116 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių:
a)
esant importo ar eksporto muito sumų permokoms;
b)
prekėms turint defektų arba neatitinkant sutarties sąlygų;
c)
kompetentingoms valdžios institucijoms padarius klaidą;
d)
siekiant teisingumo.
Sumokėta importo ar eksporto muito suma grąžinama, jeigu atitinkama muitinės deklaracija buvo pripažinta negaliojančia pagal 174 straipsnį.
2. Muitinė grąžina arba atsisako išieškoti 1 dalyje nurodytą importo arba eksporto muito sumą, kai ji nėra mažesnė nei 10 EUR, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo prašo, kad būtų grąžinta arba atsisakyta išieškoti mažesnė suma.
nei 10 EUR, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo prašo, kad būtų grąžinta arba atsisakyta išieškoti mažesnė suma.
3. Jeigu muitinė laiko, kad muitas turėtų būti grąžintas arba atsisakytas išieškoti pagal 119 arba 120 straipsnį, atitinkama valstybė narė perduoda medžiagą Komisijai, kad ši priimtų sprendimą, šiais atvejais:
a)
kai muitinė laiko, kad ypatingos aplinkybės susiklostė dėl to, kad Komisija neįvykdė savo pareigų;
b)
kai m
visas tekstas
uitinė laiko, kad Komisija padarė klaidą, kaip apibrėžta 119 straipsnyje;
c)
kai atvejo aplinkybės yra susijusios su Sąjungos tyrimo, atlikto pagal 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą arba pagal bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą ar susitarimą, kurį Sąjunga sudarė su šalimi arba šalių grupe ir kuriame numatyta tokių Sąjungos tyrimų atlikimo galimybė, išvadomis;
d)
kai pinigų suma, susijusi su viena ar daugiau importo ar eksporto operacijų, kurią atitinkamas asmuo gali būti įpareigotas sumokėti dėl klaidos ar ypatingų aplinkybių, prilygsta 500 000 EUR arba ją viršija.
Nepaisant pirmos pastraipos, medžiaga neperduodama susidarius kuriai nors iš šių situacijų:
a)
jei Komisija jau yra priėmusi sprendimą dėl nagrinėtų faktų ir teisės normų
požiūriu panašaus atvejo;
b)
jei Komisija jau nagrinėja faktų ir teisės normų požiūriu panašų atvejį.
ir teisės normų požiūriu panašaus atvejo;
b)
jei Komisija jau nagrinėja faktų ir teisės normų požiūriu panašų atvejį.
4. Laikydamasi kompetenciją priimti sprendimus nustatančių taisyklių, muitinė, per 121 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina arba atsisakytina išieškoti pagal 117, 119 arba 120 straipsnius, ji tą sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti savo iniciatyva.
5. Muito sumos negrąžinamos arba neatsisakoma jų išieškoti, jeigu situacija, dėl kurios buvo pranešta apie skolą muitinei, susidarė dėl skolininko įvykdytos apgaulės.
išieškoti, jeigu situacija, dėl kurios buvo pranešta apie skolą muitinei, susidarė dėl skolininko įvykdytos apgaulės.
6. Grąžindama muitą muitinė nemoka jokių palūkanų.
Tačiau palūkanos mokamos, jeigu sprendimas dėl muito grąžinimo neįgyvendinamas per trejus mėnesius nuo jo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai šio termino nesilaikyta dėl nuo muitinės nepriklausančių priežasčių.
Tokiais atvejais palūkanos mokamos nuo tos dienos, kurią baigėsi trejų mėnesių laikotarpis, iki muito grąžinimo dienos. Palūkanų norma nustatoma pagal 112 straipsnį.
7. Muitinei per klaidą priėmus sprendimą grąžinti muitą arba atsisakyti jį išieškoti, pirminė skola muitinei atsiranda iš naujo, jeigu nesuėjęs 103 straipsnyje nustatytas jos senaties terminas.
Tokiais atvejais pagal 6 dalies antrą pastraipą sumokėtos palūkanos grąžinamos.
Teikėjai, kurie savo tekste tiesiogiai nurodė būtent šį straipsnio numerį. Tai citata iš jų pačių teksto — ne mūsų vertinimas ir ne priežastinis ryšys.
Šaltinis: viešų konsultacijų atsiliepimai ir pozicijų dokumentai. n = 4 paminėjimų; skaičiuojama pažodinė nuoroda į straipsnio numerį.