Legal prism · 2026-09-26
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-26

Updated: 2026-09-26 22:45
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Briefly: Start of “Vytis Dome” mobilization exercises, hack of archived Interior Ministry system · Kauno diena
Original — Kauno diena
Briefly: Start of “Vytis Dome” mobilization exercises, hack of archived Interior Ministry system Copy link
Among Friday’s key events were the launch of the largest mobilization exercises, “Vytis Dome”; a hack of the Interior Ministry’s archived EPEKIS system; and the off-duty detention in Varėna of another State Border Guard Service officer…
Analysis
Under Article 198(1) of the Criminal Code, the penalty is imprisonment for up to four years; under paragraph 2, concerning data of strategic significance, imprisonment for up to six years; and under paragraph 3, a legal person may also be held liable.
The finding that the data were not downloaded raises the question whether the elements of Article 198 of the Criminal Code were made out at all, since liability arises for the unlawful observation, interception, acquisition, storage, appropriation, dissemination, or other use of non-public electronic data.

Core issue

The breach of the archived EPEKIS system of the Ministry of the Interior brings the suspects within the scope of criminal liability under Article 198 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania: unlawful interception and use of electronic data. The fact that the data were stored in a system that has not been used since 2018 does not reduce liability: it will be necessary to determine whether access to data of foreigners who applied for Lithuanian citizenship falls within the elements set out in Article 198(2) of the Criminal Code, i.e. whether these non-public electronic data were of strategic significance to national security or of major significance to public administration. The precise legal issue is twofold. First, which paragraph of Article 198 of the Criminal Code applies, because the excerpt provided does not establish what categories of data were kept in the EPEKIS archive. Second, whether the offender in fact intercepted the data at all: the report states that it has not been established that the data were downloaded, while Article 198(1) and (2) impose liability for unlawful observation, recording, interception, acquisition, storage, appropriation, dissemination, or other use. It is also material that Article 198(3) of the Criminal Code provides that a legal person may be held liable for the offences under this article; therefore, if the intrusion was organised by an entity, liability may also attach to that entity. The institutions involved in the incident are not the subjects of liability but reporting bodies: the Lithuanian Criminal Police Bureau and the State Data Protection Inspectorate were contacted, and the National Cyber Security Centre was informed.

Legal assessment

The authority conducting the pre-trial investigation must establish the constituent elements of the offence under Article 198 of the Criminal Code, by reference to the elements of conduct listed in the dispositions of that article. The practical assessment will proceed as follows:

  • first, it must be established whether there was an “unlawful” act: access to non-public electronic data without authorised grounds for access;
  • second, the conduct must be classified under paragraph 1 or paragraph 2 according to the significance of the data; if the access was limited to intrusion without interception or use of data, the basis for Article 198 may not be made out, in which case another provision of the Criminal Code should be assessed, although the excerpt provided does not cover this;
  • third, the issue of liability of a legal person under paragraph 3 must be determined if it is established that the act was committed by, or benefited, a legal person. The sources do not contain case law on the application of Article 198 of the Criminal Code in similar circumstances; therefore, the risk in classifying the case, namely the choice between paragraphs 1 and 2, will remain within the discretion of the investigator and prosecutor, supported by expert analysis of the content of the data. It is also worth noting that the report mentions the detention of a State Border Guard Service officer on suspicion of abuse of office; this is a separate pre-trial investigation under provisions of the Criminal Code concerning offences against the civil service, unrelated to the EPEKIS incident.

Consequences

For the suspects, the real consequence is a criminal case, with the sentencing range depending on the classification: a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to four years under paragraph 1, or up to six years under paragraph 2. For the Ministry of the Interior and the Information Technology and Communications Department, the practical priority is not liability but compliance with data protection obligations: notifications to the State Data Protection Inspectorate and the National Cyber Security Centre have already been made, and the next step will be to cooperate with the Lithuanian Criminal Police Bureau in the pre-trial investigation and provide technical details regarding the scope of the intrusion. If it later emerges that the data were in fact downloaded or disseminated, that would constitute an aggravating circumstance increasing the scope of the investigation and the potential penalty. Affected persons whose data were stored in the archive may expect to be informed through data protection procedures.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 198 straipsnis (statute)
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip…
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato mobilizacijos ir demobilizacijos skelbimo, mobilizacijos ir priimančiosios šalies…
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato mobilizacijos ir demobilizacijos skelbimo, mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos rengimo, mobilizacijos, demobilizacijos vykdymo, priimančiosios šalies paramos teikimo ir administravimo teisinius pagrindus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atvykstančios pajėgos – užsienio valstybių ginkluotosios pajėgos ir joms priskirti civiliai tarnautojai, dalyvaujantys tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikoje arba vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. 2. Civilinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti paslaugoms gyventojams teikti reikalingi objektai). 3. Civilinė mobilizacijos institucija – valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, išskyrus šio įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytas institucijas, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) yra paskyrusi valstybinę mobilizacinę ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotį. 4. Civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos planas – civilinės mobilizacijos institucijos pagal kompetenciją numatytų priemonių, jos vadovybės, struktūrinių padalinių, pavaldžių įstaigų veiksmų, turinčių užtikrinti paramą Lietuvos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą ir paramos atvykstančioms pajėgoms teikimą, paskelbus mobilizaciją, planas. 5. Civilinis mobilizacinio personalo rezervas – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių veikla būtina užtikrinti mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų vykdymą. 6. Civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos jungtinis planas – visų civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacinių planų pagrindu sudaryta valstybės mobilizacijos plano dalis.
• Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato mobilizacijos ir demobilizacijos skelbimo, mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos rengimo, mobilizacijos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato mobilizacijos ir demobilizacijos skelbimo, mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos rengimo, mobilizacijos, demobilizacijos vykdymo, priimančiosios šalies paramos teikimo ir administravimo teisinius pagrindus.
Original article → Antanas Bosas: “We are only asking for an exception so the animals do not have to be killed” · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Antanas Bosas: “We are only asking for an exception so the animals do not have to be killed” Copy link
Seven lynxes and three brown bears have been kept for more than a decade at the Aglaura agricultural company in Klaipėda District. Under new requirements, the company would have to substantially change its animal-keeping infrastructure by…
Analysis

Correction. In the context of the interview statements, it was inaccurately stated that the new rules entered into force “in May of last year”: the legal act amending Articles 9 and 14 of the Law on Wildlife entered into force on 1 September 2025. The requirements have therefore been in force for slightly more than a year, while the correspondence that has lasted for two years began before their entry into force. It should also be clarified that the fines are imposed not for cruelty to animals, but under Article 346 of the Code of Administrative Offences, for breach of animal welfare requirements; the amount of the fines, EUR 30 to EUR 120 and EUR 120 to EUR 230 for repeated offences, is significantly lower than the investments amounting to hundreds of thousands of euros that are being required. Finally, the interview does not state that no currently applicable provision, in itself, establishes a mechanism for a “limited exemption”: this would require either a separate decision by the authorities or an amendment to the legislation, and no such provisions appear in the evidence provided.

Core issue

The legal status of the seven lynxes and three brown bears kept by Agricultural Company “Aglaura” depends on whether the company’s permit to keep wild animals in captivity is revoked: if it is, within 30 calendar days the animals must be transferred to other persons entitled to keep them or euthanized. Under the rules currently in force, the exception requested by the company may be adopted through only one channel: the Ministry of Environment is empowered, under Article 7(1)(3) of the Law Amending the Law on Wildlife No. VIII-498, to establish “exceptions concerning the keeping of these wild animals in captivity and the methods of their use” in the Rules on the Use of Wild Animals. Accordingly, the Department and the Agency, acting under those Rules, have no competence to apply exceptions. The precise legal issue arising is whether the Ministry is obliged or entitled to initiate an amendment to the Rules granting a limited exception for the keeping of non-breeding animals until natural death, and whether, until then, fines imposed under Article 346 of the Code of Administrative Offences are proportionate.

Legal assessment

The company’s obligations arise from a combination of several legal provisions:

  • under Article 9(1)(1) of the Law on Wildlife, the permit holder must keep and mark wild animals in accordance with the requirements laid down in the Rules on the Use of Wild Animals, meaning that the new enclosure-area requirements are binding on it irrespective of the scale of its investments;
  • under Article 13(2) of the Law on Wildlife, wild animals may be used only with a permit issued by an institution authorized by the Ministry of Environment, while animals of protected species (bears and lynxes) are used in accordance with the Law on Protected Species of Animals, Plants and Fungi;
  • under Article 21(3) of the Law on Animal Welfare and Protection, officials of control authorities have the right to inspect areas where animals are kept and, where there is a threat of an animal’s death, to do so without the owner’s consent;
  • under Article 4(1) of the Law on Animal Welfare and Protection, cruelty to animals is prohibited, and the killing of animals is prohibited “except in cases provided for by legal acts”; euthanasia under the permit-revocation procedure is precisely such a case provided for by legal acts. The consequences of revocation of a permit are set out in the model established by Article 17(23) of the Law Amending the Law on Wildlife No. VIII-498: if the holder fails to place the animals in appropriate conditions within the prescribed period, then, on the proposal of an institution authorized by the Ministry of Environment, healthy animals are transferred to other zoos, enclosures or aviaries holding a permit, to animal welfare institutions, or are euthanized or killed in compliance with the requirements of the Law on Animal Welfare and Protection; the decision on transfer or killing is taken by the authorized institutions, while the transfer itself is organized by the holder. This explains the company’s position: even if the permit is revoked, responsibility for placing the animals remains with the company, while the institutions state that they have no data on persons able to take over the bears and lynxes. Article 4(2) of the European Convention for the Protection of Animals kept for Farming Purposes requires that an animal kept in an enclosure be afforded sufficient space to satisfy its physiological and ethological needs in accordance with established experience and scientific knowledge. This criterion, rather than age or the amount invested, is the legal point of reference for assessing whether the existing enclosures remain acceptable. In fine cases, the structure of Article 346 of the Code of Administrative Offences is significant: its paragraphs differ according to consequences and repeat offending. Therefore, when reducing a EUR 1,000 fine to EUR 300, the court focused on the sanction ranges under that article, rather than on the amount imposed by the authority. Liability under Article 310 of the Criminal Code (cruel treatment of animals where an animal dies or is maimed) does not arise in this situation, because there are no facts of cruel treatment; the dispute concerns the compliance of keeping conditions with the Rules, while Article 310(2) of the Criminal Code provides for liability of a legal person only for a criminal act.

