29 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena 1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama valstybės teritorijos bendrajam planui, valstybės teritorijos dalių bendriesiems planams, savivaldybių ir jų dalių bendriesiems planams.
2. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną šio įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti subjektai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių teritorijų planavimo lygmenis 3 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai privalo užtikrinti keitimąsi šioje informacinėje sistemoje kaupiama informacija ir duomenimis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos priežiūra, tvarkymas ir vystymas finansuojami iš Aplinkos ministerijai tiems metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių
4. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytas subjektas, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą.
5. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 5 metai. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą.
6. Kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie:
1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita yra rengiama;
2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimo pradžios ir pabaigos terminus;
3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos organizatorių ir stebėsenos ataskaitos rengėją;
4) tai, kaip visuomenė gali pateikti pasiūlymus dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama, tobulinimo.
7. Planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo dienos priima sprendimą koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
8. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį ir stebėsenos atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
29 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena 1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama valstybės teritorijos bendrajam planui, valstybės teritorijos dalių bendriesiems planams, savivaldybių ir jų dalių bendriesiems planams.
2. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną šio įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti subjektai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja TPS „ Vartai “ 3
4. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytas subjektas, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą.
5. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 5 metai. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą.
6. Kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie:
1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita yra rengiama;
2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimo pradžios ir pabaigos terminus;
3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos organizatorių ir stebėsenos ataskaitos rengėją;
4) tai, kaip visuomenė gali pateikti pasiūlymus dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama, tobulinimo.
7. Planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo dienos priima sprendimą koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
8. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį ir stebėsenos atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
19 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ( ES Nr. 2024 / 3234, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023 / 1115, kiek tai susiję su nuostatomis dėl taikymo pradžios datos. Įstatymas Nr. X - 147, 2005 - 03 - 24, Žin., 2005, Nr. 47 - 1558 (2005 - 04 - 12) Nr. XI - 858, 2010 - 05 - 28, Žin., 2010, Nr. 70 - 3472 (2010 - 06 - 17) Nr. XII - 287, 2013 - 05 - 09, Žin., 2013, Nr. 55 - 2727 (2013 - 05 - 28) Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1352, 96. 05. 28, Žin., 1996, Nr. 57 - 1335 (96. 06.
19) LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 310, 97 06. 26, Žin., 1997, Nr. 65 - 1540 (97. 07.
09) LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1637, 00. 04. 18, Žin., 2000, Nr. 39 - 1093 (00. 05.
12) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 15, 16, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 2026, 00. 10. 12, Žin., 2000, Nr. 90 - 2773 (00. 10.
27) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 677, 2001 - 12 - 20, Žin., 2002, Nr. 2 - 49 (2002 - 01 - 09) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1610, 2003 - 06 - 10, Žin., 2003, Nr. 61 - 2763 (2003 - 06 - 27) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 2032, 2004 - 02 - 19, Žin., 2004, Nr. 36 - 1179 (2004 - 03 - 07) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 27 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 21 d.
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 2113, 2004 - 04 - 13, Žin., 2004, Nr. 60 - 2121 (2004 - 04 - 24) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 147, 2005 - 03 - 24, Žin., 2005, Nr. 47 - 1558 (2005 - 04 - 12) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32 (1), 32 (2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1744, 2008 - 10 - 06, Žin., 2008, Nr. 120 - 4550 (2008 - 10 - 18) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 783, 2010 - 04 - 27, Žin., 2010, Nr. 54 - 2646 (2010 - 05 - 11) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 858, 2010 - 05 - 28, Žin., 2010, Nr. 70 - 3472 (2010 - 06 - 17) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1538, 2011 - 06 - 28, Žin., 2011, Nr. 91 - 4315 (2011 - 07 - 19) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.
