Legal prism · 2026-09-21
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-21

Updated: 2026-09-21 15:04
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Being asked to repay training costs when leaving a job? The exceptions when you do not have to · 15min
Original — 15min
Being asked to repay training costs when leaving a job? The exceptions when you do not have to Copy link
A lawyer explains that while the Labour Code allows such agreements, it defines them much more narrowly than their wording may suggest. They apply only within three limits: the grounds for dismissal, the type of costs, and the time period…
Analysis

Core issue

For an employee leaving employment, a claim for reimbursement of training costs is valid only in two cases: where the employment contract is terminated at the employer’s initiative due to the employee’s fault, or at the employee’s initiative without important reasons. In all other cases, including termination by mutual agreement, at the employer’s initiative without fault, at the employee’s initiative for important reasons, or upon expiry of a fixed-term contract, repayment of training costs may not be required, irrespective of the amount stated in the agreement. The precise legal issue is whether, in the specific case, the agreement on reimbursement of training costs complies with Article 37 of the Law on the Approval, Entry into Force and Implementation of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which defines three limits for such an agreement: the ground for dismissal, the nature of reimbursable costs, and the period within which costs may be claimed.

Legal assessment

Under Article 37(1), an agreement on reimbursement of training or professional development costs is permissible only where the employment contract is terminated at the employer’s initiative due to the employee’s fault or at the employee’s initiative without important reasons. The second limit concerns the nature of the costs: under Article 37(2), only costs related to the provision of knowledge or skills exceeding the requirements of the work activity are reimbursable; business travel expenses, including travel and accommodation, are included only if this is provided for in the agreement. Training mandatory for the performance of the job function, including occupational safety and health instruction carried out during working time and financed by the employer, does not fall within such an agreement. The third limit is time: under Article 37(3), only costs incurred by the employer during the last two years before termination of the employment contract are reimbursable; a collective agreement may set a different period, but not exceeding three years. Occupational safety training costs financed by the employer are also not treated as a benefit in kind received by the employee under Article 9(1)(3) and (4) of the Law on Personal Income Tax, where the benefit is related to the performance of work functions or to training through which a qualification is acquired. A special rule applies in the case of studies: under Article 37(4), where an employee studies on their own initiative in pursuit of a bachelor’s or master’s degree or a professional qualification under formal vocational training programmes, and the employer pays all or at least half of the costs, the parties may additionally agree that, during the studies and for three years thereafter, the employee may terminate the contract at their own initiative without important reasons only after reimbursing the costs. A separate regime for apprenticeship contracts is set out in Article 83(4): no more than 20 percent of the apprentice’s monthly remuneration may be allocated to reimbursement of training costs, with payment spread evenly over the entire term of the contract. In a dispute, a non-compliant agreement should be regarded as having no legal effect to the extent that it provides more broadly than permitted by law; if the employee is dismissed unlawfully, the mechanism under Article 218(2) also applies, namely reinstatement with an award of average remuneration for the period of forced absence, for no longer than one year.

Consequences

For the employer, this means that the agreement protects only against the employee’s unilateral departure without important reasons; in other cases, for example dismissal at the employer’s will without fault, the employee can successfully defend against such a claim in a dispute. For the employee, before signing, it is practically important to assess: whether the training provides knowledge or skills exceeding the requirements of the work activity; whether the agreement states that business travel expenses are included; whether the costs were incurred during the last two years, or another period set by a collective agreement but not exceeding three years; and, if studying under formal vocational training programmes, whether the employer pays all or at least half of the costs, because only then can an additional three-year obligation be imposed. An improperly concluded agreement may be challenged by the employee before labour dispute resolution bodies, and a dismissal found to be unlawful would trigger the consequences provided for in Article 218(2): reinstatement and an award of average remuneration. The lawfulness of a specific claim will be determined by the labour dispute resolution body or court, having regard to the text of the agreement and the content of the training.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio…
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. 2. A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 3. B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė…
23 straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos. 2. Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui dėl NPD taikymo ir pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas tokiam gyventojui mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas NPD, tai jam priklausantį NPD mokestį išskaičiuojantis asmuo atima skaičiuodamas apmokestinamąsias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos. 4. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos). 5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. 6. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos). 7. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tarifai taikomi atsižvelgiant tik į tos išmokamos išmokos dydį. Kai išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, iš to paties mokestį išskaičiuojančio asmens gaunamos periodiškai, gyventojo prašymu mokestį išskaičiuojantis asmuo šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus tarifus taiko, atsižvelgdamas į bendrą per mokestinį laikotarpį gyventojui to išskaičiuojančio asmens išmokėtą ir (ar) planuojamą išmokėti išmokų sumą.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36…
6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą; 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą. 2. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, taip pat šio straipsnio 6 dalies 1, 3–7 punktuose nurodytas pajamas) dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. 3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. 4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 50 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos: 1) pajamos iš paskirstytojo pelno; 2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos; 3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos; 4) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos, kaip jos suprantamos pagal šio įstatymo 121 straipsnio 3 dalį; 7) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, ar kitų akcijų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisykles, įskaitant riboto disponavimo ar kitokio pobūdžio akcijas, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu akcijos buvo suteiktos darbdavio ar su juo susijusio asmens iniciatyva sandoriu, kuris įformintas raštiškai ir kuriame apibrėžtas akcijų suteikimo pagrindas bei sąlygos, ir darbuotojas pardavė ar kitaip perleido akcijas ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės įsigyti akcijas atsiradimo dienos. 7. Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. 8. Individualios veiklos pajamos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas ir pajamas, nurodytas šio straipsnio 9 dalyje, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 9. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir tokioje veikloje naudojamo turto nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu pagal šio Įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms, apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 10. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 ir 9 dalyse nurodytos pajamos. 11. Apskaičiuojant metinei pajamų daliai pagal šio straipsnio 1 dalį taikomą pajamų mokesčio tarifą, į šią pajamų dalį pirmiausia įskaičiuojama metinė pajamų dalis, apmokestinama pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis.
Original article → Bullied since childhood, Vagelis says his looks and hair were targeted and he was called “a girl” · LRT
Original — LRT
Bullied since childhood, Vagelis says his looks and hair were targeted and he was called “a girl” Copy link
Singer Gabrielius Vagelis, who endured bullying from childhood, believes bullying is not limited to children. Speaking on LRT’s “Ne taip paprasta,” he and other guests stressed that bullying and violence among children must have…
Analysis

Core issue

In this matter, legal liability is determined not by the fact of bullying itself, but by who publishes it and where: due to age, a child would often fall outside the scope of criminal liability, but the sources provided disclose another, rarely publicly identified direction for the application of sanctions: not against the child, but against the platform on which the bullying content remains accessible. The principal legal issue is which rules protect the victim from cyberbullying and sexualised content, and against whom those rules provide for sanctions, under Article 791 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, Article 154 of the Criminal Code, and Article 481 of the Code of Administrative Offences.

