⚖️ Teisinė prizmė — 2026-06-13

byloje Nr. A 756 -2195/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 492 -3550/2011). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.

0,05 proc. palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 170 433,08 Eur palūkanų sumą už 2513 dienų, nes ši palūkanų suma susidarė atsakovei praleidus mokėjimo terminus ir naudojantis ieškovės atlikto darbo rezultatais. 12. Teismo vertinimu, dėl prievolės termino pažeidimo susidariusi 170 433,08 Eur palūkanų suma, įvertinus metinį sutartų palūkanų dydį (13 proc.), nelaikytina didele, atitinka teismų praktiką, kuria pripažįstamas pagrįstu panašus ir didesnis metinis palūkanų dydis. Be to, tokia palūkanų suma susidarė dėl atsakovės neveikimo, tinkamai nevykdant trišalio susitarimo. Vien tai, kad ieškovė nepareiškė reikalavimų teisme, nesudarė pagrindo nevykdyti sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią ( CK 6.189 straipsnis). 13.

atlyginimas ir 5 proc entų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). 56. Pareiškėjas skunde prašė priteisti 6 proc entų dydžio procesines palūkanas, tačiau šio reikalavimo teisiškai nepagrindė. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc entų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc entų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Dėl Z. V. reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą 57. Pareiškėjas Z. V.

grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad teisė į prieglobstį garantuojama pagal Konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl ES veikimo. ES teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė. Chartijos 19 straipsnio, įtvirtinančio asmens apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 2 dalis numato, kad niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė arba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.

Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl ES veikimo. ES teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė. Chartijos 19 straipsnio, įtvirtinančio asmens apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 2 dalis numato, kad niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė arba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas. 28. Ginčui taip pat reikšmingos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatos (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva).

grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. 36. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad teisė į prieglobstį garantuojama pagal Konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl ES veikimo. ES teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė. Chartijos 19 straipsnio, įtvirtinančio asmens apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 2 dalis numato, kad niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė arba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas. 37. Ginčui taip pat reikšmingos minėtos 2011 m. gruodžio 13 d.

mažumos (opozicijos) Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, I t., b. l. 9-10) turi pareigą į Kontrolės komitetą deleguoti savo atstovus. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas neįtvirtina konkrečių būdų ar (ir) sąlygų, kaip ir (ar) kurie opozicijos atstovai turėtų būti deleguojami. Todėl darytina išvada, jog opozicinėms frakcijoms priklausančių savivaldybės tarybos narių kandidatūrų parinkimas, teikimas ir galutinis jų tvirtinimas savivaldybės taryboje, tokiu būdu realizuojant Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio kiekvienai frakcijai numatytą pareigą deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą, yra politinio, o ne teisiniais reikalavimais susaistyto ir, atitinkamai, administraciniame teisme revizuoti galimo, proceso dalis ir išdava.

(atstovų skaičių) turėjusių partijų, įskaitant liekaną, kuri liko po pirmojo skaičiavimo etapo, pradedant didžiausia. Nurodė, jog didžiausią liekaną pagal atstovų taryboje skaičių turi Lietuvos socialdemokratų partija (4), o ne Lietuvos krikščionių demokratų (2), o tai reiškia, kad negali būti išrinktas kitos partijos narys, nes būtų pažeista proporcinė rinkimų sistema ir jis būtų išrinktas nesilaikant atstovavimo principo. Kiekvienas atstovas turi būti renkamas atskirai ir turi būti atsižvelgiama, kas turi teisę siūlyti delegatą, šiuo atveju Valstiečių liaudininkų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Pabrėžė, jog tai nepaneigia tarybos teisės rinkti atstovą, kadangi neišrinkus vieno pasiūlyto atstovo gali būti renkamas kitas atstovas, bet tik iš tos partijos, kuriai pagal proporcijas tenka teisė siūlyti atstovą atstovauti savivaldybei savivaldybių asociacijoje.

