… paslaugos, kurias ji šiame straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę teikti. Šias paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti tik konkrečiais licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytais adresais, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos gali būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose Nuotolinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ar kito asmens sveikatos priežiūros specialisto ir paciento dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdžio nereikalingas. Nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka
2. Licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros …
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga) – juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.
3. LNSS veiklos užsakovai – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos LNSS ištekliais disponuojančios valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos. 4.
5. Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Lietuvos Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) kartu su valstybiniu universitetu, kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos.
6. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 7.
8. Valstybinis medicininis auditas – asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinė priežiūra.
9. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.
10. Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.
11. Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.
12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašą.
13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.
131. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.
14. Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, ūmios klinikinės būklės, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kurie negali būti atliekami ne stacionaro sąlygomis. 15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme. Nr. X - 1204, 2007 - 06 - 26, Žin., 2007, Nr. 72 - 2834 (2007 - 06 - 30) II skyrius ĮSTAIGŲ RŪŠYS, JŲ AKREDITAVIMO, VEIKLOS VALSTYBINIO REGULIAVIMO IR LICENCIJAVIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI PAGRINDAI
39 straipsnis. LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) pirminės sveikatos priežiūros centrai;
2) poliklinikos;
3) ambulatorijos; 4 …
54 straipsnis. Paslaugų teikimo įstaigoje sustabdymas 1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal kompetenciją priimtais sprendimais turi teisę sustabdyti įstaigoje visų ar tam tikrų paslaugų teikimą, jeigu:
1) įstaiga arba jos padalinys (filialas) verčiasi veikla, kuriai neturi licencijos;
2) įstaigos arba jos padalinio (filialo) atliekama sveikatos priežiūra neatitinka teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų ir dėl to yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims;
3) įstaigoje sveikatos priežiūrą atlieka asmenys, neturintys tam teisės;
4) įstaigos ar jos padalinio patalpos, jų eksploatavimas neatitinka teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų;
5) medicinos priemonės naudojamos, instaliuojamos ir prižiūrimos nesilaikant Reglamento (ES) 2017 / 745 arba Reglamento (ES) 2017 / 746, Sveikatos sistemos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų.
2. Įstaigos paslaugų teikimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybinės institucijos, priėmusios tokį sprendimą, privalo raštu informuoti įstaigos vadovą apie konkrečius sprendimo motyvus bei terminą pažeidimams ar trūkumams pašalinti.
3. Įstaigos vadovai, nevykdantys priimtų pagal šį įstatymą sprendimų sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
4. Sustabdžius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugų teikimą, įstaigos pacientai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka perkeliami (perregistruojami) į kitas įstaigas.
5. Įstaiga per šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų nustatytą terminą privalo pašalinti trūkumus. Pašalinus trūkumus, įstaigos veikla šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų įsakymu gali būti atnaujinta.
6. Jeigu per nustatytą terminą įstaiga trūkumų nepašalina, paslaugų teikimą sustabdžiusi institucija kreipiasi į licenciją išduodančią instituciją dėl įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo ir į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl įstaigos valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus paskyrimo.
54 straipsnis. Paslaugų teikimo įstaigoje sustabdymas 1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal kompetenciją priimtais sprendimais turi teisę sustabdyti įstaigoje visų ar tam tikrų paslaugų teikimą, jeigu:
1) įstaiga arba jos padalinys (filialas) verčiasi veikla, kuriai neturi licencijos;
2) įstaigos arba jos padalinio (filialo) atliekama sveikatos priežiūra neatitinka teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų ir dėl to yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims;
3) įstaigoje sveikatos priežiūrą atlieka asmenys, neturintys tam teisės;
4) įstaigos ar jos padalinio patalpos, jų eksploatavimas neatitinka teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų;
5) medicinos priemonės naudojamos, instaliuojamos ir prižiūrimos nesilaikant Reglamento (ES) 2017 / 745 arba Reglamento (ES) 2017 / 746, Sveikatos sistemos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų.
2. Įstaigos paslaugų teikimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybinės institucijos, priėmusios tokį sprendimą, privalo raštu informuoti įstaigos vadovą apie konkrečius sprendimo motyvus bei terminą pažeidimams ar trūkumams pašalinti.
3. Įstaigos vadovai, nevykdantys priimtų pagal šį įstatymą sprendimų sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
4. Sustabdžius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugų teikimą, įstaigos pacientai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka perkeliami (perregistruojami) į kitas įstaigas.
5. Įstaiga per šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų nustatytą terminą privalo pašalinti trūkumus. Pašalinus trūkumus, įstaigos veikla šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų įsakymu gali būti atnaujinta.