Consequences

The realistic scenarios are as follows:

  • if the Ministry of Environment amends the Rules on the Use of Wild Animals and establishes a limited exception for specifically identified, non-breeding animals until natural death, the company would retain the existing enclosures, with enhanced veterinary supervision and a prohibition on acquiring new animals; the fine cases, some of which are still pending, would become devoid of practical effect;
  • if no exception is granted and the permit is revoked, the company will be required to transfer the animals within 30 calendar days or they will be euthanized; since six to seven zoo and animal-park facilities have refused to take the animals even as a gift, the practical risk is euthanasia, which the law permits only as a measure of last resort;
  • continued imposition of fines under Article 346 of the Code of Administrative Offences creates a risk of repeat-offence treatment. The point to monitor is the Ministry of Environment’s decision on the company’s request: whether amendments to the Rules will be initiated, or whether a response will be framed on the basis of lack of competence. In parallel, the court decisions in the still-pending fine cases should be awaited; those decisions will assess which paragraph of Article 346 of the Code of Administrative Offences applies and whether the amount of the fine is proportionate.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: refuted 1 · confirmed 1 · unverified 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 310 straipsnis (statute)
310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais…
310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. XLV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 346 straipsnis (statute)
346 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus…
346 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas 1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 4. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 51. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 52. Šio straipsnio 51 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 7. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. 9. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. 12. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 13. Šio straipsnio 11, 12 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 14. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus), dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 15. Šio straipsnio 14 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. 16. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. 17. Šio straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 18. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 19. Šio straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 20. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 51, 52, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. 21. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 51, 52, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
• Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas 1. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar…
4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas 1. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. 2. Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: 1) sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais; 2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; 3) gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 4) gyvūnų naudojimas taikiniams; 5) gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms; 6) zoofiliniai veiksmai su gyvūnais; 7) gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 8) gyvūnų operavimas jų nenuskausminus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos; 10) gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimas, išskyrus teisės aktuose leidžiamų medžiagų naudojimą ar kitus teisės aktuose numatytus atvejus; 11) gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 12) gyvūnų mokymas ir dresavimas, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones; 13) gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą; 14) gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei; 15) gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; 16) netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; 17) nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas; 18) poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius; 19) gyvų gyvūnų naudojimas kitiems gyvūnams šerti, išskyrus atvejus, kai šiuos gyvūnus būtina šerti gyvūnais pagal gyvūnų biologiją ir jų neįmanoma šerti kitaip (visais atvejais gyvūnų augintinių naudojimas gyvūnams šerti draudžiamas); 20) gyvūnų vežimas, pažeidžiant gyvūnų gerovę vežimo metu reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 21) gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami; 22) laukinių gyvūnų, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, paleidimas į laisvę, jeigu šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje; 23) gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti šios dalies 1–22 punktuose nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas; 24) gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas; Papildyta straipsnio punktu: 25) kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: 3. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 4. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnai gali būti konfiskuojami. 5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūno kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Original article → Border guards detain another officer suspected of abuse of office · JP.lt
Original — JP.lt
Border guards detain another officer suspected of abuse of office Copy link
A border guard suspected of abusing his position was detained in Varėna, the State Border Guard Service said on Friday. The junior specialist from the Kabeliai border post was detained on Thursday while off duty as part of an earlier…
Analysis
Article 228(2) of the Criminal Code provides for a fine or imprisonment for up to six years for abuse of office committed for the purpose of obtaining pecuniary or other personal benefit, where there are no elements of bribery.
Article 199(2)(1) of the Criminal Code provides for a fine or imprisonment for up to seven years where the value of excise goods exceeds 250 MGL.

Core issue

The detained junior specialist of the Kabeliai Border Guard Station will be held liable under Article 228 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania for abuse of office, while the pre-trial investigation, in which he has become the latest episode, is based overall on two offences: abuse of office and unlawful possession or handling of excise goods under Article 199(2) of the Criminal Code. The detention was carried out outside working hours, but this does not deprive him of his official status: Article 228 applies to a civil servant or equivalent person irrespective of whether the act was committed while on duty, since the relevant subject element is determined by the person’s official position, not by working time. The investigation is led by a prosecutor of the 3rd Criminal Prosecution Division of the Kaunas Regional Prosecutor’s Office, and the case already involves 12 suspects, six of whom are officials.

Legal assessment

Article 228(1) of the Criminal Code establishes liability for abuse of official position or exceeding official powers where this causes substantial damage to the State, the EU, an international public organisation, a legal entity, or a natural person. The sanction is a fine, arrest, or imprisonment for up to four years. If the act is committed for the purpose of obtaining pecuniary or other personal benefit, without elements of bribery, paragraph 2 applies, carrying a stricter sanction: a fine or imprisonment for up to six years. In this investigation, which concerns excise goods, the version involving the pursuit of benefit is the most realistic classification. As regards unlawful possession or handling of excise goods, Article 199(2)(1) provides for a fine or imprisonment for up to seven years where the value of the goods exceeds 250 MGL. The Court of Appeal explained sentencing practice for these offences in detail in case No. 1A-93-626/2023: there, the convicted person, held liable under Articles 183(2) and 228(2), sought a more lenient sentence than that provided by law under Article 62 of the Criminal Code, but the court held that detention after the opening of the investigation could not be treated as voluntary appearance and notification, and therefore Article 62(1) could not be applied. The same case, No. 1A-93-626/2023, confirms that imposing a more lenient sentence under Article 62 is a right of the court, not an obligation, and that Article 62(2) requires at least two mitigating circumstances, at least partial compensation for pecuniary damage, and one of the alternative circumstances specified in points 1 to 6. In case No. 1A-40-307/2023, the court reiterated the same position, relying on cassation ruling No. 2K-7-287/2009. This means that avenues for mitigation will also be assessed strictly for the suspects in the current investigation, especially if the damage is not compensated.