Legal assessment

Each of these provisions operates at a different point in the chain: Article 791 of the Code of Administrative Offences is directed at the provider of electronic information hosting services or the operator of public communications networks: if the Communications Regulatory Authority of Lithuania orders the removal of visual information constituting cyberbullying, or information prohibited under the Law on the Protection of Minors against the Detrimental Effect of Public Information, and that order is not complied with, a fine is imposed.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Mokyklos veikla 1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje…
43 straipsnis. Mokyklos veikla 1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. 2. Mokykla savo veiklą pradeda įregistravus mokyklą Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. 4. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais. 5. Aukštosios mokyklos veiklą nustato jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. 6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programą, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas. 7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro informacinėje sistemoje įregistruotos formaliojo švietimo programos. 8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus šiuos bendruosius kriterijus: 1) jos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus; 2) jos mokymosi aplinka ir ugdymo organizavimas joje atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos ir sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; 3) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu; 4) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus; 5) joje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus; 6) joje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas; 7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus; 8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą, – valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas 9. Specializuoto ugdymo krypties programas gali vykdyti dėl išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams skirta gimnazija, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus: 1) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai; 2) visų klasių mokiniai mokomi pagal specializuoto ugdymo krypties programas 10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus: 1) visų klasių mokiniai arba visų klasių mokiniai, išskyrus mokinius, kurie mokosi struktūriniame mokyklos padalinyje, kurio buveinė yra kitoje gyvenamojoje vietovėje nei mokyklos buveinė, mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro; 2) derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu; 3) turi bent vieną jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai ir galinčiomis suteikti pagalbą įgyvendinant kadetų ugdymą 11. Nevalstybinė mokykla ugdymą gali grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus, (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ar savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus: 1) savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas nevalstybinėje mokykloje dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas; 2) valstybinėje ar savivaldybės mokykloje įgyvendinami savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas; 3) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos. 12. Mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus: 1) visų mokinių specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinti pedagoginės psichologinės tarnybos; 2) visiems mokiniams nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai 13. Šio straipsnio 9, 10 ir 12 dalyse nurodytos mokyklos, jeigu jos yra skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi atitikti šiuos papildomus kriterijus: 1) priima mokinius iš šalies (regiono) teritorijos; 2) turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal; 3) šio straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodytų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytų savivaldybės kadetų ugdymo mokyklų – su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru. 14. Mokykla bendrojo ugdymo programas nevalstybine kalba gali vykdyti, jeigu atitinka papildomą valstybinės kalbos mokymo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas kriterijų. 15. Šio straipsnio 8–14 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose ir 9–14 dalyse nustatytų kriterijų ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalimis. 16. Jeigu mokykla, atlikus jos veiklos išorinį vertinimą, bendradarbiaudama su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) ir gaudama iš jos pagalbą, neįgyvendino jai pateiktų mokyklos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų ir, atliekant pakartotinį jos veiklos išorinį vertinimą, ši veikla vėl įvertinama neigiamai, Vyriausybės nustatyta tvarka šioje mokykloje stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas. 17. Mokykla (išskyrus aukštąją mokyklą) ar kitas švietimo teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį sutikimą, jeigu jie yra privalomi. 18. Valstybinė ir savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo švietimo programas. 19. Mokykla gali: 1) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) arba mokyklos įstatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis; 2) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) leidimu steigti filialus ir atstovybes; 3) įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas; 4) nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų); 5) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus; 6) verstis mokyklos įstatuose leista ūkine komercine veikla, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; 7) turėti kitų šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja įstatymams; 9) įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, nustatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo mokykloje tvarką. 20. Mokykla privalo: 1) užtikrinti kokybišką švietimo programų vykdymą; 2) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis; 3) sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti jose numatytus įsipareigojimus; 4) tobulinti veiklą, stiprindama veiklos įsivertinimą; 5) sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose; 6) dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose ir patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; 7) tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką; 8) informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų. 21. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos funkcijas, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 22. Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. 23. Mokykloje veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Akreditavimas – procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripažįsta, kad įvertinta švietimo programa, švietimo…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Akreditavimas – procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripažįsta, kad įvertinta švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus. 2. Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas. 3. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 4. Išsilavinimas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija. 5. Karjera – asmeniui ir visuomenei reikšminga jo mokymosi, saviraiškos ir darbo veiklų bei vaidmenų visuma per visą jo gyvenimą. 6. Karjeros specialistas – asmuo, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo, ugdymo karjerai paslaugas. 7. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. 8. Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. 9. Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla. 10. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. 11. Lituanistinis švietimas – lietuvių kalbos, Lietuvos valstybės istorijos, kultūros mokymas ir supažindinimas su Lietuvos dabartimi, taip pat sąlygų saviraiškai lietuvių kalba užsienio valstybėse sudarymas. 12. Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. 13. Mokyklos bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų. 14. Mokyklos ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos mokyklos ūkiui valdyti ir naudoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos lėšos. 15. Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos: darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms, įskaitant virtualiąsias, mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos. 16. Mokymosi forma – švietimo teikėjo siūlomas ir asmens pasirinktas mokymosi organizavimo būdas. 161. Mokymo(si) programinė įranga – programinė įranga, skirta ugdymo programose nustatytų mokomųjų dalykų mokymui(si) ir mokymo(si) tikslams pasiekti. 162. Mokinių taryba – mokyklos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas ir prisidedanti prie jaunimo politikos įgyvendinimo mokykloje. 17. Mokinys – asmuo, kuris mokosi. 18. Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. 181. Mokytojų taryba – mokyklos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų mokytojų, atstovaujanti mokytojų interesams ir sprendžianti mokytojams aktualias problemas. 19. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. 20. Nevalstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar savivaldybė. 21. Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. 22. Pedagogo kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma. 221. Prevencinė programa – planingų ir sistemingų priemonių, padedančių stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką, visuma. 23. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas. 24. Savišvieta – savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. 25. Savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis). 251. Smurtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Šiame įstatyme išskiriamos šios smurto formos: 1) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą; 2) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui; 3) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai. 26. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. 261. Sveikatinimo programa – visuma priemonių, skirtų mokinių fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, sveikos gyvensenos vertybinėms nuostatoms ir įgūdžiams ugdyti bei sveikatai palankiai aplinkai kurti. 27. Švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. 28. Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga. 29. Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 30. Švietimo pagalbos įstaiga – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo pagalbos teikimas. 31. Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas. 32. Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis. 33. Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas. 34. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. 341. Tėvų taryba – mokyklos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų tėvų (globėjų, rūpintojų), atstovaujanti tėvų (globėjų, rūpintojų) interesams ir sprendžianti tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualias problemas. 35. Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant. 36. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 37. Valstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė. 371. Virtualioji mokymo(si) priemonė – mokymo(si) programinė įranga ar kita informacinių technologijų pagrindu sukurta ne fizinė mokymo(si) priemonė. 372. Virtualiosios mokymo(si) priemonės interaktyvumas – virtualiosios mokymo(si) priemonės savybė palaikyti abipusę sąveiką su ugdymo proceso dalyviu ir reaguoti į jo veiksmus. 38. Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, valstybės laiduojamas švietimas. 39. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas 231 straipsnis (statute)
231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose 1. Švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta: 1) mokinių prieš mokinius; 2) švietimo įstaigų…
231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose 1. Švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta: 1) mokinių prieš mokinius; 2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius; 3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus; 4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus; 5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus. 2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. 3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją. 4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą. 6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. 7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Original article → New checks being prepared for drivers: roads could catch what inspections sometimes miss · Kaipkada.lt
Original — Kaipkada.lt
New checks being prepared for drivers: roads could catch what inspections sometimes miss Copy link
Some drivers still see removing a DPF filter, disabling the AdBlue system, or cutting out a catalytic converter as a minor shortcut to save on repairs. But Lithuania is preparing tougher controls for polluting vehicles, including future…
Analysis
Under Article 307(3) of the Code of Administrative Offences, a repeated offence entails a fine of EUR 300–500 for individuals and EUR 600–900 for managers of legal persons or other responsible persons.
Article 95-2 of the Law on Environmental Protection establishes a fine of EUR 900–1,900 for breaches of vehicle maintenance and repair requirements, and EUR 1,900–3,800 for repeated breaches.

