171 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai 1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.) Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas
3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;
2) važiuoti pėsčiųjų takais;
3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
6) vežti keleivius;
7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;
12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
13) važiuoti didesniu kaip 20 km / h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km / h greičiu.
5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
6. Elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose.
… 22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas 1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
11. Teisė vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis suteikiama kariams, turintiems teisę vairuoti reikiamos kategorijos transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, arba kariams, turintiems teisę vairuoti B …
… 22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas 1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 1 - 1 dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, nustatyta tvarka įgijusiems eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių ir praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių bei gebėjimų, taip pat išlaikiusiems egzaminą ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
11. Teisė vairuoti karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis suteikiama kariams, turintiems teisę vairuoti reikiamos kategorijos transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, arba kariams, turintiems teisę vairuoti B …
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141.
22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300 / 2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019 / 772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141.
22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300 / 2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019 / 772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą 1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą 1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotąja pašto siunta jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.