… patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „ Lietuvos geležinkeliai “ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė. 2. 3.
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „ Lietuvos geležinkeliai “ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtą naują ar modernizuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti naudojamo turto ir patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą, į kurį atsižvelgus nustatoma, kokio finansavimo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.
5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą
6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Jeigu statinys, esantis tame pačiame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai pagal jų turimą nuosavybę;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties pratęsimo terminas);
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1 – 4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma draudžiama.
9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse. 11.
12. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 13 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, paskolų, kitų lėšų.
13. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų dydžius. Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartis), kurioje turi būti bent ši informacija:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (numatant atskirai lėšas už minimalųjį prieigos paketą ir lėšas už Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, valdomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, teikiamas ir šio Kodekso 303 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą) ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikas (pavyzdžiui: traukinių greitį geležinkelių linijose, patikimumą, klientų pasitenkinimą), geležinkelių tinklo pajėgumą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos mastą, geležinkelių transporto eismo saugos lygį, aplinkos apsaugą;
4) techninės priežiūros darbai, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kiekvienais metais;
7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;
8) taisyklės, pagal kurias būtų priimami sprendimai įvykus didelio masto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
9) taisomosios priemonės, kurių reikia imtis, jeigu kuri nors iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).
14. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties sąlygos ir Susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 13 dalyje.
15. Susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo, per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.
16. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje planuojamas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų, gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų ir sąnaudų, patirtų vykdant Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, balansas Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama nacionaline susisiekimo plėtros programa ir atitinkantį viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje planuojamą valstybės biudžeto finansavimą. 17.
…. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, naudojimas ir disponavimas ja, jos pripažinimas nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti 1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą taip pat kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris funkcine paskirtimi susijęs su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir (arba) kuris reikalingas viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti, tai yra inžinerinius nuotekų, vandens tiekimo, lietaus vandens surinkimo, drenažo tinklus, nuotekų valymo talpas ir kitus panašius įrenginius, ar kitą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti perduotą valstybės turtą (toliau kartu – kitas valstybės turtas) patikėjimo teise valdo, naudoja, jais disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „ Lietuvos geležinkeliai “ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė. 2. 3.
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir kitas valstybės turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „ Lietuvos geležinkeliai “ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Europos Sąjungos, valstybės biudžeto lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamomis, gautomis teikiant geležinkelio įmonėms (vežėjams) prieigą naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti paimtų paskolų, kurios grąžinamos ir palūkanos mokamos valstybės biudžeto lėšomis ar šioje dalyje nurodytomis pajamomis, lėšomis pastatytas (įrengtas) viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir kitas valstybės turtas priklauso valstybės nuosavybei. Naują ar modernizuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą ir kitą valstybės turtą inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti naudojamo turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą ir kitą valstybės turtą, į kurį atsižvelgus nustatoma, kokio finansavimo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.
5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir kito valstybės turto pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir kito valstybės turto perdavimo priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ir kito valstybės turto kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 100 000 eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ir kito valstybės turto kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 100 000 eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį susisiekimo ministro sutikimą Priimant sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir kito valstybės turto nurašymo, kartu priimamas sprendimas ir dėl liekamųjų medžiagų valdymo
6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Jeigu statinys, esantis tame pačiame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai pagal jų turimą nuosavybę;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties pratęsimo terminas);
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1 – 4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma draudžiama.
9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse. 11.
12. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 13 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, paskolų, kitų lėšų.
13. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų dydžius. Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartis), kurioje turi būti bent ši informacija:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (numatant atskirai lėšas už minimalųjį prieigos paketą ir lėšas už Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, valdomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, teikiamas ir šio Kodekso 303 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą) ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikas (pavyzdžiui: traukinių greitį geležinkelių linijose, patikimumą, klientų pasitenkinimą), geležinkelių tinklo pajėgumą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos mastą, geležinkelių transporto eismo saugos lygį, aplinkos apsaugą;
4) techninės priežiūros darbai, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kiekvienais metais;
7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;
8) taisyklės, pagal kurias būtų priimami sprendimai įvykus didelio masto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir avarijoms ar incidentams įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
9) taisomosios priemonės, kurių reikia imtis, jeigu kuri nors iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).
14. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties sąlygos ir Susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 13 dalyje.
15. Susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo, per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.
16. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas išskyrus atvejį, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įpareigoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją jo veiklos pajamas ir sąnaudas subalansuoti be valstybės biudžeto lėšų, turėtų būti pakankamas, kad tais atvejais, kai geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų, gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų ir sąnaudų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, išskyrus sąnaudas, kurios nevertinamos apskaičiuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos pajamoms ir sąnaudoms subalansuoti, balansas
161. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali būti įpareigotas jo veiklos pajamas ir sąnaudas subalansuoti be valstybės biudžeto lėšų, tik jei vežimas geležinkelių transportu gali konkuruoti su vežimu kitų rūšių transportu 162. Susisiekimo ministras, siekdamas užtikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumą ir ekonomiškumą, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos pajamų ir sąnaudų balansavimo tvarką, kurioje, be kita ko, nurodo sąnaudas, kurios nevertinamos apskaičiuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos pajamoms ir sąnaudoms subalansuoti, ir detalizuoja skirtų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarką 163 Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, kuriame nurodytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros priemonės turi atitikti Vyriausybės tvirtinamoje nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje nurodytas pažangos priemones, susijusias su viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimu, modernizavimu ir plėtra, ir kuris atitinka viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje planuojamą valstybės biudžeto finansavimą. 17. Nr. XII - 235, 2013 - 04 - 18, Žin., 2013, Nr. 46 - 2242 (2013 - 05 - 07)
… (vežėjui) dienos.
2. Ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370 / 2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191 / 69 ir (EEB) Nr. 1107 / 70 su pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016 / 2338. 2. 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913 / 2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024 / 1679. 3. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012 / 34 / ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016 / 2370. 4. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015 / 1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas. 5. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016 / 545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. 6. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016 / 797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje su pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020 / 700. 7. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016 / 798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020 / 1530. 8. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017 / 2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis. 9. 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021 / 782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. ____________________ Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 653, 2006 - 06 - 08, Žin., 2006, Nr. 72 - 2672 (2006 - 06 - 28) GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 16, 19, 28, 30, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 30 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1595, 2011 - 09 - 22, Žin., 2011, Nr. 121 - 5703 (2011 - 10 - 08) GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 4 (1), 25 (1), 33 (1) STRAIPSNIAIS IR 8, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 331 straipsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 3 d. Vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, Reglamento (EB) Nr. 1371 / 2007 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 13, 21, 22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m. gruodžio 3 d. Teikiant keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų, įskaitant bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama už Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371 / 2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1596, 2011 - 09 - 22, Žin., 2011, Nr. 121 - 5704 (2011 - 10 - 08) GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 235, 2013 - 04 - 18, Žin., 2013, Nr. 46 - 2242 (2013 - 05 - 07) GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 7, 10, 11, 13, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 30, 30 (1) STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO 10 (1), 23 (1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 20 straipsnį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 236, 2013 - 04 - 18, Žin., 2013, Nr. 46 - 2243 (2013 - 05 - 07) GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 4 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 236, 2013 - 04 - 18, Žin., 2013, Nr. 46 - 2243 (2013 - 05 - 07), i. k. 1131010ISTA0XII - 236 Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4 - 1 straipsniu įstatymas 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 - 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4 - 1, 25 - 1, 33 - 1 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI - 1595 20 straipsnio pakeitimo įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso papildymo 33 - 1 straipsniu įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 10, 10 - 1, 11, 19, 21, 22, 23 - 1, 31, 37, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23 - 1 straipsnių pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4 - 1, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6 - 1, 7 - 1 straipsniais, ketvirtuoju - 1 skirsniu įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX - 2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 10 - 1, 12 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 12 - 1 straipsniu įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4 - 1, 5, 6 - 1, 7, 7 - 1, 9, 10, 14, 23, 23 - 1, 24, 25, 26, 28, 29, 30 - 1, 30 - 2, 30 - 3, 30 - 4, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24 - 1, 24 - 2, 24 - 3, 24 - 4, 25 - 1, 25 - 2, 29 - 1, 29 - 2, 29 - 3, 29 - 4, 29 - 5, 29 - 6, 29 - 7 ir 29 - 8 straipsniais įstatymas 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4 - 1, 5, 6 - 1, 7, 7 - 1, 9, 10, 14, 23, 23 - 1, 24, 25, 26, 28, 29, 30 - 1, 30 - 2, 30 - 3, 30 - 4, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24 - 1, 24 - 2, 24 - 3, 24 - 4, 25 - 1, 25 - 2, 29 - 1, 29 - 2, 29 - 3, 29 - 4, 29 - 5, 29 - 6, 29 - 7 ir 29 - 8 straipsniais įstatymo Nr. XIII - 1858 21, 22, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4 - 1, 25 - 1, 33 - 1 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI - 1595 20 straipsnio pakeitimo įstatymas 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso papildymo 33 - 2 straipsniu įstatymas 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 24 - 3 straipsnio pakeitimo įstatymas 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7, 13 straipsnių pakeitimo ir 11, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30 - 3 ir 30 - 4 straipsnių pakeitimo įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4 - 1, 7 - 1, 10 - 1, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24 - 1, 25, 25 - 2, 26, 28, 29, 29 - 1, 29 - 2, 29 - 3, 29 - 5, 29 - 6, 29 - 7, 29 - 8, 30 - 1, 30 - 2, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25 - 3, 29 - 9, 29 - 10 straipsniais ir 25 - 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9 ir 23 - 1 straipsnių pakeitimo įstatymas 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9 ir 23 - 1 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV - 1050 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 23 - 1 ir 30 - 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas 28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX - 2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 7 - 1, 9, 10 - 1, 12, 15, 19, 22, 23, 23 - 1, 24, 24 - 1, 25, 25 - 2, 29 - 8, 30 - 1, 30 - 2, 30 - 3, 30 - 4, 33, 34 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25 - 4, 30 - 5 straipsniais, aštuntuoju skirsniu ir penktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
67 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo 1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei (vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.
2. Ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams. AŠTUNTASIS SKIRSNIS ATSAKOMYBĖ UŽ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelių transportu 1. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių transportu keliaujančių asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų apsauga ir pagalbos taisyklės nustatytos Reglamente (ES) 2021 / 782, šiame Kodekse, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių ir bagažo vežimą geležinkelių transportu.
2. Asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, atsakomybė nustatyta Reglamento (ES) 2021 / 782 13 straipsnyje.
3. Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021 / 782 20 straipsnyje.
4. Geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi teisę įlaipinti ir išlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje, stotelėje
5. Keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) 2021 / 782, galimo pažeidimo nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
6. Reglamento (ES) 2021 / 782 31 straipsnyje nurodytos nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos funkcijas, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) 2021 / 782, galimo pažeidimo, atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija.
33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelių transportu 1. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių transportu keliaujančių asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų apsauga ir pagalbos taisyklės nustatytos Reglamente (ES) 2021 / 782, šiame Kodekse, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių ir bagažo vežimą geležinkelių transportu.
2. Asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, atsakomybė nustatyta Reglamento (ES) 2021 / 782 13 straipsnyje.
3. Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021 / 782 20 straipsnyje.
4. Geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi teisę įlaipinti ir išlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje, stotelėje išskyrus atvejį, kai rinkos reguliuotojas Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018 / 1795 nustatyta tvarka priima sprendimą, kad dėl naudojimosi šia teise iškiltų pavojus sudarytos (sudarytų) viešųjų paslaugų teikimo sutarties (sutarčių) ekonominei pusiausvyrai. Prašymo atlikti ekonominės pusiausvyros įvertinimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek ji nenustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018 / 1795, nustato susisiekimo ministras
5. Keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) 2021 / 782, galimo pažeidimo nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
6. Reglamento (ES) 2021 / 782 31 straipsnyje nurodytos nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos funkcijas, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) 2021 / 782, galimo pažeidimo, atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija.
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141.
22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300 / 2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019 / 772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022 - 11 - 01) įstatymui Nr. XIV - 1141.