Core issue

Drivers and carriers operating vehicles with disabled or removed exhaust gas treatment equipment currently face a real risk of administrative liability under Article 307 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, and, in the future, also the annulment of the validity of mandatory roadworthiness inspection documents and remote emissions monitoring. Enforcement is shifting from inspections of stationary vehicles to the recording of emissions while vehicles are in motion: under the implementation plan approved by Government Resolution No. 895 of 10 December 2025, by Q4 2027 it is planned to “create a remote vehicle emissions monitoring system and regulatory measures to ensure the operation of technically roadworthy vehicles”. The legal position is determined under Article 307 of the Code of Administrative Offences, Article 10 of the Law on Road Traffic Safety, and Article 11 of the Law on the Fundamentals of Transport Activities, pursuant to which transport operators must comply with environmental requirements and are liable for non-compliance in accordance with the procedure established by law.

Legal assessment

Article 307 of the Code of Administrative Offences establishes the liability framework:

  • for operating vehicles whose pollutant emissions exceed limit values: a warning or a fine of EUR 100–300 for individuals and EUR 300–500 for responsible persons (paragraph 1);
  • for operation with a non-functioning exhaust gas neutralisation system provided by the manufacturer: a fine of EUR 100–300 for individuals and EUR 300–500 for managers of legal persons or other responsible persons (paragraph 2);
  • for a repeated offence: a fine of EUR 300–500 for individuals and EUR 600–900 for managers or responsible persons (paragraph 3). The Description of the Procedure for the Provision of Vehicle Maintenance, Repair, Technical Assistance and Recycling Services (paragraph 25) prohibits installing in a vehicle parts or systems that reduce, disconnect or disrupt the operation and/or effectiveness of exhaust gas neutralisation equipment. Accordingly, the risk of liability lies not only with the driver but also with the service provider. Pollutant limit values are set out in the provisions of subparagraph 8.2 “Exhaust gases” of Annex 2 to the Technical Requirements for Motor Vehicles and Their Trailers, while Article 10(2) of the Law on Ambient Air Protection grants the municipal executive authority the right, under adverse pollutant dispersion conditions, to restrict or prohibit traffic in a specific area. In 2020–2024, the number of cases involving commercial vehicles with non-functioning or tampered neutralisation systems increased from 72 to 174. A roadworthiness inspection controller may not dismantle assemblies, and, under paragraph 5 of the document approving the Technical Requirements, full responsibility for hidden technical defects rests with the vehicle operator.

Consequences

Practical consequences:

  • where an exceedance is established during raids by the Environmental Protection Department, fines are imposed under Article 307 of the Code of Administrative Offences;
  • draft law No. XIVP-3452(2) provides for granting the Lithuanian Transport Safety Administration powers to stop M1 category vehicles and annul the validity of their roadworthiness inspection documents;
  • once the remote monitoring measure is implemented by Q4 2027, emissions will be recorded without stopping the vehicle, and the vehicles identified as the most polluting may be restricted from public traffic;
  • the greatest financial risks fall on managers of legal persons and carriers, because the maximum fine under Article 307(3) of the Code of Administrative Offences and the fines under Article 95-2 of the Law on Environmental Protection apply specifically to responsible persons.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Transport and Communications (the draft was prepared by specialists of the Road Safety Division of its Road Transport and Civil Aviation Policy Department). The aim was to enshrine in law the essential conditions and prohibitions governing economic activities related to vehicle roadworthiness testing and expert examinations, and to authorise the Ministry to approve technical requirements for liquefied petroleum gas and compressed natural gas equipment and its installation in motor vehicles. The principal rationale was the need to establish requirements for undertakings carrying out mandatory roadworthiness testing, as well as for inspectors and experts, so that control of technical condition would be coherent and would also take account of aspects such as the installation of gas equipment, which other forms of control may fail to detect. No objections are reflected in the documents, apart from editorial amendments concerning references to the Code of Administrative Offences.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 415 straipsnis (statute)
415 straipsnis. Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu…
415 straipsnis. Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 2. Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 3. Įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4. Transporto priemonių su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, taip pat transporto priemonių, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos taip pat ar panašiai, kaip žymimos specialiosios transporto priemonės, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 5. Transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų. 6. Motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. 8. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. 9. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti greitį matuoti trukdančių priemonių ir daiktų konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų…
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo reikalavimus ir tvarką, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti arba darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 28 punktą. 4. Papildyti 10 straipsnį 11 dalimi: „11. Užtikrindamos eismo saugumą ir siekdamos mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija nustato transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.“ 5. Papildyti 10 straipsnio 10 dalį 5 punktu: „5) turi teisę stabdyti M1 ir N1 klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“ 6. Papildyti 10 straipsnį 121 dalimi: „121. Užtikrindama eismo saugumą ir siekdama mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija turi teisę stabdyti M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
Original article → R. Kaunas: A fully operational anti-drone system should be in place in Lithuania in 2027 · JP.lt
Original — JP.lt
R. Kaunas: A fully operational anti-drone system should be in place in Lithuania in 2027 Copy link
Lithuania is developing an integrated anti-drone system that would combine different airspace monitoring and drone-neutralization tools. Defence Minister Robertas Kaunas says the current plan is to have the system ready by the end of 2027…
Analysis
By Government resolution, it has been established that the provisions of the Law on Public Procurement in the Fields of Defence and Security do not apply where the Defence Resources Agency procures unmanned aircraft, counter-drone systems, optical surveillance devices and laser target designators.
In response to specific airspace infringements, Article 181(1) of the Law on Aviation obliges the Commander of the Armed Forces to submit a request to the air navigation service provider to activate a restricted area and, once the relevant circumstances cease to exist, to request its deactivation.

Core issue

In Lithuania, the integrated counter-drone system for which the Minister of National Defence has set an end-2027 deadline, with the aim of shortening it to mid-2027, will be developed under existing statutory competences, but its procurement is, in substance, removed from the ordinary public procurement rules. The real legal question is under what procedure institutions of the national defence system may acquire drones, counter-drone systems and surveillance equipment, and how airspace may be restricted while such systems are not yet in place. The key provisions are Article 18 of the Law on Aviation of the Republic of Lithuania (establishment of prohibited and restricted areas), Article 16(9) and (10) of that law (procedure for the use of state unmanned aircraft), Article 2(4) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, under which the airspace surveillance, control and defence system is developed as part of NATO’s integrated system, and Government resolutions concerning the application of Article 346(1) of the Treaty on the Functioning of the European Union to defence procurements.

Legal assessment

Two special exemptions apply to procurement: by Government resolution, it has been established that the provisions of the Law on Public Procurement in the Fields of Defence and Security do not apply where the Defence Resources Agency under the Ministry of National Defence procures unmanned aircraft, counter-drone systems, optical surveillance devices and laser target designators, provided that the suppliers are economic operators manufacturing or assembling in Lithuania, including UAB “NT Service” (counter-drone systems) and UAB “Brolis semiconductors” (optical surveillance devices). An analogous exemption was applied by Resolution No. 884 of 23 October 2024 to reconnaissance unmanned aircraft and maritime drones. In both cases, the Government identifies essential national security interests as the basis under Article 346(1) TFEU, meaning that procurements may be carried out directly, without competitive tender procedures. On the surveillance side, the applicable framework is determined by the allocation of competences: the rules on the organisation of airspace are prepared by the Lithuanian Transport Safety Administration and the Commander of the Armed Forces and approved by the Government (Article 18(1) of the Law on Aviation), while the Minister of Transport and Communications, on public-safety grounds, establishes prohibited, restricted or danger areas only on the basis of a submission by the Lithuanian Transport Safety Administration coordinated with the Commander of the Armed Forces; prohibitions may not remain in force for longer than required by the reasons that gave rise to them (Article 18(3)). In response to specific airspace infringements, for example a drone entering Lithuanian territory, Article 181(1) of the Law on Aviation obliges the Commander of the Armed Forces to submit a request to the air navigation service provider to activate a restricted area and, once the relevant circumstances cease to exist, to request its deactivation; this is a flexible, incident-based mechanism that operates even in the absence of a permanent counter-drone system. The procedure for the use of state unmanned aircraft operated by institutions of the national defence system is established by the Commander of the Armed Forces (Article 16(10)); accordingly, the operating rules for the future system’s sensors and measures will depend on acts of the Commander of the Armed Forces, not on the civil aviation registration regime.

Consequences

In practical terms, this means that during the development of the system the only legally prescribed method for responding to drone infringements remains the targeted identification of airspace violations and the activation of restricted areas under the procedure in Article 181(1). Procurement will not involve published tenders: the Defence Resources Agency may conclude contracts directly with the specified Lithuanian manufacturers, which reduces transparency controls over procurement but shortens implementation timelines. The EUR 5 million state order for the development of an integrated sensor system is likewise proceeding under the special rules for defence procurement. Three levels of control can be distinguished: proposals by the Lithuanian Transport Safety Administration and the Commander of the Armed Forces to the Government concerning permanent areas; the initiative of the Commander of the Armed Forces concerning incident-based restricted areas; and acts of the Commander of the Armed Forces concerning the use of military drones. Monitoring point: it is worth observing whether the Government adopts new resolutions operating on the basis of Article 346 TFEU in relation to the procurement of components for the large-scale integrated system, and whether permanent prohibited areas along the border with Kaliningrad are established on the basis of submissions by the Lithuanian Transport Safety Administration.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Oro erdvės tvarkyba ir oro eismas 1. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles rengia LTSA ir kariuomenės vadas, tvirtina Vyriausybė. 2…
18 straipsnis. Oro erdvės tvarkyba ir oro eismas 1. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles rengia LTSA ir kariuomenės vadas, tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos Respublikos oro erdvėje vykdomi skrydžiai yra skirstomi į: 1) bendrąjį oro eismą – visi civilinių ir valstybės orlaivių skrydžiai, kurie yra vykdomi laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) procedūrų, Europos Sąjungos ir nacionalinių civilinės aviacijos teisės aktų; 2) operatyvųjį oro eismą – visi karinių orlaivių skrydžiai, kurie yra vykdomi laikantis kariuomenės vado su LTSA suderintų ir patvirtintų operatyviojo oro eismo taisyklių. 3. Visuomenės saugos sumetimais susisiekimo ministras nustato draudžiamąsias, ribojamąsias arba pavojingąsias zonas. Tokie sprendimai priimami LTSA teikimu, suderintu su kariuomenės vadu ar jo įgaliotu asmeniu, arba, reaguojant į galimus ar įvykusius oro erdvės pažeidimus, nustatytus stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę, ar į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens teikimu. Draudimai ir apribojimai neturi būti taikomi ilgiau, negu to reikalauja juos lėmusios priežastys. 4. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, išskyrus zonas virš karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas bei pasienio zonoje, pagal Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664, suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu bei LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA savo nustatyta tvarka. 5. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami, LTSA gali nustatyti: 1) virš teritorijų, kuriose yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, valstybės institucijos ir įstaigos, ir 1 km atstumu nuo šių objektų teritorijų ribų miesto gyvenamojoje vietovėje arba 3 km atstumu nuo šių objektų teritorijų ribų kaimo gyvenamojoje vietovėje; 2) virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, valstybiniai gamtiniai rezervatai, gamtiniai rezervatai ir gamtiniai draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai, paukščių apsaugai svarbios teritorijos, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, virš karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas bei pasienio zonoje, suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas savo nustatyta tvarka. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos pasienio zonoje papildomai suderinamos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 7. Siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir valstybės saugumą, krašto apsaugos sistemos institucijos, žvalgybos institucijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir statutinės įstaigos turi teisę nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami. Šios laikinos bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos nustatomos kariuomenės vado nustatyta tvarka, suderinta su vidaus reikalų ministru ir LTSA, ir jos negali galioti ilgiau, negu to reikalauja jų nustatymą lėmusios priežastys. Atitinkamos institucijos pasirašo su vieninteliu bendros informacijos paslaugos teikėju veiklos susitarimus dėl informacijos apie laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas skelbimo. 8. Krašto apsaugos sistemos institucijos, žvalgybos institucijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir statutinės įstaigos jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis turi teisę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: 1) panaudoti šaunamuosius ginklus prieš bepiločius orlaivius ir kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus objektus, judančius oru; 2) Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti technines ir specialiąsias bepiločių orlaivių ir kitų autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomų objektų, judančių oru, paieškos, nutupdymo ir (ar) neutralizavimo priemones.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 41-1, 46, 50 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo, įstatymo papildymo 19-1, 41-2 straipsniais ir III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu įstatymas 4 straipsnis (statute)
376/2014, Reglamente (ES) Nr. 1321/2014, Reglamente (ES) 2015/340, Reglamente (ES) 2017/373, Reglamente (ES) 2018/1976 ir Reglamente (ES) 2018/395 nurodytos…
376/2014, Reglamente (ES) Nr. 1321/2014, Reglamente (ES) 2015/340, Reglamente (ES) 2017/373, Reglamente (ES) 2018/1976 ir Reglamente (ES) 2018/395 nurodytos kompetentingos institucijos, taip pat Reglamente (ES) 2019/947 nurodytos kompetentingos institucijos, atsakingos už šio reglamento 18 straipsnio a–e ir g–m punktų nuostatų vykdymą, Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos ir Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (ES) 2019/317 nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas ir kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnio a, e, g–i ir k punktuose;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 8 punktu: „8) sertifikuoja sistemos „U-space“ paslaugų teikėjus ir vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664, ir išduoda jiems atitinkamus pažymėjimus.“ 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Valstybės orlaivių registravimas ir eksploatavimas, valstybės bepiločių orlaivių naudojimas“. 2. Papildyti 16 straipsnį 9 ir 10 dalimis: „9. Valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 10. Valstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojimo tvarką nustato kariuomenės vadas.“ 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 4, 5, 6 ir 7 dalimis: „4. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, išskyrus zonas virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, pagal Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664, suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu bei LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA savo nustatyta tvarka. 5.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registras 1. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro objektai yra orlaiviai, bepiločiai orlaiviai ir…
24 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registras 1. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro objektai yra orlaiviai, bepiločiai orlaiviai ir bepiločių orlaivių naudotojai. 2. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Susisiekimo ministerija. 3. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie bepiločių orlaivių naudotojus, bepiločius orlaivius, orlaivius, orlaivių ir bepiločių orlaivių savininkus, orlaivių naudotojus ir gamintojus, taikomus apribojimus ir registraciją. 4. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro duomenų rinkiniai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose. 5. Orlaivis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje, jeigu: 1) orlaivis turi tinkamumo skraidyti pažymėjimą; 2) orlaivis neregistruotas kitos valstybės orlaivių registre; 3) orlaivio savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas fizinis asmuo) arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba savivaldybė; arba orlaivio savininkas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, bet orlaivis daugiau kaip pusę skrydžių vykdo iš Lietuvos Respublikos oro uosto; arba orlaivio naudotojas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje; 4) orlaivis neregistruotas Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro informacinėje sistemoje. 6. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti būtina atlikti bandomuosius skrydžius. 7. Orlaivis 4 mėnesiams gali būti laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje, jeigu jo savininkas ar naudotojas yra vienas iš šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytų asmenų, tačiau ne visos sąlygos, būtinos galutiniam įregistravimui, yra patenkintos. Tam, kad orlaivis būtų laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje, turi būti įvykdytos ir šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos. 8. Orlaivio registravimas panaikinamas, jeigu: 1) orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia paraišką; 2) pažeidžiamos šio straipsnio 5 dalies 2, 3 ar 4 punkte nustatytos sąlygos; 3) orlaivis yra sunaikintas arba prarastas, o prarasto orlaivio paieška nutraukta; 4) orlaivis pastaruosius 3 metus iki sprendimo panaikinti orlaivio registravimą priėmimo dienos neturėjo galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo. 9. Jeigu Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje įrašyta, kad orlaivis yra įkeistas arba areštuotas, arba tarptautiniame registre, įsteigtame pagal 2001 m. Konvenciją dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, yra įregistruotas tarptautinis interesas dėl orlaivio ar jame įrengtų komponentų, orlaivio registravimas negali būti panaikintas be kreditoriaus ir įkaito davėjo sutikimo arba valstybės įmonės Registrų centro išrašo ar teismo rašytinio pranešimo, kad orlaivio įkeitimas arba areštas panaikintas Sutarčių ir teisių suvaržymų registro informacinėje sistemoje ar Turto arešto aktų registro informacinėje sistemoje. 10. Šio straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6, 7 dalys, 8 dalies 4 punktas netaikomi Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje registruojant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus objektus. 11. Bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių naudotojų, nurodytų Reglamento (ES) 2019/947 14 straipsnio 1 dalyje, ir orlaivių duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 12. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinės sistemos tvarkytojas fiziniams ir juridiniams asmenims neatlygintinai teikia šio registro informacinės sistemos duomenis, registro informacinės sistemos informaciją, registro informacinei sistemai pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. 13. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinės sistemos duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Šio registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų, Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų bei 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus. 14. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinės sistemos duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra atveriami pakartotinai naudoti. 15. Civiliniai orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro informacinėje sistemoje, nėra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams.
Original article → Government to keep interfering in parent-child relationships · kaunieciams.lt
Original — kaunieciams.lt
Government to keep interfering in parent-child relationships Copy link
Vilnius, September 20 (ELTA). The Seimas will consider amendments to the Civil Code that would expand the circumstances in which parents could not claim financial support from their adult children. The bill, submitted by Social Democratic…
Analysis
Under the current Article 3.205(1) of the Civil Code, adult children are obliged to maintain their incapacitated parents who require support; maintenance is paid by agreement or, upon a claim brought by the parents, by court judgment.
Article 3.206(2) of the Civil Code establishes an absolute prohibition: parents have no right to maintenance if the children were permanently separated from them due to the parents’ own fault.