straipsnio 1 dalis), jis negali būti skiriamas į balsų skaičiavimo grupę (Seimo statuto 119 straipsnio 5 dalis) ir kt. Atsižvelgiant į Seimo statute įtvirtintą Seimo opozicijos lyderio teisinę padėtį galima teigti, kad šis teisinis institutas Seimo statute yra siejamas su atstovavimu didesnei kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių narių grupei. Pagal Seimo statutą Seimo opozicijos lyderiu vadinamas opozicinės frakcijos seniūnas ar opozicinių frakcijų koalicijos vadovas, jeigu opozicinė frakcija ar koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių narių. Pažymėtina, kad opozicinė frakcija arba jų koalicija, turinti daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, pati laisvai išrenka frakcijos seniūną ar frakcijų koalicijos vadovą, kuris pagal Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalį yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.

Vėlgi, transporto priemonė, transporto... Bagažinė atidaryta.

Gero laiko.

sprendimo projektas dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Vilniaus futbolo akademiją,,Žalgiris“. Taip pat aiškinamajame rašte teigiama, kad, likvidavus Mokyklą, vis ą iki tol jos vykdytą veiklą vykdys naujai įsteigta VšĮ Vilniaus futbolo akademija,,Žalgiris“. Tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusiame posėdyje Nr. 9 į posėdžio darbotvarkę 15 klausimu buvo įtrauktas klausimas,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“, o taip pat 16 klausimu buvo įtrauktas klausimas,,Dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą Vilniaus futbolo akademiją,,Žalgiris“. Posėdžio protokole pažymėta, jog tiek 15, tiek 16 klausimus rengėjai atsiėmė prieš Tarybos posėdį. Tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. vykusiame posėdyje Nr. 13 į posėdžio darbotvarkę 19 klausimu buvo įtrauktas klausimas,,Dėl darbo sutarties su Vilniaus futbolo mokyklos direktoriumi K. P.

Skvernelio skyrimo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku“ paskyrė Ministrą Pirmininką; 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretu Nr. 1K-40 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties“ Respublikos Prezidentas taip pat patvirtino Vyriausybės sudėtį, kurioje, palyginti su pradine šios Vyriausybės sudėtimi, patvirtinta minėtu Respublikos Prezidento 2016 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-803 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties“, buvo pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų. Šiame kontekste paminėtina, jog visuotinai žinoma, kad po Respublikos Prezidento rinkimų pasikeitė Vyriausybę sudarančios koalicijos sudėtis; 2019 m. liepos 5 d. koalicijos sutartį sudarė keturios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

gruodžio 4 d. dekreto 1 straipsniu patvirtinta tokios sudėties Vyriausybė: „ 1) Šarūnas Birutis – kultūros ministras; 2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras; 3) Ignas Hofmanas – žemės ūkio ministras; 4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė; 5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras; 6) Rimantas Mockus – teisingumo ministras; 7) Povilas Poderskis – aplinkos ministras; 8) Raminta Popovienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė; 9) Inga Ruginienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė; 10) Eugenijus Sabutis – susisiekimo ministras; 11) Lukas Savickas – ekonomikos ir inovacijų ministras; 12) Rimantas Šadžius – finansų ministras; 13) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė;

finansų ministras; 11) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė; 12) Žygimantas Vaičiūnas – energetikos ministras.“ 7. Sudarant naują Vyriausybę po to, kai atsistatydino tuo metu pareigas ėjusi Vyriausybė, priimtu ginčijamu Respublikos Prezidento 2025 m. rugsėjo 9 d. dekretu buvo nustatyta: „ Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės 2025 m. rugsėjo 9 d. teikimą, 1 straipsnis. Tvirtinu tokios sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę: 1) Vaida Aleknavičienė – kultūros ministrė; 2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras; 3) Edvinas Grikšas – ekonomikos ir inovacijų ministras; 4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė; 5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras; 6) Andrius Palionis – žemės ūkio ministras;

Būtent dėl to Bendrovė 2019 m. buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę atsisakant investicinės bendrovės statuso. Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad Bendrovė buvo viena pirmųjų investicinių bendrovių, vykdžiusių veiklą nekilnojamojo turto rinkoje pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKIS įstatymas). Tokio reguliavimo galimus neaiškumus bendrovėms mokestinio teisinio režimo prasme yra akcentavusi ir pati Inspekcija, priimdama panašų ginčo esme sprendimą kitos įmonių grupės bendrovės atžvilgiu. Inspekcija 2017-04-24 sprendime dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų Nr.

elektroninis susirašinėjimas būtent ir patvirtina atsakovo UAB „ Star Team Group ” specialiai teiktas paslaugas. Be to, atsakovas UAB „ Star Team Group ” tapo ieškovo akcininku tik 2009 m. birželio 8 d. , todėl a kivaizdu, kad, vadovaujantis ekonomine logika, joks ūkio subjektas nesieks įsigyti visų kitos bendrovės akcijų, siekdamas sudaryti šiai bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, neplanuodamas jų ateityje v ykdyti. Priešingai, Sutarties sudarymas netrukus po ieškovo akcijų įsigijimo patvirtina, kad atsakovas siekė plėtoti sėkmingą ieškovo veiklą, panaudodamas savo resursus ir sukauptą patirtį atitinkamoje verslo srityje.

HACKATHON. Kas vyksta technologijų pasaulyje ir kaip dirbtinis intelektas keičia verslo pasaulį? Kurta kartu su DI. Priimk iššūkį!

Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas privalo kreiptis į ESTT tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį būtina išnagrinėti tam, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I 146 -5/2014). 45.

teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su nurodytais papildomais prejudiciniais klausimais. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad paminėtu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.

teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su nurodytais papildomais prejudiciniais klausimais. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad paminėtu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.

Viešosios teisės europeizacija Įvadas Galima teigti, kad „viešosios teisės europeizacija“ tampa nauju svarbiu teisės tyrimų Europoje dalyku. Tai buvo akademinės konferencijos, vykusios 2007 m. spalio mėn. Utrechte, Nyderlanduose, tema, o netrukus po jos buvo išleista keturių Utrechto universiteto profesorių parengta knyga tuo pačiu pavadinimu. 2007 m. šia tema pasirodė dar dvi knygos: „Administracinės teisės transformacija Europoje“, išleista Utrechto, Osnabriuko ir Oksfordo universitetų, bei 43 autorių kolektyvinis darbas „Europos administracinė teisė“, kurį išleido „Belgium Editor Bruylant“, o parengimą koordinavo Prancūzijos profesoriai Jean-Bernard Auby ir Jacqueline Dutheil de la Rochere16. Taip pat įdomu pridurti, kad tais pačiais 2007 m. pradėtas leisti naujas periodinis leidinys „Europos administracinės teisės apžvalga“, turintis lengvai įsimenantį ženklą „REAlaw“. Šio leidinio tikslas – skelbti mokslinius darbus, susijusius su ryšio tarp Europos teisės ir nacionalinės administracinės teisės tyrimais. Šių mokslinių darbų sąrašą galima rasti minėto leidinio internetiniame puslapyje, kai kurie iš jų yra prieinami nemokamai17. Kaip šį rytą pažymėjo ponas Hien, Europos teisės tikslas nėra perrašyti administracinę teisę, kuri suprantama kaip administracinius veiksmus bei procesą administraciniuose teismuose reguliuojanti teisė. Kiekviena valstybė šioje srityje gali laisvai nustatyti savo taisykles18. Vis dėlto Europos teisė, kurioje viešoji ir privatinė teisė nėra atskirtos, yra linkusi formuoti visų teisės šakų raidą, ir dėl viešosios teisės šiuo klausimu jokių išimčių nėra, nors ji galbūt ir yra stipriau susieta su kiekvienos valstybės nacionalinio suverenumo principu nei kitos teisės šakos. Prancūzijos viešosios teisės specialistai, mokslininkai ir administracinių 16 Atkreiptinas ypatingas dėmesys į šiame darbe publikuotus Jean-Claude Bonichot, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo iš Prancūzijos, straipsnį „Bendrijos teisės įtaka nacionalinei administracinei teisei: Prancūzijos atvejo analizė“ bei Paul Cassia straipsnį „Bendrijos teisės įtaka administraciniams ginčams“. 17 Pvz., „Rumunijos administracinės teisės europeizacija“. 18 Europos Sąjungos valstybės narės yra laisvos, užtikrindamos Europos Sąjungos sutarčių ir antrinės teisės įgyvendinimą savo pačių konstitucinėmis taisyklėmis. Žr. ETT 1971 m. vasario 11 d. sprendimas byloje Fleischkontor, p. 49. 406

dukromis kiekvienų metų nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. imtinai ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d. imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečių dukrų vasaros atostogų metu, bei visas dukterų mokslo metų rudens atostogas, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo pirmosios dienos išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą bendravimo paskutinę dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 4.5 tėtis privalo mamai pranešti ne vėliau kaip prieš šešias valandas SMS žinute arba el. paštu, jeigu vykstant ugdymo procesui dukrų nėra galimybės pasiimti ugdymo įstaigose ir privalo nurodyti dukrų pasiėmimo vietą (adresą); 4.6 mama turi teisę su nepilnametėmis dukromis bendrauti internetinio ryšio priemonėmis ( messenger, viber, whatsapp ir kt.

byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). 30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). 31. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d.

J. M. civiliniams ieškovams V. T., J. S., A. U., paliekant civilinių ieškinių priteisimą V. T., J. S., A. U. iš J. M.. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu V. Z. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už L. ir V. T. turto vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už J. S. turto vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (už J. S. turto sugadinimą) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija; už A. ir A. U. turto vagystę) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį (už A. U. priklausančio turto sugadinimą) trisdešimties parų areštu, 302 straipsnio 1 dalį (už A. U. dokumento pagrobimą) laisvės atėmimu vieneriems metams.

D. S. nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. kovo 21 d. Prancūzijoje, Longuenesse pataisos centre, atlikinėjo 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurią jam paskyrė Prancūzijos Boulogne miesto teismas už vagystę; suklastotą 2006 m. sausio 23 d. pažymą įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą, taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, be to, nustatęs ir žinodamas, kad nuteistasis D. S. nevykdo 2004 m. vasario 9 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, išvyko iš Lietuvos bei padarė naują nusikalstamą veiką – tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nesikreipė į teismą dėl nuteistajam D. S.

prekėmis), jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 5 metams, ir 200 Eur bauda. 9. Teismas nurodė, jog Sprendime atsakovas pripažino, kad pareiškėjo Prancūzijoje padaryta nusikalstama veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismas pažymėjo, kad pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Į statymo bei jį įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus gali būti panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nurodytais pagrindais.

apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64036 “Daugiau kamuolių atkovos Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įsk. atkovotus per pratęsimus)”, Nr.64037 “Daugiau rezultatyvių perdavimų atliks Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įskaitant perdavimus per pratęsimus)”, Nr.64038 “Daugiau tritaškių įmes Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus)”, Nr.64039 “Kas bus rezultatyvesnis (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus) Tanoka Beard (Žalgiris)/pelnys po lygiai/Kareem La mar Rush (Lietuvos rytas)”, Nr.64 042 “Kas bus rezultatyvesnis (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus) Paulius Jankūnas (Žalgiris)/pelnys po lygiai/Artūras Jomantas (Lietuvos rytas)” baigtys yra būtent toki os, t. y. tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės.

, Nr.64034 “ D vitaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64035 “ T ritaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64036 “Daugiau kamuolių atkovos Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įsk.

18 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad UAB “Orakulas” bukmekeris G. M. , būdamas atsakingas už lažybų įvykių rezultatų nustatymą, neanuliuodamas lažybų įvykių Nr.64001 “ Prie per pagrindinį laiką Lietuvos rytas pelnytų taškų pridėjus 5,5 taško, laimės Žalgiris/būtų lygu/Lietuvos rytas”, Nr.64033 “ Baudos metimus taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)” , Nr.64034 “ D vitaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64035 “ T ritaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr. 64036 “Daugiau kamuolių atkovos Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įsk.