14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 287, 2013 - 05 - 09, Žin., 2013, Nr. 55 - 2727 (2013 - 05 - 28) APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19 (1), 19 (2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2013 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 19 - 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 23 - 1, 23 - 2, 23 - 3, 23 - 4 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr I - 2223 1, 6, 32, 32 - 1, 32 - 2, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32 - 3 straipsniu įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 19, 19 - 1, 19 - 2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19 - 3 straipsniu įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 109 - 1 straipsniu įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70 - 1 straipsniu įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 papildymo 87 - 1 ir 108 - 1 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 20, 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55 - 1 straipsniu įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 23 - 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 66 - 1, 70 - 2, 77 - 2, 123 - 1 straipsniais įstatymas 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymas 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55 - 1 straipsniu įstatymo Nr. XIII - 2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymas 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymas 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 36, 37, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 94 - 1, 95 - 1, 100 - 1, 102 - 1, 108 - 2, 128 - 1 straipsniais įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 papildymo 85 - 1 straipsniu įstatymas 24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 19 - 3, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20 - 1, 58 - 1 straipsniais įstatymas 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymas 26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 19 - 4 straipsniu ir 19 - 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 108 - 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 32 - 1 ir 32 - 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 8, 15, 19, 19 - 1, 19 - 2 ir 19 - 3 straipsnių pakeitimo įstatymas 30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 37, 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymas 31. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 12, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12 - 1, 12 - 2, 12 - 3, 12 - 4, 12 - 5 straipsniais įstatymas 32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40 - 1, 53 - 1, 53 - 2, 53 - 3, 95 - 2, 110 - 1, 118 - 1, 122 - 1, 122 - 2, 122 - 3, 122 - 4, 122 - 5, 122 - 6, 122 - 7 straipsniais įstatymas 33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 6, 8, 19 - 4, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas 34. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93 - 1 straipsniu įstatymas 35. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 papildymo 108 - 3 ir 108 - 4 straipsniais įstatymas 36. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 15, 19, 19 - 1, 19 - 2, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15 - 1 straipsniu įstatymas 37. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 47, 84, 85, 94, 95, 98, 99, 100, 101, 102, 105 ir 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 - 2 ir 102 - 3 straipsniais įstatymas 38. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 1, 37, 40 - 1, 47, 51, 87, 95 - 2, 109 - 1, 110, 122 - 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 110 - 2, 110 - 3, 110 - 4, 118 - 2, 125 - 1 straipsniais ir 110 - 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 39. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 6, 13 - 1 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 40. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I - 2223 43, 50 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas
53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto termino baudai sumokėti pabaigos Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jeigu nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais, kai:
1) panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;
2) priimama šio įstatymo nuostata, panaikinanti arba švelninanti atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą arba kitaip lengvinanti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį;
3) juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, yra likviduotas.
…, kuriuos konkrečiu laikotarpiu turi atitikti aplinka arba konkreti jos dalis;
26) teršalų grupė – suprantama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme;
27) prioritetinės medžiagos – suprantama, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 29) ozono sluoksnį ardančios medžiagos – suprantama, kaip apibrėžtos sąvokos „ kontroliuojamos medžiagos “ ir „ naujos medžiagos “ 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005 / 2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p.
1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1088 / 2013 (OL 2013 L 293, p. 29); 30) vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės – vandens telkinių naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito teisės aktų nustatyta tvarka išduoto vandens išgavimą leidžiančio dokumento arba viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, taršos leidime ar kitame teisės aktų nustatyta tvarka išduotame vandens išgavimą leidžiančiame dokumente nustatytą išgaunamo vandens kiekį;
31) atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre;
32) neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė – pakankama (reali) tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai;
33) radiologinis aplinkos monitoringas – suprantama, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme;
34) gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų;
35) žalioji infrastruktūra – gamtiniai, pusiau gamtiniai elementai, technologinės inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kitos priemonės, kurių sandara ir funkcionavimas grindžiami natūraliai gamtoje vykstančiais procesais ir kurie atlieka kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo funkcijas, padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį, sudaro sąlygas palaikyti biologinę įvairovę ir ją gausinti, gerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtoti kitas ekosistemines paslaugas;
36) ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos koridorius;
37) aplinkos apsaugos kontrolė – įstatymais įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, kuria siekiama užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą ir teisėtvarką ir kuri apima pažeidimų prevenciją ir jų nutraukimą, asmenų, padariusių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatymą, jų patraukimą teisinėn atsakomybėn;
38) kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme
… apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme Reglamente (ES) 2023 / 956, Reglamente (ES) 2023 / 1115, Reglamente (ES) 2023 / 1805, Reglamente (ES) 2024 / 590, Reglamente (ES) 2024 / 1157 Nr. VIII - 1637, 00. 04. 18, Žin., 2000, Nr. 39 - 1093 (00. 05.
12) Nr. IX - 677, 2001 - 12 - 20, Žin., …
1. Atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai:
1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui). Toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinio projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams (kai tai nėra kultūros paveldas), arba pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus; 4 kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;
5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui;
6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai;
7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingojo statinio rekonstravimui;
8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui;
9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui;
10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti;
11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti;
12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai
…) jam kompensuoti.
3. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai …
… aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
16) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
17) kaip vietinio reikšmingumo lygmens ar savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); 18)
2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „ Natura 2000 “ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;
2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį. Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.
3. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai …
… / 852 II priede, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;
7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55 – 58 straipsniuose, 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59 –
… ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja:
1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55 – 58 straipsniuose, 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59 – 109 straipsniuose, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, devintojoje dalyse, 110, 1101 straipsniuose, 1103 straipsnio pirmojoje dalyje, 1104 – 128 straipsniuose numatytų pažeidimų; 2); 3);
4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio įstatymo 113 ir 115 straipsniuose numatytų pažeidimų;
5) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio aštuntojoje dalyje, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje, devintojoje dalyse, 110 straipsnio ketvirtojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse, 1101 straipsnio septintojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje dalyse, 1103 straipsnio antrojoje dalyje, 1221 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1222 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1223 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1224 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje dalyse, 1226 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse numatytų pažeidimų;
7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 581, 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio pirmojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, keturioliktojoje, septynioliktojoje, dvidešimt pirmojoje dalyse, 110 straipsnio ketvirtojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse, 1101 straipsnio septintojoje ir devintojoje dalyse, 1182 straipsnyje, 1281 straipsnyje numatytų pažeidimų;
8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 1, 13, 19 dalyse numatytų pažeidimų.
9. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio Įstatymo 1182 straipsnyje numatytų pažeidimų; Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pareigūnams turi: 1); 2);
3) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 7 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 5, 9, 10 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 1091 straipsnio 3, 4, 7 dalyse numatytų pažeidimų;
5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 22, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų;
6) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 2, 18, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl gyvsidabrio savo sudėtyje turinčių produktų, nurodytų Reglamento (ES) 2017 / 852 II priede, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;
7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio Įstatymo 55 – 58 straipsniuose, 581 straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59 – 109 straipsniuose, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, devintojoje dalyse, 110, 1101 straipsniuose, 1103 straipsnio pirmojoje dalyje, 1104 – 128 straipsniuose numatytų pažeidimų;
8) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai – dėl šio įstatymo 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl augalų apsaugos produktų importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir …
… planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų, dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir pateikė išvadas visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios derinančios institucijos.
3. Derinančios institucijos, gavusios derinti valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, pagal kompetenciją patikrina, ar:
1) valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas;
2) įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis);
3) valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų turinys neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms.
4. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo komisiją sudaro šių institucijų įgalioti atstovai:
1) savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas);
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas;
3) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas – aplinkos ministro nustatytais atvejais;
4) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;
5) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas atstovas – kai planuojama teritorija patenka į valstybinius parkus, valstybinius draustinius, valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus;
6) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas – kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas;
7) kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių (turėjusių išduoti) institucijų (jų padalinių) atstovai.
5. Konkretaus teritorijų planavimo dokumento derinimo atveju Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas pasinaudodamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema, kitą darbo dieną po planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos paskelbia Teritorijų planavimo komisijos nariams apie pateiktą derinti teritorijų planavimo dokumentą.
6. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar:
1) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus;
2) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms;
3) įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis).
7. Jeigu iškyla neaiškumų ar yra skirtinga Teritorijų planavimo komisijos narių nuomonė dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo, planavimo organizatoriaus ar Teritorijų planavimo komisijos narių motyvuotu prašymu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, nepasibaigus derinimo terminui, gali organizuoti Teritorijų planavimo komisijos posėdį.
8. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas derinamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti skelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys pagal kompetenciją nepritaria pateikto derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nepritarimo motyvus jis raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas mano (arba gauna skundą ar prašymą), kad Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimas netinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį Teritorijų planavimo komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimo motyvus. Institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti išvadas. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į motyvuotus rašytinius Teritorijų planavimo komisijos narių pasiūlymus, gali pratęsti teritorijų planavimo dokumento derinimo terminus, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms, apie tai pranešdamas planavimo organizatoriui ir Teritorijų planavimo komisijos nariams Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
9. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų.
10. Planavimo organizatorius, planavimo iniciatorius, teritorijų planavimo vadovas, planavimo sąlygas išduodančios ir teritorijų planavimo dokumentą derinančios, tikrinančios, tvirtinančios institucijos ir visuomenė turi teisę, pasinaudodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema gauti visą su kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimu susijusią informaciją.
11. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą derinantys asmenys už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą asmeniškai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Jeigu per šiame straipsnyje nustatytus terminus planavimo organizatoriui nepateikiama išvada …
… šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.
2. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama šio dokumento sprendinius pateikus derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms ir kitoms derinančioms institucijoms, nurodytoms Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse (toliau – derinančios institucijos). Teritorijų planavimo dokumentai šiose institucijose turi būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta per 20 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų, dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti skelbiami TPS „ Vartai “ Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir išvadas pateikė visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios derinančios institucijos.
3. Derinančios institucijos, gavusios derinti valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, pagal kompetenciją patikrina, ar:
1) valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas;
2) įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis);
3) valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų turinys neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms.
4. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo komisiją sudaro šių institucijų įgalioti atstovai:
1) savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas);
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas;
3) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas – aplinkos ministro nustatytais atvejais;
4) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;
5) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas atstovas – kai planuojama teritorija patenka į valstybinius parkus, valstybinius draustinius, valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus;
6) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas – kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas;
7) kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių (turėjusių išduoti) institucijų (jų padalinių) atstovai.
5. Konkretaus teritorijų planavimo dokumento derinimo atveju Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas kitą darbo dieną po planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos TPS „ Vartai “ paskelbia Teritorijų planavimo komisijos nariams apie pateiktą derinti teritorijų planavimo dokumentą.
6. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar:
1) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus;
2) pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms;
3) įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis).
7. Jeigu iškyla neaiškumų ar yra skirtinga Teritorijų planavimo komisijos narių nuomonė dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo, planavimo organizatoriaus ar Teritorijų planavimo komisijos narių motyvuotu prašymu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, nepasibaigus derinimo terminui, gali organizuoti Teritorijų planavimo komisijos posėdį.
8. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas derinamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo nederinti skelbiami TPS „ Vartai “ Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys pagal kompetenciją nepritaria pateikto derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nepritarimo motyvus jis raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas mano (arba gauna skundą ar prašymą), kad Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimas netinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį Teritorijų planavimo komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimo motyvus. Institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti išvadas. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į motyvuotus rašytinius Teritorijų planavimo komisijos narių pasiūlymus, gali pratęsti teritorijų planavimo dokumento derinimo terminus, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms, apie tai pranešdamas planavimo organizatoriui ir Teritorijų planavimo komisijos nariams TPS „ Vartai “
9. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų.
10. Planavimo organizatorius, planavimo iniciatorius, teritorijų planavimo vadovas, planavimo sąlygas išduodančios ir teritorijų planavimo dokumentą derinančios, tikrinančios, tvirtinančios institucijos ir visuomenė turi teisę, pasinaudodami TPS „ Vartai “ gauti visą su kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimu susijusią informaciją.
11. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą derinantys asmenys už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą asmeniškai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Jeigu per šiame straipsnyje nustatytus terminus planavimo organizatoriui nepateikiama išvada …
37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas 1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (pasiūlymus galima teikti ir žodžiu), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais.
2. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
3. Planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta. Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.
4. Jeigu planavimo organizatorius po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtu valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu terminui nusprendžia pakeisti dalį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, teritorijų planavimo dokumentas su pakeistais sprendiniais teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti. Šioje dalyje nurodytu atveju pasiūlymai planavimo organizatoriui teikiami tik dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
5. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir šią informaciją, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.
37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas 1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu TPS „ Vartai “ visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (pasiūlymus galima teikti ir žodžiu), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais.
2. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba TPS „ Vartai “ jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
3. Planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta. Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama TPS „ Vartai “ ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti TPS „ Vartai “ ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.
4. Jeigu planavimo organizatorius po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtu valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu terminui nusprendžia pakeisti dalį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, teritorijų planavimo dokumentas su pakeistais sprendiniais teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti. Šioje dalyje nurodytu atveju pasiūlymai planavimo organizatoriui teikiami tik dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
5. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir šią informaciją, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.