimais, išskyrus informacinės sistemos nuostatus; 2) nustatyti informacinės sistemos veiklos ir techninės priežiūros organizavimo tvarką; 3) teikti informacinės sistemos valdytojui pasiūlymus dėl lėšų, reikalingų tinkamam jo tvarkomos informacinės sistemos veikimui ir gyvavimo ciklui užtikrinti, dėl informacinės sistemos veikimo tobulinimo ir (ar) atnaujinimo poreikių, dėl IT plėtros plano projekto; 4) teikti informacinės sistemos valdytojui pasiūlymus dėl informacinės sistemos IT architektūros įgyvendinimo; 5) teikti informacinės sistemos valdytojui pasiūlymus dėl poreikio įsigyti informacinės sistemos kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ar likvidavimo paslaugas arba šios sistemos techninės priežiūros paslaugas; 6) atlikti kitas informacinės sistemos nuostatuose nustatytas funkcijas. 4. Informacinės sistemos tvarkytojas įgyvendina informacinių sistemų valdysenos tikslus, valdymo ir tvarkymo principus ir privalo: 1) užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą informacinės sistemos veikimą ir informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų pasiekiamumą, o jeigu informacinės sistemos techninę priežiūrą atlieka techninės priežiūros paslaugų teikėjas, informacinės sistemos tvarkytojas tinkamą ir nepertraukiamą informacinės sistemos veikimą ir informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų pasiekiamumą turi užtikrinti kartu su nurodytu paslaugų teikėju paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) atlikti informacinės sistemos techninę priežiūrą, jeigu ši funkcija pagal nurodytą paslaugų teikimo sutartį nėra perduota techninės priežiūros paslaugų teikėjui; 3) kartu su duomenų tvarkytoju ar tvarkytojais Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoti atlyginimo dydžius, pateikti juos įvertinti nepriklausomam auditoriui ar audito įmonei ir, gavęs teigiamą jų išvadą, pateikti atlyginimo dydžius tvirtinti informacinės sistemos valdytojui; 4) numatyti ir įgyvendinti technines priemones, padedančias apsaugoti informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis nuo netyčinio ar neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų suteikimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo; 5) numatyti ir įgyvendinti technines priemones, užtikrinančias prarastų duomenų atkūrimą ir duomenų apsaugą nuo klastojimo; 6) užtikrinti informacinės sistemos kūrimo, atnaujinimo ar pertvarkymo projektų įgyvendinimą, rengti šių projektų įgyvendinimo dokumentus; 7) atlikti informacinės sistemos kūrimo, atnaujinimo ir pertvarkymo darbus arba juos įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; 8) derinti su duomenų tvarkytoju informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimo sutarčių su duomenų gavėjais technines sąlygas; 9) tvarkyti metaduomenis pagal ministro tvirtinamą valstybės informacinių išteklių valdymo ir tvarkymo metodiką; 10) užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami sąveikos reikalavimai; 11) atlikti kitas informacinės sistemos nuostatuose nustatytas funkcijas. 5. Informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas pagal kompetenciją užtikrina tinkamą informacinės sistemos administravimo asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir atsako už šių reikalavimų pažeidimus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Administracinės arba viešosios paslaugos teikimas elektroniniu būdu – administracinės arba viešosios paslaugos teikimo inicijavimas, paslaugai suteikti reikalingų duomenų surinkimas, patikrinimas ir (ar) apdorojimas, prireikus sprendimo dėl paslaugos suteikimo priėmimas ir (ar) kiti paslaugos suteikimo proceso veiksmai, atliekami naudojantis informacinių technologijų priemonėmis. 2. Duomenys – skaitmeninės išraiškos informacija, dokumentai ir (ar) jų kopijos, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus, taip pat asmens duomenis, tinkami saugoti, perduoti, interpretuoti ir apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. 3. Duomenų bazė – susistemintų tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys, kurį gali naudoti kelios taikomosios programos, valdomos bendros sistemos. 4. Duomenų centras – pastatas ar pastatų kompleksas arba patalpa ar patalpos jame, skirti informacinių technologijų priemonėms, informacinių technologijų platformoms, informacinėms sistemoms ir jose tvarkomiems duomenims laikyti, taip pat informacinių technologijų infrastruktūros veikimui užtikrinti skirtoms inžinerinėms sistemoms (elektros energijos tiekimo, vėdinimo ir mikroklimato kontrolės, gaisro gesinimo ir gaisrinės saugos, apsaugos sistemų, telekomunikacijos ir ryšių, automatinės ryšio sutrikimo kontrolės) įrengti. 5. Duomenų gavėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie gauna informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis. 6. Duomenų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie teikia duomenis informacinei sistemai. 7. Duomenų tvarkymas – informacinių technologijų priemonėmis su duomenimis atliekama operacija ar operacijų seka: rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, apdorojimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas, keitimas (pildymas ar taisymas), susipažinimas, naudojimas, teikimas, atskleidimas kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas ar sunaikinimas. 8. Duomenų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie duomenų valdytojo nustatytais tikslais ir priemonėmis informacinėje sistemoje tvarko duomenis šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 9. Duomenų valdymas – priemonių, procedūrų ir metodų, skirtų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų gyvavimo ciklui valdyti, taikymas, vadovaujantis duomenų valdysenos reikalavimais. 