192 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas 1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:
1) skirti šio įstatymo 191 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas ekonomines sankcijas;
2) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui
2. Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka.
3. Pažeidimas turi būti išnagrinėtas ir ekonominė sankcija paskirta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.
4. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiami elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, dėl kurių šie nutarimai priimti.
5. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas privalo įvykdyti policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir (ar) sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos.
6. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Nutarimas antstoliams turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino įvykdyti paskirtą ekonominę sankciją suėjimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį
7. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo gavimo dienos apskųsti nutarimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
8. Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 191 straipsnyje nurodyto nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo vykdymą.
9. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.
192 straipsnis. Ekonominių piniginių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas 1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:
1) skirti šio įstatymo 191 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas ekonomines pinigines sankcijas;
2) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar kai sueina ekonominės piniginės sankcijos skyrimo terminas
2. Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės piniginės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatoma atsakomybė už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka.
3. Pažeidimas turi būti išnagrinėtas ir ekonominė piniginė sankcija paskirta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.
4. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiami elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, dėl kurių šie nutarimai priimti.
5. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas privalo įvykdyti policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę piniginę sankciją ir (ar) sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos.
6. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas dėl ekonominės piniginės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas vykdomas Mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka
7. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo gavimo dienos apskųsti nutarimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
8. Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 191 straipsnyje nurodyto nutarimo dėl ekonominės piniginės sankcijos skyrimo vykdymą.
9. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių piniginių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines pinigines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių piniginių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines pinigines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.
191 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams gali būti skiriamos ekonominės sankcijos už šiuos pažeidimus:
1) Reglamento (ES) 2021 / 784 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;
2) Reglamento (ES) 2021 / 784 3 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;
3) Reglamento (ES) 2021 / 784 4 straipsnio 2 ir 7 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą;
4) Reglamento (ES) 2021 / 784 6 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą;
5) šio įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytos informacijos nepateikimą per nurodytą terminą policijai ar Ryšių reguliavimo tarnybai;
6) Reglamento (ES) 2021 / 784 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;
7) Reglamento (ES) 2021 / 784 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą.
2. Policija už šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:
1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;
2) iki 4 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą Reglamento (ES) 2021 / 784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo;
3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021 / 784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo, – iki 5 800 eurų.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:
1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;
2) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų.
4. Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą gali skirti iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
5. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į Reglamento (ES) 2021 / 784 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
191 straipsnis. Ekonominės piniginės sankcijos 1. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams gali būti skiriamos ekonominės piniginės sankcijos už šiuos pažeidimus:
1) Reglamento (ES) 2021 / 784 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;
2) Reglamento (ES) 2021 / 784 3 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;
3) Reglamento (ES) 2021 / 784 4 straipsnio 2 ir 7 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą;
4) Reglamento (ES) 2021 / 784 6 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą;
5) šio įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytos informacijos nepateikimą per nurodytą terminą policijai ar Ryšių reguliavimo tarnybai;
6) Reglamento (ES) 2021 / 784 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;
7) Reglamento (ES) 2021 / 784 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą.
2. Policija už šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:
1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;
2) iki 4 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą Reglamento (ES) 2021 / 784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ar daugiau kartų per metus nuo ekonominės piniginės sankcijos už jį paskyrimo;
3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021 / 784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ar daugiau kartų per metus nuo ekonominės piniginės sankcijos už jį paskyrimo, – iki 5 800 eurų.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:
1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;
2) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų.
4. Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą gali skirti iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
5. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į Reglamento (ES) 2021 / 784 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
35 straipsnis. Sprendimo dėl administracinės baudos skyrimo vykdymas 1. Priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią jis buvo išsiųstas ar įteiktas asmeniui, kuriam administracinė bauda paskirta. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo, jis turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Administracinė bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
2. Priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jis gali būti pateiktas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
35 straipsnis. Sprendimo dėl administracinės baudos skyrimo vykdymas 1. Priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią jis buvo išsiųstas ar įteiktas asmeniui, kuriam administracinė bauda paskirta. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo, jis turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Administracinė bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
2. Priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė 1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.
2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.
4. Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus: 1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį iki 3 000 eurų; 2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3 000, 01 iki 50 000 eurų; 3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000, 01 iki 200 000 eurų; 4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000, 01 iki 350 000 eurų; 5) 0, 5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000, 01 iki 500 000 eurų; 6) 0, 25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.
5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti kolektyvinio administravimo organizacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai kolektyvinio administravimo organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.
6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.
17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė 1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.
2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.
4. Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus: 1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį iki 3 000 eurų; 2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3 000, 01 iki 50 000 eurų; 3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000, 01 iki 200 000 eurų; 4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000, 01 iki 350 000 eurų; 5) 0, 5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000, 01 iki 500 000 eurų; 6) 0, 25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.
5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti kolektyvinio administravimo organizacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai kolektyvinio administravimo organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.
6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių autoriams ir jų teisių paveldėtojams. Nr. XI - 656, 2010 - 01 - 19, Žin., 2010, Nr. 13 - 621 (2010 - 02 - 02)
… įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);
2) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti neįgaliųjų reikmėms;
3) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos. 9. …
… įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);
2) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti asmenų su negalia, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, reikmėms;
3) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos. 9. …
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:
1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;
2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;
3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus; Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI - 1833) įsigaliojimo.
4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių - darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių - darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis.
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:
1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;
2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;
3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus; Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI - 1833) įsigaliojimo.
4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių - darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių - darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis. Nr. XI - 1833, 2011 - 12 - 21, Žin., 2012, Nr. 6 - 177 (2012 - 01 - 10)
22 Komisija, atlikdama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų retransliuotojų kitų asmenų teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų retransliuotojų kitų asmenų teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti; 3 pasitelkti policiją atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo retransliavimo televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms, vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos ir (ar) teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą, atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017 / 2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2022 / 2065, teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta, pašalinti informaciją, nurodytą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose arba panaikinti galimybę ją pasiekti; šie privalomi nurodymai turi atitikti Reglamento (ES) 2022 / 2065 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas;
9) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
10) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
11) turėti kitų šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017 / 2394 ir kitų teisės aktų nustatytų teisių Nr. XI - 1572 2011 - 06 - 30 Žin 2011, Nr 91 - 4335 (2011 - 07 - 19)
50 straipsnis. Inspektoriaus kompetencija 1. Inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;
2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) …
…;
7) sudaryti darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;
8) šiame ir kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), nustatyti jų darbo reglamentus ir apmokėjimo tvarką
9) pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2022 / 2065, teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta, pašalinti informaciją, nurodytą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose, arba panaikinti galimybę ją pasiekti; šie privalomi nurodymai turi atitikti Reglamento (ES) 2022 / 2065 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas
3. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą:
1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės …