… 45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas 1. Infrastruktūros valdytojai turi teisę siūlyti infrastruktūros naudotojams bendrai naudotis jų valdoma esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra ir įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, paskelbdami savo interneto svetainėje ar kitais būdais padarydami viešai prieinama informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir panašiai).
2. Jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ( toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo
3. Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktūros valdytojo valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktūros valdytojas neturi, jie prarasti ir panašiai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktūros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, nebent egzistuoja bent vienas šioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:
1) egzistuoja techniškai ir ekonomiškai pagrįstų naujos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo alternatyvų ir infrastruktūros naudotojas gali įgyvendinti teisę įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą, o tokios teisės įgyvendinimo išlaidos nėra neproporcingai didelės;
2) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimą ir (arba) naudojimą, reikalavimus;
3) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas sukeltų grėsmę viešųjų elektroninių ryšių tinklų saugumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai;
4) elektroninių ryšių infrastruktūroje ir (arba) tinkamos paskirties fizinėje infrastruktūroje nėra pakankamai vietos infrastruktūros naudotojo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir nėra galimybės pakeisti seną ir nenaudojamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą ar ją išmontuoti, kad atsirastų pakankamai vietos infrastruktūros naudotojo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti. Infrastruktūros naudotojo kabeliams nutiesti reikalingas infrastruktūros valdytojo, valdančio elektroninių ryšių infrastruktūrą, vamzdžio vidinis skersmuo apskaičiuojamas šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis;
5) infrastruktūros valdytojo patvirtintuose elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtros projektuose numatyta per artimiausius 24 mėnesius vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtrą, o bendras esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas ir (arba) infrastruktūros naudotojo įrengta elektroninių ryšių infrastruktūra trukdys įgyvendinti šiuos projektus;
6) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas sukeltų nepriimtinus esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros arba bendrai naudojantis šia elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra anksčiau įrengtos elektroninių ryšių infrastruktūros veikimo trukdžius;
7) esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra, kuria pageidaujama bendrai naudotis, nėra tinkama infrastruktūros naudotojo nurodytiems bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tikslams įgyvendinti.
4. Bendro konkrečios esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarka ir sąlygos, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo tvarka ir sąlygos nustatomos sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo laikantis šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių. Infrastruktūros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti pagal šio straipsnio 2 dalį sudarytos sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, jeigu yra vykdomi sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo nustatyti įpareigojimai.
5. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka infrastruktūros valdytojui užmokestį už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį. Infrastruktūros valdytojas turi teisę, turėdamas ekonominį pagrindimą, peržiūrėti užmokesčio dydį ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Apie numatomus užmokesčio dydžio pakeitimus infrastruktūros valdytojas privalo informuoti infrastruktūros naudotoją ir pateikti jam pakeisto užmokesčio dydžio ekonominį pagrindimą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki užmokesčio dydžio pakeitimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju infrastruktūros naudotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo iki naujo užmokesčio dydžio įsigaliojimo dienos.
6. Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), teisės apžiūrėti vietoje konkrečią infrastruktūros valdytojo valdomą esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba suinteresuotos šalies pateiktą prašymą įpareigoti leisti jai bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paskelbimo dienos terminą.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse
8. Infrastruktūros naudotojai turi teisę proporcingomis nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą ( infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka. 9 Tuo atveju kai infrastruktūros naudotojams reikalinga informacija valstybės ar savivaldybių institucijų įstaigų ir įmonių yra valdoma ir (arba) tvarkoma ne elektroniniu būdu, infrastruktūros naudotojai šią informaciją turi teisę proporcingomis nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis gauti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, taip pat Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis iš infrastruktūros valdytojų. Infrastruktūros naudotojai turi teisę apžiūrėti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą vietoje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
10. Valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valdančios ir (arba) tvarkančios informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, privalo infrastruktūros naudotojų prašymu pateikti jiems ne elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją).
11. Šio straipsnio 9 ir 10 dalys netaikomos informacijai kurios pateikimas galėtų sukelti ar sukels grėsmę nacionaliniam saugumui, elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai Atsisakymas infrastruktūros naudotojui pateikti šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
12. Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.
13. Šio straipsnio nuostatos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikomos tiek, kiek prieigos prie elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros teikimo nereglamentuoja didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti įpareigojimai ir jų vykdymo sąlygas nustatančios Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos taisyklės, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašai.
45 straipsnis. Prieiga prie esamos bendrosios fizinės infrastruktūros 1. Prieigos prie esamos bendrosios fizinės infrastruktūros suteikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Reglamentas ( ES 2024 / 1309 Ryšių reguliavimo tarnyba savo tvirtinamose elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse turi teisę nustatyti Reglamento (ES) 2024 / 1309 nuostatų įgyvendinimo tvarką.
2. Šviesolaidiniam ryšiui parengta fizinė pastato infrastruktūra ir pastato šviesolaidinio ryšio instaliacija įrengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2024 / 1309 10 straipsnio 3 dalimi, yra laikoma pastato savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu – pastato bendrąja inžinerine sistema.
3. Operatoriai, vadovaujantis Reglamento (ES) 2024 / 1309 4 straipsnyje nustatytais reikalavimais, turi teisę gauti informaciją apie esamą bendrąją fizinę infrastruktūrą skelbiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka. 4 Privačios nuosavybės teise valdomų pastatų kurie pagal statinio paskirties duomenyse nurodytą statinio naudojimo tikslą skirti ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir yra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kurie nepriklauso tinklo operatoriui ir nėra jo kontroliuojami, savininkai, gavę rašytinį operatoriaus prašymą, turi patenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie tų pastatų, įskaitant jų stogus, kad būtų galima įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus ar susijusių priemonių elementus jeigu yra įvykdytos Reglamento (ES) 2024 / 1309 3 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytos sąlygos.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato Reglamento (ES) 2024 / 1309 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų išimčių taikymo pagrindimą, kriterijus, sąlygas ir paskelbia šią informaciją Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje.
6. Reglamento (ES) 2024 / 1309 3 straipsnio 1 4 ir 5 dalys netaikomos statiniams nurodytiems šio įstatymo 461 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punktuose
421 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų vientisumas 1. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti tokiu būdu užtikrindami šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą 2. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų vientisumą turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų ryšių tinklų ir ( arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti 4. Įvykus vientisumo pažeidimui, kuris turėjo didelę įtaką viešojo ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį vientisumo pažeidimą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 4 dalį pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai. Įstatymas Nr. XI - 1552, 2011 - 06 - 28, Žin., 2011, Nr. 91 - 4327 (2011 - 07 - 19)
SEPTINTASIS SKIRSNIS RADIJO RYŠIO ĮRENGINIAI IR GALINIAI ĮRENGINIAI. ELEKTROMAGNETINIS SUDERINAMUMAS
421 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) išskirtinėje ekonominėje zonoje 1. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) išskirtinėje ekonominėje zonoje projektams taikomas Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo teisinis reguliavimas, jeigu planuojami įgyvendinti projektai atitinka šiuos reikalavimus ir sąlygas:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo asmens, ketinančio įgyvendinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) išskirtinėje ekonominėje zonoje projektą, kreipimosi gavimo dienos įvertinusi projektą, pateikia asmeniui ir Susisiekimo ministerijai išvadą, kad įgyvendintas projektas turės reikšmingą teigiamą poveikį šalies skaitmeniniam junglumui ir atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui užtikrinti;
2) elektroninių ryšių infrastruktūros jungtys planuojamos įrengti tik su Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėmis narėmis 2. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinus asmenų, ketinančių įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) išskirtinėje ekonominėje zonoje projektus, atitiktį nacionalinio saugumo interesams, Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Ryšių reguliavimo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą pateiktą išvadą turi teisę sudaryti sutartį dėl projekto įgyvendinimo. Sudarius šią sutartį, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir ( ar išskirtinėje ekonominėje zonoje projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriaus funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija Tokiam teritorijų planavimo dokumentui taikoma Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka
… 44 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimas 1. Infrastruktūros valdytojai kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir ( arba tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros skirtos gamybos tiekimo, paskirstymo ir (arba) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (toliau – įrengimo darbai), privalo ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).
2. Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo paskelbti informaciją apie: 1) elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį jos elementus ir įrengimo vietą;
2) numatomas įrengimo darbų pradžios ir pabaigos datas;
3) kontaktinius duomenis.
3. Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje dienos, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras 4. Infrastruktūros valdytojai ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:
1) dėl to atsirastų nepagrįstų papildomų sąnaudų, įskaitant sąnaudas dėl įrengimo darbų vėlavimo;
2) tai trukdytų atlikti įrengimo darbus;
3) prašymas bendrai įrengti infrastruktūras pateiktas praleidus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, tai yra pateiktas likus mažiau kaip vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios).
5. Infrastruktūros valdytojas turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:
1) infrastruktūros valdytojas negavo prašymų bendrai įrengti infrastruktūras per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą;
2) pasibaigė šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas ir infrastruktūros valdytojas yra sudaręs sutartį (sutartis) dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su prašymą (prašymus) bendrai įrengti infrastruktūras padavusiu (padavusiais) infrastruktūros naudotoju (naudotojais);
3) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir infrastruktūros naudotojas per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs;
4) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs.
6. Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.
7. Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba kai dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius 6 mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius 6 mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.
8. Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 7 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 7 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:
1) informacijos pateikimas sukeltų grėsmę elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai;
2) infrastruktūros valdytojas prašomą pateikti informaciją jau yra paskelbęs;
3) prašoma informacija yra paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
9. Infrastruktūros valdytojas Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, apie:
1) šio straipsnio 7 dalyje nurodytos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;
2) numatomas įrengimo darbų pradžios ir pabaigos datas;
3) kontaktinius (asmens ar padalinio) duomenis.
10. Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 9 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą. 11. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse 12. Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.
44 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo koordinavimas 1. Civilinės inžinerijos darbų susijusių su elektroninių ryšių infrastruktūra ir bendrąja fizine infrastruktūra, koordinavimą reglamentuoja Reglamentas (ES) 2024 / 1309. Ryšių reguliavimo tarnyba savo tvirtinamose elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse turi teisę nustatyti Reglamento ( ES 2024 / 1309 nuostatų įgyvendinimo tvarką.
2. Informacija apie planuojamą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir bendrąją fizinę infrastruktūrą nurodyta Reglamento (ES) 2024 / 1309 6 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka skelbiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje
3. Informacija apie elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, statybos tvarką ir sąlygas bei priėjimo teises suteikiama taip pat galimybė operatoriams teikti prašymus išduoti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ar statybos leidimus ir prašymus suteikti priėjimo teises, vadovaujantis Reglamento (ES) 2024 / 1309 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais, sudaroma Topografijos inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje ir Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformoje 4. Aplinkos ministras suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba nustato Reglamento (ES) 2024 / 1309 10 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas pastatų kategorijas ir rūšis, kurioms Reglamento (ES) 2024 / 1309 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi arba taikomi tik padarius tinkamas technines korekcijas, ir paskelbia šią informaciją bendrajame skaitmeninės prieigos punkte
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:
1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais.
4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje.
5. Lietuvos Respublikos muitinė pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.
6. Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos standartizacijos departamentu ir Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija apie higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
8. Nacionalinio saugumo institucijos pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdamos užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, taip pat kad radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
9. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusiųjų institucijų interneto svetainėse.
10. Valstybės institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:
1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais.
4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje.
5. Lietuvos Respublikos muitinė pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.
6. Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su nacionaline standartizacijos institucija ir Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija apie higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
8. Nacionalinio saugumo institucijos pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdamos užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, taip pat kad radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
9. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusiųjų institucijų interneto svetainėse.
10. Valstybės institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.
33 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų priimtų techninių specifikacijų ir (arba) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius tiesiogiai laikytis tarptautinių ir Europos standartų, įskaitant tuos, kurie Europos Komisijos sudarytame ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame standartų sąraše yra nurodyti kaip privalomi. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Laikoma, kad asmuo ar ūkio subjektas yra įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jeigu jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techninių reikalavimų privalomumas nustatomas pagal Standartizacijos įstatymą.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus. 5. Lietuvos standartizacijos departamentas Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.
7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
33 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų priimtų techninių specifikacijų ir (arba) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius tiesiogiai laikytis tarptautinių ir Europos standartų, įskaitant tuos, kurie Europos Komisijos sudarytame ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame standartų sąraše yra nurodyti kaip privalomi. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Laikoma, kad asmuo ar ūkio subjektas yra įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jeigu jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techninių reikalavimų privalomumas nustatomas pagal Standartizacijos įstatymą.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus. 5. Nacionalinė standartizacijos institucija Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.
7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
…. Ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių nagrinėti taikomos šio straipsnio nuostatos Nagrinėjant ginčą dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų ir panašiai
2. Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.
3. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.
4. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
6. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatos.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo išnagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą nagrinėti arbitražui, o atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto vardu prašymą išnagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) ieškovas atsisakė prašymo išnagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino; šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu;
4) atsakovas pripažino prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 7 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu prašymas išnagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys šio užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma tol, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos); jeigu tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.
12. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.
13. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
14. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus; 4 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 4 mėnesiams;
2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos ir kuo labiau į ją atsižvelgdama;
3) ginčų kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio 9 dalyje reglamentuotų visuomeninių santykių, kiek jie yra susiję su informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir ( arba jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos; 2 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 2 mėnesiams
16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tuo atveju, kai …
… ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių taip pat Reglamento (ES) 2024 / 1309 13 straipsnio 1 dalies a – d punktuose nurodytus ginčus (toliau – ginčai pagal Reglamentą (ES) 2024 / 1309) Ginčams pagal Reglamentą (ES) 2024 / 1309 nagrinėti šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek kitaip nenustatyta Reglamente (ES) 2024 / 1309 Nagrinėjant ginčus pagal Reglamentą (ES) 2024 / 1309 bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų
2. Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.
3. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.
4. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
6. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatos.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo išnagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą nagrinėti arbitražui, o atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto vardu prašymą išnagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) ieškovas atsisakė prašymo išnagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino; šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu;
4) atsakovas pripažino prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 7 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu prašymas išnagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys šio užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma tol, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos); jeigu tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.
12. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.
13. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
14. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus; 4 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 4 mėnesiams;
2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos ir kuo labiau į ją atsižvelgdama;
3) ginčų pagal Reglamentą ( ES 2024 / 1309 per šiame reglamente nustatytus terminus
16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 19 dalį yra paduodamas skundas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, išskyrus dalį dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti šioje dalyje nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.
17. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
18. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalis dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo per 7 kalendorines dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl šioje dalyje nurodytos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies neskundžiama. Ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį.
20. Ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
21. Įsiteisėjęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.
22. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
23. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų pagal Reglamentą (ES) 2024 / 1309 nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo …
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos, Tarybos ir jos pirmininko funkcijos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas …
…, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą; 15) atlieka Reglamento (ES) 2024 / 1309 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendrojo skaitmeninės prieigos punkto funkciją;
16) vykdo Reglamente (ES) 2024 / 1309 nurodytas nacionalinės ginčų sprendimo įstaigos funkcijas; 17) šio įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, Ryšių reguliavimo …