10. Duomenų valdysena – informacinėse sistemose tvarkomų duomenų valdymo ir tvarkymo principų, standartų, tvarkos aprašų, organizacinių priemonių, gerosios praktikos metodų ir priemonių visuma, kuri leidžia užtikrinti šių duomenų saugumą, patikimumą, vientisumą, konfidencialumą ir sudaro galimybę susieti įvairiose informacinėse sistemose tvarkomus duomenis pagal temines kategorijas ir juos vienareikšmiškai interpretuoti. 11. Duomenų valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones. 12. Informacinė sistema – programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu. 13. Informacinės sistemos akreditavimas – procedūra, kuria patvirtinama, kad informacinė sistema yra sukurta, atnaujinta ar pertvarkyta pagal nustatytus valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų ir duomenų valdymo bei tvarkymo principus, atitinka jai keliamus funkcinius, kokybinius ir saugumo reikalavimus, leidžia pasiekti numatytus skaitmenizavimo tikslus, yra tinkamai dokumentuota ir turi visas reikiamas technines ir organizacines priemones, reikalingas informacinės sistemos naudojimui užtikrinti. 14. Informacinės sistemos gyvavimo ciklas – informacinės sistemos būsenos pokyčių nuo jos įsteigimo iki veiklos užbaigimo visuma. 15. Informacinės sistemos tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka jo vardu užtikrina informacinės sistemos veikimą. 16. Informacinės sistemos valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato informacinės sistemos veikimo tikslus ir priemones. 17. Informacinių sistemų sąveika (toliau – sąveika) – informacinių sistemų veikimas užtikrinant duomenų mainus. 18. Informacinių sistemų integracinė sąsaja (toliau – integracinė sąsaja) – technologinis sprendinys, užtikrinantis duomenų teikimą, gavimą ir (ar) mainus tarp dviejų ar daugiau skirtingų informacinių sistemų. 19. Informacinių technologijų infrastruktūra (toliau – IT infrastruktūra) – serveriai ir (ar) kita informacinių technologijų ir ryšių įranga duomenims tvarkyti. 20. Informacinių technologijų paslauga (toliau – IT paslauga) – juridinio asmens arba jo administracijos padalinio veikla, apimanti jo veiklos srities ir techninių žinių taikymą, valdant informacinių technologijų priemones, jas tvarkant ir ugdant jų naudojimo įgūdžius, kad būtų galima kurti, valdyti ir tvarkyti duomenis, optimizuoti ir vykdyti veiklos procesus taikant informacinių technologijų priemones. 21. Informacinių technologijų paslaugų katalogas (toliau – IT paslaugų katalogas) – informacinių technologijų paslaugų teikėjo teikiamų informacinių technologijų paslaugų sąrašas, kuriame pateikiami šių informacinių technologijų paslaugų aprašai. 22. Informacinių technologijų paslaugų teikėjas (toliau – IT paslaugų teikėjas) – juridinis asmuo ar jo administracijos padalinys, kurie teikia informacinių technologijų paslaugas ir užtikrina tinkamą informacinių technologijų priemonių veikimą ir valdymą pagal šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nustatytus parametrus. 23. Informacinių technologijų paslaugų valdymas (toliau – IT paslaugų valdymas) – veikla, kurią valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė atlieka siekdami projektuoti, kurti, naudoti, teikti ir valdyti savo veiklai užtikrinti reikalingas informacinių technologijų paslaugas. 24. Informacinių technologijų platforma (toliau – IT platforma) – programinių ir techninių priemonių, kurios gali būti naudojamos kaip pagrindas kitoms programinėms priemonėms kurti, procesams automatizuoti ar duomenims analizuoti, transformuoti, tvarkyti, rinkinys. 25. Informacinių technologijų priemonės (toliau – IT priemonės) – informacinių technologijų infrastruktūra, sisteminė ir taikomoji programinė įranga, užtikrinančios informacinių sistemų veikimą. 26. Klasifikatorius – duomenims grupuoti tvarkant juos informacinės sistemos priemonėmis skirtas susistemintas duomenų ar jų grupių (klasių) sąrašas, kurį sudaro šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai. 27. Metaduomenys – aprašomoji informacija, kuri padeda suprasti duomenų ar jų rinkinių išdėstymo struktūrą, logiką, semantiką, tarpusavio ryšius, taip pat surasti, teisingai interpretuoti ir naudoti pateikiamus duomenis ar jų rinkinius. 28. Organizacinė informacinių technologijų architektūra (toliau – IT architektūra) – loginiais ryšiais susietų procesų, taisyklių ir metodų visuma, apimanti organizacinės struktūros, veiklos procesų, duomenų, taikomųjų programų ir informacinių technologijų infrastruktūros tarpusavio ryšius. Organizacinė informacinių technologijų architektūra apima organizacinės struktūros ir veiklos procesų architektūrą, duomenų architektūrą, taikomųjų programų architektūrą ir informacinių technologijų infrastruktūros architektūrą. 29. Prieiga prie duomenų – galimybė pasinaudoti informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis ir (ar) atlikti duomenų tvarkymo veiksmus pagal specialius techninius, teisinius ar organizacinius reikalavimus, kai nebūtinas duomenų perdavimas ar atsisiuntimas. 30. Registras – informacinėje sistemoje tvarkomas registruojamą objektą ar objektus apibūdinantis duomenų rinkinys ar rinkiniai, kuriems nustatomos specialios registravimo sąlygos. 31. Registro informacinė sistema – informacinė sistema registro objektui ar objektams registruoti. 32. Registro informacinės sistemos objektas (toliau – objektas) – asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, sandoris, dokumentas, teritorija, gamtos išteklius, kultūros vertybė, intelektinė nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (ar) kitas objektas, kurių duomenys registruojami registro informacinėje sistemoje. 33. Registro informacinės s …