22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300 / 2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019 / 772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą 1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą 1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotąja pašto siunta jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.
304 straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnio 1 – 9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.
2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnio 1 – 9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.
3. Užmokestis už prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais, turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą.
4. Užmokestį už su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius. Jeigu su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už šias paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną. 41. Jeigu šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą su geležinkelių transportu susijusią papildomą paslaugą teikia geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius, kuris yra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, užmokestis už šią paslaugą negali būti mažesnis už šios paslaugos teikimo išlaidas. 5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai rinkos reguliuotojui paprašius teikia visą rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti būtiną informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1 – 4 dalis nustatytus užmokesčius.
6. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jų pagal šio straipsnio 1 – 4 dalis nustatyti užmokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams pagal pateiktas sąskaitas, atitinka geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nustatytą ir taikytą šių užmokesčių nustatymo metodiką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią metodiką buvo nurodyta Tinklo nuostatuose.
7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teikia informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1 – 4 dalis nustatytus užmokesčius, kurie turi būti nurodyti Tinklo nuostatuose, arba nurodo interneto svetainę, kurioje ši informacija prieinama neatlygintinai elektroniniu formatu. 5 skirsnis.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS KELEIVIŲ, BAGAŽO IR KROVINIŲ VEŽIMAS
304 straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnio 1 – 9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.
2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnio 1 – 9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.
3. Užmokestis už prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais, turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą.
4. Užmokestį už su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius. Jeigu su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už šias paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną. 41. 5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai rinkos reguliuotojui paprašius teikia visą rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti būtiną informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1 – 4 dalis nustatytus užmokesčius.
6. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jų pagal šio straipsnio 1 – 4 dalis nustatyti užmokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams pagal pateiktas sąskaitas, atitinka geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nustatytą ir taikytą šių užmokesčių nustatymo metodiką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią metodiką buvo nurodyta Tinklo nuostatuose.
7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teikia informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1 – 4 dalis nustatytus užmokesčius, kurie turi būti nurodyti Tinklo nuostatuose, arba nurodo interneto svetainę, kurioje ši informacija prieinama neatlygintinai elektroniniu formatu.
303 straipsnis. Su geležinkelių transportu susijusios papildomos ir pagalbinės paslaugos 1. Su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.
2. Papildomos paslaugos yra šios:
1) traukos srovės, už kurią sąskaitose faktūrose užmokestis nurodomas atskirai nuo užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiuoto už naudojimąsi elektros energijos tiekimo įrenginiais, traukos srovei užtikrinti, tiekimas
2) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;
3) pavojingųjų krovinių vežimo kontrolė pagal individualų užsakymą;
4) pagalbos, kai traukiniu vežami kroviniai viršija pakrovos gabarito ribas, pagal individualų užsakymą teikimas.
3. Pagalbinės paslaugos yra šios:
1) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;
2) papildomos informacijos suteikimas;
3) geležinkelių riedmenų techninė apžiūra;
4) bilietų pardavimo paslaugos keleivių geležinkelio stotyse;
5) didelio masto geležinkelių riedmenų techninės priežiūros paslaugos, teikiamos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiuose greitiesiems traukiniams ar kitų rūšių geležinkelių riedmenims, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai.
4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia su geležinkelių transportu susijusias papildomas paslaugas, jis nediskriminacinėmis sąlygomis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamente (ES) 2017 / 2177 nustatyta tvarka.
5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų, tačiau jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų, jis teikia jas nediskriminacinėmis sąlygomis pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamente (ES) 2017 / 2177 nustatyta tvarka. 6. Jeigu šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytai su geležinkelių transportu susijusiai papildomai paslaugai gauti geležinkelio įmonė (vežėjas) geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriumi pasirenka nepriklausomą tiekėją, nurodytą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, apie šį pasirinkimą geležinkelio įmonės (vežėjo) pasirinktas nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais sutarties su geležinkelio įmone (vežėju) sudarymo dienos informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją.
303 straipsnis. Su geležinkelių transportu susijusios papildomos ir pagalbinės paslaugos 1. Su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.
