12 straipsnis. Licencijų verstis alkoholio produktų gamyba rūšys ir teisės gaminti alkoholio produktus suteikimas 1. Licencijos verstis alkoholio produktų gamyba yra šių rūšių:
1) alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių;
2) alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų;
3) alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus.
2. Gaminti alkoholio produktus, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus alkoholinius gėrimus ir šio Įstatymo 10 - 1 straipsnyje nurodytus ūkininkų teikiamus sertifikuoti tradicinių alkoholinių gėrimų pavyzdžius bei gaminamus tradicinius alkoholinius gėrimus, leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją gaminti šiuos produktus. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui.
3. Licencija verstis alkoholio produktų gamyba išduodama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu buvo pateikti ne visi, neteisingai užpildyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys, 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Licencijos neišdavimas arba atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas per 30 kalendorinių dienų nelaikomas licencijos išdavimu.
4. Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ANTRASIS SKIRSNIS ALKOHOLIO PRODUKTŲ ĮVEŽIMO IR IMPORTO VALSTYBINIS REGLAMENTAVIMAS straipsnis. Alkoholio produktų įvežimo ir importo tvarka 1. Importuoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholį leidžiama tik turint importo licenciją.
2. Įvežti alkoholio produktus ir importuoti šio straipsnio 1 dalyje nenurodytus kitus alkoholio produktus leidžiama įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje. Įvežę ar importavę alkoholio produktus, įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje privalo laikytis šio Įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų.
3. Importuoti alkoholio produktus įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams leidžiama tik tuo atveju, kai jie turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos pripažintų subjektų (laboratorijos, kitos institucijos ar alkoholio produktų gamintojo) išduotus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, kuriuose taip pat privalo būti pateikti ir deklaruojami kokybės ir saugos rodikliai, o importuojant vyną, vynuogių misą (toliau – vyno produktai) – jų gabenimo dokumentą ir dokumentą, nurodantį vyno produktų analizės duomenis. Atvejai, kada importuojant vyno produktus nereikalaujama turėti šių dokumentų, nustatyti Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose.
4. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informaciją apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.
12 straipsnis. Licencijų verstis alkoholio produktų gamyba rūšys ir teisės gaminti alkoholio produktus suteikimas 1. Licencijos verstis alkoholio produktų gamyba yra šių rūšių:
1) alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių;
2) alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų;
3) alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus.
2. Gaminti alkoholio produktus, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus alkoholinius gėrimus ir šio Įstatymo 101 straipsnyje nurodytus ūkininkų teikiamus sertifikuoti tradicinių alkoholinių gėrimų pavyzdžius bei gaminamus tradicinius alkoholinius gėrimus, leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją gaminti šiuos produktus. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui.
3. Licencija verstis alkoholio produktų gamyba išduodama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu buvo pateikti ne visi, neteisingai užpildyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys, 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Licencijos neišdavimas arba atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas per 30 kalendorinių dienų nelaikomas licencijos išdavimu.
4. Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nr. X - 1750, 2008 - 10 - 14, Žin., 2008, Nr. 123 - 4660 (2008 - 10 - 25 Nr. XI - 1179, 2010 - 11 - 30, Žin., 2010, Nr. 145 - 7432 (2010 - 12 - 11) Nr. XI - 1406, 2011 - 05 - 24, Žin., 2011, Nr. 65 - 3049 (2011 - 05 - 28) Nr. XI - 2103, 2012 - 06 - 21, Žin., 2012, Nr. 78 - 4025 (2012 - 07 - 04) ANTRASIS SKIRSNIS ALKOHOLIO PRODUKTŲ ĮVEŽIMO IR IMPORTO VALSTYBINIS REGLAMENTAVIMAS
24 straipsnis. Tarnybos nutarimų vykdymas 1. Tarnybos nutarimu paskirtos baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo Tarnybos nutarimą dėl baudos paskyrimo.
2. Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka
24 straipsnis. Tarnybos nutarimų vykdymas 1. Tarnybos nutarimu paskirtos baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo Tarnybos nutarimą dėl baudos paskyrimo.
2. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka
22 straipsnis. Nutarimų vykdymas 1. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo įvykdomas sumokant baudą į valstybės biudžetą. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią komercinės veiklos subjektui jis buvo įteiktas.
2. Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarnybos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek, kokiam laikui teismo sprendimu buvo sustabdytas Tarnybos nutarimo skirti baudą vykdymas.
22 straipsnis. Nutarimų vykdymas 1. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo įvykdomas sumokant baudą į valstybės biudžetą. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią komercinės veiklos subjektui jis buvo įteiktas.
2. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka 1. Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama:
1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių …
… alkoholį;
5) alkoholio produktus, kurių saugos ir (ar) kokybės rodikliai neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų;
6) alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų;
7) falsifikuotus alkoholio produktus;
8) naminius alkoholinius gėrimus ir ūkininkų pagamintus tradicinius alkoholinius gėrimus;
9) etilo alkoholį fiziniams asmenims, išskyrus nedenatūruotą žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, parduodamą fiziniams asmenims vaistinėse Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
10) kontrabandinius alkoholio produktus;
11) alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos;
12) alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
2. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, ūkininkams laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama:
1) alkoholio produktus be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų;
2) alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų;
3) alkoholinius gėrimus, išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8, 5 procento, ir ūkininkų
… alkoholį;
5) alkoholio produktus, kurių saugos ir (ar) kokybės rodikliai neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų;
6) alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų;
7) falsifikuotus alkoholio produktus;
8) naminius alkoholinius gėrimus ūkininkų teikiamus sertifikuoti tradicinių alkoholinių gėrimų pavyzdžius bei pagamintus tradicinius alkoholinius gėrimus;
9) etilo alkoholį fiziniams asmenims, išskyrus nedenatūruotą žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, parduodamą fiziniams asmenims vaistinėse Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
10) kontrabandinius alkoholio produktus;
11) alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos;
12) alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
2. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, ūkininkams laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama:
1) alkoholio produktus be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų;
2) alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų;
3) alkoholinius gėrimus, išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8, 5 procento, ūkininkų teikiamus sertifikuoti tradicinių alkoholinių gėrimų pavyzdžius bei pagamintus tradicinius alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis;
4) alkoholinius gėrimus, kurie pagaminti naudojant ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholį;
5) alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų;
6) falsifikuotus alkoholio produktus;
7) naminius alkoholinius gėrimus, išskyrus ūkininkų teikiamus sertifikuoti tradicinių alkoholinių gėrimų pavyzdžius, laikomus tik ūkininkų kaimo turizmo sodybose ir gabenamus tik sertifikavimo tikslu, ir pagamintus tradicinius alkoholinius gėrimus, laikomus tik ūkininkų kaimo turizmo sodybose;
8) kontrabandinius alkoholio produktus;
9) alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus;
10) alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus;
11) alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose.
3. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) alkoholiniams gėrimams, kuriuos laiko ir gabena įmonės, naudojančios šiuos gėrimus kaip žaliavą, įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje, įsigiję Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, nurodytoms šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje, gavę alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms dovanų;
2) etilo alkoholiui, kurį laiko ir gabena įmonės, turinčios licencijas importuoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholį;
3) žaliavoms, kurias laiko ir gabena įmonės, turinčios licencijas gaminti alkoholio produktus, taip pat įmonės, naudojančios sidro, vynuogių, vaisių ir uogų vyno žaliavas actui gaminti;
4) alkoholiniams tirpalams, kuriuos laiko ir gabena įmonės, naudojančios alkoholinius tirpalus gamybos reikmėms, taip pat įmonės, kurios verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais tirpalais, supilstytais į ne didesnę negu 20 mililitrų vienkartinę tarą;
5) alkoholio produktams, kuriuos, turėdami juridinę galią turinčius privalomus tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentus, laiko ar gabena transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos ūkio subjektai;
6) alkoholiniams gėrimams, kuriuos laiko ir gabena laivų valdytojai ir orlaivių savininkai (ar naudotojai), tiekiantys alkoholinius gėrimus kaip atsargas savo laivams ar orlaiviams, vežantiems keleivius tarptautiniais maršrutais;
7) etilo alkoholiui, naudojamam gamybos (įskaitant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus atitinkančių biodegalų ir (ar) biodegalų ir degalų mišinių gamybą, kuriai naudojamas nedenatūruotas dehidratuotas ir dehidratuotas denatūruotas etilo alkoholis, ir atvejus, kai naudojant etilo alkoholį gamybos operacijų metu jis virsta kitu alkoholio produktu, kuris visas sunaudojamas kito galutinio ne alkoholio produkto gamybai), taip pat techninėms, medicinos, veterinarijos reikmėms arba mokslo ir tyrimo darbams, kurį įsigyja, laiko, gabena ir naudoja įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotus leidimus, išskyrus šio Įstatymo 182 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai leidimai nėra privalomi.
4. Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime numatytą veiklą, draudžiama jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Draudžiama fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos. Fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais, taip pat įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, draudžiama įgalioti kitus asmenis verstis licencijose nurodyta veikla ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims šią teisę.
6. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, Lietuvos Respublikoje leidžiama juos įsigyti tik iš įmonių, turinčių licencijas verstis alkoholio produktų gamyba, licencijas verstis didmenine prekyba jais, o parduoti – įmonėms, kurios turi licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba jais, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, perkantiems alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, laivų valdytojams ir orlaivių savininkams (ar naudotojams), tiekiantiems alkoholinius gėrimus kaip atsargas savo laivams ar orlaiviams, vežantiems keleivius tarptautiniais maršrutais, įmonėms, naudojančioms alkoholinius gėrimus kaip žaliavą, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, Turkijos ūkio subjektams ir užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinių organizacijų atstovybėms, akredituotoms Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, Lietuvos Respublikoje reprezentacinėms reikmėms taip pat leidžiama iš licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų įsigyti tų grupių alkoholinių gėrimų, kuriais prekiauti joms teisės nesuteikia jų turima licencija.
7. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje leidžiama įsigyti alkoholinius gėrimus tik iš įmonių, turinčių licencijas verstis alkoholio produktų gamyba arba licencijas verstis didmenine prekyba jais, o parduoti – fiziniams asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, perkantiems alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, įmonėms, naudojančioms alkoholinius gėrimus kaip žaliavą, ir užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinių organizacijų atstovybėms, akredituotoms Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams taip pat leidžiama Lietuvos Respublikoje reprezentacinėms reikmėms iš licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų įsigyti tų grupių alkoholinių gėrimų, kuriais prekiauti jiems teisės nesuteikia jų turima licencija.
71. Licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai savo turimose licencijose nurodytus alkoholio produktus gali įsivežti iš kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka importuoti iš kitų valstybių, išskyrus Europos ekonominės erdvės valstybes ir Turkiją.
8. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis alkoholio produktų gamyba, leidžiama juos parduoti:
1) įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
2) įmonėms, naudojančioms šiuos gėrimus kaip žaliavą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, perkantiems alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, ir užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinių organizacijų atstovybėms, akredituotoms Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje;
4) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos ūkio subjektams;
5) laivų valdytojams ir orlaivių savininkams (ar naudotojams), tiekiantiems alkoholinius gėrimus kaip atsargas savo laivams ar orlaiviams, vežantiems keleivius tarptautiniais maršrutais.
9. Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti etilo alkoholį arba verstis didmenine prekyba juo, leidžiama jį parduoti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, naudojantiems etilo alkoholį gamybos, techninėms, medicinos, veterinarijos reikmėms, mokslo ir tyrimo darbams;
2) įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba juo;
3) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos ūkio subjektams.
10. Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti žaliavas arba verstis didmenine prekyba jomis, leidžiama jas parduoti:
1) įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus, licencijas verstis didmenine prekyba žaliavomis;
2) įmonėms, naudojančioms sidro, vynuogių, vaisių ir uogų vyno žaliavas actui gaminti;
3) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos ūkio subjektams.
11. Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholinius tirpalus arba verstis didmenine prekyba jais, leidžiama juos (supilstytus į didesnę negu 20 mililitrų vienkartinę tarą) parduoti:
1) įmonėms, naudojančioms alkoholinius tirpalus gamybos reikmėms;
2) įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais tirpalais;
3) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos ūkio subjektams.
12. Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ir licencijas verstis didmenine prekyba jais, taip pat leidžiama šiuos produktus ir eksportuoti.
13. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, nustatyta tvarka įsigijusiems etilo alkoholio gamybos, techninėms, medicinos, veterinarijos reikmėms arba mokslo ir tyrimo darbams, draudžiama jį naudoti ne pagal paskirtį.
14. Turgavietes administruojantys fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų vadovai, užsienio juridinių asmenų ar jų filialų vadovai arba jų įgalioti asmenys turi vykdyti jų administruojamų turgaviečių stebėseną (imtis visų teisinių ir organizacinių priemonių), siekdami, kad jų administruojamoje turgavietėje nebūtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir (ar) jie nebūtų gabenami, laikomi neturint licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Turgavietes administruojantys fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų vadovai, užsienio juridinių asmenų ar jų filialų vadovai arba jų įgalioti asmenys, pastebėję arba įtarę, kad jų administruojamoje turgavietėje Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar jo filialas arba fizinis asmuo prekiauja alkoholiniais gėrimais ir (ar) juos gabena, laiko, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip tą pačią administruojamos turgavietės darbo dieną, pranešti apie tai policijai.
15. Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais, taip pat įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, draudžiama verstis licencijoje nurodyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje. Nr. X - 571, 2006 - 04 - 25, Žin., 2006, Nr. 53 - 1928 (2006 - 05 - 13) Nr. X - 1198, 2007 - 06 - 21, Žin., 2007, Nr. 77 - 3041 (2007 - 07 - 12) Nr. X - 1750, 2008 - 10 - 14, Žin., 2008, Nr. 123 - 4660 (2008 - 10 - 25) Nr. XI - 572, 2009 - 12 - 17, Žin., 2009, Nr. 154 - 6951 (2009 - 12 - 28) Nr. XI - 2103, 2012 - 06 - 21, Žin., 2012, Nr. 78 - 4025 (2012 - 07 - 04)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1 Elgesio kodeksas – vienos arba kelių konkrečių komercinės veiklos arba verslo sričių komercinės veiklos subjektų susitarimo pagrindu nustatytos ir įstatymais arba kitais teisės aktais nepatvirtintos jų elgesio normos (taisyklės). 2 Informacijos perdavimo priemonė – priemonė, kuria vartotojui teikiama informacija apie produktus (televizijos ir radijo reklamos, skelbimai spaudoje, trumposios žinutės, skrajutės ir kt.). 3 Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. 4 Komercinė veikla vartotojams (toliau – komercinė veikla) – komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. 5 Komercinės veiklos subjektas – fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, veikiantys komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdami savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslų, ar tokių asmenų vardu arba jų naudai veikiantis bet kuris asmuo. 6 Komercinis pasiūlymas – pranešimas, kuris produkto savybes ir kainą, ir (arba) standartinio vieneto kainą nurodo tokiu būdu, kuris yra įprastas informacijos perdavimo priemonėms, ir taip suteikia vartotojui galimybę pirkti. 7 Pernelyg didelė įtaka – komercinės veiklos subjekto pasinaudojimas pranašesne padėtimi vartotojo atžvilgiu, darant jam spaudimą, net ir nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizinę jėgą, tokiu būdu, kuris labai apriboja vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą. 8 Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas. 9 Profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. 10 Sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise. 11 Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, kurie atsakingi už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą, ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę. 12 Vartotojas – fizinis asmuo, veikiantis komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų (vartojimo tikslų). 13 Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. 14 Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „ elektroninės prekyvietės paslauga “, „ elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas “ ir „ produktų reitingas “ yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
ANTRASIS SKIRSNIS NESĄŽININGA KOMERCINĖ VEIKLA
… 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1 Bendrasis ekologiškumo teiginys – raštu arba žodžiu pateikiamas, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos priemonėmis pateikiamą, ekologiškumo teiginys, kuris nėra įtrauktas į tvarumo ženklą ir nėra aiškiai ir pastebimai pagrįstas tomis pačiomis priemonėmis.
2. Ekologiškumo teiginys – bet kokios formos pranešimas ar pareiškimas, įskaitant tekstus, paveikslus, grafinius vaizdus ar simbolius, pavyzdžiui, žymenis, ženklus, komercinės veiklos subjekto ar produkto pavadinimus, kurio pateikimas nėra privalomas pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kuris teikiamas kaip komercinis pareiškimas, kad produktas, produkto kategorija, žymuo ar komercinės veiklos subjektas daro teigiamą poveikį, nedaro jokio poveikio aplinkai, aplinkai kenkia mažiau nei kiti produktai, produktų kategorijos, žymenys ar komercinės veiklos subjektai arba neigiamas poveikis ilgainiui sumažėjo. 3 Elgesio kodeksas – vienos arba kelių konkrečių komercinės veiklos arba verslo sričių komercinės veiklos subjektų susitarimo pagrindu nustatytos ir įstatymais arba kitais teisės aktais nepatvirtintos jų elgesio normos (taisyklės). 4 Informacijos perdavimo priemonė – priemonė, kuria vartotojui teikiama informacija apie produktus (televizijos ir radijo reklamos, skelbimai spaudoje, trumposios žinutės, skrajutės ir kt.). 5 Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. 6. Keičiamoji priemonė – prekės komponentas, kuris naudojamas pakartotinai ir kuris turi būti pakeistas ar papildytas, kad prekė veiktų, kaip numatyta. 7 Komercinė veikla vartotojams (toliau – komercinė veikla) – komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. 