Čia surinkti pastarųjų ~18 mėn. įsigalioję įstatymų straipsnių pakeitimai, sugrupuoti pagal sritį. Kiekvienam pakeitimui rodoma:
Pakeitimai parodyti tiksliai iš teisės aktų — raudona pašalinta, žalia įterpta. Patikrinta automatiškai. Tai informacija, ne individuali teisinė konsultacija.
11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas 1. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodytas importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 3 Neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surinko importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, jis, laikydamasis šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytos importo PVM sumokėjimo tvarkos, importo PVM turi sumokėti ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atsirado prievolė mokėti importo PVM, pabaigos
4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM.
11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas 1. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 2. Taikant specialią importo PVM procedūrą importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 3
4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM.
… kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas;
15) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus; 16) finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; 17) pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose;
18) atlikti mokestinį tyrimą;
19) nepažeisdamas įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir …
…, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų;
23) naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Nr. XI - 1875, 2011 - 12 - 22, Žin., 2011, Nr. 163 - 7766 (2011 - 12 - 31) Nr. XI - 2078, 2012 - 06 - 19, Žin., 2012, Nr. 76 - 3927 (2012 - 06 - 30)
13 straipsnis. Mokesčiai Pagal šį Įstatymą administruojami mokesčiai:
1) pridėtinės vertės mokestis;
2) akcizai;
3) gyventojų pajamų mokestis;
4) nekilnojamojo turto mokestis;
5) žemės mokestis;
6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
7) angliavandenilių išteklių mokestis;
8) mokestis už aplinkos teršimą;
9) konsulinis mokestis;
10) žyminis mokestis; 11);
12) paveldimo turto mokestis;
13) privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 14)
15) valstybės rinkliava;
16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
17) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
18) pelno mokestis;
19) valstybinio socialinio draudimo įmokos; 20); 21); 22);
23) muitai;
24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise; 26) 27); 28)
29) motorinių transporto priemonių registracijos mokestis
13 straipsnis. Mokesčiai Pagal šį Įstatymą administruojami mokesčiai:
1) pridėtinės vertės mokestis;
2) akcizai;
3) gyventojų pajamų mokestis;
4) nekilnojamojo turto mokestis;
5) žemės mokestis;
6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
7) angliavandenilių išteklių mokestis;
8) mokestis už aplinkos teršimą;
9) konsulinis mokestis;
10) žyminis mokestis; 11);
12) paveldimo turto mokestis;
13) privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 14)
15) valstybės rinkliava;
16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
17) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
18) pelno mokestis;
19) valstybinio socialinio draudimo įmokos; 20); 21); 22);
23) muitai;
24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise; 26) 27); 28)
29) motorinių transporto priemonių registracijos mokestis
30) saugumo įnašas Nr. IX - 2547, 2004 - 11 - 09, Žin., 2004, Nr. 171 - 6304 (2004 - 11 - 26) Nr. X - 234, 2005 - 06 - 07, Žin., 2005, Nr. 76 - 2742 (2005 - 06 - 18) Nr. X - 863, 2006 - 10 - 19, Žin., 2006, Nr. 119 - 4542 (2006 - 11 - 07) Nr. X - 1086, 2007 - 04 - 12, Žin., 2007, Nr. 46 - 1720 (2007 - 04 - 26) Nr. X - 1249, 2007 - 07 - 03, Žin., 2007, Nr. 80 - 3220 (2007 - 07 - 19) Nr. X - 1318, 2007 - 11 - 08, Žin., 2007, Nr. 120 - 4883 (2007 - 11 - 22)
… 1 – 301 dalyse vartojamos sąvokos suprantamos taip, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
32. Kitos mokesčių įstatymuose vartojamos sąvokos yra apibrėžtos atskiruose šio Įstatymo straipsniuose ir atitinkamų mokesčių įstatymuose.
33. Pagal šį Įstatymą Europos Sąjungos muitų teisės aktais laikomi 1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658 / 87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su visais pakeitimais; 2) 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186 / 2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, ir jo taikymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai 3) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952 / 2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais ir jį papildantys bei įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktai; 4 tarptautiniai susitarimai kuriuos yra sudariusi arba prie kurių yra prisijungusi Europos Sąjunga reglamentuojantys prekių įvežimo į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir ( arba išvežimo iš jos tvarką bei importo ir ( arba eksporto muitų taikymo tvarką. II SKYRIUS MOKESČIŲ TEISINIS REGLAMENTAVIMAS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMAS
…, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos
71. Ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 – 5, 9 – 11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6 – 10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 6 dalį), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos ekonominės piniginės sankcijos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomi šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 106 straipsnio 8 dalis, 107, 108 straipsniai, 112 straipsnio 2 punktas ir 113 straipsnis.
72. Procesinėms baudoms administruoti tiesiogiai taikomi …
… ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šios dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.
3. Ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą, nustatytas procedūras.
4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.
5. Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais.
6. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytais būdais, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.
7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 45 dienoms. Nemokestinės nepriemokos atveju terminas negali būti pratęsiamas.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima …
… 106 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokų priverstinis išieškojimas 1. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma:
1) duodant kredito, mokėjimo elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
3) duodant kredito, mokėjimo elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šios dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.
3. Ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą, nustatytas procedūras.
4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.
5. Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais.
6. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytais būdais, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.
7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo elektroninių pinigų įstaigoje ir (ar) valstybės ižde arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 45 dienoms. Nemokestinės nepriemokos atveju terminas negali būti pratęsiamas.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo elektroninių pinigų įstaigoje ir (ar) valstybės ižde ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima …
88 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas 1. Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienų metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
11. Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Tokiu atveju jų mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių ir kurio pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
2. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. 3. (Neteko galios).
4. Tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
5. Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – antrinė vertybinių popierių apyvarta), rinkoje. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.
6. Šio Įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) bet nesumokėtų (neišieškotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies. Šiam atleidimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 100 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo delspinigių tvarką.
7. Jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96 – 98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla. 8. 9.
88 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas 1. Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienų metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
11. Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Tokiu atveju jų mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių ir kurio pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
2. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. 3. (Neteko galios).
4. Tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
5. Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – antrinė vertybinių popierių apyvarta), rinkoje. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.
6. Šio Įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies. Šiam atleidimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 100 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo delspinigių tvarką.
7. Jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96 – 98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla. 8. 9. Nr. XI - 2078, 2012 - 06 - 19, Žin., 2012, Nr. 76 - 3927 (2012 - 06 - 30) (papildyta nauja 6 dalimi)
105 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir nemokestinę nepriemokas atsiradimas 1. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
2. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
3. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. 3 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X - 4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII - 2312 įsigaliojimo (2017 - 01 - 01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. 4.
5. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą ekonominę piniginę sankciją įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jos sumokėjimo terminas 6. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už nusikalstamas veikas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas arba kitas teismo nustatytas terminas 7. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas teismo priteistas sumas ir procesines baudas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jų sumokėjimo terminas.
105 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir nemokestinę nepriemokas atsiradimas 1. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
2. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
3. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. 3 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X - 4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII - 2312 įsigaliojimo (2017 - 01 - 01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. 4.
5. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą ekonominę piniginę sankciją įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jos sumokėjimo terminas 6. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už nusikalstamas veikas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas arba kitas teismo nustatytas terminas 7. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas teismo priteistas sumas ir procesines baudas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jų sumokėjimo terminas. Nr. XI - 2078, 2012 - 06 - 19, Žin., 2012, Nr. 76 - 3927 (2012 - 06 - 30) Nr. XII - 602, 2013 - 11 - 19, Žin., 2013, Nr. 124 - 6281 (2013 - 12 - 05)
43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja 1. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
2. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja 1. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
2. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, tiekti prekes apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006 / 112 / EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitam neapmokestinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos paslaugoms, kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų.
2. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis paslaugas skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nusprendžia registruotis;
3) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje pagal šio Įstatymo 121, 13, 132 straipsnių ar atitinkamų kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis.
3. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka.
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms paslaugoms, kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų.
2. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis paslaugas skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nusprendžia registruotis;
3) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje pagal šio Įstatymo 121, 13, 132 straipsnių ar atitinkamų kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis.
3. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka.
1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis;
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal …
… 1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis taip pat iki 2028 m. birželio 30 d. apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje esančiomis gamtinių dujų sistemomis ar prie jų prijungtais tinklais patiektoms dujoms arba šilumos ar vėsumos tinklais patiektai elektros energijai, šilumos ar vėsumos energijai, jeigu tenkinamos šio Įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šių tiekiamų prekių gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;
3) paslaugoms, kurias teikia apmokestinamasis asmuo, …
132 straipsnis. Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys 1. Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu šis asmuo yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų į kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, taikomos atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis prekių tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti taikyti atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų teikėjo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių. II SKYRIUS APMOKESTINIMO MOMENTAS IR APMOKESTINAMOJI VERTĖ
132 straipsnis. Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys 1. Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu šis asmuo yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų iš šios dalies 1 punkte nurodytos valstybės narės į kitą valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, taikomos atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis prekių tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti taikyti atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų teikėjo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamiesiems asmenims, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo XII skyriaus šeštajame skirsnyje nustatytos schemos taikymo tikslais. II SKYRIUS APMOKESTINIMO MOMENTAS IR APMOKESTINAMOJI VERTĖ
… 20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis 1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964 – 0, 49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių). “ 2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0, 49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). “ 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas.
6. Asmenims, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 127 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 057 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.
7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.: 20 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD.
9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas.
10. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir papildomo NPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka. 11 Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas papildomas 1 044 eurų NPD. Kai metinės apmokestinamosios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, papildomas NPD proporcingai sumažinamas. Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į papildomą NPD, jis apskaičiuojamas proporcingai už laikotarpį, kiek galiojo teisė į papildomą NPD. Papildomas NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Papildomas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę ir pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, tačiau grąžintina pajamų mokesčio suma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) negali viršyti 208, 8 euro. Papildomas NPD už tą patį vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas tik vienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)).
12. Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojo pasirinkimu taikomas arba šio straipsnio 11 dalyje nustatytas papildomas NPD arba šio Įstatymo 182 straipsnio 10 ar 11 dalyje nustatytas papildomas pajamų mokesčio kreditas
… atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas.
2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių socialinio draudimo įmokas
… atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas.
2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 90 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 90 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma. Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, – tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Ūkininkų kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d
4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio …
8. Fondo administravimo įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d. Nr. I - 1336 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas Nr. I - 2501, 92. 04. 16, Žin., 1992, Nr. 13 - 350 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 455, 94. 05. 12, Žin., 1994, Nr. 39 - 702 (94. 05.
25) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 623, 94. 11. 03, Žin., 1994, Nr. 88 - 1666 ( 94. 11. 16 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 676, 94. 11. 29, Žin., 1994, Nr. 96 - 1874 (94. 12.
14) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 869, 95. 04. 27, Žin., 1995, Nr. 36 - 889 (95. 05.
03) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1024, 95. 07. 05, Žin., 1995, Nr. 59 - 1481 (95. 07.
19) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1062, 95. 10. 17, Žin., 1995, Nr. 89 - 1987 (95. 11.
02) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1353, 96. 05. 28, Žin., 1996, Nr. 53 - 1250 (96. 06.
05) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37 (1) IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1369, 96. 06. 06, Žin., 1996, Nr. 57 - 1341 (96. 06.
19) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 27, 37 (1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1545, 96. 09. 25, Žin., 1996, Nr. 98 - 2232 (96. 10.
11) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 361, 97. 07. 01, Žin., 1997, Nr. 67 - 1651 (97. 07.
16) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 384, 97. 07. 02, Žin., 1997, Nr. 67 - 1665 (97. 07.
16) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37 (1) STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 964, 98. 12. 10, Žin., 1998, Nr. 114 - 3191 (98. 12.
30) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 987, 98. 12. 21, Žin., 1998, Nr. 115 - 3242 (98. 12.
31) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1086, 99. 03. 16, Žin., 1999, Nr. 32 - 900 (99. 04.
09) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PAPILDYMO 38 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1188, 99. 05. 18, Žin., 1999, Nr. 50 - 1599 (99. 06.
09) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 7, 26, 28, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 28 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Įsigaliojus šiam įstatymui ūkininkai atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo už laikotarpį nuo 1995 m sausio 1 d iki 1999 m. sausio 1 d.
17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1355, 99. 10. 14, Žin., 1999, Nr. 88 - 2583 (99. 10.
20) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. lapkričio 1 d.
18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1383, 99. 11. 04, Žin., 1999, Nr. 99 - 2844 (99. 11.
24) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1573, 00. 03. 16, Žin., 2000, Nr. 28 - 763 (00. 04.
05) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 7, 17, 26, 34, 35, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1705, 00. 05. 23, Žin., 2000, Nr. 45 - 1299 (00. 06.
02) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 113 2000 12 21 Žin., 2000 Nr. 111 - 3577 ( 2000 12 29 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PANAIKINIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 3 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 21 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1785 00. 07 04 Žin., 2000 Nr. 58 - 1714 ( 00. 07. 19 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 22 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1788 00 07 04, Žin., 2000 Nr. 56 - 1652 ( 00. 07 12 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 23 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 98 2000 12 20 Žin., 2000 Nr. 111 - 3570 ( 2000 12 29 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 26, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 24 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 113 2000 12 21 Žin., 2000 Nr. 111 - 3577 ( 2000 12 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PANAIKINIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 14, 15 16, 17, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 25 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 546 2001 - 10 - 11, Žin., 2001 Nr. 91 - 3189 ( 2001 - 10 - 26 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 34 36 37 (1) 38 STRAIPSNIŲ IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 28, 28 ( 1 29 30, 31 32 33 35 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
… 3. Individualių ( personalinių įmonių savininkai ūkininkai bei patentus įsigiję asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių ir gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo 26 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 615 2001 - 11 - 20 Žin., 2001 Nr. 103 - 3657 ( 2001 - 12 - 07 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 34 36 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. 27 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 869 2002 - 05 - 07 Žin., 2002 Nr. 52 - 1983 ( 2002 - 05 - 24 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 37 (1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo įsigaliojimas pakeistas Įstatymu Nr. IX - 1229: Šis Įstatymas, išskyrus 12 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d. Šis įstatymas Tai nusako įstatymas Nr. IX - 1831 Nr. IX - 1229, 2002 - 12 - 10, Žin., 2002, Nr. 123 - 5521 (2002 - 12 - 24) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 37 (1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 11, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas Tai nusako įstatymas Nr. IX - 1831. 28 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 893 2002 - 05 - 21, Žin 2002, Nr. 56 - 2226 (2002 - 06 - 07 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 29 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1029, 2002 - 07 - 04, Žin., 2002 Nr. 73 - 3095 ( 2002 - 07 - 19 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2002 m. sausio 1 d. 30 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1213 2002 - 12 - 03 Žin., 2002 Nr. 123 - 5509 ( 2002 - 12 - 24 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 31 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1246 2002 - 12 - 10 Žin., 2002 Nr. 124 - 5621 ( 2002 - 12 - 27) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Šio Įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1247, 2002 - 12 - 10, Žin., 2002, Nr. 123 - 5535 (2002 - 12 - 24) VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1507, 2003 - 04 - 17, Žin., 2003, Nr. 42 - 1913 (2003 - 05 - 01) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37 (1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 34. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1728, 2003 - 09 - 11, Žin., 2003, Nr. 91 (1) - 4107 (2003 - 09 - 26) VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 d.
35. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1748, 2003 - 10 - 07, Žin., 2003, Nr. 101 - 4535 (2003 - 10 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
36. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1831, 2003 - 11 - 18, Žin., 2003, Nr. 113 - 5056 (2003 - 12 - 03) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 38, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 33 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai su draudėjais dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių priimtų sprendimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimu, delspinigių priskaičiavimu ir baudų paskyrimu, nagrinėjami pagal taisykles, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
37. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 2535, 2004 - 11 - 04, Žin., 2004, Nr. 171 - 6295 (2004 - 11 - 26) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nauja įstatymo redakcija Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
38. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 211, 2005 - 05 - 19, Žin., 2005, Nr. 71 - 2557 (2005 - 06 - 07) LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
39. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 401, 2005 - 11 - 17, Žin., 2005, Nr. 144 - 5235 (2005 - 12 - 10) DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
40. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 402, 2005 - 11 - 17, Žin., 2005, Nr. 144 - 5236 (2005 - 12 - 10) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 41. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 475, 2005 - 12 - 23, Žin., 2005, Nr. 153 - 5642 (2005 - 12 - 31) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
42. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 594, 2006 - 05 - 04, Žin., 2006, Nr. 57 - 2024 (2006 - 05 - 20) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. birželio 1 d.
43. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 656, 2006 - 06 - 08, Žin., 2006, Nr. 72 - 2673 (2006 - 06 - 28) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkto bei 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių papildymas ir pakeitimas, 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas bei 9 straipsnio 7 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d. Šio įstatymo pakeitimas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1397, 2007 - 12 - 20, Žin., 2007, Nr. 138 - 5652 (2007 - 12 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 4, 5, 6, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS IR 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 44. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1068, 2007 - 04 - 03, Žin., 2007, Nr. 43 - 1630 (2007 - 04 - 19) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
45. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1396, 2007 - 12 - 20, Žin., 2007, Nr. 138 - 5651 (2007 - 12 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d. 46 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1775 2008 - 11 - 06, Žin., 2008, Nr. 131 - 5025 (2008 - 11 - 15) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 47. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1800, 2008 - 11 - 11, Žin., 2008 Nr. 135 - 5236 ( 2008 - 11 - 25) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. Šio įstatymo pakeitimai: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 92, 2008 - 12 - 19, Žin., 2008, Nr. 149 - 6018 (2008 - 12 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 48. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 93, 2008 - 12 - 19, Žin., 2008, Nr. 149 - 6019 (2008 - 12 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos: 48.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 171, 2009 - 02 - 17, Žin., 2009, Nr. 25 - 973 (2009 - 03 - 05) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d. 48.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 390, 2009 - 07 - 22, Žin., 2009, Nr. 93 - 3982 (2009 - 08 - 04) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 48.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 527, 2009 - 12 - 08, Žin., 2009, Nr. 151 - 6774 (2009 - 12 - 22) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. 48.
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 931, 2010 - 06 - 22, Žin., 2010, Nr. 81 - 4225 (2010 - 07 - 10 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 49. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 170, 2009 - 02 - 17, Žin., 2009, Nr. 25 - 972 (2009 - 03 - 05 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 6 7 8 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.
50. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 307, 2009 - 06 - 18, Žin., 2009, Nr. 77 - 3171 (2009 - 06 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Šis įstatymas ir jo galiojimo keistas: 50.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 2303, 2012 - 10 - 17, Žin., 2012, Nr. 127 - 6392 (2012 - 11 - 03) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 50.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 125, 2012 - 12 - 20, Žin., 2012, Nr. 154 - 7931 (2012 - 12 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 50.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 668, 2013 - 12 - 12, Žin., 2013, Nr. 140 - 7050 (2013 - 12 - 30) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 51. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 389, 2009 - 07 - 22, Žin., 2009, Nr. 93 - 3981 (2009 - 08 - 04) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsniai įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomi apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 ir vėlesnius metus. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 ir vėlesnius metus. Šio įstatymo pakeitimas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 638, 2009 - 12 - 22, Žin., 2009, Nr. 159 - 7209 (2009 - 12 - 31) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 52. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 474, 2009 - 11 - 12, Žin., 2009, Nr. 141 - 6197 (2009 - 11 - 28) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
53. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 637, 2009 - 12 - 22, Žin., 2009, Nr. 159 - 7208 (2009 - 12 - 31) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 10, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 ir vėlesnius metus.
54. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 844, 2010 - 05 - 25, Žin., 2010, Nr. 67 - 3343 (2010 - 06 - 10) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19, 25, 27, 28, 29 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 55. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 903, 2010 - 06 - 17, Žin., 2010, Nr. 76 - 3867 (2010 - 06 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2010 - 07 - 01; 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 - 01 - 01; 2 straipsnio 2 dalis dalis įsigalioja 2010 - 07 - 01 ir galioja iki 2011 - 12 - 31; 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 - 01 - 01. Pastaba: Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokėtos iki 2010 m. liepos 1 d., neperskaičiuojamos. Įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas: 55.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1166, 2010 - 11 - 23, Žin., 2010, Nr. 145 - 7423 (2010 - 12 - 11) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. 55.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1794, 2011 - 12 - 13, Žin., 2011, Nr. 160 - 7563 (2011 - 12 - 28 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2, 3 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
56. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 933, 2010 - 06 - 22, Žin., 2010, Nr. 81 - 4227 ( 2010 - 07 - 10) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 27 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
57. Lietuvos Respublikos Seimas Įstatymas Nr. XI - 959 2010 - 06 - 30, Žin. 2010 Nr. 86 - 4517 (2010 - 07 - 20) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17 straipsnis. Draudėjų pareigos 1. Visi draudėjai privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių ( registro tvarkymo įstaigą) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
3. Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.
17 straipsnis. Draudėjų pareigos 1. Visi draudėjai privalo registruotis Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
3. Draudėjai privalo mokesčių administratoriui ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatančių valstybinio socialinio draudimo įmokų bei išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką, nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.
11 straipsnis. Pajamos ir atvejai, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos 1. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), …
… Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka;
27) darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo. 28) kompensacijų, mokamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už ilgalaikę tarnybą. 11 straipsnio 1 dalies 28 punkto nuostata taikoma apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. sausio 1 d 2. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus šeimynų dalyvius ir asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais …
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas 1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. 2. Ūkininkai ir jų partneriai šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.
3. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys.
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas 1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. 2. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, (toliau – ūkininkai) šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.
3. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys.
39 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos Pensijų kaupimo bendrovės:
1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį; VI SKYRIUS FONDO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGŲ TEISĖS, SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
39 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos Pensijų kaupimo bendrovės:
1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį; 4) teikia Fondo valdybai duomenis apie pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno pensijų kaupimo dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyto apdraustųjų asmenų informavimo tikslais. VI SKYRIUS FONDO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGŲ TEISĖS, SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
7 straipsnis. Asmenys, galintys draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu, ir asmenys, galintys dalyvauti pensijų kaupime 1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, jeigu jie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gali savanoriškai draustis ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms tuo laikotarpiu, kai jie nėra draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, dydžius, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų kaupimo įstatymą
II SKYRIUS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS IR IŠMOKOS
7 straipsnis. Asmenys, galintys draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu, ir asmenys, galintys dalyvauti pensijų kaupime 1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, jeigu jie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gali savanoriškai draustis ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms tuo laikotarpiu, kai jie nėra draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, dydžius, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę savo pačių pasirinkimu sudaryti pensijų kaupimo sutartį ir kaupti kaupiamąsias pensijų įmokas
II SKYRIUS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS IR IŠMOKOS
13 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas 1 Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2 Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai:
1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. 3 Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą bei duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija 4. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis.
13 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas 1 Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai:
1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. 2 Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą tvarką nustato Fondo valdybos direktorius
… socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šiame įstatyme ir Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo …
… socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šiame įstatyme ir Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo …
…, juos kontroliuoja;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą; 7) tvarko Fondo valdybos informacinę sistemą; 8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo …
32 straipsnis. Fondo valdybos funkcijos ir teisės 1. Fondo valdyba:
1) rengia ir, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su …
… yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;
6) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8 ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims – vyrams – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Nustatant draudėjo apdraustųjų asmenų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų asmenų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenys.
7) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičius yra 25 ir daugiau, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičiaus. 4.
5. Fondo valdybos …
… asmenų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų asmenų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje duomenys.
7) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičius yra 25 ir daugiau, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičiaus. 4.
5. Fondo valdybos …
14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos 1. Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.
2. Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.
3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID - 19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės;
3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. III SKYRIUS DRAUDĖJŲ, APDRAUSTŲJŲ ASMENŲ, SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ IR KITŲ IŠMOKŲ, KURIŲ MOKĖJIMAS PAVESTAS FONDO VALDYBOS TERITORINIAMS SKYRIAMS, GAVĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos 1. Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.
2. Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.
3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID - 19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės;
3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 4. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinės sistemos duomenimis. III SKYRIUS DRAUDĖJŲ, APDRAUSTŲJŲ ASMENŲ, SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ IR KITŲ IŠMOKŲ, KURIŲ MOKĖJIMAS PAVESTAS FONDO VALDYBOS TERITORINIAMS SKYRIAMS, GAVĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
171 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai 1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.) Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas
3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;
2) važiuoti pėsčiųjų takais;
3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
6) vežti keleivius;
7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;
12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
13) važiuoti didesniu kaip 20 km / h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km / h greičiu.
5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
6. Elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose.
11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo įmokos 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
2. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos dėl padarytos žalos.
3. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės.
4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas
5. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0, 04 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.
7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
8. Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria įvykus draudžiamajam įvykiui būtų sumažinama mokama išmoka.
III SKYRIUS ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA
11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo įmokos 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
2. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos dėl padarytos žalos.
3. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės.
4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokos dydį, neturi atsižvelgti į draudėjo pilietybę ar ankstesnę gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota pažyma apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą laikoma lygiaverte Lietuvos Respublikoje išduotai pažymai. Draudikas savo interneto svetainėje skelbia politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą. Draudimo priežiūros institucija tikrina, kaip draudikai laikosi pareigos interneto svetainėje skelbti politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą
5. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0, 04 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.
7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
8. Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria įvykus draudžiamajam įvykiui būtų sumažinama mokama išmoka.
III SKYRIUS ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA
33 Informacinės visuomenės plėtros komiteto – dėl šio kodekso 478, 505, 507 552 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 331 Lietuvos kalėjimų tarnybos – dėl šio kodekso 71, 76, 77, 108, 109, 115, 137, 226, 481, 485, 490, 492 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 508 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
34) Karo policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 71, 108 straipsniuose, 385 straipsnio 4, 5 dalyse, 393 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 416, 417, 420, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 431, 481, 5052 straipsniuose, 506 straipsnio 3, 4, 41 dalyse, 508 straipsnyje, 526 straipsnio 5 dalyje, 5261, 556, 557, 5571, 562 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
35) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 177, 198, 224, 256, 314, 3141, 351, 352, 353, 354, 355 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 36) 37 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 253 263 straipsniuose 265 straipsnio 5 dalyje 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 38 Lietuvos metrologijos inspekcijos – dėl šio kodekso 140 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 381 Lietuvos probacijos tarnybos – dėl šio kodekso 71, 137, 481, 484 ir 485 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse 507 508 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 39) netenka galios 2020 - 07 - 01; 40 Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje 64 straipsnyje 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 1411 143 173 174 176 187 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171, 2172, 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 1, 2 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 9 10 dalyse, 303 straipsnio 1, 2 dalyse, 3042 straipsnio 3 4 dalyse 308 straipsnio 6 dalyje 3081 straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse 309 straipsnio 2, 3, 9, 10, 11 dalyse 310 straipsnio 12 13 dalyse 312 straipsnio 1, 3 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 7, 8 dalyse, 3431 straipsnio 3, 4, 5, 6 19, 20 dalyse 408, 412 straipsniuose 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 436, 437 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 459 straipsnio 4, 5, 6, 9, 10 dalyse, 463, 464, 475, 504 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse 507, 508, 5101, 515, 5261 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 41
42) Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – dėl šio kodekso 134 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
43) valstybinių miškų apsaugos pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje 261, 270, 272, 274, 275, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, kai pažeidimai padaryti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose, 290 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
44) Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 505, 507, 516, 517, 5174 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
45) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – dėl šio kodekso 113, 1131, 3331, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
46) Nacionalinio kibernetinio saugumo centro – dėl šio kodekso 480 straipsnio 3, 4 dalyse, 4801 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
47) Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 60 straipsnio 1, 2 dalyse, 505 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
48) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 50, 52, 53 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 369 straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71 straipsniuose, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 1311, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 1701, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 2091, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 2341, 2342 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 373 straipsnio 2 dalyje, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 4221, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 451, 452, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474, 4741, 479 straipsniuose, 480 straipsnio 1, 2 dalyse, 481, 482, 483, 484, 4841, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 4941, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 41, 5, 6 dalyse, 507, 5071, 508, 5101, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 5 dalyje, 5261, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
50) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 254, 279, 286, 288, 491, 493, 505 straipsniuose 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 508, 525, 526, 5261 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 51 Radiacinės saugos centro – dėl šio kodekso 47, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139, 236, 240, 242, 245, 358, 359 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 52) Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalyse, 107, 224, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
53) Vadovybės apsaugos tarnybos – dėl šio kodekso 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 514 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
54) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – dėl šio kodekso 507, 531 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
589 straipsnis. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: 1 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos – dėl šio kodekso 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 2 Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstaigos – dėl šio kodekso 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
3) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos – dėl šio kodekso 81 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 4 Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) pirmininkas ir šios komisijos nariai ar Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 84 85 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 5 Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas šios komisijos narys – dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje, 544, 545 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
6) prokurorai – dėl šio kodekso 505, 507 ir 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
7) Lietuvos banko – dėl šio kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 198, 2072, 221, 222, 224, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 122 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti dėl autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), 124 straipsnyje, 146, 2261, 477, 505, 507 straipsniuose, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 548 straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;
9) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – dėl šio kodekso 199, 224 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 10 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos – dėl šio kodekso 505 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 11 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės – dėl šio kodekso 186, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
12) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento – dėl šio kodekso 393 straipsnio 4, 5, 8, 9 dalyse, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555, 5571 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
13) Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos – dėl šio kodekso 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
14) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – dėl šio kodekso 1882 straipsnyje, 324, 325, 326, 327, 328, 329, 330, 331, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
15) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar jos įgalioti tarnautojai – dėl šio kodekso 126 straipsnyje, 224 straipsnio 2 dalyje, 505 507 533 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
16) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2 dalyse, 2261 505 507 straipsniuose 548 straipsnio 1 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;
17) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – dėl šio kodekso 185 195 straipsniuose 196 straipsnio 1 dalyje 205 straipsnio 7 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
18) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 135, 136 straipsniuose, 496 straipsnio 2 dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
19) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 359, 360, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
20) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 681 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;
21) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalyse, 80, 981, 2261, 505, 507, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
22) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos – dėl šio kodekso 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
23) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 121, 178, 181, 256, 312, 313, 335, 336, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
24) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 3, 4 dalyse, 791, 147, 1471 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 464, 465, 466, 467, 468, 469, 470, 471, 472, 476, 4761 straipsniuose, 496 straipsnio 3 dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
25) Valstybės duomenų agentūros – dėl šio kodekso 221, 222, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
26) Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų – dėl šio kodekso 116, 117, 118, 504, 505, 507, 522 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
27) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento – dėl šio kodekso 65, 70, 127, 132, 137, 138, 145, 152, 168, 170 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507, 5101 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
28) Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 242, 245 320, 322, 359, 360, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
29) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – dėl šio kodekso 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje, 2471 straipsnio 1, 2 dalyse, 256 straipsnyje, 291 straipsnio 6 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 3041 straipsnyje, 3042 straipsnio 3, 4 dalyse, 312, 343 straipsniuose, 3431 straipsnio 1, 2 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22 dalyse, 344, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 2361, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 2431, 244, 246, 247, 2471 straipsnio 3, 4 dalyse, 248, 2481, 2482, 2483, 249, 250, 251, 2511, 252, 253, 255, 2551, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 2701 straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3 4, 6, 7, 8 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 61, 7, 8, 9 dalyse, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje 303, 3041, 3042, 305, 307 308 3081 309 310 311 312 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2 3, 4, 5, 51, 52, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18 19, 20 21, 22 dalyse 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 491 505 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 32 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 1871, 188, 193 198, 205 straipsniuose, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 2071 straipsnyje, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224 straipsniuose, 3422 straipsnio 1 2 dalyse, 3423 straipsnio 1 2 dalyse, 3424 straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 33 Informacinės visuomenės plėtros komiteto – dėl šio kodekso 478 505, 507, 552 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
… 22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas 1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
11. Teisė vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis suteikiama kariams, turintiems teisę vairuoti reikiamos kategorijos transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, arba kariams, turintiems teisę vairuoti B …
… 22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas 1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 1 - 1 dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, nustatyta tvarka įgijusiems eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių ir praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių bei gebėjimų, taip pat išlaikiusiems egzaminą ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
11. Teisė vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis suteikiama kariams, turintiems teisę vairuoti reikiamos kategorijos transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, arba kariams, turintiems teisę vairuoti B …
9 straipsnis. Draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai 1. Draudimo sutartis įsigalioja joje nurodytu momentu.
2. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.
3. Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jeigu draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas privalo su draudiku aptartu, abiem pusėms priimtinu būdu pateikti įsipareigojimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jeigu draudikas draudėjo prašymu išduoda naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kuriuo draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties galiojimo terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas turi patvirtinti draudėjui atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo faktą.
4. Jeigu pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudėjas turi mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino pabaigos.
5. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas gali būti pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas nepratęsiamas šiais atvejais:
1) nesumokėta bent viena draudimo įmoka, kuri pagal galiojančią draudimo sutartį turėjo būti sumokėta už praėjusį laikotarpį;
2) draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
7. Pratęsus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Jeigu draudimo įmoka nesumokama, taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5 – 7 dalių nuostatos.
8. Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui.
9. Draudikas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, gali išduoti žaliąją kortelę tik transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Žalioji kortelė įsigalioja joje nurodytos dienos 00. 00 valandą.
10. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo metu ar draudimo sutarties galiojimo terminui pasibaigus, draudėjas turi teisę prašyti jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką išduoti pažymą apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą už mažiausiai 5 pastarųjų metų sutartinių santykių laikotarpį ar už kitą laikotarpį, jeigu sutartiniai santykiai truko trumpiau. Draudikas privalo neatlygintinai išduoti draudėjui tokią pažymą per 15 dienų nuo draudėjo prašymo pateikimo dienos.
9 straipsnis. Draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai 1. Draudimo sutartis įsigalioja joje nurodytu momentu.
2. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.
3. Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jeigu draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas privalo su draudiku aptartu, abiem pusėms priimtinu būdu pateikti įsipareigojimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jeigu draudikas draudėjo prašymu išduoda naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kuriuo draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties galiojimo terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas turi patvirtinti draudėjui atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo faktą.
4. Jeigu pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudėjas turi mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino pabaigos.
5. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas gali būti pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas nepratęsiamas šiais atvejais:
1) nesumokėta bent viena draudimo įmoka, kuri pagal galiojančią draudimo sutartį turėjo būti sumokėta už praėjusį laikotarpį;
2) draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
7. Pratęsus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Jeigu draudimo įmoka nesumokama, taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5 – 7 dalių nuostatos.
8. Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui.
9. Draudikas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, gali išduoti žaliąją kortelę tik transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Žalioji kortelė įsigalioja joje nurodytos dienos 00. 00 valandą.
10. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo metu ar draudimo sutarties galiojimo terminui pasibaigus, draudėjas turi teisę prašyti jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką išduoti pažymą apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą kurios formą tvirtina Europos Komisija, už mažiausiai 5 pastarųjų metų sutartinių santykių laikotarpį ar už kitą laikotarpį, jeigu sutartiniai santykiai truko trumpiau. Draudikas privalo neatlygintinai išduoti draudėjui tokią pažymą per 15 dienų nuo draudėjo prašymo pateikimo dienos.
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
307 straipsnis.
1. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu;
4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas;
5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta;
6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam; 2. Tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.
3. Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas.
4. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas;
3) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
5. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
6. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl:
1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
2) daiktinių įrodymų likimo;
3) proceso išlaidų atlyginimo.
7. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai.
307 straipsnis.
1. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu;
4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas;
5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta;
6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam; 7) baudos bausmės vykdymo terminai, kai nuosprendžiu paskirta bauda. 2. Tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.
3. Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas.
4. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas;
3) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
5. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
6. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl:
1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
2) daiktinių įrodymų likimo;
3) proceso išlaidų atlyginimo.
7. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai.
352 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas 1. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. 2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą
3. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
4. Bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
352 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas 1. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Teismas pasirašytinai įspėja nuteistąjį arba nuteisto juridinio asmens valdymo organą ar įgaliotą asmenį, kad per teismo nustatytą terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą sąskaitą nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. 2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliai
3. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
4. Bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X - 711, 2006 - 06 - 22, Žin., 2006, Nr. 77 - 2961 (2006 - 07 - 14)
162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba ragino vaiką sukurti pornografinio turinio dalyką, arba kitaip išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X - 711, 2006 - 06 - 22, Žin., 2006, Nr. 77 - 2961 (2006 - 07 - 14)
316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą 1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą arba simuliuodamas ligą suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą 1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
… Respublikos Vyriausybė.
6. Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo “ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Nr. X - 1236, 2007 - 06 - 28, Žin., 2007, Nr. 81 - 3312 (2007 - 07 - 21) Nr. X - 1368, 2007 - 12 - 13, Žin., 2007, Nr. 140 - 5748 (2007 - 12 - 29) Nr. XI - 1014, 2010 - 09 - 21, Žin., 2010, Nr. 113 - 5742 (2010 - 09 - 25) Nr. XI - 1200, 2010 - 12 - 02, Žin., 2010, Nr. 145 - 7440 (2010 - 12 - 11) Nr. XI - 1473, 2011 - 06 - 21, Žin., 2011, Nr. 81 - 3960 (2011 - 07 - 05) Nr. XI - 1862, 2011 - 12 - 22, Žin., 2012, Nr. 4 - 109 (2012 - 01 - 06) Nr. XI - 2200, 2012 - 06 - 30, Žin., 2012, Nr. 82 - 4278 (2012 - 07 - 13)
254 straipsnis. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui 1. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną.
2. Kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.
3. Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.
4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 – 7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.
5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu.
254 straipsnis. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui 1. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną.
2. Kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.
3. Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.
4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 – 7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.
5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu. Nr. X - 1236, 2007 - 06 - 28, Žin., 2007, Nr. 81 - 3312 (2007 - 07 - 21) Nr. XI - 1200, 2010 - 12 - 02, Žin., 2010, Nr. 145 - 7440 (2010 - 12 - 11) Nr. XI - 1478, 2011 - 06 - 21, Žin., 2011, Nr. 81 - 3965 (2011 - 07 - 05) Nr. XI - 1852, 2011 - 12 - 22, Žin., 2011, Nr. 164 - 7797 (2011 - 12 - 31) Nr. XI - 2199, 2012 - 06 - 30, Žin., 2012, Nr. 82 - 4277 (2012 - 07 - 13)
357 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas 1. Nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas.
2. Nuosprendį paskelbęs teismas apie viešųjų teisių nuteistajam atėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo paskelbia specialiame interneto tinklalapyje.
3. Jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas, arba įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos paskirti kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą, arba jo įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos vykdančiai institucijai.
4. Jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba viešųjų teisių atėmimo, arba įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos – vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones atsiradimo.
5. Darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu, arba panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Atlikusiam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą – asmeniui leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta bendra tvarka.
6. Jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, kai konfiskuotas turtas buvo paimtas ir yra valstybės institucijos žinioje arba buvo apribotos nuosavybės teisės į šį turtą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir konfiskuoto turto dokumentų nuorašus išsiunčia ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, o ši išsprendžia konfiskuoto turto perdavimo realizuoti ar sunaikinimo klausimą. Tais atvejais, kai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo apribotos nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą, arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7.
8. Nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
50 straipsnis. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas 1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
2. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
3. Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
4. Tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 4 dalies nuostatos taikomos, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po įstatymo Nr. XIII - 3180 įsigaliojimo (2020 - 07 - 15).
5. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.
50 straipsnis. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas 1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
2. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
3. Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
4. Tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 4 dalies nuostatos taikomos, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po įstatymo Nr. XIII - 3180 įsigaliojimo (2020 - 07 - 15).
5. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui. Nr. X - 81, 2005 - 01 - 20, Žin., 2005, Nr. 18 - 575 (2005 - 02 - 08) Nr. X - 1493, 2008 - 04 - 15, Žin., 2008, Nr. 50 - 1842 (2008 - 04 - 30) Nr. XII - 275, 2013 - 05 - 09, Žin., 2013, Nr. 54 - 2680 (2013 - 05 - 25)
51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas 1. Gynėjo dalyvavimas būtinas:
1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;
10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.
2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
3. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.
4. Išnykus šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi nutraukia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.
51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas 1. Gynėjo dalyvavimas būtinas:
1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;
10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.
2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
3. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.
4. Išnykus šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi nutraukia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Nr. X - 81, 2005 - 01 - 20, Žin., 2005, Nr. 18 - 575 (2005 - 02 - 08) Nr. X - 1493, 2008 - 04 - 15, Žin., 2008, Nr. 50 - 1842 (2008 - 04 - 30) Nr. XII - 275, 2013 - 05 - 09, Žin., 2013, Nr. 54 - 2680 (2013 - 05 - 25)
… kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Nr. IX - 1637, 2003 - 06 - 19, Žin., 2003, Nr. 68 - 3070 (2003 - 07 - 09) Nr. IX - 2336, 2004 - 07 - 08, Žin., 2004, Nr. 115 - 4276 (2004 - 07 - 24) Nr. X - 1236, 2007 - 06 - 28, Žin., 2007, Nr. 81 - 3312 (2007 - 07 - 21) Nr. XI - 1014, 2010 - 09 - 21, Žin., 2010, Nr. 113 - 5742 (2010 - 09 - 25) Nr. XI - 1200, 2010 - 12 - 02, Žin., 2010, Nr. 145 - 7440 (2010 - 12 - 11)
… suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1 / 20 bendrovės įstatinio kapitalo.
7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie: 1);
2) bendrovės veiklos organizavimą;
3) bendrovės finansinę būklę;
4) ūkinės veiklos rezultatus pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis
8. Bendrovės, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai, o bendrovės, kurioje nesudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją.
9. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
91. Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
92. Valdyba analizuoja ir vertina akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:
1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis …
… politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:
1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis …
… 78 straipsnis. Baigiamosios nuostatos 1. Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 261, 262 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 302, 303 straipsnių, 32 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 21, 31 ir 92 dalių, 37 straipsnio 12 dalies 5, 6 ir 7 punktų, 373 straipsnio nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus. Šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sudaryti kolegialų organą, atliekantį priežiūros funkcijas, netaikomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytoms investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
2. Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar uždarosios akcinės bendrovės obligacijų bendra pardavimo vertė yra 1 milijonas eurų ir didesnė, bet mažesnė nei 12 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų siūlymą Lietuvos Respublikoje turi būti parengtas ir paskelbtas informacinis dokumentas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba, kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente (ES) 2020 / 1503.
3. Uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. sausio 1 d., kuriose yra daugiau negu vienas akcininkas ir kurių akcininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., šio Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 2 – 6 punktuose nurodytus duomenis apie savo akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi pateikti iki 2014 m. liepos 10 d.
4. Šio Įstatymo nuostatos dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo netaikomos bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, reguliuojamosios rinkos operatoriui, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.
5. Jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus juridinių asmenų registro …
… 78 straipsnis. Baigiamosios nuostatos 1. Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 261, 262 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 302, 303 straipsnių, 32 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 21, 31 ir 92 dalių, 37 straipsnio 12 dalies 5, 6 ir 7 punktų, 373 straipsnio nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus. Šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sudaryti kolegialų organą, atliekantį priežiūros funkcijas, netaikomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytoms investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
2. Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar uždarosios akcinės bendrovės obligacijų bendra pardavimo vertė yra 1 milijonas eurų ir didesnė, bet mažesnė nei 12 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų siūlymą Lietuvos Respublikoje turi būti parengtas ir paskelbtas informacinis dokumentas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba, kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente (ES) 2020 / 1503.
3. Uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. sausio 1 d., kuriose yra daugiau negu vienas akcininkas ir kurių akcininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., šio Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 2 – 6 punktuose nurodytus duomenis apie savo akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi pateikti iki 2014 m. liepos 10 d.
4. Šio Įstatymo nuostatos dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo netaikomos bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, reguliuojamosios rinkos operatoriui, kaip jis apibrėžiamas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.
5. Jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus juridinių asmenų registro …
32 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas 1. Stebėtojų taryba:
1) svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui …
…, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat valdybos ir bendrovės vadovo veiklos;
8) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti parengto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio kai sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas
9) teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
10) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl akcinių bendrovių, kurių …
2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.
2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017 / 1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003 / 71 / EB, nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto, akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu
5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ AB “. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ uždaroji akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ UAB “.
6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 44 straipsnyje nurodyta informacija.
7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28)
2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.
2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti siūlomos jeigu tenkinamos sąlygos, nustatytos Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017 / 1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003 / 71 / EB, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto, o akcijos siūlomos tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus
5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ AB “. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ uždaroji akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ UAB “.
6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 44 straipsnyje nurodyta informacija.
7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28)
… kodekso 2. 106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama;
12) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
13) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 14) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 15) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo
16) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
17) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
18) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą
19) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
20) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų; 21 priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo; 22 priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 23 priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; 24 priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais; 25 priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 26 rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 27 priimti sprendimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų audito kitais, nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyta bendrovės įstatuose, atvejais.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo …
… 15) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis
16) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
17) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
18) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis
19) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
20) priimti sprendimą suteikti teisę valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
21) priimti sprendimą sudaryti finansinės pagalbos sandorį;
22) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų; 23 priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo; 24 priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 25 priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; 26 priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais; 27 priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 28 rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 29 priimti sprendimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų audito kitais, nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyta bendrovės įstatuose, atvejais.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo …
… šaltinyje arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas registruotu laišku. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje ar pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
3. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) nustatytas terminas, per kurį akcininkas pasinaudodamas pirmumo teise gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos.
4. Akcinės bendrovės akcininkai turi teisę Lietuvos banko nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų.
5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas arba, kai tokia teisė suteikta, valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) gali priimti tokį sprendimą tik tuo atveju, jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba atšaukiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijų dėl ketinimo suteikti akcijas šio Įstatymo 471 straipsnyje nustatyta tvarka. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai tokia teisė suteikta, valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;
2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir …
24 straipsnis. Eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 1. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos
2. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1 / 2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2 / 3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už šiame Įstatyme nustatytą minimalų;
3) atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas;
4) auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, auditorius ar audito įmonė, nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas) nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais, jeigu pateikti informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitoje privaloma pagal įstatymus;
5) to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas;
6) bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, kaip suprantama pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą;
7) baigiasi įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;
8) to reikia pagal šį ir kitus įstatymus ar bendrovės įstatus.
3. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas;
2) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys ar bendrovės organai, kad valdyba ar bendrovės vadovas šio Įstatymo nustatytais atvejais nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo;
3) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką valdyba ar bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama pagal šio Įstatymo 23 straipsnį;
4) į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės kreditorius dėl to, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kai paaiškėjo, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1 / 2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Nr. XI - 354, 2009 - 07 - 17, Žin., 2009, Nr. 91 - 3914 (2009 - 07 - 31)
24 straipsnis. Eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 1. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos 24 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo termino taikomos bendrovėms, kurių finansiniai metai pasibaigė 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau
2. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1 / 2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2 / 3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už šiame Įstatyme nustatytą minimalų;
3) atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas;
4) auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, auditorius ar audito įmonė, nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas) nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais, jeigu pateikti informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitoje privaloma pagal įstatymus;
5) to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas;
6) bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, kaip suprantama pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą;
7) baigiasi įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;
8) to reikia pagal šį ir kitus įstatymus ar bendrovės įstatus.
3. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas;
2) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys ar bendrovės organai, kad valdyba ar bendrovės vadovas šio Įstatymo nustatytais atvejais nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo;
3) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką valdyba ar bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama pagal šio Įstatymo 23 straipsnį;
4) į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės kreditorius dėl to, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kai paaiškėjo, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1 / 2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Nr. XI - 354, 2009 - 07 - 17, Žin., 2009, Nr. 91 - 3914 (2009 - 07 - 31)