Consequences

In practical terms, the detained person faces the imposition of pre-trial measures on the basis of the suspicions and a possible indictment in the joined case, which already involves 11 other suspects. If the conduct is classified as pursuit of benefit under Article 228(2), the sentencing range extends to six years, and under Article 199(2), to seven years’ imprisonment. A legal person may also be held liable for offences under Article 228 (paragraph 3), so if the investigation reveals organised participation, the circle of liable subjects may expand. For the detained person seeking a more lenient sentence, the conditions under Article 62 of the Criminal Code are of practical importance: voluntary cooperation before detention is no longer possible here, leaving compensation for damage and other mitigating circumstances.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 199-2 straipsnis (statute)
199(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo…
199(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Judicial Council: Broader discussion needed on extending judges' terms · Teisė.pro
Original — Teisė.pro
Judicial Council: Broader discussion needed on extending judges' terms Copy link
As parliament considers amendments to the Law on Courts that would extend judges' terms from age 65 to 70, the Judicial Council says the change should be assessed comprehensively, since the length of a judge's mandate is a key element of…
Analysis
Article 58(1) of the Law on Courts provides that a person is appointed to judicial office until the age of 65 and that, upon reaching that age, his or her powers expire.
The position of the Judicial Council’s Committee for the Preparation and Assessment of Draft Legal Acts on the extension of powers to the age of 70 must be prepared by 15 October 2026.

Core issue

The proposed amendment to the Law on Courts affects not only the age limit, but also the fundamental rule enshrined in Article 58 of the Law on Courts that a person is appointed to judicial office until the age of 65 and that, upon reaching that age, his or her powers expire. The legal position of judges has not yet changed: the law has not yet been adopted, and the current wording permits powers after the age of 65 to be extended only in the case provided for in Article 58(1), namely where the term of office expires during the hearing of a case. The essential legal question that the Seimas will have to resolve is whether, by extending the age limit for the exercise of judicial powers to 70, the legislature will infringe the guarantee recorded in Article 45(3) that the established term of office of an appointed judge may not be shortened, and the principle of judicial independence, the implementation of which Article 50 entrusts to the State. A second question also arises concerning the social guarantees regulated in Article 101, because the conditions mentioned in news sources, namely retirement at the age of 65 with a judges’ state pension, would alter the status of a judge upon leaving office.

Legal assessment

In this procedure, the Judicial Council acts not as a decision-maker but as an advisory participant in the legislative process, and its competence derives from Article 119(1) of the Law on Courts: it is the executive body of judicial self-government ensuring the independence of courts and judges. Article 120 directly assigns to it the duty to provide reasoned advice to the President of the Republic on the appointment, promotion, transfer and dismissal of judges, which means that in the future it will likewise be the Council that provides reasoned opinions on the application of powers extended to the age of 70 in respect of individual judges. The support mechanism already operates under Article 58(2): the Judicial Council provides reasoned advice to the President of the Republic on the extension of a judge’s powers, while Article 121(5) provides that Council resolutions are adopted where they are approved by more than half of all members and are published within three days. The Council’s internal procedure described here complies with the law: preparation of the position has been assigned to a committee, since Article 120 permits the Council to form standing or ad hoc commissions. The substantive legal aspect should be assessed through two provisions: Article 45(2) provides that a person is appointed to judicial office for a fixed term, while Article 101(1) guarantees a judge dismissed from office upon reaching the statutory retirement age a severance payment equal to two months’ average salary; changing the age limit will also change the point at which that provision applies. From a legal perspective, the Council’s survey data, 277 in favour and 233 against, with only 121 of 510 respondents wishing to work until the age of 70, show that the proposed model with voluntary retirement from the age of 65 would affect not a uniform judicial corps, but would create two different trajectories for the expiry of powers and securing a pension. What the Council identifies as an impact on social guarantees and generational renewal is, in legal terms, the need to review the provisions of Articles 58 and 101 simultaneously as a systematically interconnected whole. Comparative practice in 29 European states, with the limit set at 65 in 8 states, 66-69 in 8 states, and 70 or above in 13 states, indicates that there is no constitutional threshold; however, the sources do not provide the texts of foreign legal acts, and therefore a specific analysis of the rules of other states is not possible here.

Consequences

If the Seimas adopts the amendments without amending the related provisions, judges who reach the age of 65 during the transitional period will face a risk of uncertainty as to which version, the old or the new, applies to their case. The most practically important issue for judges is whether the possibility of retiring at the age of 65 with a judges’ state pension and the severance payment provided for in Article 101(1) will remain, because without such a guarantee the extension would become mandatory, which, in the logic of the principle of judicial consent enshrined in Article 45(5), would amount to a deterioration of status. The court system may experience a dual effect: longer service by experienced judges would increase the stability of panels hearing cases, but would delay the emergence of judicial vacancies and reduce the flow of appointments for younger candidates, whose selection is regulated by Articles 66 and 68. The Council’s initiative to survey 510 of the 715 judges currently in office represents more than two thirds of the judicial community, and its view will therefore become a factual argument both in the final position of the Judicial Council and in the Seimas deliberations.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
Įstatymas skelbtas: Žin., 2006, Nr. 60-2121 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2006 m…
Įstatymas skelbtas: Žin., 2006, Nr. 60-2121 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2006 m. gegužės 23 d. Vilnius (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649; 2003, Nr. 17-700) 1 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis. Teisėjų taryba, jos sudarymas 1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. 2. Teisėjų tarybą sudaro 15 narių: 1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 2) Visuotiniame teisėjų susirinkime slaptu balsavimu išrinkti teisėjai: trys – nuo Aukščiausiojo Teismo, vienas – nuo Apeliacinio teismo, vienas – nuo Vyriausiojo administracinio teismo, keturi – nuo penkių apygardų teismų, du – nuo apylinkių teismų, vienas – nuo visų apygardų administracinių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia atitinkamų teismų atstovai. 3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda. 4. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkte Aukščiausiajam Teismui, Apeliaciniam teismui, Vyriausiajam administraciniam teismui, apygardų teismams, apylinkių teismams, apygardų administraciniams teismams nustatytą vietų skaičių Teisėjų tarybos narius (pagal tiems teismams nustatytą vietų skaičių) iš tų teismų teisėjų renka būtent to teismo (teismų) teisėjai. 5. Teisėjų taryba slaptu balsavimu paprasta visų Teisėjų tarybos narių balsų dauguma išrenka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“ 2 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 53-1, 53-2, 54, 55-1, 57, 61, 63, 69-1, 76, 78, 84, 85, 88, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 93, 94, 98 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjų tarybą sudaro septyniolika narių: 1) pagal pareigas –…
31 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjų tarybą sudaro septyniolika narių: 1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo ir vienas – iš Vyriausiojo administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai.“ 2. Pakeisti 119 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip trejų metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.“ 3. Pakeisti 119 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai. Teisėjų tarybos nariais teisėjai gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ 4. Papildyti 119 straipsnį 8 dalimi: „8. Pasibaigus Teisėjų tarybos nario įgaliojimams šio straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 arba 5 punkte nustatytu pagrindu, į jo vietą likusiam Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui nuo atitinkamo teismo arba atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų Visuotinio teisėjų susirinkimo nustatyta tvarka elektroniniu būdu išrenkamas naujas Teisėjų tarybos narys.“
• Lietuvos Respublikos teismų įstatymas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Teisėjų taryba, jos sudarymas 1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. 2. Teisėjų…
119 straipsnis. Teisėjų taryba, jos sudarymas 1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. 2. Teisėjų tarybą sudaro septyniolika narių: 1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo, vienas – iš Vyriausiojo administracinio teismo, vienas – iš Regionų administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai. 3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip trejų metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda. 119 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos Teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naujos sudėties Teisėjų tarybą. 4. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai. Teisėjų tarybos nariais teisėjai gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 119 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos Teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naujos sudėties Teisėjų tarybą. 5. Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu. Pirmą sudarytos naujos Teisėjų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų tarybos pirmininko rinkimus. 6. Teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų tarybos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų tarybos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai); 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai); 6) pasibaigia jo, kaip to teismo (tos jurisdikcijos ir pakopos teismų grandies), nuo kurio (kurios) jis buvo išrinktas į Teisėjų tarybą, teisėjo, įgaliojimai. 7. Teisėjų tarybos narys atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų tarybos nario funkcijas. 8. Pasibaigus Teisėjų tarybos nario įgaliojimams šio straipsnio 6 dalies 1, 3, 4, 5 arba 6 punkte nustatytu pagrindu, į jo vietą likusiam Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui nuo atitinkamo teismo arba atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų Visuotinio teisėjų susirinkimo nustatyta tvarka elektroniniu būdu išrenkamas naujas Teisėjų tarybos narys.
Original article → Scooter Ride Turns Tragic as Teenager Falls Into a Coma · LRT
Original — LRT
Scooter Ride Turns Tragic as Teenager Falls Into a Coma Copy link
July 25 was supposed to be an ordinary summer day for Jekaterina’s family, just one day after her daughter’s 14th birthday. The girl had gone outside with friends while her parents were at work, but within hours the family’s life changed…
Analysis
Under Article 17-1(1) of the Law on Road Traffic Safety, an electric micromobility device may be ridden on the carriageway only by persons at least 16 years of age, while 14-year-olds may do so only after completing a training course and holding a certificate issued by the school.
Under Article 2(40) of the Law on Road Traffic Safety, an electric scooter is regarded as a motor-assisted bicycle only where its power does not exceed 1 kW and its maximum design speed does not exceed 25 km/h.