2. Papildomos paslaugos yra šios:
1) traukos srovės, išskyrus elektros energiją iš kontaktinio geležinkelių tinklo į geležinkelių riedmenis, tiekimo užtikrinimas
2) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;
3) pavojingųjų krovinių vežimo kontrolė pagal individualų užsakymą;
4) pagalbos, kai traukiniu vežami kroviniai viršija pakrovos gabarito ribas, pagal individualų užsakymą teikimas.
3. Pagalbinės paslaugos yra šios:
1) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;
2) papildomos informacijos suteikimas;
3) geležinkelių riedmenų techninė apžiūra;
4) bilietų pardavimo paslaugos keleivių geležinkelio stotyse;
5) didelio masto geležinkelių riedmenų techninės priežiūros paslaugos, teikiamos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiuose greitiesiems traukiniams ar kitų rūšių geležinkelių riedmenims, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai.
4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia su geležinkelių transportu susijusias papildomas paslaugas, jis nediskriminacinėmis sąlygomis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamente (ES) 2017 / 2177 nustatyta tvarka.
5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų, tačiau jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų, jis teikia jas nediskriminacinėmis sąlygomis pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamente (ES) 2017 / 2177 nustatyta tvarka. 6.
298 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems atvejams, apribojimai 1. Jeigu dėl avarijos ar incidento, viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių.
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali neperspėjęs apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota).
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam išteklius (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), būtinus įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant tokius išteklius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos.
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, apie tai praneša geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.
5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui.
298 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems atvejams, apribojimai 1. Jeigu dėl avarijos ar incidento, viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių.
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali neperspėjęs apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota).
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam išteklius (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), būtinus įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant tokius išteklius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos.
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, apie tai praneša geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.
5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas:
1) privalo organizuoti geležinkelių transporto eismą, pirmenybę teikdamas Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, savivaldybės mero ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro priimtiems sprendimams dėl gyventojų evakavimo, gresiančios ar susidariusios krizės ar ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo;
2) įgyvendindamas šios dalies 1 punkte nustatytą pareigą, teikia operatyvinius nurodymus dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra suteikimo šios dalies 1 punkte nustatytais atvejais vadovaudamasis šio Kodekso 26 straipsnio 4 dalyje nurodytu reglamentu ir nacionalinėmis taisyklėmis.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais geležinkelio įmonėms (vežėjams) taikomi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apribojimai turi kuo mažiau trikdyti vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą ir neturi būti taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.
8. Geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostoliai, patirti dėl šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais taikomų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apribojimų, nėra kompensuojami. Šiai geležinkelio įmonei (vežėjui) gali būti teikiama valstybės parama vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu.
… turi sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, o tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skirti tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, – ir užmokestį už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti.
2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ir užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti (toliau kartu šiame straipsnyje – užmokesčiai) sudedamąsias dalis, užmokesčių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtinų užmokesčių dydžių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus.
4. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;
3) šio Kodekso 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta; 4) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą 5. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, atsižvelgiant į poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas ir tik tuo atveju, jeigu krovinių vežimas automobilių keliais yra apmokestinamas atsižvelgiant į …
… sudedamąsias dalis, šio užmokesčio įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, vadovaudamasis šiame straipsnyje nustatytomis užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo sąlygomis ir tvarka bei susisiekimo ministro nustatytais šio užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo principais, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti sudedamąsias dalis, šio užmokesčio įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) mokėtino užmokesčio dydžio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus.
4. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;
3) šio Kodekso 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta; 4) siekiant padengti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektų kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą įgyvendinimo išlaidas ar jų dalį; 5. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, atsižvelgiant į poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas ir tik tuo atveju, jeigu krovinių vežimas automobilių keliais yra apmokestinamas atsižvelgiant į …
252 straipsnis. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 1. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti taikomas pareiškėjui, kai:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje.
2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais, atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose.
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nurodo Tinklo nuostatuose.
4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė
252 straipsnis. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 1. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti taikomas pareiškėjui, kai:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje.
2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais, atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose.
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nurodo Tinklo nuostatuose.
4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais šio užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo principais, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas