… aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir nekartoti veiksmų, dėl kurių padaromas teisės akto pažeidimas
3) skiria šio Įstatymo nustatytas baudas
31) skiria šio Įstatymo nustatytas periodines baudas. Periodinių baudų taikymas neriboja priežiūros institucijos teisės už tą patį pažeidimą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą skirti kitas poveikio priemones, nurodytas šiame straipsnyje
4) laikinai nušalina banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalina banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauja, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
5) panaikina licencijos teikti vieną ar kelias finansines paslaugas galiojimą;
6) laikinai ar visam laikui uždraudžia vieno ar kelių banko filialų ar kitų banko ar užsienio banko filialo padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, bankas, be to, privalo nedelsdamas priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
7) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) banko akcininko balsavimo teisę;
8) paskiria laikinąjį administratorių;
9) paskelbia banko ar užsienio banko filialo veiklos apribojimą (moratoriumą);
10) laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu turtu;
11) atšaukia išduotą licenciją ar laikinai sustabdo jos galiojimą tol, kol tam yra pagrindas. Išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą.
2. Priežiūros institucija užsienio banko atstovybei taiko šias poveikio priemones:
1) įspėja atstovybę dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;
2) uždraudžia atstovybės veiklą Lietuvos Respublikoje. Pritaikius šią poveikio priemonę, nedelsiant turi būti priimamas sprendimas nutraukti atstovybės veiklą.
3. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo ar per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
1) įspėja dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, pažeidimo;
2) užsienio banko filialui laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu turtu;
3) laikinai ar visam laikui uždraudžia teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4) skiria šio Įstatymo nustatytas baudas
5) skiria šio Įstatymo nustatytas periodines baudas. Periodinių baudų taikymas neriboja priežiūros institucijos teisės už tą patį pažeidimą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą skirti kitas poveikio priemones, nurodytas šiame straipsnyje
4. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nurodytas poveikio priemones Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, savo iniciatyva ir jeigu to prašo tos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. 41. Poveikio priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
42. Kai bankui taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės, priežiūros institucija turi teisę už šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nuostatų pažeidimą ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą taikyti poveikio priemones banko valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą banko vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir banko finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders), kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį banko rizikos pobūdžiui, priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jie yra atsakingi už šioje dalyje nurodytų pažeidimų padarymą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą. 5. Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms ir (arba) jų vadovams už šio Įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytas poveikio priemones Kai finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms taikomos šioje dalyje nurodytos poveikio priemonės, priežiūros institucija turi teisę už šioje dalyje nurodytus pažeidimus ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą taikyti poveikio priemones finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders), kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės rizikos pobūdžiui, priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jie yra atsakingi už šioje dalyje nurodytų pažeidimų padarymą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą
6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl Lietuvos banko sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 8 – 11 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos …
… bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalaus banko kapitalo reikalavimą ir yra pasirengęs teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją.
22. Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyti bankai gavę licenciją Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, prašymą jiems išduoti banko licenciją pagal šį straipsnį pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:
1) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygi arba viršija 30 milijardų eurų arba 2) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnė negu 30 milijardų eurų, o bankas kurio viso turto vertė individualiai yra mažesnė negu 30 milijardų eurų ir kuris vykdo Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą ir priklauso bankų grupei kurios bendra konsoliduoto turto vertė lygi arba viršija 30 milijardų eurų abu šiuos vertės dydžius apskaičiuoja kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio turto vertės vidurkį.
23. Šio straipsnio 22 dalyje nurodyti bankai ir toliau gali vykdyti veiklą, nurodytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose, kol gaus banko licenciją pagal šį straipsnį. Priežiūros institucija pakartotinės licencijos išdavimo atveju užtikrina, kad būtų atsižvelgta į informaciją, kuri buvo pateikta esamai licencijai gauti
3. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
4. Bankui draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne banko vardu ir ne banko naudai.
5. Licenciją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas, priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:
1) banko įstatai;
2) steigimo sutartis arba steigimo aktas;
3) steigiamojo susirinkimo protokolas ir susirinkimo dalyvių sąrašas;
4) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, – akcininkų) sąrašas ir duomenys apie kiekvieno iš jų įsigyjamą (turimą) banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;
5) dokumentai ir duomenys, reikalingi asmenų, įsigyjančių (turinčių) banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu tokių asmenų nėra, 20 didžiausią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančių (turinčių) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, – akcininkų) tinkamumui pagal šio Įstatymo 25 straipsnio nuostatas įvertinti;
6) banko vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašas ir priežiūros institucijos nustatyti dokumentai, reikalingi šių asmenų tinkamumui pagal šio Įstatymo 34 straipsnio nuostatas įvertinti;
7) dokumentai, patvirtinantys, kad banko akcijos yra visiškai apmokėtos;
8) užsienio valstybės priežiūros institucijos leidimas įsteigti kontroliuojamą banką Lietuvos Respublikoje ar informacija, kad ši institucija neprieštarauja tokio banko įsteigimui (informacija pateikiama tuo atveju, kai kontroliuojamą banką steigia užsienio bankas);
9) dokumentai, patvirtinantys, kad steigiamas bankas turi šio Įstatymo nustatytą minimalų banko kapitalą;
10) banko veiklos pirmųjų trejų metų planas;
11) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymas, kuriame nurodoma banko patronuojančioji įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme jeigu bankas priklauso finansinei grupei;
12) apskaitos politikos projektas ir detalus apskaitos sistemos aprašymas;
13) dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad bankas turi saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines …
… bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalaus banko kapitalo reikalavimą ir yra pasirengęs teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją.
22. Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytos įmonės gavusios licenciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, prašymą joms išduoti banko licenciją pagal šį straipsnį pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:
1) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygi 30 milijardų eurų arba viršija šį vertės dydį arba 2) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnė negu 30 milijardų eurų, o įmonė priklauso finansinei grupei kurios visų finansinės grupės įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant užsienio valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, įsteigtus filialus ir patronuojamąsias įmones, viso turto vertė individualiai yra mažesnė negu 30 milijardų eurų ir šios įmonės vykdo bet kurią iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų viso konsoliduoto turto vertė lygi 30 milijardų eurų arba viršija šį vertės dydį abu šiuos vertės dydžius apskaičiuojant kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio turto vertės vidurkį.
23. Šio straipsnio 22 dalyje nurodytos įmonės ir toliau gali vykdyti veiklą, nurodytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose, kol gauna banko licenciją pagal šį straipsnį. Priežiūros institucija pakartotinės licencijos išdavimo atveju užtikrina, kad būtų atsižvelgta į informaciją, kuri buvo pateikta esamai licencijai gauti
24. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 22 dalyje nurodytos įmonės prašymą netaikyti jai reikalavimo gauti banko licenciją, turi teisę nereikalauti, kad įmonė gautų banko licenciją. Priežiūros institucija apie gautą įmonės prašymą netaikyti jai reikalavimo gauti banko licenciją praneša Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija sprendžia dėl reikalavimo įmonei gauti banko licenciją netaikymo gavusi Europos bankininkystės institucijos nuomonę ir įvertinusi bent šias aplinkybes:
1) jeigu įmonė priklauso finansinei grupei, – finansinės grupės organizacinę struktūrą, finansinėje grupėje vyraujančią apskaitos praktiką ir turto paskirstymą finansinės grupės subjektams;
2) įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pobūdį, dydį ir sudėtingumą;
3) veiklos, kurią įmonė vykdo Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje, svarbą ir keliamą sisteminę riziką.
25. Šio straipsnio 24 dalyje nurodytos aplinkybės vertinamos Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013 / 36 / ES 8a straipsnio 7 dalį, nustatyta tvarka;
26. Jeigu priežiūros institucijos sprendimu neatsižvelgiama į šio straipsnio 24 dalyje nurodytą Europos bankininkystės institucijos nuomonę, priežiūros institucija šiame sprendime nurodo tokio neatsižvelgimo priežastis.
27. Priežiūros institucija apie savo sprendimą dėl įmonės prašymo netaikyti jai reikalavimo išduoti banko licenciją praneša įmonei ir Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija kas 3 metus peržiūri savo sprendimą dėl šio prašymo
3. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
4. Bankui draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne banko vardu ir ne banko naudai.
5. Licenciją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta …
10 straipsnis. Licencijos atšaukimas 1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) bankas neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijai išduoti;
2) bankas pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas jį likviduoti;
3) bankas neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei jis privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas;
4) bankas savo licenciją naudoja tik Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytai veiklai vykdyti ir 5 metus iš eilės jo turto vertė nesiekė šio įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nustatytų dydžių
2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama bankui, suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, bankas neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus atsiskaitymą su banko kreditoriais, vykdant pagal Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas duotus įpareigojimus, atliekant indėlių draudimo išmokų mokėjimus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 161 straipsnį arba banko turtą, teises ir įsipareigojimus perleidžiant pagal Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyrių, kiek būtina, kad banko turto, teisių ir įsipareigojimų įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją, galėtų teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas, ir šio Įstatymo vienuoliktajame ir dvyliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl banko likvidavimo ar bankroto bylos jam kėlimo.
10 straipsnis. Licencijos atšaukimas 1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) bankas neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijai išduoti;
2) bankas pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas jį likviduoti;
3) bankas neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei jis privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas;
4) bankas savo licenciją naudoja tik Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytai veiklai vykdyti ir 5 metus iš eilės jo turto vertė nesiekė šio įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nustatytų dydžių
5) bankas atitinka visas šias sąlygas:
a) nustatyta, kad jis žlunga arba galėtų žlugti pagal Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806 / 2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093 / 2010, su visais pakeitimais 18 straipsnio 1 dalies a punkte išdėstytas sąlygas;
b) pertvarkymo institucijos argumentuota nuomone, bankas atitinka Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 806 / 2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas sąlygas;
c) pertvarkymo institucijos argumentuota nuomone, bankas neatitinka Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 806 / 2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstytų sąlygų
2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama bankui, suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, bankas neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus atsiskaitymą su banko kreditoriais, vykdant pagal Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas duotus įpareigojimus, atliekant indėlių draudimo išmokų mokėjimus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 161 straipsnį arba banko turtą, teises ir įsipareigojimus perleidžiant pagal Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyrių, kiek būtina, kad banko turto, teisių ir įsipareigojimų įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją, galėtų teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas, ir šio Įstatymo vienuoliktajame ir dvyliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl banko likvidavimo ar bankroto bylos jam kėlimo.
62 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė turi atlikti banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą (jei jos privalo būti sudarytos) ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar bankas ir finansinė grupė:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę ir užtikrina saugią ir patikimą banko veiklą;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.
2. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.
3. Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su banko visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito. Nr. XI - 1337, 2011 - 04 - 21, Žin., 2011, Nr. 52 - 2512 (2011 - 05 - 03)
62 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė arba auditorius turi atlikti banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (jei jos privalo būti sudarytos) auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar bankas ir finansinė grupė:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi šio Įstatymo Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013, jų įgyvendinamųjų teisės aktų kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų;
5) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę ir užtikrina saugią ir patikimą banko veiklą;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.
2. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę arba auditorių metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.
3. Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su banko visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone arba auditoriumi sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito.
73 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1. Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, taip pat teikiamos …
… reikalavimai;
13) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 575 / 2013 ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatyti reikalavimai;
131) pažeidžiami Reglamente (ES) 2022 / 2554 nustatyti reikalavimai; 132) pažeidžiami Reglamento (ES) 2024 / 3005 2 straipsnio 2 dalies c punkto antroje pastraipoje nustatyti reikalavimai; 14) trukdoma priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
15) vykdant bent vieną iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų, pasiekiama šio Įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nurodyta ribinė vertė ir neturima …
76 straipsnis. Priežiūros institucija 1. Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.
2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo, su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 260 / 2012, Reglamento (ES) 2015 / 751, Reglamento (ES) 2021 / 1230 ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) reikalavimų, ir savo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pateiktus skundus dėl galimo šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas).
3. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
76 straipsnis. Priežiūros institucija 1. Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.
2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo, su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 260 / 2012, Reglamento (ES) 2015 / 751, Reglamento (ES) 2021 / 1230 Reglamento (ES) 2022 / 2554, Reglamento (ES) 2024 / 3005 ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) reikalavimų, ir savo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pateiktus skundus dėl galimo šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas).
3. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
80 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1. Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jeigu neturima tam įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 761 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
4) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
41) pažeidžiami Reglamente (ES) 2022 / 2554 nustatyti reikalavimai; 5) padaromas kitas teisės akto pažeidimas.
2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.
80 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1. Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jeigu neturima tam įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 761 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
4) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
41) pažeidžiami Reglamente (ES) 2022 / 2554 nustatyti reikalavimai; 42) pažeidžiami Reglamento (ES) 2024 / 3005 2 straipsnio 2 dalies c punkto antroje pastraipoje nustatyti reikalavimai; 5) padaromas kitas teisės akto pažeidimas.
2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.
… vieną arba daugiau finansinės grupės bankų, kurių bendras balansas yra didesnis už bankų, kuriuos individualiai prižiūri kita priežiūros institucija, bendrą balansą.
6. Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos auditoriaus. Tokią pačią teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, jeigu ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą.
7. Bankui pagal šio Įstatymo 48 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 575 / 2013 nustatyti rizikos apribojimai jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu taikomi visai finansinei grupei.
8. Finansinėje grupėje, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, turi būti tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas apskaitos tvarkymo ir ataskaitų rengimo procedūras, kuri užtikrintų prieigą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingų sudarant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
9. Jeigu banko patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucija turi teisę atlikti tarp banko ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės bei kitų šios įmonės patronuojamųjų įmonių sudaromų sandorių priežiūrą, įvertindama jų rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.
10. Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priežiūros institucija turi glaudžiai bendradarbiauti ir keistis priežiūros funkcijai atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atliekančiomis įmonių, kurioms taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, veiklos priežiūrą. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos, o prireikus ir tarp kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų. Be to, Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093 / 2010 18 straipsnyje nurodytą atvejį arba neigiamus pokyčius finansų rinkose, kuri kelia galimą grėsmę rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra licencijuoti finansinei grupei priklausantys subjektai arba kurioje yra įsteigti pagal šio Įstatymo 701 straipsnį svarbiais paskelbti filialai, priežiūros institucija, jeigu ji atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma tai padaryti, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatas, įspėja Europos bankininkystės instituciją, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos centrinių bankų sistemos centrinius bankus, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės centrinės valdžios institucijas, dalyvaujančias rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, ir pateikia visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti. Bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, priežiūros institucijų kolegijų sudarymą ir veiklą bei kitas papildomas užduotis nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
11. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotos banko patronuojančiosios įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, patronuojančiosios įmonės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai visų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės yra užsienio valstybėse ir užsienio valstybių jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijoms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame Įstatyme, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją …
… 22 straipsnis. Viešasis vartojimo kredito davėjų sąrašas 1. Teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.
2. Vartojimo kredito davėjo vadovu fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme, vartojimo kredito davėjo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų 1) fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo 2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
21. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas, šiurkščiu įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos kitiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala yra didelė ir turtinė nauda yra didelė, kai jų vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šioje dalyje nurodytą vartojimo kredito davėjo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
31. Jeigu vartojimo kredito davėjo kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariu negali būti asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą.
4. Fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti vartojimo kredito davėjo balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba tokią dalį, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį vartojimo kredito davėjo veiklai, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą įvertinti, ar šie asmenys atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Vartojimo kredito davėjo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalies, lygios arba viršijančios 20 procentų, arba tokios dalies, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį vartojimo kredito davėjo veiklai, negali įsigyti fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, jeigu jie atitinka bent vieną iš šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų ir jeigu negautas priežiūros institucijos pritarimas įsigijimo sandoriui.
41. Vartojimo kredito davėjas privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą vartojimo kredito davėjo vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti vartojimo kredito davėjo vadovas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Vartojimo kredito davėjo vadovas gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.
5. Šio straipsnio 4 ir 41 dalyse nurodyti priežiūros institucijos pritarimai išduodami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
51. Priežiūros institucija atsisako pritarti vartojimo kredito davėjo vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui, jeigu asmuo:
1) atitinka bent vieną iš šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nustatytų sąlygų;
2) priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per priežiūros institucijos nurodytą terminą nepateikia šiame straipsnyje ir jo nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos ar pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją.
6. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus duomenis ir informaciją:
1) prašymą įrašyti jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą;
2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija gali patikrinti pagrindinius asmens duomenis. Priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti pateikti išplėstinį viešojo registro išrašą;
3) informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus;
4) vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisykles;
5) informaciją apie registrus ir informacines sistemas, kuriuose tikrinamas vartojimo kredito gavėjų kreditingumas.
7. Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą pateikęs asmuo ir (arba) priežiūros institucija dėl dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pateikimo kreipiasi į šio įstatymo 222 straipsnyje nurodytus asmenis, sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos.
8. Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jeigu asmuo arba jo parengtos vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, nepateikia teisės aktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją.
9. Vartojimo kredito davėjas nedelsdamas privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant asmenį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, ir teisės aktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodytos informacijos pasikeitimus.
91. Priežiūros institucija vartojimo kredito davėją, turintį priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, įrašo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą licencijos išdavimo dieną, o vartojimo kredito davėją, turintį kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją, – kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimo, gauto Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, gavimo dieną.
10. Vartojimo kredito davėjas išbraukiamas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo paties vartojimo kredito davėjo prašymu arba priežiūros institucijos iniciatyva, kai yra šiame straipsnyje nurodyti pagrindai.
11. Nebevykdantis vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos vartojimo kredito davėjas apie tai nedelsdamas privalo pranešti priežiūros institucijai ir pateikti:
1) prašymą išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo;
2) informaciją apie galiojančias vartojimo kredito sutartis, jeigu tokių yra;
3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis, jeigu tokių yra, perleidimą kitam vartojimo kredito davėjui.
12. Priežiūros institucija išbraukia vartojimo kredito davėją, nebevykdantį vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjusį jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos, iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas neturi galiojančių vartojimo kredito sutarčių arba teisės ir pareigos pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis yra perleistos kitam vartojimo kredito davėjui.
13. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotu sprendimu išbraukti vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo kitais negu šio straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, jeigu:
1) vartojimo kredito davėjui yra iškelta bankroto byla, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais.
14. Vartojimo kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo šio straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos Vartojimo kredito davėjas, išbrauktas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos. Vartotojų ginčai su išbrauktu iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo asmeniu toliau nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.
15. Priežiūros institucija viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą skelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje. Viešasis vartojimo kredito davėjų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Informavimas apie vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimą Vartojimo kredito davėjas likus ne mažiau kaip 30 dienų iki vienašališko vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo dienos raštu popieriuje arba kitoje vartojimo kredito sutartyje nurodytoje patvariojoje laikmenoje vartojimo kredito gavėjui turi pateikti šią informaciją 1) siūlomo vartojimo kredito sutarties sąlygas ir sąlygų pakeitimo aprašymą arba vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimų atliekamų dėl šio ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, paaiškinimą, nurodydamas, ar sutarties sąlygoms pakeisti reikalingas vartojimo kredito gavėjo sutikimas 2) vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo įsigaliojimo terminus;
3) skundų dėl šios dalies 1 punkte nurodyto pakeitimo pateikimo tvarką, įskaitant skundo pateikimo būdus ir apskundimo terminą ir priežiūros institucijos kuriai skundas gali būti pateiktas, pavadinimą ir adresą
34 straipsnis. Baudos 1. Priežiūros institucija skiria baudas 1) juridiniams asmenims - iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų 2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims - iki 25 000 eurų.
2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose 3. Jeigu dėl šio įstatymo 332 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų kitokios turtinės naudos išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.
5. Šio įstatymo 332 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Bendros vartojimo kredito kainos reikalavimai 1. Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
2. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 40 procentų o visos kitos vienai vartojimo kredito dienai tenkančios išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, yra didesnės kaip 0, 04 procento bendros vartojimo kredito sumos 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą 3. Teismas įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą
… 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1 Apsisprendimo laikotarpis – dviejų kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui jam išmokėtą vartojimo kredito sumą nemokėdamas palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išlaidų ar kompensacijų. 2 Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. 3 Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. 4 Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį. 5 Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. 6 Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį. 7 Patvarioji laikmena – laikmena (popierius kompiuterio diskelis vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD) universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartojimo kredito gavėjo kompiuterio standusis diskas, kuriame įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nurodytų patvariosios laikmenos požymių) kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant. 8 Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas. 9 Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo sąskaitos likutį. 10 Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai:
1) vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir 2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų: prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą; vartojimo kredito suteikimą finansuoja trečioji šalis, kuri, sudarant ar rengiant vartojimo kredito sutartį naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis; vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos. 11 Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą asmenys (toliau – paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams 12 Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas. 13 Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo ( išskyrus dalyvių susirinkimą) narys 14 Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. 15 Užsienio valstybė – ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė. 16. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė. 17 Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus 18 Vartojimo kredito davėjo vadovas – vartojimo kredito davėjo teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo ( išskyrus dalyvių susirinkimą) narys 19 Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos namų ūkio bet ne verslo ar profesinėms reikmėms 20 Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai 21 Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas. 22 Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. 23 Vartojimo kredito tarpininkas – asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui;
2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju. 24 Vartojimo kredito viršijimas – sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą sąskaitoje. 25 Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme
…. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos taikomos vartojimo kredito gavėjui, suma. 2 Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami mokėjimo sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent mokėjimo sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir šios sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartojimo kredito gavėju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. 3 Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį. 4. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama bendra vartojimo kredito kaina, išreiškiama metiniu procentų dydžiu. 5 Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visam vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiui arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį. 6. Ikisutartinė informacija – informacija, pateikiama vartojimo kredito gavėjui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų palyginti skirtingus vartojimo kredito pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. 7 Konsultacinės vartojimo kredito teikimo paslaugos (toliau – konsultacinės paslaugos) – asmeninių rekomendacijų vartojimo kredito gavėjui dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, teikimo veikla, kuri yra atskirta nuo vartojimo kredito davėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ar vartojimo kredito tarpininko veiklos.
8. Konsultavimo skolos klausimais paslaugos – nepriklausomų profesionalių veiklos vykdytojų, kurie nėra vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ar vartojimo kredito tarpininkai arba kredito pirkėjai ar kredito administratoriai, teikiama asmeniškai pritaikyta techninė, teisinė ar psichologinė pagalba vartojimo kredito gavėjams, kurie patiria arba, tikėtina, patirs sunkumų, vykdydami savo finansinius įsipareigojimus.
9. Papildoma vartojimo kredito teikimo paslauga (toliau – papildoma paslauga) – paslauga, kuri papildomai siūloma vartojimo kredito gavėjui kartu su vartojimo kredito sutartimi.
10. Paskolos davėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui. 11 Patvarioji laikmena – laikmena įskaitant popierines taip pat sąveikiąsias nešiojamąsias ir mašininio skaitymo skaitmenines dokumentų versijas kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant. 12 Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas. 13. Profiliavimas – kaip apibrėžiama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 4 straipsnio 4 punkte. 14 Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį. 15 Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai:
1) vartojimo kreditas arba su vartojimo kreditu susijusios paslaugos yra skirti konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir 2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų: a) prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą; b) vartojimo kredito suteikimą finansuoja vartojimo kredito davėjas ar paskolos davėjas kai vartojimo kredito davėjas vartojimo kreditui platinti ir sutarčiai parengti bei sudaryti naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis; c) vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos. 16 Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui 17 Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas. 18 Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo narys, išskyrus dalyvių susirinkimo narius 19 Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, išskyrus pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. 20 Užsienio valstybė – ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė. 21 Vartojimo kredito davėjas – asmuo, kuris komerciniais verslo arba profesijos tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį 22 Vartojimo kredito davėjo vardu veikiantis vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia vartojimo kredito davėjo vardu ir visiška jo atsakomybe.
23. Vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko vadovas – vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo narys, išskyrus dalyvių susirinkimo narius 24 Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms bet ne komerciniais, verslo ar profesijos tikslais 25. Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino – visų arba dalies vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymas iki joje nustatyto termino.
26. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų grupavimas (toliau – grupavimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas į grupę, kai vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėju gali būti sudaroma ir neįtraukiant šių finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, negu siūloma vartojimo kreditą ir kitus finansinius ar draudimo produktus ar paslaugas sujungus į grupę.
27. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų siejimas (toliau – siejimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas, kai vartojimo kredito gavėjas negali atskirai sudaryti vien tik vartojimo kredito sutarties. 28 Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreiškiama fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito lėšų sumai 29. Vartojimo kredito suma – bendra vartojimo kredito suma arba jos dalis, išmokama vartojimo kredito gavėjui atsižvelgiant į vartojimo kredito sutartyje nustatytas sąlygas. 30 Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas. 31 Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto įmokų mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. 32 Vartojimo kredito tarpininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikdamas ne kaip vartojimo kredito davėjas tarpusavio skolinimo platformos operatorius arba notaras, ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai pristato vartojimo kredito gavėją vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, bet ir kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais už atlygį mokamą pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma, atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui;
2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, įskaitant vartojimo kredito sutarčiai sudaryti reikalingus veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju. 33. Nepriklausomas vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia išimtinai vartojimo kredito gavėjo interesais už atlygį, gaunamą iš vartojimo kredito gavėjo. 34 Vartojimo kredito viršijimas – mokėjimo sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą mokėjimo sąskaitoje. 35 Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme
17 straipsnis. Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino 1 Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
2. Vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino atveju vartojimo kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę į teisingą ir objektyviai pagrįstą kompensaciją už galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su vartojimo kredito grąžinimu anksčiau nustatyto termino, atliekamu tuo laikotarpiu, kuriam nustatyta fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma. Vartojimo kredito davėjas ir paskolos davėjas gali reikalauti šios kompensacijos tik tuo atveju, kai anksčiau nustatyto termino grąžinamas vartojimo kreditas ar jo dalis viršija 2 320 eurų per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kompensacija vartojimo kredito davėjui ir paskolos davėjui negali viršyti vieno procento anksčiau nustatyto termino grąžinamos vartojimo kredito dalies jeigu laikotarpis nuo vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino datos iki sutartos vartojimo kredito sutarties pabaigos datos yra ilgesnis kaip vieni metai. Kitais atvejais kompensacija vartojimo kredito davėjui ir paskolos davėjui negali viršyti 0, 5 procento anksčiau nustatyto termino grąžinamos vartojimo kredito dalies 4. Kompensacijos dėl anksčiau nustatyto termino grąžinamo vartojimo kredito negalima reikalauti kai 1) vartojimo kreditas ar jo dalis grąžinama pagal draudimo sutartį, kuria suteikiama vartojimo kredito grąžinimo garantija 2) vartojimo kreditas ar jo dalis grąžinama pagal sąskaitos kreditavimo sutartį; 3 vartojimo kreditas grąžinamas anksčiau nustatyto termino tuo laikotarpiu, kai vartojimo kredito palūkanų norma yra kintama 5 Vartojimo kredito davėjas ir paskolos davėjas išimtiniais atvejais gali reikalauti didesnės, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, kompensacijos, jeigu gali įrodyti, kad nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl anksčiau nustatyto termino grąžinamo vartojimo kredito didesni už sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas.
6. Jeigu vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo reikalaujama kompensacija didesnė už jo patirtus nuostolius, vartojimo kredito gavėjas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kompensaciją Tokiu atveju nuostolius sudaro sudarant vartojimo kredito sutartį sutartos palūkanų normos ir palūkanų normos, už kurią vartojimo kredito davėjas ir paskolos davėjas gali skolinti rinkoje anksčiau termino grąžinamą vartojimo kreditą ar jo dalį, atsižvelgiant į administracines išlaidas dėl išankstinio grąžinimo, skirtumas.
7. Kompensacija vartojimo kredito davėjui ir paskolos davėjui neturi viršyti palūkanų sumos, kurią vartojimo kredito gavėjas būtų sumokėjęs, jeigu vartojimo kreditą grąžintų vartojimo kredito sutartyje nurodytu laiku.
17 straipsnis. Registrai ir informacinės sistemos 1. Lietuvos Respublikoje įsisteigusių vartojimo kredito davėjų naudojamų vartojimo kredito gavėjų kreditingumui vertinti registrų ir informacinių sistemų tvarkytojai privalo nediskriminacinėmis sąlygomis teikti duomenis kitose valstybėse narėse įsisteigusiems vartojimo kredito davėjams.
2. Šio įstatymo įgyvendinimo tikslais priežiūros institucija, vadovaudamasi asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, savo nustatyta tvarka turi teisę tvarkyti duomenis apie vartojimo kredito gavėjus Vartojimo kredito davėjai privalo priežiūros institucijai teikti duomenis apie vartojimo kredito gavėjus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose registruose ir informacinėse sistemose, kuriuose laikoma informacija apie vartojimo kredito sutartis, turi būti saugomi duomenys apie vartojimo kredito gavėjų pradelstus mokėjimus kredito rūšį ir vartojimo kredito davėjo tapatybę – vartojimo kredito davėjo pavadinimą ir juridinio asmens kodą 4. Vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai netvarko Reglamento (ES) 2016 / 679 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių kategorijų asmens duomenų ir socialiniuose tinkluose pateikiamų asmens duomenų kurie gali būti laikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose registruose ir informacinėse sistemose.
5. Registrų ir informacinių sistemų valdytojai turi įdiegti procesus, kuriais užtikrinamas registruose ir informacinėse sistemose esančios informacijos apie vartojimo kredito sutartis tikslumas ir atnaujinimas.
6. Vartojimo kredito davėjai vartojimo kredito gavėjus turi informuoti apie 1) bet kokių vartojimo kredito pradelstų įmokų mokėjimų įregistravimą registruose ir informacinėse sistemose, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, kai pradelstų įmokų mokėjimai įregistruojami Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje, per 30 dienų nuo jų įregistravimo dienos 2) jų teises pagal Reglamentą (ES 2016 / 679 7 Vartojimo kredito davėjai privalo informuoti per šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą terminą vartojimo kredito gavėjus apie Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje įregistruotus vartojimo kredito pradelstų įmokų mokėjimus, kai mokėjimai pradelsti ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, ir jų teises pagal Reglamentą (ES) 2016 / 679 V SKYRIUS VARTOJIMO KREDITO SUTARTIS
… nuosavybę, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito sutarties sudarymo paskirtis yra esamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimas (modernizacija) ar jo vertės padidinimas
3) kredito sutartims, kai bendra suteikiamo kredito suma yra didesnė negu 75 000 eurų, išskyrus kredito sutartis, kurių įvykdymas neužtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise ir kurių paskirtis yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimas (modernizacija) ar jo vertės padidinimas Šis įstatymas visais atvejais netaikomas kredito sutartims, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
4) nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto;
5) kredito sutartims, pagal kurias darbdavys, kai kreditavimas yra jo antrinė veikla, suteikia darbuotojams kreditą be palūkanų arba už mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą ir kurios paprastai nėra siūlomos visuomenei;
6) kredito sutartims, kurios sudaromos su finansų maklerio įmonėmis arba kredito įstaigomis siekiant leisti investuotojui įvykdyti sandorį, susijusį su viena ar daugiau Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nurodytų finansinių priemonių, jei kreditą suteikianti finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga dalyvauja tokiame sandoryje;
7) kredito sutartims, kurios yra sudarytos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba viešojo administravimo institucijoje
8) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu;
9) kredito sutartims, pagal kurias reikalaujama, kad kredito gavėjas savo skolinių įsipareigojimų vykdymą užtikrintų daikto įkeitimu, perduodant jį kredito davėjui, ir kredito gavėjo atsakomybė būtų ribojama tik įkeistu daiktu;
10) kredito sutartims, pagal kurias teisės aktų nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą arba visai nemokant palūkanų, arba kitomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sąlygos ir taikant ne didesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą 11) sąskaitos kreditavimo sutartims kai kreditas turi būti grąžinamas per vieną mėnesį 12) kredito sutartims pagal kurias kredito davėjas kurio pagrindinė veikla nėra finansinių paslaugų teikimas suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis 3 Sudarant sąskaitos kreditavimo sutartis, kai vartojimo kreditas turi būti grąžinamas vartojimo kredito davėjui pareikalavus arba per tris mėnesius, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1, 5, 6 ir 8 dalys, 13, 16, 21 – 38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka. 4 Vartojimo kredito sutartims, pagal kurias suteikiama teisė viršyti vartojimo kreditą, taikomi tik šio įstatymo 1 2, 3, 10 straipsniai, 11 straipsnio 8 dalis, 18, 21, 22 26 – 38 straipsniai. 5 Vartojimo kredito sutartims taikomi tik šio įstatymo 1 2, 3, 4 6, 7 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 – 8 11 punktai, 5 ir 8 dalys, 12 14 17 – 38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, kai jas sudaro asmuo, kuris
1) įsteigtas siekiant jo narių tarpusavio naudos;
2) siekia pelno tik savo nariams;
3) siekia teisės aktuose nustatyto socialinio tikslo;
4) gauna ir valdo tik savo narių santaupas ir tik jiems teikia kreditus;
5) suteikdamas kreditą, taiko mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą arba normą, kurios viršutinė riba nustatyta teisės aktuose; 6) kurio nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikroje teritorijoje, arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai, arba asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įrodančius narių tarpusavio ryšių buvimą. 6 Vartojimo kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė vartojimo kredito davėjui, paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sutartis, taikomi tik šio įstatymo 1 2, 3, 4 6, 7 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 – 9, 11, 17 punktai, 5 ir 8 dalys, 12 14 17 18 – 38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, jeigu:
1) tikėtina, kad toks susitarimas padės išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo;
2) tokiu susitarimu vartojimo kredito gavėjui nebūtų nustatytos blogesnės sąlygos, negu tos, kurios nustatytos pradinėje vartojimo kredito sutartyje. ANTRASIS SKIRSNIS INFORMAVIMAS PRIEŠ SUDARANT VARTOJIMO KREDITO SUTARTĮ
… 2. Šis įstatymas netaikomas:
1) kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise;
2) kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teisę į žemės arba kito esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto įskaitant komerciniais, verslo ar profesijos tikslais naudojamas patalpas, nuosavybę, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito sutarties sudarymo paskirtis yra esamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimas (modernizacija)
3) kredito sutartims, kai bendra suteikiamo kredito suma yra didesnė negu 100 000 eurų, išskyrus kredito sutartis, kurių įvykdymas neužtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise kai bendra kredito suma yra didesnė negu 100 000 eurų, ir kurių paskirtis yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimas (modernizacija) Šis įstatymas visais atvejais netaikomas kredito sutartims, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
4) nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga arba teisė pasirinkti įsigyti sutarties objekto;
5) kredito sutartims, pagal kurias darbdavys, kai kreditavimas yra jo antrinė veikla, suteikia darbuotojams kreditą be palūkanų arba už mažesnę negu rinkoje vyraujančią bendros vartojimo kredito kainos metinę normą ir kurios nėra siūlomos visuomenei;
6) kredito sutartims, kurios sudaromos su finansų maklerio įmonėmis arba kredito įstaigomis siekiant leisti investuotojui įvykdyti sandorį, susijusį su viena ar daugiau Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nurodytų finansinių priemonių, jeigu kreditą suteikianti finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga dalyvauja tokiame sandoryje;
7) kredito sutartims, kurios yra sudarytos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba viešojo administravimo subjekto
8) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu;
9) kredito sutartims, pagal kurias reikalaujama, kad vartojimo kredito gavėjas savo skolinių įsipareigojimų vykdymą užtikrintų daikto įkeitimu, perduodamas šį daiktą vartojimo kredito davėjui, ir vartojimo kredito gavėjo atsakomybė būtų ribojama tik įkeistu daiktu;
10) kredito sutartims, pagal kurias teisės aktų nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujančią vartojimo kredito palūkanų normą arba visai nemokant palūkanų, arba kitomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sąlygos 11) atidėtiems įmokų mokėjimams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
a) prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas skiria laiko vartojimo kredito gavėjui sumokėti už paties pristatytas prekes ar suteiktas paslaugas kai trečioji šalis – vartojimo kredito davėjas ar paskolos davėjas – nesuteikia vartojimo kredito;
b) pristatytų prekių ar suteiktų paslaugų kainai netaikomos palūkanos ir kitos išlaidos, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybas, taikomas vartojimo kredito gavėjui už pavėluotus mokėjimus, ir c) mokėjimas turi būti visiškai įvykdomas ne vėliau kaip per 50 dienų nuo prekės pristatymo ar paslaugos suteikimo dienos 12) atidėtiems įmokų mokėjimams kuriuos siūlo prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kurie nėra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kai jie siūlo informacinės visuomenės paslaugas, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, apimančias nuotolinių sutarčių, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 2288 straipsnio 1 dalyje, sudarymą. Šiuo atveju įstatymas netaikomas tik tais atvejais, kai tenkinamos šios sąlygos:
a) trečioji šalis – vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas – nesiūlo vartojimo kredito prekėms ar paslaugoms finansuoti ir jo neperka;
b) mokėjimas turi būti visiškai įvykdomas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prekės pristatymo ar paslaugos suteikimo dienos;
c) pristatytų prekių ar suteiktų paslaugų kainai netaikomos palūkanos ir kitos išlaidos išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybas taikomas vartojimo kredito gavėjui už pavėluotus mokėjimus 3 Vartojimo kredito sutartims, pagal kurias suteikiama teisė viršyti vartojimo kreditą, taikomi tik šio įstatymo 1 – 3, 15, 17 straipsniai, 19 straipsnio 8 dalis, 21, 23 24, 29, 30 – 32, 34, 39 – 41, 56 – 62 straipsniai. 4 Vartojimo kredito sutartims taikomi tik šio įstatymo 1 – 3, 5 8 9, 17, 18 straipsniai, 19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 – 8 ir 12 punktai, 6 ir 8 dalys, 20 21 23, 24 ir 28 – 62 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, kai šias sutartis sudaro asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas
1) įsteigtas siekiant jo narių tarpusavio naudos;
2) siekia pelno tik savo nariams;
3) siekia teisės aktuose nustatyto socialinio tikslo;
4) gauna ir valdo tik savo narių santaupas ir tik jiems teikia kreditus;
5) suteikdamas kreditą, taiko mažesnę negu rinkoje vyraujančią bendros vartojimo kredito kainos metinę normą arba normą, kurios viršutinė riba nustatyta teisės aktuose; 6) jo nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikroje teritorijoje, arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai, arba asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įrodančius narių tarpusavio ryšių buvimą. 5 Vartojimo kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė vartojimo kredito davėjui, paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto įmokų mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų arba, tikėtina, kad jų neįvykdys, pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, taikomi tik šio įstatymo 1 – 3, 5 8 9, 17, 18 straipsniai, 19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 – 8 ir 12 punktai, 6 ir 8 dalys, 20 21 23 24 ir 28 – 62 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, jeigu:
1) tikėtina, kad toks susitarimas padėtų išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo;
2) tokiu susitarimu vartojimo kredito gavėjui nebūtų nustatytos blogesnės sąlygos, negu tos, kurios nustatytos pradinėje vartojimo kredito sutartyje.
21 straipsnis. Bendrai vartojimo kredito kainai taikomi reikalavimai 1. Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
2. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu
1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0, 04 procento bendros vartojimo kredito sumos 2 bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.
3. Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą
21 straipsnis. Informavimas apie vartojimo kredito palūkanų normos pakeitimus 1. Vartojimo kredito davėjas turi raštu popieriuje arba kitoje vartojimo kredito sutartyje nurodytoje patvariojoje laikmenoje pateikiamu pranešimu informuoti vartojimo kredito gavėją apie vartojimo kredito palūkanų normos pakeitimus, jeigu pagal vartojimo kredito sutartį leidžiama keisti vartojimo kredito palūkanų normą. Šis pranešimas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki vartojimo kredito palūkanų normos pakeitimo įsigaliojimo ir jame turi būti nurodytas įmokų dydis įsigaliojus pakeistai vartojimo kredito palūkanų normai ir, jeigu keičiamas įmokų mokėjimo skaičius ir periodiškumas, pateikiami atitinkami duomenys.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija toje dalyje nurodytu būdu vartojimo kredito gavėjui teikiama periodiškai vartojimo kredito sutartyje nustatytu dažnumu jeigu tenkinamos visos šios sąlygos
1) vartojimo kredito sutarties šalys vartojimo kredito sutartyje yra sutarusios dėl tokio informavimo; 2) vartojimo kredito palūkanų norma keičiasi dėl orientacinės vartojimo kredito palūkanų normos pakeitimo; 3) vartojimo kredito sutartyje nurodytomis priemonėmis viešai ir laiku paskelbiama apie pakeistą orientacinę vartojimo kredito palūkanų normą 4 informaciją apie naują orientacinę vartojimo kredito palūkanų normą taip pat galima gauti vartojimo kredito davėjo verslo patalpose vartojimo kredito davėjo interneto svetainėje arba mobiliojoje programoje