Core issue

The legal position of adult children whose parents have grossly breached their duties will change only if the Seimas adopts the amendments to the Civil Code initiated by D. Razmislevičius. The system currently in force allows a court to release a child from the duty to maintain his or her parents, but this is a matter of judicial discretion, not an automatic prohibition. The precise legal issue is whether the proposed amendment to Article 3.206 of the Civil Code, expanding the list of circumstances in which parents have no right to maintenance, is compatible with the duty of adult children to maintain incapacitated parents established in Article 3.205 of the Civil Code, and what hierarchy between these provisions would apply depending on the option chosen.

Legal assessment

The current exception is narrow: Article 3.206(1) of the Civil Code gives the court the right to release a child from the obligation if the parents avoided performing their duties towards their minor children, while paragraph 2 establishes an absolute prohibition: parents have no right to maintenance if the children were permanently separated from them due to the parents’ own fault. The draft proposes to transform paragraph 1 into a broader list of grounds, including:

  • systematic failure to perform the duty to provide material maintenance to minor children;
  • physical, psychological or sexual violence against the child or another family member connected with the child’s welfare;
  • issuance of a domestic violence protection order due to a violation of the child’s interests;
  • neglect of the child through one’s own fault, abuse of alcohol or narcotic substances, or restriction of parental authority;
  • an exception where, after temporary guardianship is established, the parents change their conduct and the child is returned to the family.

The sceptical position, represented by V. Gailius, is based on the view that courts may already release a child under the current wording of Article 3.206(1) of the Civil Code, because “avoided performing their duties” is an evaluative concept that also covers malicious non-payment of child support. Members of Parliament who supported the draft, including V. Šeršniovas, emphasise that many factual violations, such as expelling young children from the home in winter, are not formally recorded and therefore cannot be relied on by the child as evidence. From an international perspective, Article 10 of the Convention on the Law Applicable to Maintenance Obligations provides that the law applicable to a maintenance obligation determines whether a person may claim maintenance, in what amount, and from whom. This means that Lithuanian courts, when deciding cases concerning Lithuanian citizens, will apply the provisions of the Civil Code, and the amendments would alter that applicable law.

Consequences

If the amendments are adopted, adult children will no longer need to prove that their parents “avoided” their duties; it will be sufficient to establish one of the expanded circumstances, and the parent will lose the right to maintenance under Article 3.205 of the Civil Code. Until the law is adopted, children whose parents claim maintenance must seek release from that obligation on the basis of Article 3.206(1) of the Civil Code and submit the relevant evidence in court.

Roots — who shaped this rule and why:

The draft laws were initiated in implementation of the 2018 reform of the child rights protection system, under which child rights protection functions were transferred from municipal child rights protection bodies and conditions were created for the operation of the updated system. The objective is to align the provisions of the Civil Code, the Code of Civil Procedure, the Code of Administrative Offences, the Law on Social Services, the Law on Protection against Domestic Violence, and the Law on Minimum and Medium Care of the Child with the amendments to child rights protection and local self-government legislation that have already entered into force. The explanatory notes to the drafts emphasise that the reform is intended to improve the quality of child rights protection and ensure a coherent legal framework; however, the documents submitted reflect the position of the initiators and do not provide grounds to conclude that the authorities are interfering in parent-child relationships. The regulation is directly connected with the protection of children’s rights and the prevention of violence.

Fact-check: confirmed 3
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.205 straipsnis (statute)
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis…
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. 2. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. 3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. 4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.206 straipsnis (statute)
3.206 straipsnis. Atsisakymas priteisti išlaikymą tėvams 1. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad…
3.206 straipsnis. Atsisakymas priteisti išlaikymą tėvams 1. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. 2. Jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai neturi teisės į išlaikymą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.195 straipsnis (statute)
3.195 straipsnis. Išlaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tėvų Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų…
3.195 straipsnis. Išlaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tėvų Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Original article → Parliament to consider when elderly parents should not be entitled to demand support from their children · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Parliament to consider when elderly parents should not be entitled to demand support from their children Copy link
The Seimas will consider amendments to the Civil Code that would expand the circumstances in which parents could not claim financial support from their adult children. Social Democrat MP Darius Razmislevičius, who submitted the proposal…
Analysis
The court may release children from the obligation if the parents evaded the performance of their duties towards them while they were minors (Article 3.206(1) of the Civil Code); where children were permanently separated due to the parents’ fault, the parents have no right to maintenance (Article 3.206(2)).
If the law were adopted, in maintenance claims under Article 3.205 of the Civil Code courts would assess not only circumstances of evasion, but also the fact of violence, the issuance of a protection order, restriction of parental authority, or addictions.

Core issue

The proposed amendment to the Civil Code seeks to prevent parents who evaded their duty to maintain their children or used violence against them from obtaining maintenance from their adult children in old age. At present, that possibility is limited: Article 3.206 of the Civil Code allows a court to release children from the obligation only where the parents “evaded the performance of their duties towards their minor children”, while only children permanently separated due to the parents’ fault are entirely excluded from the parents’ right to maintenance. The legal question is whether the list of grounds set out in Article 3.206(2) of the Civil Code should be expanded by adding violence, the issuance of a protection order, alcohol abuse, and restriction of parental authority. The matter will be decided by applying Article 3.205 of the Civil Code together with the exceptions under Article 3.206.

Legal assessment

The current regulation establishes the following framework:

  • Adult children are obliged to maintain parents who are unable to work and in need of support (Article 3.205(1) of the Civil Code).
  • Maintenance is paid by agreement or, upon a parent’s claim, by court judgment in a fixed monthly monetary amount (Article 3.205(2)–(3) of the Civil Code).
  • The court determines the amount having regard to the family and financial circumstances of the children and the parents, and must take into account the obligation of all adult children, irrespective of whether the claim has been brought against all of them (Article 3.205(4) of the Civil Code).

The parents’ duty to provide material maintenance to minor children is established in Article 3.192 of the Civil Code and continues even where the child has been separated or parental authority has been restricted (Article 3.195 of the Civil Code). This is significant because the amendments also provide for the exclusion of parents whose parental authority was restricted. Article 3.204(3) of the Civil Code grants the State a right of recourse to recover from parents maintenance funds provided by the State, meaning that the State already has a mechanism for responding to defaulting parents. However, as regards an adult child, liability has so far depended solely on the court’s discretion under Article 3.206. The draft would replace that discretion with rules on consequences: parents falling within the proposed circumstances would have no right to maintenance at all. Some of the proposed circumstances already formally fall within the concept of “evasion” used in Article 3.206(1), which is why some members of the Seimas, including V. Gailius, argue that courts already address this issue under the current law; V. Šeršniovas, by contrast, urged that the possibility of release from the obligation be considered also in the context of the Catholic tradition.

Consequences

At the presentation stage, the draft received 61 votes in favour, 1 against, and 27 abstentions.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.205 straipsnis (statute)
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis…
3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. 2. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. 3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. 4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.1921 straipsnis (statute)
3.1921 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės 1. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės…
3.1921 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės 1. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. 2. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 3. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. 4. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kodeksas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.204 straipsnis (statute)
3.204 straipsnis. Valstybės išlaikomi vaikai 1. Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių…
3.204 straipsnis. Valstybės išlaikomi vaikai 1. Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. 2. Valstybės teikiamo išlaikymo dydis ir teisės į išlaikymą atsiradimo sąlygos nustatomi įstatymu. 3. Valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis.
Original article → R. Kaunas on "holes in the air," Lithuania's anti-drone system, and building a division · Lrytas
Original — Lrytas
R. Kaunas on "holes in the air," Lithuania's anti-drone system, and building a division Copy link
Speaking on the politika.lt podcast, R. Kaunas said the program currently targets the end of 2027, though he would like it ready by at least mid-2027. He discussed Lithuania's air-defense challenges, noting their importance amid Russia's…
Analysis

Core issue

The legal assessment of two recent drone incidents, one involving a drone that crossed Lithuanian territory and another that was shot down by an Italian Eurofighter aircraft, currently overlaps with Lithuania’s plan to establish a counter-drone system by mid- or late 2027 and to create a new division. The essential question is which institutional procedure and which statutory provisions govern the response to airspace violations, and in what legal form the development of defence capabilities is implemented. The principal provisions by which this issue will be assessed are Articles 3 and 9 of the Republic of Lithuania Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, Articles 16 and 18 of the Republic of Lithuania Law on Aviation, the Republic of Lithuania Law on the Basics of National Security, and the Treaty between the Republic of Lithuania and the Republic of Poland on the Establishment of the Baltic Functional Airspace Block. The latter instrument is particularly relevant because Poland has priority in investigating the recovered drone that also crossed Lithuanian territory.

Legal assessment

Under Article 3(1) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, the national defence system consists of the Ministry of National Defence, the armed forces, the intelligence institution (the Second Investigation Department), military territories, and established enterprises. Accordingly, the counter-drone system and the new division will have to be incorporated through this structure. The same is confirmed by the Law on the Basics of National Security: the principal structure of the armed forces, including the composition and tasks of the branches of the forces, is approved by the Seimas upon submission by the Minister of National Defence, after approval by the State Defence Council and authorisation by the Government. In peacetime, as provided in Article 18 of the Law on the Basics of National Security, the armed forces protect the territory and airspace of the State and maintain combat readiness, while in cases of airspace violations the procedures set out in Article 18 of the Law on Aviation apply. Article 18(3) of the Law on Aviation provides that the Minister of Transport and Communications, upon a proposal by the Lithuanian Transport Safety Administration coordinated with the Commander of the Armed Forces, may establish prohibited, restricted, or danger areas in response to airspace violations. Responsibility for operational air traffic, namely flights by military aircraft, is assigned under Article 18(2) of the Law on Aviation to the Commander of the Armed Forces together with the Lithuanian Transport Safety Administration; this is the institutional chain that would take a decision on a shoot-down. From an international perspective, the Treaty between Lithuania and Poland on the Baltic Functional Airspace Block is significant: Article 20(1) allows each party to apply any measures necessary to safeguard security and defence interests, while paragraph 2 provides for the possibility of concluding written arrangements concerning military operations in common airspace. This explains why priority in investigative actions regarding the recovered drone is assigned to Poland and why cooperation between intelligence officials is taking place. Restrictions on information for official use, established in Article 102 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, limit the extent to which information about the drone investigation and capability development may be disclosed publicly.