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Administracinės arba viešosios paslaugos teikimas elektroniniu būdu – administracinės arba viešosios paslaugos teikimo inicijavimas, paslaugai suteikti reikalingų duomenų surinkimas, patikrinimas ir (ar) apdorojimas, prireikus sprendimo dėl paslaugos suteikimo priėmimas ir (ar) kiti paslaugos suteikimo proceso veiksmai, atliekami naudojantis informacinių technologijų priemonėmis. 2. Duomenys – skaitmeninės išraiškos informacija, dokumentai ir (ar) jų kopijos, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus, taip pat asmens duomenis, tinkami saugoti, perduoti, interpretuoti ir apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. 3. Duomenų bazė – susistemintų tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys, kurį gali naudoti kelios taikomosios programos, valdomos bendros sistemos. 4. Duomenų centras – pastatas ar pastatų kompleksas arba patalpa ar patalpos jame, skirti informacinių technologijų priemonėms, informacinių technologijų platformoms, informacinėms sistemoms ir jose tvarkomiems duomenims laikyti, taip pat informacinių technologijų infrastruktūros veikimui užtikrinti skirtoms inžinerinėms sistemoms (elektros energijos tiekimo, vėdinimo ir mikroklimato kontrolės, gaisro gesinimo ir gaisrinės saugos, apsaugos sistemų, telekomunikacijos ir ryšių, automatinės ryšio sutrikimo kontrolės) įrengti. 5. Duomenų gavėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie gauna informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis. 6. Duomenų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie teikia duomenis informacinei sistemai. 7. Duomenų tvarkymas – informacinių technologijų priemonėmis su duomenimis atliekama operacija ar operacijų seka: rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, apdorojimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas, keitimas (pildymas ar taisymas), susipažinimas, naudojimas, teikimas, atskleidimas kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas ar sunaikinimas. 8. Duomenų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie duomenų valdytojo nustatytais tikslais ir priemonėmis informacinėje sistemoje tvarko duomenis šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 9. Duomenų valdymas – priemonių, procedūrų ir metodų, skirtų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų gyvavimo ciklui valdyti, taikymas, vadovaujantis duomenų valdysenos reikalavimais. 10. Duomenų valdysena – informacinėse sistemose tvarkomų duomenų valdymo ir tvarkymo principų, standartų, tvarkos aprašų, organizacinių priemonių, gerosios praktikos metodų ir priemonių visuma, kuri leidžia užtikrinti šių duomenų saugumą, patikimumą, vientisumą, konfidencialumą ir sudaro galimybę susieti įvairiose informacinėse sistemose tvarkomus duomenis pagal temines kategorijas ir juos vienareikšmiškai interpretuoti. 11. Duomenų valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones. 12. Informacinė sistema – programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu. 13. Informacinės sistemos akreditavimas – procedūra, kuria patvirtinama, kad informacinė sistema yra sukurta, atnaujinta ar pertvarkyta pagal nustatytus valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų ir duomenų valdymo bei tvarkymo principus, atitinka jai keliamus funkcinius, kokybinius ir saugumo reikalavimus, leidžia pasiekti numatytus skaitmenizavimo tikslus, yra tinkamai dokumentuota ir turi visas reikiamas technines ir organizacines priemones, reikalingas informacinės sistemos naudojimui užtikrinti. 14. Informacinės sistemos gyvavimo ciklas – informacinės sistemos būsenos pokyčių nuo jos įsteigimo iki veiklos užbaigimo visuma. 15. Informacinės sistemos tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka jo vardu užtikrina informacinės sistemos veikimą. 16. Informacinės sistemos valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato informacinės sistemos veikimo tikslus ir priemones. 17. Informacinių sistemų sąveika (toliau – sąveika) – informacinių sistemų veikimas užtikrinant duomenų mainus. 18. Informacinių sistemų integracinė sąsaja (toliau – integracinė sąsaja) – technologinis sprendinys, užtikrinantis duomenų teikimą, gavimą ir (ar) mainus tarp dviejų ar daugiau skirtingų informacinių sistemų. 19. Informacinių technologijų infrastruktūra (toliau – IT infrastruktūra) – serveriai ir (ar) kita informacinių technologijų ir ryšių įranga duomenims tvarkyti. 20. Informacinių technologijų paslauga (toliau – IT paslauga) – juridinio asmens arba jo administracijos padalinio veikla, apimanti jo veiklos srities ir techninių žinių taikymą, valdant informacinių technologijų priemones, jas tvarkant ir ugdant jų naudojimo įgūdžius, kad būtų galima kurti, valdyti ir tvarkyti duomenis, optimizuoti ir vykdyti veiklos procesus taikant informacinių technologijų priemones. 21. Informacinių technologijų paslaugų katalogas (toliau – IT paslaugų katalogas) – informacinių technologijų paslaugų teikėjo teikiamų informacinių technologijų paslaugų sąrašas, kuriame pateikiami šių informacinių technologijų paslaugų aprašai. 22. Informacinių technologijų paslaugų teikėjas (toliau – IT paslaugų teikėjas) – juridinis asmuo ar jo administracijos padalinys, kurie teikia informacinių technologijų paslaugas ir užtikrina tinkamą informacinių technologijų priemonių veikimą ir valdymą pagal šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nustatytus parametrus. 23. Informacinių technologijų paslaugų valdymas (toliau – IT paslaugų valdymas) – veikla, kurią valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė atlieka siekdami projektuoti, kurti, naudoti, teikti ir valdyti savo veiklai užtikrinti reikalingas informacinių technologijų paslaugas. 24. Informacinių technologijų platforma (toliau – IT platforma) – programinių ir techninių priemonių, kurios gali būti naudojamos kaip pagrindas kitoms programinėms priemonėms kurti, procesams automatizuoti ar duomenims analizuoti, transformuoti, tvarkyti, rinkinys. 25. Informacinių technologijų priemonės (toliau – IT priemonės) – informacinių technologijų infrastruktūra, sisteminė ir taikomoji programinė įranga, užtikrinančios informacinių sistemų veikimą. 26. Klasifikatorius – duomenims grupuoti tvarkant juos informacinės sistemos priemonėmis skirtas susistemintas duomenų ar jų grupių (klasių) sąrašas, kurį sudaro šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai. 27. Metaduomenys – aprašomoji informacija, kuri padeda suprasti duomenų ar jų rinkinių išdėstymo struktūrą, logiką, semantiką, tarpusavio ryšius, taip pat surasti, teisingai interpretuoti ir naudoti pateikiamus duomenis ar jų rinkinius. 28. Organizacinė informacinių technologijų architektūra (toliau – IT architektūra) – loginiais ryšiais susietų procesų, taisyklių ir metodų visuma, apimanti organizacinės struktūros, veiklos procesų, duomenų, taikomųjų programų ir informacinių technologijų infrastruktūros tarpusavio ryšius. Organizacinė informacinių technologijų architektūra apima organizacinės struktūros ir veiklos procesų architektūrą, duomenų architektūrą, taikomųjų programų architektūrą ir informacinių technologijų infrastruktūros architektūrą. 29. Prieiga prie duomenų – galimybė pasinaudoti informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis ir (ar) atlikti duomenų tvarkymo veiksmus pagal specialius techninius, teisinius ar organizacinius reikalavimus, kai nebūtinas duomenų perdavimas ar atsisiuntimas. 30. Registras – informacinėje sistemoje tvarkomas registruojamą objektą ar objektus apibūdinantis duomenų rinkinys ar rinkiniai, kuriems nustatomos specialios registravimo sąlygos. 31. Registro informacinė sistema – informacinė sistema registro objektui ar objektams registruoti. 32. Registro informacinės sistemos objektas (toliau – objektas) – asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, sandoris, dokumentas, teritorija, gamtos išteklius, kultūros vertybė, intelektinė nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (ar) kitas objektas, kurių duomenys registruojami registro informacinėje sistemoje. 33. Registro informacinės s …