6. Jeigu per nustatytą terminą įstaiga trūkumų nepašalina, paslaugų teikimą sustabdžiusi institucija kreipiasi į licenciją išduodančią instituciją dėl įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo ir į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl įstaigos valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus paskyrimo. Nr. XI - 1758, 2011 - 12 - 01, Žin., 2011, Nr. 153 - 7195 (2011 - 12 - 15) Nr. XI - 2370, 2012 - 11 - 06, Žin., 2012, Nr. 135 - 6861 (2012 - 11 - 22)
… ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai Pasibaigus LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, esant vadovo sutikimui, antrajai penkerių metų kadencijai jis gali būti skiriamas be konkurso, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė ne mažiau kaip 80 procentų tiems metams vadovaujantis šio įstatymo 152 straipsniu sveikatos apsaugos ministro patvirtintų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinų reikšmių ir visus vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu nustatytus valstybės ar savivaldybės tikslus ir lūkesčius dėl viešosios įstaigos, jei valstybės ar savivaldybės tikslai ir lūkesčiai buvo nustatyti. Įstaigų vertinimo pagal LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių pasiektas reikšmes metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras. Pasibaigus LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos, teikiančios visuomenės ar papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, esant vadovo sutikimui, antrajai penkerių metų kadencijai jis gali būti skiriamas be konkurso atitinkamai Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ar Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimas dėl valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo skyrimo be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos Tos pačios LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Likus šešiems mėnesiams iki LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, jeigu įstaigos vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia viešą konkursą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti išskyrus atvejus, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas pagal šios dalies nuostatas paskiriamas antrajai penkerių metų kadencijai be konkurso Jeigu su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu, kurio kadencijos terminas nėra pasibaigęs, arba viešosios įstaigos vadovu, kurio kadencija nenustatoma pagal šios dalies nuostatas arba kurio kadencijos terminas nėra pasibaigęs, darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti.
2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Likus šešiems mėnesiams iki įstaigos padalinio ar filialo vadovo kadencijos pabaigos, jeigu padalinio ar filialo vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos vadovas skelbia viešą konkursą viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti. Jeigu su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos padalinio ar filialo vadovu arba viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovu, kurių kadencija nenustatoma pagal šios dalies nuostatas arba kurių kadencijos terminas nėra pasibaigęs, darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.
3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.
5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.
6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
61. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijai, gebėjimams atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektiems veiklos rezultatams įvertinti ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos. Atestacijos organizuojamos šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta tvarka, taikant informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Laikotarpis, kai universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpį neįskaitomas. Jeigu per atestaciją universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas įvertinamas nepatenkinamai, sudaromas jo veiklos rezultatų gerinimo planas, apimantis ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį. Pasibaigus šio plano įgyvendinimo laikotarpiui, organizuojama pakartotinė atestacija. Jeigu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai per pakartotinę atestaciją įvertinami nepatenkinamai, jis atleidžiamas iš pareigų. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti vienas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.
7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
8. Šio straipsnio 1 – 5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.
9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos LNSS biudžetinėms įstaigoms, kurios turi įstaigos prie ministerijos statusą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnį. Nr. X - 1204, 2007 - 06 - 26, Žin., 2007, Nr. 72 - 2834 (2007 - 06 - 30) Nr. XI - 1770, 2011 - 12 - 01, Žin., 2011, Nr. 154 - 7261 (2011 - 12 - 17)
24 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių valstybės, kaip biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Radiacinės saugos centras;
3) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;
4) Higienos institutas;
5) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos gali įgyvendinti valstybės, kaip LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas.
4. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
24 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių valstybės, kaip biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Radiacinės saugos centras;
3) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;
4) Higienos institutas;
5) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos gali įgyvendinti valstybės, kaip LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas.
4. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Nr. XI - 1758, 2011 - 12 - 01, Žin., 2011, Nr. 153 - 7195 (2011 - 12 - 15)
41 straipsnis. LNSS įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų 1. Iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai:
1) išlaikomos šio ir kitų įstatymų numatytos uždarosios biudžetinės įstaigos;
2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėjai yra Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);
3) finansuojama pabėgėlių, nelegalių imigrantų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;
4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;
5) finansuojamos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės, skirtos užkirsti kelią pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir paplisti, užkrečiamųjų ligų protrūkiams ir epidemijoms likviduoti, taip pat užkirsti kelią branduolinių ir radiologinių avarijų ir ekologinių nelaimių medicininėms pasekmėms atsirasti ir priemonės joms likviduoti;
6) finansuojamos valstybinės sveikatos programos;
7) finansuojami medicinos mokslo taikomieji tyrimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas prioritetines programas, jei šie tyrimai skirti LNSS valdymo ir gyventojų sveikatos saugos, grąžinimo ir stiprinimo, paslaugų tinkamumo, prieinamumo, jų teikimo, socialinio teisingumo plėtojimo aktualioms problemoms spręsti.