8 Komercinės veiklos subjektas – fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, veikiantys komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdami savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslų, ar tokių asmenų vardu arba jų naudai veikiantis bet kuris asmuo. 9 Komercinis pasiūlymas – pranešimas, kuris produkto savybes ir kainą, ir (arba) standartinio vieneto kainą nurodo tokiu būdu, kuris yra įprastas informacijos perdavimo priemonėms, ir taip suteikia vartotojui galimybę pirkti. 10. Naujinys – programinės įrangos naujinimo priemonė, kuri būtina skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą užtikrinti. Prie naujinių priskiriami ir saugumo ir funkcionalumo naujiniai. 11 Pernelyg didelė įtaka – komercinės veiklos subjekto pasinaudojimas pranašesne padėtimi vartotojo atžvilgiu, darant jam spaudimą, net ir nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizinę jėgą, tokiu būdu, kuris labai apriboja vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą. 12. Pripažintas puikus aplinkosauginis veiksmingumas – aplinkosauginis veiksmingumas, atitinkantis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 66 / 2010 dėl ES ekologinio ženklo su visais pakeitimais reikalavimus, I tipo ekologinio ženklo reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14024 ar kitą standarto EN ISO 14024 perimtąjį standartą arba aukščiausią aplinkosauginį veiksmingumą pagal kitą taikomą Europos Sąjungos teisės aktą. 13 Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas. 14 Profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. 15 Sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise. 16. Tvarumo ženklas – savanoriškai naudojamas viešas ar privatus patikimumo, kokybės ar kitoks lygiavertis ženklas, kuriuo siekiama išskirti ir reklamuoti produktą, procesą, komercinės veiklos subjektą ar jo veiklą dėl aplinkosauginių ir (ar) socialinių savybių. Tvarumo ženklu nelaikomas ženklas, kurį naudoti privaloma pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus.
17. Tvarumo ženklo sertifikavimo sistema – atitikties vertinimo įstaigos patikrinimo sistema, kuria patvirtinama, kad produktas, procesas ar komercinės veiklos subjektas atitinka tvarumo ženklo naudojimo reikalavimus, kurie kartu su kitomis sąlygomis yra viešai prieinami, ir kuri atitinka visus šiuos kriterijus:
1) sistema skaidriomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gali naudotis visi komercinės veiklos subjektai;
2) sistemos reikalavimus nustato tvarumo ženklo savininkas, konsultuodamasis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais;
3) sistemoje nustatytos procedūros, kurios taikomos, kai nesilaikoma sistemos reikalavimų, numatant leidimo komercinės veiklos subjektui naudoti tvarumo ženklą panaikinimą ar galiojimo sustabdymą;
4) komercinės veiklos subjekto atitikties sistemos reikalavimams stebėsenai taikoma objektyvi procedūra ir ją atlieka nacionalinė akreditacijos įstaiga ar kitas asmuo, kurio kompetencija ir nepriklausomumas nuo tvarumo ženklo savininko ir komercinės veiklos subjekto grindžiami tarptautiniais, Europos Sąjungos ar nacionaliniais standartais ir procedūromis. 18 Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, kurie atsakingi už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą, ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę. 19 Vartotojas – fizinis asmuo, veikiantis komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų (vartojimo tikslų). 20 Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. 21 Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „ elektroninės prekyvietės paslauga “, „ elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas “ „ funkcionalumas “, „ patvarumas “, „ prekė “ ir „ produktų reitingas “ yra suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Civiliniame kodekse.
ANTRASIS SKIRSNIS NESĄŽININGA KOMERCINĖ VEIKLA
5 straipsnis. Klaidinantys veiksmai 1. Klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs:
1) produkto egzistavimo arba pobūdžio;
2) pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų;
3) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, komercinės veiklos tikslų ir produkto pardavimo būdų, pareiškimo arba žymens, susijusio su komercinės veiklos subjekto ar produkto tiesioginiu ar netiesioginiu rėmimu arba produkto patvirtinimu;
4) produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo;
5) produkto priežiūros, dalių, keitimo ar taisymo poreikio;
6) komercinės veiklos subjekto arba jo atstovo pavadinimo ar tapatybės, teisinės formos, turto, kvalifikacijos, teisinio statuso, leidimų, narystės ar ryšių, komercinių teisių, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teisių, taip pat apdovanojimų ir nuopelnų;
7) vartotojo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose, arba rizikos, su kuria vartotojas gali susidurti.
2. Klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tokia veikla apima:
1) produkto rinkodarą, įskaitant lyginamąją reklamą, kurioje produktas painiojamas su kitais produktais, prekių ženklais, komercinės veiklos subjekto pavadinimais ar kitais žymenimis su skiriamaisiais požymiais;
2) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, įtvirtintų elgesio kodeksuose, kurių komercinės veiklos subjektas įsipareigojo laikytis, nesilaikymą, jeigu tokie įsipareigojimai nėra tik siekiamybė, jų laikymąsi galima patikrinti ir jeigu komercinės veiklos subjektas, užsiimdamas komercine veikla, nurodo, kad yra saistomas tokio kodekso;
3) bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis
5 straipsnis. Klaidinantys veiksmai 1. Klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs:
1) produkto egzistavimo arba pobūdžio;
2) pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, aplinkosauginių arba socialinių savybių, priedų, žiediškumo aspektų, pavyzdžiui, patvarumo, taisomumo ar perdirbamumo, vartotojui teikiamos garantinės priežiūros, skundų nagrinėjimo pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų esminių bruožų ir rezultatų;
3) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, komercinės veiklos tikslų ir produkto pardavimo būdų, pareiškimo arba žymens, susijusio su komercinės veiklos subjekto ar produkto tiesioginiu ar netiesioginiu rėmimu arba produkto patvirtinimu;
4) produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo;
5) produkto priežiūros, dalių, keitimo ar taisymo poreikio;
6) komercinės veiklos subjekto arba jo atstovo pavadinimo ar tapatybės, teisinės formos, turto, kvalifikacijos, teisinio statuso, leidimų, narystės ar ryšių, komercinių teisių, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teisių, taip pat apdovanojimų ir nuopelnų;
7) vartotojo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose, arba rizikos, su kuria vartotojas gali susidurti.
2. Klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tokia veikla apima:
1) produkto rinkodarą, įskaitant lyginamąją reklamą, kurioje produktas painiojamas su kitais produktais, prekių ženklais, komercinės veiklos subjekto pavadinimais ar kitais žymenimis su skiriamaisiais požymiais;
2) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, įtvirtintų elgesio kodeksuose, kurių komercinės veiklos subjektas įsipareigojo laikytis, nesilaikymą, jeigu tokie įsipareigojimai nėra tik siekiamybė, jų laikymąsi galima patikrinti ir jeigu komercinės veiklos subjektas, užsiimdamas komercine veikla, nurodo, kad yra saistomas tokio kodekso;
3) bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis
4) ekologiškumo teiginio, susijusio su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, skelbimą nenustačius aiškių, objektyvių, viešai prieinamų ir patikrinamų įsipareigojimų, nustatytų išsamiame ir realistiškame įgyvendinimo plane, į kurį įtraukti išmatuojami ir per nustatytą laiką įvykdytini tikslai ir kiti aktualūs elementai, būtini jo įgyvendinimui užtikrinti, pavyzdžiui, išteklių skyrimas, ir kurį reguliariai tikrina nepriklausomas trečiojo asmens ekspertas, kurio išvados pateikiamos vartotojams;
5) pranašumų, kurie yra nereikšmingi ir nėra susiję su jokia produkto ar komercinės veiklos subjekto ypatybe, reklamą vartotojams
… kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip:
1) apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektas yra saistomas elgesio kodekso;
2) patikimumo, kokybės ar lygiaverčio ženklo nurodymas, kai teisė nurodyti tokį ženklą nėra suteikta; 3) tvarumo ženklo, kuris nėra pagrįstas tvarumo ženklo sertifikavimo sistema arba nėra patvirtintas kompetentingos institucijos ar įstaigos, nurodymas; 4) apgaulingas tvirtinimas, kad elgesio kodeksui pritarė kompetentinga institucija ar įstaiga; 5 apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas), arba apgaulingas tvirtinimas, kad produktas yra patvirtintas (atlikta produkto atitikties nustatytiems reikalavimams (teisės aktams, standartams ir pan.) procedūra), arba tvirtinimas apie suteiktą licenciją (leidimą) arba apie produkto patvirtinimą, nors komercinės veiklos subjektas nesilaiko licencijos (leidimo) suteikimo ar produkto patvirtinimo sąlygų; 6) bendrojo ekologiškumo teiginio pateikimas, jeigu komercinės veiklos subjektas negali pagrįsti su teiginiu susijusio pripažinto puikaus aplinkosauginio veiksmingumo;
7) ekologiškumo teiginio apie visą produktą arba visą komercinės veiklos subjekto veiklą skelbimas, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto aspektu ar konkrečiu komercinės veiklos subjekto veiklos aspektu;