126 straipsnis. Teismų sistemos finansavimas Teismai finansuojami iš valstybės biudžeto. Kiekvienas teismas turi savo atskirą išlaidų sąmatą. Įstatymų numatytais atvejais teismų sistema gali būti finansuojama iš kitų valstybės finansinių šaltinių.

94 straipsnis. Teisėjų, teismo tarnautojų mokymo finansavimas 1. Teisėjų mokymą, taip pat šio Įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje numatytą teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal atskirą programą numatomos lėšos mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms. 2. Teismų išlaidų sąmatose teisėjų planiniam mokymui numatomos lėšos, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 procento teisėjų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

116 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas 1. Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia teismų savivaldos institucija. 2. Visuotiniame teisėjų susirinkime dalyvauja visi Lietuvos teisėjai.

1. Veiklos rūšys, patenkančios į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS): Eil. Nr. Veiklos rūšys Išmetamos ŠESD 1.1. Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia didesnė kaip 20 MW (išskyrus įrenginius, skirtus pavojingosioms arba komunalinėms atliekoms deginti). Anglies dioksidas 1.2. Naftos perdirbimas, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW. Anglies dioksidas 1.3. Kokso gamyba. Anglies dioksidas 1.4. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) išdeginimas arba kaitinimas, įskaitant granuliavimą. Anglies dioksidas 1.5. Ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydųjį liejimą, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 2,5 tonos per valandą. Anglies dioksidas 1.6. Juodųjų metalų (įskaitant juodųjų metalų lydinius) gamyba arba perdirbimas, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia viršija 20 MW. Perdirbimas apima ir apdorojimą valcavimo staklynuose, atkaitinimo krosnyse, kalvėse, liejyklose, dengimo ir dekapiravimo įrenginiuose. Anglies dioksidas 1.7. Pirminė aliuminio ar aliuminio oksido gamyba. Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai 1.8. Antrinė aliuminio gamyba, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia didesnė kaip 20 MW. Anglies dioksidas 1.9. Spalvotųjų metalų gamyba arba perdirbimas, įskaitant lydinių gamybą, taurinimą, liejimą ir kt., kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia (įskaitant kaip redukcinį reagentą naudojamą kurą) didesnė kaip 20 MW. Anglies dioksidas 1.10. Cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni kaip 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni kaip 50 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.11. Kalkių gamyba arba dolomito ar magnezito kalcinavimas rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni kaip 50 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.12. Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumai didesni kaip 20 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.13. Keraminių gaminių gamyba degimo būdu, visų pirma stogų čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, koklių, molio dirbinių arba porceliano gamyba, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 75 tonos per dieną. Anglies dioksidas 1.14. Akmens vatos gamyba naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, kai lydymo pajėgumai didesni kaip 20 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.15. Gipso džiovinimas arba kalcinavimas ar gipso plokščių ir kitų gipso produktų gamyba, kai kalcinuoto gipso ar džiovinto antrinio gipso gamybos bendras pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.16. Celiuliozės iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų gamyba. Anglies dioksidas 1.17. Popieriaus ir kartono gamyba, kai gamybos pajėgumai yra didesni kaip 20 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.18. Suodžių gamyba, įskaitant organinių medžiagų (alyvų, deguto, krekingo produktų ir distiliacijos likučių) karbonizaciją, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.19. Azoto rūgšties gamyba. Anglies dioksidas ir azoto suboksidas 1.20. Adipo rūgšties gamyba. Anglies dioksidas ir azoto suboksidas 1.21. Glioksilo ir glioksilo rūgšties gamyba. Anglies dioksidas ir azoto suboksidas 1.22. Amoniako gamyba. Anglies dioksidas 1.23. Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamyba, taikant krekingą, perdirbimą, dalinę arba visišką oksidaciją arba kitus panašius metodus, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 100 tonų per dieną. Anglies dioksidas 1.24. Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 5 tonos per dieną. Anglies dioksidas 1.25. Natrio karbonato (Na2CO3) ir natrio hidrokarbonato (NaHCO3) gamyba. Anglies dioksidas 1.26. Įrenginių, kuriems taikomas šis įstatymas, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rinkimas, kad jos galėtų būti transportuojamos ir saugomos anglies dioksido geologinėse saugyklose, kurios turi leidimą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių reikalavimus. Anglies dioksidas 1.27. ŠESD gabenimas į anglies dioksido geologinę saugyklą, kuri turi leidimą, išduotą pagal Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių reikalavimus, išskyrus ŠESD, kurios pagal šį įstatymą priskiriamos kitai veiklai. Anglies dioksidas 1.28. Anglies dioksido geologinis saugojimas saugyklose, kurios turi leidimus, išduotus pagal Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių reikalavimus. Anglies dioksidas 1.29. Aviacija: 1.29.1. skrydžiai tarp aerodromų, esančių dviejose skirtingose valstybėse, išvardytose šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytame Europos Komisijos įgyvendinamajame akte dėl Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinę rinkos priemonę (CORSIA) taikančių valstybių sąraše (toliau – Komisijos įgyvendinamasis aktas), ir skrydžiai tarp Šveicarijos Konfederacijos arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir valstybių, išvardytų Komisijos įgyvendinamajame akte, ir (kasmet apskaičiuojamo reikalaujamo kompensavimo už praėjusius kalendorinius metus tikslais) skrydžiai į valstybes, išvardytas Komisijos įgyvendinamajame akte, iš tų valstybių, tarp jų ir skrydžiai tarp Šveicarijos Konfederacijos arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir valstybių, išvardytų Komisijos įgyvendinamajame akte, ir (kompensavimo reikalavimų taikant Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinę rinkos priemonę (CORSIA) skrydžiai į valstybes, išvardytas Komisijos įgyvendinamajame akte, iš tų valstybių ir tarp jų, taip pat skrydžiai tarp Šveicarijos Konfederacijos arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir valstybių, išvardytų Komisijos įgyvendinamajame akte, kiti skrydžiai tarp aerodromų, esančių dviejose skirtingose trečiosiose šalyse, kuriuos vykdo orlaivių naudotojai, atitinkantys visas šias sąlygas: 1.29.1.1. orlaivio naudotojai turi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruoti ES valstybėje narėje, įskaitant tos ES valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas; 1.29.1.2. nuo 2021 m. sausio 1 d. per metus jie išmeta daugiau kaip 10 000 tonų CO2, susidarančio naudojant lėktuvus, kurių didžiausia sertifikuotoji kilimo masė yra didesnė kaip 5 700 kg, skrydžiams, kuriems taikomas šio priedo 1.29 papunktis, išskyrus skrydžius, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje ES valstybėje narėje (įskaitant tos pačios ES valstybės narės atokiausius regionus); taikant šį papunktį, neatsižvelgiama į ŠESD kiekį, išmetamą vykdant šių rūšių skrydžius: 1.29.1.2.1. skrydžius valstybiniu orlaiviu; 1.29.1.2.2. humanitarinius skrydžius; 1.29.1.2.3. medicininius skrydžius; 1.29.1.2.4. karinius skrydžius; 1.29.1.2.5. gaisro gesinimo skrydžius; 1.29.1.2.6. skrydžius prieš humanitarinį, medicininį ar gaisrų gesinimo skrydį ar po jo, jeigu tokie skrydžiai įvyko tuo pačiu orlaiviu ir buvo reikalingi susijusiai humanitarinei, medicininei ar gaisrų gesinimo veiklai vykdyti arba orlaiviui po tos veiklos perkelti kitur kitai jo veiklai vykdyti; 1.29.2. orlaivių skrydžiai į ES valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, teritorijoje esantį aerodromą arba iš jo. Šiai veiklai nepriskiriami: 1.29.2.1. skrydžiai, išskirtinai skirti skraidinti šalies, kuri nėra valstybė narė, oficialią misiją atliekančiam valdančiam monarchui ir jo artimiausioms giminėms, valstybės vadovams, vyriausybės vadovams ir vyriausybės ministrams, jeigu tai įrodo atitinkamas statuso žymuo skrydžio plane; 1.29.2.2. kariniais orlaiviais atliekami kariniai skrydžiai, muitinės ir policijos tarnybų skrydžiai; 1.29.2.3. skrydžiai, susiję su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžiai, humanitariniai skrydžiai ir greitosios medicinos pagalbos skrydžiai, kuriuos vykdyti leido atitinkama kompetentinga institucija; 1.29.2.4. visi skrydžiai, išskirtinai vykdomi pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, kaip apibrėžta 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencija) 2 priede; 1.29.2.5. skrydžiai be tarpinių nutūpimų, užbaigiami orlaivio pakilimo aerodrome; 1.29.2.6. mokomieji skrydžiai, išskirtinai skirti licencijai gauti arba skrydžio įgulai – kvalifikacijai įgyti, jeigu tai įrodo atitinkamas žymuo skrydžio plane, jei skrydis neskirtas keleiviams ir (arba) kroviniams skraidinti arba orlaivio padėčiai nustatyti ar orlaiviui perkelti; 1.29.2.7. skrydžiai, išskirtinai skirti moksliniams tyrimams atlikti arba orlaiviams ar įrangai (naudojamai ore arba antžeminei) tikrinti, bandyti ar patvirtinti; 1.29.2.8. skrydžiai orlaivio, kur …

3 straipsnis. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas 1. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas apima šias tarptautiniuose klimato kaitos susitarimuose (1992 m. Jungtinių Tautų Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (toliau – Klimato kaitos konvencija), 2015 m. Paryžiaus susitarime) nurodomas sritis: 1) aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo; 2) energetikos; 3) mokesčių ir finansų; 4) mokslo; 5) pramonės; 6) socialinės apsaugos ir užimtumo; 7) sveikatos apsaugos; 8) švietimo ir visuomenės informavimo; 9) tarptautinio bendradarbiavimo; 10) transporto; 11) teritorijų planavimo ir regioninės plėtros; 12) vidaus reikalų; 13) žemės ūkio; 14) žmogaus teisių ir lyčių lygybės. 2. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus ir (ar) tarptautinius įsipareigojimus, gali apimti ir kitas sritis, susijusias su prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos švelninimu. 3. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika formuojama ir įgyvendinama rengiant šiuos planavimo dokumentus: 1) Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (toliau – Darbotvarkė), kurioje apibrėžiama Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos vizija, nustatomi 10 metų trukmės trumpalaikiai, 20 metų vidutinės trukmės ir 30 metų trukmės ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, 10 metų trukmės pažangos uždaviniai ir pagrindiniai siekiami poveikio rodikliai, susieti su klimato kaitos valdymo politika; 3) Vyriausybės tvirtinamus 10 metų trukmės Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (toliau – NEKS veiksmų planas), nacionalines plėtros programas, kuriose planuojamos priemonės, būtinos Nacionaliniame pažangos plane ir Darbotvarkėje numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Šių priemonių įgyvendinimas detalizuojamas rengiant plėtros programų pažangos priemonių aprašus, vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamos Strateginio valdymo metodikos reikalavimais; 4) Vyriausybės tvirtinamą 4 metų Klimato kaitos programos investicijų planą klimato kaitos valdymo priemonėms finansuoti ir kitas klimato kaitos valdymo tikslams įgyvendinti planuojamas investicijų programas.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

