198 straipsnis
Priemonės, kurių turi imtis muitinė
1. Muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, šiais atvejais:
a)
jei nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros;
b)
jei prekės negali būti išleistos dėl kurios nors iš šių priežasčių:
i)
dėl nuo deklaranto priklausančių priežasčių per muitinės nustatytą laiką nebuvo įmanoma pradėti arba tęsti prekių tikrinimo;
ii)
nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti;
iii)
per nustatytą laiką nebuvo sumokėtas atitinkamai importo arba eksporto muitas arba nepateikta garantija, nors tai turėjo būti padaryta;
iv)
prekėms taikomi draudimai ar apribojimai;
c)
jei išleistos prekės nepaimamos per pagrįstai tam reikalingą laiką;
d)
jei po prekių išleidimo nustatoma, kad jų išleidimo reikalavimai nebuvo įvykdyti; arba
e)
jei prekės perduodamos valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį.
jų išleidimo reikalavimai nebuv
visas tekstas
o įvykdyti; arba
e)
jei prekės perduodamos valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį.
2. Kai ne Sąjungos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad joms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra. Jos įtraukiamos į muitinės sandėlio turėtojo tvarkomus apskaitos registrus, o jei prekes saugo muitinė, – į muitinės tvarkomus apskaitos registrus.
Jeigu prekėms, kurias ketinama sunaikinti, perduoti valstybės nuosavybėn, sulaikyti arba konfiskuoti, jau įforminta muitinės deklaracija, apskaitos registruose pateikiama nuoroda į tą muitinės deklaraciją. Muitinė tą muitinės deklaraciją pripažįsta negaliojančia.
registruose pateikiama nuoroda į tą muitinės deklaraciją. Muitinė tą muitinės deklaraciją pripažįsta negaliojančia.
3. Su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusias išlaidas apmoka:
a)
1 dalies a punkte nurodytu atveju – bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, arba asmuo, kuris nuslėpė prekes nuo muitinės priežiūros;
b)
1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais – deklarantas;
c)
1 dalies d punkte nurodytu atveju – asmuo, turėjęs įvykdyti prekių išleidimo reikalavimus;
d)
1 dalies e punkte nurodytu atveju – asmuo, perduodantis prekes valstybės nuosavybėn.
Teikėjai, kurie savo tekste tiesiogiai nurodė būtent šį straipsnio numerį. Tai citata iš jų pačių teksto — ne mūsų vertinimas ir ne priežastinis ryšys.
Šaltinis: viešų konsultacijų atsiliepimai ir pozicijų dokumentai. n = 1 paminėjimų; skaičiuojama pažodinė nuoroda į straipsnio numerį.