8) tvirtinimas, kad produktas turi neutralų, sumažintą arba teigiamą poveikį aplinkai, kiek tai susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, kuris grindžiamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimu; 9 komercinis pasiūlymas nurodant kainą, tačiau neinformuojant, kad komercinės veiklos subjektas turi pagrįstų priežasčių manyti, kad jis negalės pateikti arba nurodyti kitą komercinės veiklos subjektą, kuris galėtų pateikti tų pačių ar lygiaverčių produktų už tą pačią kainą tokiu laikotarpiu ir kiekiu, kurie atitiktų protingumo kriterijus atsižvelgiant į produktą, jo reklamos mastą ir siūlomą kainą; 10 komercinis pasiūlymas nurodyta kaina, kai vėliau vartotojams atsisakoma parodyti reklamuotą produktą arba priimti to produkto užsakymą, arba pristatyti jį per protingumo kriterijus atitinkantį laiką, arba netinkamos kokybės to produkto pavyzdžio rodymas ketinant reklamuoti kitą produktą; 11 apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis, taip siekiant paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą; 12 įsipareigojimas teikti parduoto produkto priežiūros paslaugas vartotojams, su kuriais komercinės veiklos subjektas iki sandorio sudarymo bendravo ne valstybės narės, kurioje įsikūręs komercinės veiklos subjektas, valstybine kalba, o vėliau priežiūros paslaugų teikimas tik kita kalba, apie tai aiškiai neinformavus vartotojo iki sandorio sudarymo; 13 apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio sudarymas, kad produktas gali būti teisėtai parduotas; 14 teisės aktuose numatytų vartotojo teisių nurodymas kaip išskirtinė komercinės veiklos subjekto pasiūlymo sąlyga; 15) teisės aktais visiems tam tikros kategorijos produktams Europos Sąjungos rinkoje nustatytų reikalavimų pateikimas kaip komercinės veiklos subjekto pasiūlymo išskirtinės savybės; 16 iš esmės netikslus tvirtinimas apie pavojaus vartotojo ar jo šeimos asmeniniam saugumui pobūdį ir mastą, jeigu vartotojas nepirks produkto; 17 produkto, panašaus į kito gamintojo produktą, reklamavimas siekiant sąmoningai suklaidinti vartotojus, kad produktą pagamino tas kitas gamintojas; 18 apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektas ketina netrukus nutraukti prekybą arba pakeisti prekybos vietą; 19 tvirtinimas, kad produktai gali padėti laimėti žaidimuose, grindžiamuose atsitiktinumu; 20 apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus; 21 iš esmės netikslios informacijos apie rinkos sąlygas arba informacijos, kur galima rasti produktą, teikimas siekiant paskatinti vartotoją įsigyti produktą mažiau palankiomis negu įprastinės rinkos sąlygos; 22 komercinėje veikloje naudojamas tvirtinimas, kad siūloma dalyvauti konkurse ar gauti prizą, nesuteikiant nurodytų prizų ar jų tinkamų atitikmenų; 23 produkto apibūdinimas kaip „ nemokamas “ ar panašiai, jeigu vartotojas turi mokėti, išskyrus neišvengiamas išlaidas, susidarančias dėl vartotojo reakcijos į komercinę veiklą (pavyzdžiui, vartotojo pašto ar telefono ryšio išlaidos pagal įprastus tarifus ir panašiai), ir išlaidas dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą; 24 sąskaitos ar panašaus mokėjimo dokumento įtraukimas į rinkodaros medžiagą, sukeliantis vartotojui apgaulingą įspūdį, kad jis jau užsakė parduodamą produktą; 25 apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio, kad komercinės veiklos subjektas veikia ne su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusiais tikslais, sudarymas ar apgaulingas prisistatymas vartotoju; 26 apgaulingo įspūdžio sudarymas, kad produktui bus suteikiamos priežiūros paslaugos kitoje valstybėje narėje, negu jis buvo parduotas; 27 piramidės pobūdžio skatinimo sistemos sukūrimas, kai vartotojas sumoka už galimybę gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat šios sistemos naudojimas ar reklamavimas; 28 produkto reklama per visuomenės informavimo priemones už komercinės veiklos subjekto užmokestį ar kitokį atlygį, kai tokia reklama nėra tinkamai pažymėta arba atskirta nuo kitos redakcinio pobūdžio informacijos vaizdo ar garso priemonėmis, kuriomis vartotojas galėtų aiškiai atpažinti, kad tai reklama; 29 paieškos rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas aiškiai neatskleidžiant jokios apmokėtos reklamos ar mokėjimo, kuriuo siekiama aukštesnio produktų reitingo paieškos rezultatuose; 30 bilietų į renginius, kuriuos komercinės veiklos subjektas įsigijo naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, kad išvengtų nustatyto bilietų, kuriuos asmuo gali nusipirkti, kiekio apribojimo arba kitų bilietų pirkimui – pardavimui taikomų taisyklių, pardavimas vartotojams (perpardavimas); 31 skelbimas, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, – kai komercinės veiklos subjektas nesiima pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai; 32 neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus. 33) nesuteikimas vartotojui informacijos apie tai, kad naujinys turės neigiamą poveikį skaitmeninių elementų turinčių prekių veikimui arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų naudojimui;