5 straipsnis. Valdymas Universitetą valdo Senatas ir rektorius.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Statutą sudarytų Universiteto valdymo organų - Universiteto senato, Universiteto tarybos ir Universiteto rektoriaus – įgaliojimai pratęsiami iki tol, kol pagal šį įstatymą ir juo patvirtintą Statutą bus sudaryti nauji Universiteto valdymo organai. Nauji Universiteto valdymo organai turi būti sudaryti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto senatą netaikomos Statuto 33 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Statuto 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto tarybą netaikomos Statuto 39 straipsnio 12 dalies nuostatos ir Statuto 39 straipsnio 8, 9 ir 11 dalyse nustatyti terminai; šiuos terminus nustato Universiteto senatas, tačiau jie negali būti trumpesni negu vienas mėnuo. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą renkant Universiteto rektorių netaikomas Statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti kiti Universiteto savivaldos organai, išrinkti ar paskirti Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai dirba iki jų kadencijos pabaigos. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta, kai šiuo įstatymu patvirtintame Statute nustatyta tvarka bus paskirti nauji prorektoriai. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui, ne vėliau kaip per 4 mėnesius turi būti suformuotas Universiteto dalininkų kapitalas įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Universiteto dalininkų kapitalas suformuojamas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Universiteto patikėjimo teise valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto. Šį turtą, jeigu jis nebus investuotas formuojant Universiteto dalininkų kapitalą, Universitetas valdo patikėjimo teise, išskyrus valstybės turtą, kuris buvo valdomas pagal panaudos sutartis. Universiteto dalininkų kapitalas gali būti didinamas ir iš kito valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius, 1990 m. birželio 12 d. Nr. I-281 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. I-281 (Lietuvos Respublikos 2014 m. gegužės 6 d. įstatymo Nr. XII-862 redakcija) VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTAS Vilniaus universiteto bendruomenė, suvokdama, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija ir popiežiaus Grigaliaus XIII tų pačių metų spalio 30 d. bule įsteigta ir Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu pavadinta, 1832 m. Rusijos valdžios uždaryta, Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu atgaivinta ir Vilniaus universiteto vardą gavusi, okupacijas pergyvenusi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. I-281 „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ autonomiją atgavusi, šiandien Lietuvai pasaulyje plačiai atstovaujanti seniausia šalies nacionalinės reikšmės mokslo ir studijų institucija visada buvo ir yra tas pats Vilniaus universitetas (toliau – Universitetas); nuosekliai įgyvendindama steigėjų siekį, kad Universitetas būtų per amžius gyvuojantis tarptautinis mokslo centras, kad ir kokia būtų visuomenės sankloda, šalies politinė santvarka, vyraujančios idėjos ar kalbos; suprasdama ypatingą Universiteto vaidmenį visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo ir studijų srityse; pasitikdama dabarties iššūkius, kuriuos globaliame pasaulyje mokslui ir studijoms meta vis intensyvėjantys žmonių, bendruomenių, tautų ir valstybių ryšiai; atsižvelgdama į vykstančią Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sistemos pertvarką ir būdama įsitikinusi, kad bet kokia šios srities pertvarka turi būti tokia, kad skatintų Lietuvos visuomenės pažangą ir Tautos gerovę, gausintų šalies materialinius ir dvasinius išteklius, pažintines ir kūrybines galias; suvokdama savo atsakomybę Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei būtinumą; vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, laiduojančiais Universiteto misijos ir veiklos tęstinumą, aukštųjų mokyklų autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę, Universiteto misiją, struktūrą, veiklą ir valdymą grindžia šiuo Vilniaus universiteto statutu (toliau – Statutas). I skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Vilniaus universiteto statusas 1. Vilniaus universitetas (toliau – Universitetas), įsteigtas 1579 m. balandžio 1 d. didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija, yra valstybinė aukštoji mokykla. Universitetas turi juridinio asmens teises, yra ne pelno įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą statusą. Jo buveinės adresas – Universiteto g. 3, LT-2734, Vilnius. 2. Universitetas naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta autonomija, apimančia akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universiteto autonomija įgyvendinama šio Statuto ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kilus prieštaravimų tarp šio Statuto ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Aukštojo mokslo įstatymą, taikomos šio Statuto nuostatos.

5 straipsnis. Įrašai asmens tapatybės kortelėje ir pase 1. Asmens tapatybės kortelėje pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šie asmens duomenys: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas. 2. Pase pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens duomenys, piliečio gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas) ir tautybė, jei prašymą įrašyti tautybę pilietis įrašo pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo. 3. Asmens tapatybės kortelėje ir pase turi būti piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas. Piliečiui, kuris nesugeba pasirašyti dėl fizinės negalios ar yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas gali būti išduoti be jo parašo. 4. Be šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų asmens duomenų, asmens tapatybės kortelėje ir pase taip pat įrašoma: 1) išdavimo data; 2) išdavusios įstaigos pavadinimas; 3) galiojimo data; 4) numeris; 5) pilietybė – Lietuvos Respublikos. 5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. 6. Asmens tapatybės kortelėse elektroniniu būdu fiksuojami šio straipsnio 1 dalyje ir 4 dalies 5 punkte nurodyti asmens duomenys, piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, taip pat gali būti fiksuojami asmens elektroninės atpažinties sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Kvalifikuotame elektroninio parašo sertifikate gali būti įrašyti šio straipsnio 1 dalyje ir 4 dalies 5 punkte nurodyti asmens duomenys ir vidaus reikalų ministro nustatyti techniniai duomenys. 7. Pasuose elektroniniu būdu fiksuojami šio straipsnio 1 dalyje ir 4 dalies 5 punkte nurodyti asmens duomenys, taip pat piliečio gimimo vieta ir biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai. 8. Pasas Reglamento (EB) Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2a ir 2b dalyse nustatytais atvejais ir tvarka gali būti išduotas be jame elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų. Asmens tapatybės kortelė be joje elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų išduodama jaunesniems negu 12 metų piliečiams ir Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 3 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju.

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase rašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė ‒ Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.“

91 straipsnis. Naujos ūkinės veiklos vykdymas 1. Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai: 1) nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir 2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Jeigu nėra pažeidžiami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba pavesti naują ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančioms savivaldybės valdomoms įmonėms, tik gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimą (toliau – sutikimas). Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 3. 4. Siekdama gauti sutikimą, savivaldybė turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos. Konkurencinga procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki prašymo dėl sutikimo pateikimo ir tokia, kad atskleistų, ar kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 5. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 6. Gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 7. Konkurencijos taryba išduoda sutikimą, jeigu savivaldybė laiku įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymo. 8. Konkurencijos taryba neduoda sutikimo, jeigu savivaldybė laiku neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 9. Savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos. Šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą. 10. 11. Konkurencijos taryba nustato šio straipsnio 5 dalyje nurodytų prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 12. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Naujos ūkinės veiklos vykdymas 1. Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai: 1) nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir 2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Jeigu nėra pažeidžiami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba pavesti naują ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančioms savivaldybės valdomoms įmonėms, tik gavusi išankstinį Konkurencijos tarybos sutikimą (toliau – sutikimas). Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius 3 metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius 3 metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 3. Siekdama gauti sutikimą, savivaldybė turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos. Konkurencinga procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki prašymo dėl sutikimo pateikimo dienos ir tokia, kad atskleistų, ar kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 4. Savivaldybė, teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl sutikimo, pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 5. Konkurencijos taryba, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 6. Konkurencijos taryba išduoda sutikimą, jeigu savivaldybė laiku įvykdo konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymo. 7. Konkurencijos taryba neduoda sutikimo, jeigu savivaldybė laiku neįvykdo konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 8. Savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos. Šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės tarybos sprendimu. 9. Konkurencijos taryba nustato šio straipsnio 4 dalyje nurodytų prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 10. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „91 straipsnis. Naujos ūkinės veiklos vykdymas 1. Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai: 1) nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir 2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Jeigu nėra pažeidžiami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba pavesti naują ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančioms savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, tik gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimą (toliau – sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės kontroliuojama įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės kontroliuojamai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 3. Išankstinis Konkurencijos tarybos sutikimas nebūtinas, jeigu nauja ūkinė veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimas, taip pat maitinimo paslaugų teikimas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose. 4. Siekdama gauti sutikimą, savivaldybė turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos. Konkurencinga procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki prašymo dėl sutikimo pateikimo ir tokia, kad atskleistų, ar kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 5. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 6. Gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 7. Konkurencijos taryba išduoda sutikimą, jeigu savivaldybė laiku įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymo. 8. Konkurencijos taryba neduoda sutikimo, jeigu savivaldybė laiku neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 9. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos. Šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą. 10. Siekdama įvertinti, ar šio straipsnio 3 dalyje numatytos naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Kartu su šiuo kreipimusi savivaldybė pateikia Konkurencijos tarybos išvadai priimti reikalingus dokumentus. Konkurencijos taryba išvadą pateikia per 30 dienų nuo savivaldybės kreipimosi ir išvadai priimti reikalingų dokumentų gavimo. Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, sprendime dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo privaloma nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad sprendimas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Savivaldybei tenka pareiga įrodyti, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. 11. Konkurencijos taryba nustato šio straipsnio 5 dalyje nurodytų prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 12. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 2. Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „91 straipsnis. Naujos ūkinės veiklos vykdymas 1. Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai: 1) nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir 2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Jeigu nėra pažeidžiami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba pavesti naują ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančioms savivaldybės valdomoms įmonėms, tik gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimą (toliau – sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 3. Išankstinis Konkurencijos tarybos sutikimas nebūtinas, jeigu nauja ūkinė veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimas, taip pat maitinimo paslaugų teikimas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose. 4. Siekdama gauti sutikimą, savivaldybė turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos. Konkurencinga procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki prašymo dėl sutikimo pateikimo ir tokia, kad atskleistų, ar kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 5. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 6. Gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 7. Konkurencijos taryba išduoda sutikimą, jeigu savivaldybė laiku įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymo. 8. Konkurencijos taryba neduoda sutikimo, jeigu savivaldybė laiku neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 9. Savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos. Šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą. 10. Siekdama įvertinti, ar šio straipsnio 3 dalyje numatytos naujos ūkinės veiklos vykdymas atiti …

31 straipsnis. Pareigūnams taikomi apribojimai Pareigūnui draudžiama: 1) būti renkamam (skiriamam) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą; 2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais susijęs asmuo, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais susijęs asmuo turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų; 3) atstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnį perkeltam pareigūnui; 4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, kai tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja ar prižiūri, arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo; 5) eiti daugiau negu vienas pareigas valstybės tarnyboje; 6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje; 7) streikuoti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 2. Etosas – tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas. 3. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. 4. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 5. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. 6. Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai. 7. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus: 1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; 2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą; 3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje; 4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises; 5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes; 6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu; 7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas; 8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; 9) atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimą. 8. Nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžta šio straipsnio 4 ir 7 dalyse.

41 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas 1. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas: 1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą; 2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių; 3) yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka; 4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą; 5) reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus; 6) nustato prekių ar paslaugų pardavimo, investicijų ar darbuotojų judėjimo geografinius ribojimus; 7) riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas; 8) padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais; 9) riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus; 10) nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus; 11) reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis; 12) reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą; 13) riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas; 14) mažina vartotojų mobilumą, didinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus ar kitais būdais; 15) gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti esamų rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą); 16) reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus; 17) reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus; 18) yra susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti; 19) yra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla; 20) yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu; 21) suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams; 22) kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją. 2. Konkurencijos taryba teisės aktų projektų rengėjų prašymu teikia jiems konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų. Papildyta straipsniu: Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161 II SKYRIUS KONKURENCIJĄ RIBOJANTYS VEIKSMAI PIRMASIS SKIRSNIS DRAUDŽIAMI SUSITARIMAI

71 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją organizuoti lošimus 1. Sprendimas atsisakyti išduoti licenciją priimamas, jeigu: 1) bendrovė per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą nepašalina prašymo išduoti licenciją ir (ar) kartu su juo teikiamų dokumentų trūkumų; 2) bendrovė dokumentų licencijai gauti pateikimo metu neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 4 ir 14 dalyse ir 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 3) bendrovė neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo arba šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 31 ir 32 punktuose ir 2 dalies 3 punkte nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo; 4) bendrovė neturi apmokėto įstatuose nurodyto dydžio įstatinio kapitalo, atitinkančio šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 5) gauta neigiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir (arba) Valstybės saugumo departamento informacija ir (arba) išvada; 6) bendrovės akcininkai negali įrodyti lėšų, naudotų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmės (lėšų gavimo šaltinio) arba šių lėšų kilmė (lėšų gavimo šaltinis) gali būti neteisėta (neteisėtas); 7) bendrovė turi mokestinę nepriemoką; 8) dėl naujos licencijos išdavimo buvo kreiptasi nepraėjus 5 metams po to, kai bendrovė neteko teisės organizuoti lošimus pagal šio įstatymo 72 straipsnio 8 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus. 2. Priežiūros tarnyba sprendimo atsisakyti išduoti licenciją organizuoti lošimus priėmimo dieną sprendimą pateikia bendrovei, dėl kurios jis priimtas, ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus, pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką. Papildyta straipsniu: Nr. XIII-2743, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21597

28 straipsnis. Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas: 1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti lošimus; 2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus; 3) išduoda, patikslina licencijas organizuoti lošimus, sustabdo licencijų galiojimą ir panaikina galiojimo sustabdymą ar panaikina licencijų galiojimą; 4) išduoda leidimus atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, pakeičia ir panaikina jų galiojimą; 5) kontroliuoja, kaip lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą, reikalavimų; 6) rengia lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus ir teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl žaidimų žaidimo automatais ir lošimus reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo; 7) tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą; 8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, duomenis, taip pat ir specialių kategorijų asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje); Papildyta straipsnio punktu: Nr. XII-2588, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20336 9) išduoda žaidimo automatų pasus, plombas ir specialiuosius žaidimo automatų ženklus, įrašo žaidimo automatus į žaidimo automatų sąrašą, tikrina žaidimo automatų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, vertina, ar žaidimo automatas savo išore arba funkcijomis neimituoja lošimo įrenginio, o įdiegtomis programomis arba žaidimais neimituoja azartinių lošimų, tikrina žaidimo automatus jų eksploatavimo metu, įspėja apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, sustabdo arba panaikina žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą, panaikina žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-1886, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00021 10) atlieka lošimus organizuojančių bendrovių vykdomo atsakingo lošimo organizavimo stebėseną; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-3080, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20109 11) rengia probleminio lošimo prevencijos programas, jas koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, įgyvendina probleminio lošimo prevencijos programoje nurodytas jos kompetencijai priskirtas probleminio lošimo prevencijos priemones; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-3080, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20109 12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-3080, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20109

6 straipsnis. Pasiūlymas Lošimų priežiūros tarnybai Lošimų priežiūros tarnyba iki 2014 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

62 straipsnis. Regioninis solidarumas 1. Siekdamos užtikrinti patikimą tiekimo saugumą gamtinių dujų vidaus rinkoje ir integruoti nacionalinę Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinką, Lietuvos Respublika ir Taryba bendradarbiauja regioniniu lygmeniu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, skatindama regioninį ir dvišalį solidarumą. 2. Bendradarbiavimas, vykdomas susidarius aplinkybėms, kurios sukelia ar per trumpą laiką gali sukelti didelį tiekimo sutrikimą, darantį poveikį bet kuriai bendradarbiaujančiai valstybei narei, apima: 1) ekstremaliosios energetikos padėties nacionalinių priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, koordinavimą; 2) jungiamųjų gamtinių dujų vamzdynų nustatymą, plėtojimą ir atnaujinimą; 3) tarpusavio pagalbos teikimo sąlygas ir praktines priemones. 3. Taryba skatina perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą vieno ar kelių regionų lygmeniu, įskaitant bendradarbiavimą tarpvalstybiniais klausimais, siekiant sukurti konkurencingą gamtinių dujų vidaus rinką. 4. Taryba nuolat informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį regioninį bendradarbiavimą. TRYLIKTASIS SKIRSNIS SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR ATSAKOMYBĖ

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2015 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 17 d. 2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją gamtinių dujų perdavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje. 3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. 4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą; h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal. 41. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); 3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; 6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. 7. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas. 8. Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 9. Panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, i …

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 3. Nustačius poreikį pratęsti šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės taikomos nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d. 2. Nustačius poreikį pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.“