Core issue

In the case of fourteen-year-old Dominyka, the legal position develops along two lines: whether riding the scooter was lawful at all, and who will compensate the damage arising from the severe head injury, and to what extent. Under Article 17-1(1) of the Republic of Lithuania Law on Road Traffic Safety, an electric micromobility device may be ridden on the carriageway only by persons at least 16 years of age, while 14-year-olds may do so only after completing the training course prescribed by the Ministry of Education, Science and Sport and holding a certificate issued by the school. The precise legal issue is whether the girl had such a certificate, whether the scooter complied with the requirements laid down in Article 17-1(2) (proper brake, lights, helmet), and whether a device whose speed was set higher than is usually permitted for children was lawful to use at all. The latter question is assessed under Article 2(40) of the Law on Road Traffic Safety: an electric scooter is regarded as a motor-assisted bicycle only where its maximum net power does not exceed 1 kW and its maximum design speed does not exceed 25 km/h; if those thresholds are exceeded, the device falls into another, more strictly regulated category of vehicles.

Legal assessment

If it were established that the scooter exceeded the limits of 1 kW or 25 km/h, it would not be regarded as a motor-assisted bicycle, and its use on the carriageway by a person under 16 years of age could reasonably be assessed as a breach of legal requirements relevant to a claim for damages. On the civil liability side, Article 6.275 of the Civil Code does not apply here, as it covers only damage caused by minors under the age of fourteen, whereas the injured party had already turned 14; accordingly, her own conduct must be assessed under the general rules. The injured party is entitled to compensation under Article 6.285 of the Civil Code: the responsible person must compensate expenses related to the impairment of health and non-pecuniary damage, and, after the age of fourteen, also damage related to the loss or reduction of earning capacity, taking into account the minor’s abilities and the financial position of the parties. If the damage had been caused by another supervised user of the device who was under 14 years of age, her parents or guardians would be liable under Article 6.275(1) of the Civil Code, unless they proved that the damage did not arise through their fault; where the minor is under the supervision of an institution, that institution is liable under paragraph 2 of the same article. Paragraph 219.4 of the Road Traffic Rules requires that, where a person is injured in a traffic accident, the police must be notified and the persons involved must remain at the scene. In this case, the police contacted the family themselves, and the circumstances of the accident were recorded in police documents. In the international context, the question of applicable law would be determined by Article 8 of the Convention on the Law Applicable to Traffic Accidents, under which the applicable law governs the basis of liability, the nature of compensable injuries, and limitation rules.

Consequences

The practical consequences depend on two facts to be established by the police and insurers’ investigation: whether the girl had a training course certificate, and whether the scooter’s technical parameters complied with the limits applicable to a motor-assisted bicycle. Realistic scenarios:

  • if it emerges that the device’s speed had been increased above the permitted design speed, the issue of liability may also arise in respect of the holder or owner of the device who allowed an unprepared fourteen-year-old to ride it;
  • if the event is recognised as an insured event, the insurer will administer the claim under the Rules on the Determination of Damage Caused During a Traffic Accident and the Payment of Insurance Benefits, approved by Government Resolution No. 795 of 23 June 2004, while the degree of fault among several responsible persons is determined by assessing the information in the traffic accident declaration and the documents drawn up by law enforcement authorities (paragraph 34 of the Rules);
  • if insurance does not apply, the injured girl’s parents could claim damages directly from the responsible person under Article 6.285 of the Civil Code, including treatment costs, non-pecuniary damage, and future rehabilitation. For the family, the most important step is to preserve evidence: the scooter’s technical parameters, the status of its speed setting, the friend’s age, and the circumstances in which the device came into the girl’s possession.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was prompted by requests from residents to amend the existing procedure. The draft seeks to ensure that a patient’s parents (adoptive parents) and adult children, who at present are often unable to obtain information about a close relative’s state of health because of disagreements with the patient’s spouse (cohabitant or partner), have the right to be informed of the patient’s condition where the patient has not authorised another person in writing. Such legal regulation was considered unfair to those closest to the patient, particularly in cases involving relatives who are in a coma or have been injured in an accident. The second document relates only to the implementation of the EU Consumer Rights Directive and is not relevant to this issue.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.275 straipsnis (statute)
6.275 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai…
6.275 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. 2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.277 straipsnis (statute)
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo…
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmė, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.285 straipsnis (statute)
6.285 straipsnis. Žalos atlyginimas fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju 1. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję…
6.285 straipsnis. Žalos atlyginimas fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju 1. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiškų pajamų, suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalą. 2. Kai nukentėjusiam asmeniui sueina keturiolika metų, atsakingas už žalą asmuo taip pat privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į iki sužalojimo nepilnamečio turėtus sugebėjimus, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. 3. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo metu turėjo savarankiškų pajamų, tai jam turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kiek savarankiškų pajamų jis prarado dėl šio sužalojimo.
Original article → News Brief: fuel excise duty, suspected border guard, China’s interests · LAIKMETIS
Original — LAIKMETIS
News Brief: fuel excise duty, suspected border guard, China’s interests Copy link
Lithuania has launched its largest national mobilization exercise, “Vytis Shield,” involving thousands of officials, the first activation of the state food reserve, and evacuation drills from Vilnius and border municipalities. Prime…
Analysis

Correction. The news item’s statement concerning Belarusian citizens is incomplete: under the list approved by Order No. 1V-70 of the Minister of the Interior of 22 January 2024, applications for a temporary residence permit may indeed be submitted through an external service provider in Armenia. However, Georgia does not appear in the fragment of the list provided, Albania, Argentina, Armenia, Australia, Azerbaijan, Brazil, and therefore the statement concerning Georgia should be checked against the final text of the amendment to the order. As regards the reduction of fuel excise duties, the news item refers only to a political disagreement over “hundreds of millions in budgetary losses”; the evidence provided contains no specific excise rates or basis of calculation, so the amounts cannot be assessed on the basis of the available sources. [PRAKTINĖ_REIKSME] When the Government shapes the price-reduction model, the decisive issue will be the wording: a universal price label applicable to all passengers reduces the taxation risk, whereas a mechanism of individual concessions, for example for registered users, employees, or certain groups, creates a basis for applying Article 1(15) and imposes a tax administration burden on the supplier. To be monitored further: whether, in the draft Government resolution, the price reduction will be formalised as municipal

The amount of the fine is determined by reference to the midpoint between the minimum and maximum fines provided for in the sanction of the Special Part, and where only aggravating circumstances exist, a fine not lower than the midpoint is imposed (Article 34(2) CAO).
Property subject to confiscation is property that was the instrument, means, object, or result of the offence, and confiscation is carried out compulsorily by transferring the item and proceeds without compensation into state ownership (Articles 29 and 688 CAO).

Core issue

For twelve individuals, including six border guards, suspected of unlawful possession of excise goods, the most realistic legal position is administrative liability under the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (the “CAO”), the central consequence of which is not only a fine but also confiscation of property. The precise ranges of fines are determined by the sanction in the relevant article of the Special Part of the CAO, which sets minimum and maximum amounts (Article 25(3) CAO); the general range is from EUR 10 to EUR 6,000 (Article 25(2) CAO). Since officials are among the suspects, the cases will additionally raise the issue of assessing aggravating circumstances under Article 36 CAO, which may result in a fine higher than the midpoint of the sanction.

Legal assessment

Article 23(1) CAO permits the imposition of three administrative penalties: a warning, a fine, and community service; community service may replace a fine or part of it (Article 23(2)).

  • The amount of the fine is determined by reference to the midpoint between the minimum and maximum fines provided for in the sanction of the Special Part, taking into account the nature of the offence, the form and type of guilt, the offender’s personality, and mitigating and aggravating circumstances (Article 34(2) CAO); where only mitigating circumstances exist, the fine imposed must not exceed the midpoint, and where only aggravating circumstances exist, it must not be lower than the midpoint.
  • Confiscation of property applies where provided for in an article of the Special Part; property subject to confiscation includes property that was the instrument, means, object, or result of the prohibited act, i.e. property obtained directly or indirectly from the act (Article 29(2) CAO). Items whose circulation is prohibited are confiscated in all cases (Article 29(3)).
  • Confiscation is carried out by the institution whose official conducted the investigation or adopted the ruling, by seizing the item and proceeds and transferring them without compensation into state ownership (Articles 687 and 688 CAO).
  • The Code does not distinguish the position of officials: they are liable under the same procedure; however, breach of official duties may be assessed as a circumstance worsening the person’s position and, through the mechanism in Article 34(2) CAO, increasing the fine to the midpoint or above.

Consequences

In practical terms, the most important consequences for the twelve suspects are a monetary fine under the sanction of the Special Part and the uncompensated confiscation, for the benefit of the state, of the excise goods and any proceeds potentially obtained from the act. For the six officials, an additional practical risk is a higher fine due to aggravating circumstances and a separate disciplinary liability process, which is not regulated in the sources. If the fine is replaced by community service, its duration is calculated in hours (Article 26(1) CAO).

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 1 straipsnis (statute)
15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos…
15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Pajamos natūra 1. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama: 1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę…
9 straipsnis. Pajamos natūra 1. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama: 1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 100 eurų; 2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai; 3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos; 4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją; 5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 2. Pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo, pripažįstama gauta, kai tas turtas grąžinamas gyventojui. 3. Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra. 5. Tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė. 6. Tais atvejais, kai gyventojas pajamas natūra gauna ne tiesiogiai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, o iš su tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas šiame Įstatyme ar Pelno mokesčio įstatyme, tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. 7. Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens pajamas natūra gauna ne tiesiogiai gyventojas, o jo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo, susijusio su pajamų natūra davėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio…
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. 2. A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 3. B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Original article → Arūnas Abromaitis: If You Want to Show You Don’t Care, Ask the Constitutional Court for a Ruling · Respublika
Original — Respublika
Arūnas Abromaitis: If You Want to Show You Don’t Care, Ask the Constitutional Court for a Ruling Copy link
A group of Lithuanian MPs plans to ask the Constitutional Court to rule on regulations for bicycle streets, a move the author finds absurdly disproportionate given how little most citizens know or care about the issue.
Analysis
Upon accepting an application for examination, the Constitutional Court publishes a notice stating that, pursuant to Article 106 of the Constitution, the validity of the contested act is suspended from the date of publication of the notice in the Register of Legal Acts until the publication of the Constitutional Court’s ruling.
Upon receiving the resolution of a group of Members of the Seimas, the Constitutional Court conducts a preliminary examination of the material no later than within three days and, at an administrative hearing, decides whether to accept the application for examination (Article 26(1) of the Law on the Constitutional Court).

Core issue

As a group of Members of the Seimas intends to apply in respect of a Government resolution concerning a bicycle street, the participants will face a constitutional review procedure, the outcome of which will determine the continued validity of the act. An application under Article 106 of the Constitution of the Republic of Lithuania has a legal consequence: upon accepting the application for examination, the Constitutional Court suspends the validity of the contested Government act until the ruling is published. The precise legal issue is whether a Government act establishing the status of a bicycle street complies with the Constitution and laws, in particular with the allocation of powers between the Seimas and the Government enshrined in Article 5 of the Constitution and in the principle of separation of powers. Articles 106 and 107 of the Constitution and Articles 63, 64 and 65 of the Law on the Constitutional Court will be applied in resolving the matter.

Legal assessment

An application concerning the compliance of a Government act with the Constitution and laws may be submitted by a group comprising not less than one fifth of all Members of the Seimas, by courts, and by the President of the Republic (Article 106 of the Constitution; Article 65(2) of the Law on the Constitutional Court).

  • The basis for hearing the case is a legally reasoned doubt that the act conflicts with the Constitution by reason of the content of its norms, the scope of regulation, its form, or the procedure for its adoption (Article 64 of the Law on the Constitutional Court); the application will therefore require specific legal arguments.
  • The Constitutional Court has the right to refuse to accept a case if the application is based on non-legal grounds (Article 106 of the Constitution).
  • Having examined the case, the Court adopts a ruling declaring the act to be either compliant with, or contrary to, the Constitution or laws, specifying the particular provisions infringed (Article 71 of the Law on the Constitutional Court); a Government act declared unconstitutional or unlawful may not be applied from the date of publication of the ruling (Article 107 of the Constitution). In its ruling of 11 July 2002, the Constitutional Court held that the principle of separation of powers means that one institution of state authority may not take over powers assigned by the Constitution to another institution, and that restricting such powers infringes Article 5 of the Constitution. This would be the principal axis of assessment: whether the Government may, by resolution, establish a part of the regulatory framework which, under the Constitution, belongs at the statutory level. In its ruling of 19 September 2002 in case No. 34/2000-28/01, the Constitutional Court formulated the doctrine that it may examine acts already adopted and officially published irrespective of their date of entry into force; and in its ruling of 10 January 1998 it explained that the powers of the Government derive from the Constitution and laws, and that its activity consists in deciding matters of state administration. Constitutional review is not the only avenue in this case: courts applying the contested acts in specific cases have their own referral mechanism. Under Article 3(3) of the Code of Civil Procedure, where a court suspects that the legal act to be applied is contrary to the Constitution or laws, it suspends the proceedings and applies to the Constitutional Court or, where review of the act falls outside its jurisdiction, to an administrative court (Article 3(4)).

Consequences

The practical consequences depend on whether the application is accepted:

  • If the Court accepts the case, the Government resolution establishing the bicycle street regulation will cease to be valid from the date of publication of the notice in the Register of Legal Acts until the publication of the ruling.
  • If the act is declared by ruling to be contrary to the Constitution or laws, it may not be applied from the date of publication of the ruling (Article 107 of the Constitution), and the resulting regulatory gap would have to be filled by statute.
  • If the Court refuses to accept the case as being based on non-legal grounds, or declares the act compliant with the Constitution, the current regulation established by the resolution will continue to operate unchanged.
  • The validity of the Government resolution will be restored if the Court finds that the act is not contrary to the Constitution.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 3 straipsnis (statute)
3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar…
3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. 4. Nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 817 straipsnis (statute)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymas 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio…
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymas 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220-1, 220-2, 258, 268, 269, 325, 590, 591, 594, 631, 637 ir 646 straipsnių pakeitimo įstatymas 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 182, 189, 476, 501, 506, 509, 584, 587, 638, 650, 651, 689 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymas 24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas 26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymas 27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423-2, 423-3 ir 423-7 straipsnių pakeitimo įstatymas 28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI-1 skyriaus pakeitimo įstatymas 29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo įstatymas 30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 ir 268 straipsnių pakeitimo įstatymas 31. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 80, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225, 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 231-1, 231-2 straipsniais įstatymas 32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 10-1 straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymas 33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 484, 486, 487, 488, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymas 34. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas 35. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymas 36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas Nr. KT22-N12/2018, 2018-12-14, Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 37. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymas 38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas Nr. KT9-N3/2019, 2019-03-01, Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 39. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 580, 581 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymas 40. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymas 41. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 702, 704, 713, 715, 716, 717, 720, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymas 42. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymas 43. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymas 44. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 175-1, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymas 45. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymas 46. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 441-1, 441-3, 441-4, 441-6, 441-7, 441-8, 441-9, 441-11, 441-13 ir 441-16 straipsnių pakeitimo įstatymas 47. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymas 48. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas 49. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymas 50. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymas 51. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas 52. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 801 straipsnių, LX skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 799-1 straipsniu įstatymas 53. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymas 54. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496-1, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymas 55. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymas 56. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 71 ir 482 straipsnio pakeitimo įstatymas 57. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 125, 126 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymas 58. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 162-2, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymas 59. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62-1, 111, 134, 154, 175-2, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymas 60. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 95-1 straipsniu įstatymas 61. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62-1, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 62-2, 62-3 straipsniais įstatymas 62. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 624-1, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 771-1 straipsnių pakeitimo įstatymas 63. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymas 64. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 624-1, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 771-1 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas 65. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymas
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 487 straipsnis (statute)
487 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. 2. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai…
487 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. 2. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime. 3. Teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami. 4. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti. 5. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. 6. 7. Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje. 8. Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti vykdyti skubiai.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →