… apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kuriam neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos, ir, sustabdžius jo statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre nekeisti ilgiau nei 10 metų, tačiau kuris visais atvejais nėra sunykęs.
11. Įrenginiai – daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamaisiais daiktais
2. Įsiterpęs žemės plotas – šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro šio įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.
3. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai).
31. Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, pripažinti netekusiu galios ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.
4. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.
5. Racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai.
51. Rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis investicinis žemės sklypas, atitinkantis šio įstatymo nustatytus kriterijus ir šio įstatymo nustatyta tvarka įtrauktas į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą.
6. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
61. Specialiosios paskirties projektas – stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui, arba gynybos ir saugumo pramonės projektui, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje rengiamas žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, apribojimai, servitutai).
7. Sunykęs statinys – statinio dalis, kurios nepakanka nekilnojamojo daikto kadastro duomenims, tokiems kaip statinio pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai, statinio statybinėms medžiagoms, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti.
8. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota veiklos kontrolė, vykdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuoti teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės patikėtiniams sudarant sandorius ir (ar) priimant administracinius sprendimus, susijusius su valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise, valdymu ir naudojimu.
9. Viešoji infrastruktūra – valstybės, savivaldybių institucijų valdomi, naudojami ir disponuojami, taip pat kuriami nauji objektai (statiniai, jų priklausiniai ir įrenginiai), naudojami viešųjų paslaugų teikimui.
10. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys.
11. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje.
12. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta valstybinės žemės administravimo procesams skaitmenizuoti, duomenims apie žemę tvarkyti, valstybinės žemės patikėtinių administracinėms ir (ar) viešosioms paslaugoms, susijusioms su žemės administravimu, teikti elektroniniu būdu.
13. Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta teminiams erdvinių duomenų rinkiniams apie žemės išteklius tvarkyti ir žemės išteklių stebėsenai vykdyti.
14. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.
15. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.
16. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.
17. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
18. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.
19. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
20. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre
21. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.
22. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
23. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
24. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.
25. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
26. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.
27. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
28. Žemės tvarkymas – žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.
29. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti.
30. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai.
31. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.
32. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).
33. Žemėtvarka – su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą.
34. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės.
35. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme.
… apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kuriam neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos, ir, sustabdžius jo statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje nekeisti ilgiau kaip 10 metų, tačiau kuris nėra sunykęs.
11. Įrenginiai – daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji daiktai
2. Įsiterpęs žemės plotas – šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro šio įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.
3. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai).
31. Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, pripažinti netekusiu galios ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.
4. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.
5. Racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai.
51. Rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis investicinis žemės sklypas, atitinkantis šio įstatymo nustatytus kriterijus ir šio įstatymo nustatyta tvarka įtrauktas į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą.
6. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
61. Specialiosios paskirties projektas – stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui, arba gynybos ir saugumo pramonės projektui, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje rengiamas žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, apribojimai, servitutai).
7. Sunykęs statinys – statinio dalis, kurios nepakanka nekilnojamojo daikto kadastro duomenims, tokiems kaip statinio pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai, statinio statybinėms medžiagoms, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti.
8. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota veiklos kontrolė, vykdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuoti teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės patikėtiniams sudarant sandorius ir (ar) priimant administracinius sprendimus, susijusius su valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise, valdymu ir naudojimu.
9. Viešoji infrastruktūra – valstybės, savivaldybių institucijų valdomi, naudojami ir disponuojami, taip pat kuriami nauji objektai (statiniai, jų priklausiniai ir įrenginiai), naudojami viešųjų paslaugų teikimui.
10. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys.
11. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje.
12. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta valstybinės žemės administravimo procesams skaitmenizuoti, duomenims apie žemę tvarkyti, valstybinės žemės patikėtinių administracinėms ir (ar) viešosioms paslaugoms, susijusioms su žemės administravimu, teikti elektroniniu būdu.
13. Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta teminiams erdvinių duomenų rinkiniams apie žemės išteklius tvarkyti ir žemės išteklių stebėsenai vykdyti.
14. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.
15. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.
16. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.
17. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
18. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.
19. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
20. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje
21. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.
22. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
23. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
24. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.
25. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
26. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.
27. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
28. Žemės tvarkymas – žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.
29. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti.
30. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai.
31. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.
32. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).
33. Žemėtvarka – su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą.
34. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės.
35. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme, Žemės reformos įstatyme Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme.
19 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ( ES Nr. 2024 / 3234, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023 / 1115, kiek tai susiję su nuostatomis dėl taikymo pradžios datos. Įstatymas Nr. X - 147, 2005 - 03 - 24, Žin., 2005, Nr. 47 - 1558 (2005 - 04 - 12) Nr. XI - 858, 2010 - 05 - 28, Žin., 2010, Nr. 70 - 3472 (2010 - 06 - 17) Nr. XII - 287, 2013 - 05 - 09, Žin., 2013, Nr. 55 - 2727 (2013 - 05 - 28) Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1352, 96. 05. 28, Žin., 1996, Nr. 57 - 1335 (96. 06.
19) LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 310, 97 06. 26, Žin., 1997, Nr. 65 - 1540 (97. 07.
09) LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1637, 00. 04. 18, Žin., 2000, Nr. 39 - 1093 (00. 05.
12) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 15, 16, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 2026, 00. 10. 12, Žin., 2000, Nr. 90 - 2773 (00. 10.
27) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 677, 2001 - 12 - 20, Žin., 2002, Nr. 2 - 49 (2002 - 01 - 09) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1610, 2003 - 06 - 10, Žin., 2003, Nr. 61 - 2763 (2003 - 06 - 27) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 2032, 2004 - 02 - 19, Žin., 2004, Nr. 36 - 1179 (2004 - 03 - 07) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 27 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 21 d.
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 2113, 2004 - 04 - 13, Žin., 2004, Nr. 60 - 2121 (2004 - 04 - 24) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 147, 2005 - 03 - 24, Žin., 2005, Nr. 47 - 1558 (2005 - 04 - 12) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32 (1), 32 (2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1744, 2008 - 10 - 06, Žin., 2008, Nr. 120 - 4550 (2008 - 10 - 18) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 783, 2010 - 04 - 27, Žin., 2010, Nr. 54 - 2646 (2010 - 05 - 11) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 858, 2010 - 05 - 28, Žin., 2010, Nr. 70 - 3472 (2010 - 06 - 17) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1538, 2011 - 06 - 28, Žin., 2011, Nr. 91 - 4315 (2011 - 07 - 19) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.
14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 287, 2013 - 05 - 09, Žin., 2013, Nr. 55 - 2727 (2013 - 05 - 28) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19 (1), 19 (2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2013 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 19 - 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 23 - 1, 23 - 2, 23 - 3, 23 - 4 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr I - 2223 1, 6, 32, 32 - 1, 32 - 2, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32 - 3 straipsniu įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 19, 19 - 1, 19 - 2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19 - 3 straipsniu įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 109 - 1 straipsniu įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70 - 1 straipsniu įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 papildymo 87 - 1 ir 108 - 1 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 20, 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55 - 1 straipsniu įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 23 - 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 66 - 1, 70 - 2, 77 - 2, 123 - 1 straipsniais įstatymas 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymas 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55 - 1 straipsniu įstatymo Nr. XIII - 2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymas 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymas 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 36, 37, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 94 - 1, 95 - 1, 100 - 1, 102 - 1, 108 - 2, 128 - 1 straipsniais įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 papildymo 85 - 1 straipsniu įstatymas 24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 19 - 3, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20 - 1, 58 - 1 straipsniais įstatymas 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymas 26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 19 - 4 straipsniu ir 19 - 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 108 - 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 32 - 1 ir 32 - 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 8, 15, 19, 19 - 1, 19 - 2 ir 19 - 3 straipsnių pakeitimo įstatymas 30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37, 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymas 31. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 12, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12 - 1, 12 - 2, 12 - 3, 12 - 4, 12 - 5 straipsniais įstatymas 32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40 - 1, 53 - 1, 53 - 2, 53 - 3, 95 - 2, 110 - 1, 118 - 1, 122 - 1, 122 - 2, 122 - 3, 122 - 4, 122 - 5, 122 - 6, 122 - 7 straipsniais įstatymas 33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 8, 19 - 4, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas 34. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93 - 1 straipsniu įstatymas 35. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 papildymo 108 - 3 ir 108 - 4 straipsniais įstatymas 36. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15 - 1 straipsniu įstatymas 37. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 47, 84, 85, 94, 95, 98, 99, 100, 101, 102, 105 ir 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 - 2 ir 102 - 3 straipsniais įstatymas 38. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 37, 40 - 1, 47, 51, 87, 95 - 2, 109 - 1, 110, 122 - 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 110 - 2, 110 - 3, 110 - 4, 118 - 2, 125 - 1 straipsniais ir 110 - 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 39. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 6, 13 - 1 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 40. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 43, 50 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas
53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto termino baudai sumokėti pabaigos Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jeigu nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais, kai:
1) panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;
2) priimama šio įstatymo nuostata, panaikinanti arba švelninanti atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą arba kitaip lengvinanti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį;
3) juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, yra likviduotas.
… 11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimas 1. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas
…. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas arba jo įgaliotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojas
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima …
… 10 straipsnis. Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju 1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.
2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais ( pagrindiniais daiktais eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.
3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki pranešimo apie statybos pradžią, jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirus statinius statyti etapais, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas tik už tą statinį, apie kurio statybos pradžią bus pranešta arba kurio statybos darbai bus pradėti (kai reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas):
1) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį keičiama jo paskirtis, užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius didėja statiniais užstatytas žemės plotas ir statinio bendras plotas, atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimų už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą ir statinio bendro ploto padidėjimą suma. Ši suma negali būti didesnė už 75 procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo, keičiant jų paskirtį, atveju, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus kai šis atlyginimas nemokamas. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokia pačia apimtimi kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ar panaikinamas nepradėjus statybos darbų, atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą ir dokumentą, patvirtinantį, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ar panaikintas nepradėjus statybos darbų. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią grąžinamas įmokėtas atlyginimas.
6. Jeigu pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą. Nesumokėjus viso privalomo sumokėti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas.
7. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą, geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti);
5) kai nuomojami valstybinės žemės sklypai negali būti privatizuojami ir siekiamų pastatyti statinių sukuriama ekonominė ir (ar) socialinė nauda savivaldybei yra didesnė už apskaičiuotą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalį, mokamą į savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba savo sprendimu turi teisę atleisti nuo šios atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalies mokėjimo. Ekonominę ir (ar) socialinę naudą apskaičiuoja asmuo, siekiantis statyti statinius, pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus: planuojamų sukurti darbo vietų skaičių, numatomų investicijų savivaldybėje dydį, numatomų teikti viešųjų paslaugų apimtį, numatomų pastatyti ir savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą perduoti socialinių būstų ar savivaldybės būstų kiekį (vienetais) ir plotą (kvadratiniais metrais)
8. Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį tol kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.
… 10 straipsnis. Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte 23 ir 24 dalyse nustatytais atvejais 1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte 23 ir 24 dalyse nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.
2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotiems kaip atskiri objektai ( pagrindiniai daiktai eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.
3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki pranešimo apie statybos pradžią, o jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirus statinius statyti etapais, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas tik už statinį, apie kurio statybos pradžią bus pranešta arba kurio statybos darbai bus pradėti (kai reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas):
1) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį keičiama jo paskirtis, užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius didėja statiniais užstatytas žemės plotas ir statinio bendras plotas, atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimų už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą ir statinio bendro ploto padidėjimą suma. Ši suma negali būti didesnė už 75 procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas išimtis kai šis atlyginimas nemokamas. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę pagal sumokėto atlyginimo dydį kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokiu mastu kokiu buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ar panaikinamas nepradėjus statybos darbų, atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą ir dokumentą, patvirtinantį, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ar panaikintas nepradėjus statybos darbų. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią grąžinamas įmokėtas atlyginimas.
6. Jeigu pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą. Nesumokėjus viso privalomo sumokėti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje neregistruojamas.
7. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą, geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti skirtus statinius statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti);
5) kai nuomojami valstybinės žemės sklypai negali būti privatizuojami ir siekiamų pastatyti statinių sukuriama ekonominė ir (ar) socialinė nauda savivaldybei yra didesnė už apskaičiuotą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalį, mokamą į savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba savo sprendimu turi teisę atleisti nuo šios atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalies mokėjimo. Ekonominę ir (ar) socialinę naudą apskaičiuoja asmuo, siekiantis statyti statinius, pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus: planuojamų sukurti darbo vietų skaičių, numatomų investicijų savivaldybėje dydį, numatomų teikti viešųjų paslaugų apimtį, numatomų pastatyti ir savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą perduoti arba nuomoti pagal savivaldybės būsto programą socialinių būstų ar savivaldybės būstų kiekį (vienetais) ir plotą (kvadratiniais metrais)
6) atstatant sunykusius statinius, jeigu statiniai sunyko ne dėl statinių savininko ar naudotojo valios (gaisro, ekstremaliojo įvykio) ir nesikeičia valstybinės žemės sklypo užstatymo statiniu plotas ir statinio bendras plotas;
7) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį nekeičiama jo paskirtis ir užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio bendru plotu
8. Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį kol nesumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.
… šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du ar daugiau – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai; suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ar sklypų plotas negali būti mažesnis už iki padalijimo buvusį miško žemės plotą; 3) padalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;
4) privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė padalijama į atskirus žemės sklypus, kai juos skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į žemės sklypo bendrą plotą;
5) perdalijamos privačių miškų valdos keičiant gretimų privačių miško valdų ribas, kai privačios miško valdos dalys atidalijamos ir sujungiamos su gretimomis privačiomis miško valdomis nesuformuojant atskirų miško valdų.
10. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
2) miestų miškai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, visuomenės poreikiams paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai ir kurie patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą po 2024 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (savivaldybės) prašymu ir šios institucijos lėšomis
3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;
4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;
5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;
6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
11. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.
12. Valstybinės žemės sklypus, skirtus miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą) valstybinės žemės sklypai, kurie skirti miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise perduodami Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka arba miškų urėdija veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant nuosavybėn privačius žemės sklypus, kurie skirti miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, šiame įstatyme nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.
13. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
14. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas miškas, esantis miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai priimtas sprendimas iki 2024 m. sausio 1 d., visuomenės poreikiams paimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Šiuo atveju sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas miškas ir kuris patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimamas po 2024 m. sausio 1 d., visuomenės poreikiams paimamas suinteresuotos institucijos prašymu ir šios institucijos lėšomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka …
… šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du ar daugiau – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai; suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ar sklypų plotas negali būti mažesnis už iki padalijimo buvusį miško žemės plotą; 3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;
4) privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė padalijama į atskirus žemės sklypus, kai juos skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į žemės sklypo bendrą plotą;
5) perdalijamos privačių miškų valdos keičiant gretimų privačių miško valdų ribas, kai privačios miško valdos dalys atidalijamos ir sujungiamos su gretimomis privačiomis miško valdomis nesuformuojant atskirų miško valdų.
10. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
2) miestų miškai
3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;
4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;
5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;
6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
11. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.
12. Valstybinės žemės sklypus, skirtus miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą) valstybinės žemės sklypai, kurie skirti miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise perduodami Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka arba miškų urėdija veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant nuosavybėn privačius žemės sklypus, kurie skirti miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, šiame įstatyme nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.
13. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
14. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruotas miškas, esantis miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai priimtas sprendimas iki 2024 m. sausio 1 d., visuomenės poreikiams paimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Šiuo atveju sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruotas miškas ir kuris patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimamas po 2024 m. sausio 1 d., visuomenės poreikiams paimamas suinteresuotos institucijos prašymu ir šios institucijos lėšomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka …
… / 852 II priede, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;
7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55 – 58 straipsniuose, 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59 –
… ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja:
1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55 – 58 straipsniuose, 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59 – 109 straipsniuose, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, devintojoje dalyse, 110, 1101 straipsniuose, 1103 straipsnio pirmojoje dalyje, 1104 – 128 straipsniuose numatytų pažeidimų; 2); 3);
4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio įstatymo 113 ir 115 straipsniuose numatytų pažeidimų;
5) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio aštuntojoje dalyje, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje, devintojoje dalyse, 110 straipsnio ketvirtojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse, 1101 straipsnio septintojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje dalyse, 1103 straipsnio antrojoje dalyje, 1221 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1222 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1223 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1224 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje dalyse, 1226 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse numatytų pažeidimų;
7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 581, 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio pirmojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, keturioliktojoje, septynioliktojoje, dvidešimt pirmojoje dalyse, 110 straipsnio ketvirtojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse, 1101 straipsnio septintojoje ir devintojoje dalyse, 1182 straipsnyje, 1281 straipsnyje numatytų pažeidimų;
8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 1, 13, 19 dalyse numatytų pažeidimų.
9. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio Įstatymo 1182 straipsnyje numatytų pažeidimų; Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pareigūnams turi: 1); 2);
3) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 7 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 5, 9, 10 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 1091 straipsnio 3, 4, 7 dalyse numatytų pažeidimų;
5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 22, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų;
6) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 2, 18, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl gyvsidabrio savo sudėtyje turinčių produktų, nurodytų Reglamento (ES) 2017 / 852 II priede, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;
7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio Įstatymo 55 – 58 straipsniuose, 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59 – 109 straipsniuose, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, devintojoje dalyse, 110, 1101 straipsniuose, 1103 straipsnio pirmojoje dalyje, 1104 – 128 straipsniuose numatytų pažeidimų;
8) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai – dėl šio įstatymo 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl augalų apsaugos produktų importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir …
… zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. 201. Miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, nustatoma pagal teritorijos administracinį suskirstymą, miško augavietės tipą, Valstybinės miškų tarnybos nustatytus medyno kiekybinius ir kokybinius rodiklius. 21. Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas.
22. Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.
23. Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.
24. Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.
25. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.
26. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.
27. Rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius.
28. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos.
29. Sėklinė miško bazė – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai), iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga.
30. Specialusis miško kirtimas – miško kirtimas, siekiant formuoti kraštovaizdį, atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, rekonstruoti medynus ir krūmynus, taip pat miško ar jo dalies iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba miško iškirtimas, kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis.
31. Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.
32. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.
33. Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai.
34. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas – miškų urėdijos darbuotojas, atliekantis miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Valstybinių miškų apsaugos pareigūno statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.
35. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.
36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. 36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme. Nr. X - 119, 2005 - 02 - 15, Žin., 2005, Nr. 31 - 977 (2005 - 03 - 05) Nr. XI - 1448, 2011 - 06 - 16, Žin., 2011 …
… kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto ( pagrindinio daikto sklypui formuoti.
2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
1) I grupės miškuose;
2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus …
… kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ( pagrindinis daiktas sklypui formuoti.
2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
1) I grupės miškuose;
2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus …
…, kitų valstybės miškų ūkio politiką įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonių rengimą;
3) rengia teisės aktų miškų ūkio klausimais projektus;
4) organizuoja ir koordinuoja valstybinę miškų inventorizaciją, miškų tvarkymo schemų rengimą, koordinuoja miškų monitoringą;
5) organizuoja valstybinę šalies miškų apskaitą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą
6) rengia metinių miško kirtimo normų valstybiniuose miškuose projektus;
7) organizuoja su miškų ūkiu susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;
8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos savininko teises ir pareigas;
9) nustato miškų urėdijai privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, …
5 straipsnis. Miškų valstybinis valdymas ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūra 1. Valstybės miškų ūkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas įstatymus.
2. Valstybės miškų ūkio politikos priemones tvirtina Vyriausybė nacionalinėse plėtros programose. Aplinkos ministerija, …