2. Iš savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai:
1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybių taryba;
2) teikiama papildoma parama savivaldybių tarybų nustatytų kategorijų socialiai remtinų asmenų sveikatos priežiūrai;
3) finansuojamos privalomosios savivaldybių sveikatos programos;
4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos pirminės visuomenės sveikatos priežiūros priemonės. Šios priemonės turi būti suderintos su Lietuvos savivaldybių asociacija.
3. Viešosios įstaigos turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės meru.
4. LNSS įstaigų nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir per valstybės investicijų programas.
5. Iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamos sveikatos priežiūros įstaigų psichiatrijos skyriuose gydomų pacientų, kuriems pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika bei priverstinio gydymo priemonės, apsaugos ir priežiūros programos.
41 straipsnis. LNSS įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų 1. Iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai:
1) išlaikomos šio ir kitų įstatymų numatytos uždarosios biudžetinės įstaigos;
2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėjai yra Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);
3) finansuojama pabėgėlių, nelegalių imigrantų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;
4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;
5) finansuojamos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės, skirtos užkirsti kelią pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir paplisti, užkrečiamųjų ligų protrūkiams ir epidemijoms likviduoti, taip pat užkirsti kelią branduolinių ir radiologinių avarijų ir ekologinių nelaimių medicininėms pasekmėms atsirasti ir priemonės joms likviduoti;
6) finansuojamos valstybinės sveikatos programos;
7) finansuojami medicinos mokslo taikomieji tyrimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas prioritetines programas, jei šie tyrimai skirti LNSS valdymo ir gyventojų sveikatos saugos, grąžinimo ir stiprinimo, paslaugų tinkamumo, prieinamumo, jų teikimo, socialinio teisingumo plėtojimo aktualioms problemoms spręsti.
2. Iš savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai:
1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybių taryba;
2) teikiama papildoma parama savivaldybių tarybų nustatytų kategorijų socialiai remtinų asmenų sveikatos priežiūrai;
3) finansuojamos privalomosios savivaldybių sveikatos programos;
4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos pirminės visuomenės sveikatos priežiūros priemonės. Šios priemonės turi būti suderintos su Lietuvos savivaldybių asociacija.
3. Viešosios įstaigos turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės meru.
4. LNSS įstaigų nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir per valstybės investicijų programas.
5. Iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamos sveikatos priežiūros įstaigų psichiatrijos skyriuose gydomų pacientų, kuriems pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika bei priverstinio gydymo priemonės, apsaugos ir priežiūros programos. Nr. XI - 1545, 2011 - 06 - 28, Žin., 2011, Nr. 91 - 4322 (2011 - 07 - 19) Nr. XII - 302, 2013 - 05 - 14, Žin., 2013, Nr. 57 - 2846 (2013 - 06 - 01)
11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. LNSS įstaigų teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais:
1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumu pacientams;
2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu;
3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams;
4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą.
2. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė.
4. Kitų negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas teikiančių LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, jeigu tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose.
5. LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa.
6. LNSS įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagal šį straipsnį nustatomi LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai.
7. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytiems LNSS veiklos organizavimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų lygiams ir (ar) LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenims ir (arba) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, tvirtina minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus.
11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytų LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiami šiais kriterijais:
1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumu pacientams;
2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu;
3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams;
4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą.
2. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kurias teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos LNSS įstaigos, profilių grupes nustato Vyriausybė.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė.
4. Kitų negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas teikiančių LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, jeigu tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose.
5. LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa.
6. LNSS įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagal šį straipsnį nustatomi LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai.
7. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytiems LNSS veiklos organizavimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų lygiams ir (ar) LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenims ir (arba) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, tvirtina minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus. 8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos apraše nenurodytos LNSS įstaigos stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikia Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
131 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos valdymas 1. Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos įgyvendinimą koordinuoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos priemones, steigiama valstybės elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema. Šios informacinės sistemos valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija Valstybės elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus tvirtina ir tvarkytojus skiria Vyriausybė
3. Visi LNSS sveikatinimo veiklos valdymo ir vykdomieji subjektai, sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys ar gaunantys asmenys ir kiti asmenys, vykdydami teisės aktuose nustatytas funkcijas ar teikdami su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas, privalo naudotis valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti ir gauti duomenis.
4. Valstybės elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
131 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos valdymas 1. Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos įgyvendinimą koordinuoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos priemones, steigiama valstybės elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema. Šios informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija
3. Visi LNSS sveikatinimo veiklos valdymo ir vykdomieji subjektai, sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys ar gaunantys asmenys ir kiti asmenys, vykdydami teisės aktuose nustatytas funkcijas ar teikdami su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas, privalo naudotis valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti ir gauti duomenis.
4. Valstybės elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.