34) nurodymas, kad naujinys yra būtinas, nors jis tik pagerina funkcionalumą;
35) bet kokio pobūdžio komercinis pranešimas dėl prekės, kurioje įdiegta ypatybė siekiant sumažinti tos prekės patvarumą, nepaisant to, kad komercinės veiklos subjektas turi informacijos apie tą ypatybę ir jos poveikį prekės patvarumui;
36) apgaulingas tvirtinimas, kad įprastomis naudojimo sąlygomis prekei būdingas patvarumas tam tikrą naudojimo laiką ar ją naudojant tam tikru intensyvumu;
37) tvirtinimas, kad prekes galima taisyti, nors iš tikrųjų taip nėra;
38) vartotojo skatinimas pakeisti ar papildyti prekės keičiamąsias priemones anksčiau, nei būtina tai padaryti dėl techninių priežasčių;
39) nesuteikimas vartotojui informacijos apie prekės funkcionalumo pablogėjimą, jei bus naudojamos ne pirminio gamintojo teikiamos keičiamosios priemonės, atsarginės dalys ar priedai, arba apgaulingas tvirtinimas, kad toks prekės funkcionalumas pablogės.
6 straipsnis. Klaidinantis informacijos neatskleidimas 1. Atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs:
1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiškus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas.
2. Jeigu vykdant komercinę veiklą informacijai perduoti naudojamos informacijos perdavimo priemonės yra ribotos apimties arba laiko atžvilgiu, sprendžiant, ar informacija buvo neatskleista, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą ir kitas priemones, kurių komercinės veiklos subjektas ėmėsi siekdamas, kad informacija būtų prieinama vartotojams kitais būdais.
3. Jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine laikoma ši komercinio pasiūlymo informacija:
1) pagrindinės produkto savybės (kiek tai tikslinga naudojamų informacijos perdavimo priemonių ir produkto atžvilgiu);
2) komercinės veiklos subjekto buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas ir, jei reikia, komercinės veiklos subjekto, kurio vardu jis veikia, buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas;
3) galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto), galimos papildomos vartotojo išlaidos, pristatymo ar pašto išlaidos arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų (jeigu šios išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto);
4) apmokėjimo, pristatymo, komercinės veiklos vykdymo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų;
5) jeigu suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sandorį arba jo atsisakyti, – informacija apie šios teisės buvimą;
6) kai produktai siūlomi elektroninėse prekyvietėse, – informacija, ar asmuo, teikiantis produktus, yra komercinės veiklos subjektas, ar ne, remiantis to asmens elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikta deklaracija.
4. Jeigu vartotojams suteikiama galimybė remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi komercinės veiklos subjektai arba vartotojai, neatsižvelgiant į tai, kaip sudaromos sutartys, esmine laikoma elektroninės sąsajos dalyje, tiesiogiai ir lengvai prieinamoje iš interneto puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir šių parametrų santykinį reikšmingumą, palyginti su kitais parametrais. Šios nuostatos netaikomos interneto paieškos sistemų teikėjams, kaip jie apibrėžti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019 / 1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo 2 straipsnio 6 punkte.
5. Jeigu komercinės veiklos subjektas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.
6. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nustatoma, kad vykdant komercinę veiklą privaloma pateikti ir kitą informaciją, ta informacija laikoma esmine.
… leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.
6. Jeigu komercinės veiklos subjektas teikia paslaugą, kurią teikiant galima palyginti projektus, ir vartotojui teikia informaciją apie produktų arba tų produktų tiekėjų veiklos aplinkosaugines ir (ar) socialines savybes arba žiediškumo aspektus, pavyzdžiui, patvarumą, taisomumą ar perdirbamumą, informacija apie lyginamąjį metodą, lyginamus produktus ir jų tiekėjus, taip pat šios informacijos atnaujinimo priemones laikoma esmine.
7. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nustatoma, kad vykdant komercinę veiklą privaloma pateikti ir kitą informaciją, ta informacija laikoma esmine.