Consequences

The practical consequences for Lithuania arise in several directions, depending on whether the drone incidents are qualified as separate violations or as part of a broader strategy of provocation:

  • In the short term, a review of airspace protection measures, including possible prohibited or restricted areas under Article 18(3) of the Law on Aviation.
  • In the medium term, the design of the counter-drone system and the procedure for establishing the division through the Seimas, which will require a submission by the Minister of National Defence, approval by the State Defence Council, authorisation by the Government, and approval by the Seimas under the Law on the Basics of National Security.
  • At the bilateral level, continued exchange of information concerning the drone found in Poland under Article 20 of the Treaty on the Baltic Functional Airspace Block, until Polish experts complete the investigation into the possible risk posed by explosives.
  • As regards public information, the restrictions under Article 102 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service will apply: part of the information will remain information for official use if its disclosure could prejudice state security. Point to monitor: in the near term, information from the Polish side on the findings of the drone investigation may be expected, followed by proposals from the Ministry of National Defence concerning the counter-drone system, the implementation timeframe for which is oriented toward mid- or late 2027.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77-1 straipsniu įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 771 STRAIPSNIU Į S T A T Y M A S 1999 m. liepos 7 d. Vilnius (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246) 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi: „8. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėmis skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.“ 2. Buvusias 2 straipsnio 8 – 23 dalis laikyti atitinkamai 9 – 24 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi: „25. Liktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, per 60 dienų po privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo įstojęs į profesinę karo tarnybą.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas 3 dalimi 1. Papildyti 3 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Krašto apsaugos sistemos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas 1 straipsnis (statute)
LEIDYBA Seimas rūpinasi, kad būtų laiku priimti nacionaliniam saugumui užtikrinti būtini įstatymai, kiti teisės aktai, galiojančių įstatymų papildymai ir…
LEIDYBA Seimas rūpinasi, kad būtų laiku priimti nacionaliniam saugumui užtikrinti būtini įstatymai, kiti teisės aktai, galiojančių įstatymų papildymai ir pakeitimai. Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Seimas įgyvendina nacionalinio saugumo pagrindų nuostatas sukurdamas teisinę nacionalinio saugumo ir gynybos bazę – įstatymais reglamentuoja nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą. AntrasIS skirsnis SPRENDIMAI DĖL VALSTYBĖS GYNYBOS Seimas skelbia nepaprastąją padėtį, įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įskaitant sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje, įveda karo padėtį ar skelbia mobilizaciją, Seimas tvirtina šiuos sprendimus, užtikrindamas ginkluotą gynybą ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartis vykdymą. Seimas taip pat priima sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo kitose tarptautinėse karinėse operacijose, o neatidėliotinais atvejais, kai tokį sprendimą priima Respublikos Prezidentas, Seimas tvirtina arba panaikina šį sprendimą. TrečiasIS skirsnis PARLAMENTINĖ PRIEŽIŪRA Seimas vykdo Vyriausybės bei kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų veiklos, nacionalinio saugumo sistemą reglamentuojančių įstatymų bei ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų vykdymo parlamentinę kontrolę. 16 skyrius VALSTYBĖS GYNIMO TARYBA Svarbiausius valstybės gynimo reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimais, svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba. Į ją įeina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Į Valstybės gynimo tarybos posėdžius paprastai kviečiamas Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, užsienio ir vidaus reikalų ministrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Tarybos sudarymą, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas. 17 SKYRIUS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, įgyvendinanti Lietuvos valstybės užsienio ir saugumo politikos uždavinius. Įgyvendindama 5 skyriuje išdėstytas svarbiausias saugumą užtikrinančias Lietuvos užsienio politikos nuostatas, Užsienio reikalų ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dvišalių ir daugiašalių santykių plėtojimo klausimais (įskaitant dėl narystės NATO ir Europos Sąjungoje galimybių optimalaus panaudojimo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti ir dėl Lietuvos dalyvavimo įgyvendinant šių organizacijų tikslus) ir vykdo priimtus sprendimus; analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, tarp jų geostrateginės aplinkos pokyčius bei tarptautinių grėsmių saugumui ir rizikų raidą; palaiko diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis, taip pat ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant diplomatinio atstovavimo NATO būstinėje užtikrinimą ir aktyvų dalyvavimą politiniame derinime siekiant NATO narių konsensuso strateginiais klausimais; vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose veiklai; koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimą ir sudarymą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl stojimo į tarptautines organizacijas ir prisijungimo prie daugiašalių tarptautinių sutarčių; organizuoja tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų tarptautinių santykių klausimais vykdymo kontrolę; atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. 18 skyrius KRAŠTO APSAUGOS SISTEMA Krašto apsaugos sistemą sudaro Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė (ginkluotosios pajėgos), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos, žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos, krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos, kiti infrastruktūros objektai, įmonės bei įstaigos. Krašto apsaugos ministerija yra vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija. Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos struktūrą bei veiklą išsamiau reglamentuoja kiti įstatymai ir teisės aktai. Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai vadovauja krašto apsaugos ministras. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemos plėtrą ir jos parengimą ginti valstybę. Ministro teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, pagrindinė krašto apsaugos sistemos dalis. Kariuomenė yra ištikima Lietuvos Respublikai, jos Konstitucijai, tarnauja valstybei ir visuomenei, paklūsta Lietuvos piliečių demokratiškai išrinktai valstybės valdžiai. Aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei, yra kariuomenės vadas. Svarbiausias jo uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Kariuomenės vadas taikos metu yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vado skyrimo ir atleidimo tvarką, teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Taikos metu kariuomenė: – savarankiškai ir bendradarbiaudama su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis saugo valstybės teritoriją ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis stebi ir kontroliuoja išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą; – palaiko kovinę parengtį; – rengiasi ir Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka Respublikos Prezidentui bei Seimui nusprendus dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose; – įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti pasiųsta padėti kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoja, koordinuoja, vadovauja ir vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus. Kariuomenė turi būti rengiama ugdant kario asmenybę, pilietiškumą ir patriotizmą, profesionalius įgūdžius ir kario etiką. Vadai turi puoselėti karių ir civilių gyventojų tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Karo tarnybos rūšis ir atlikimo tvarką bei karių teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai. Kariuomenę sudaro šios pajėgų rūšys: sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos. Į sausumos pajėgas įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos, sudarančios kariuomenės aktyvųjį rezervą. Kariuomenės pajėgų rūšių sudėtį, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, jam gavus Valstybės gynimo tarybos pritarimą ir Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas. Teisėsaugą kariuomenėje ir visoje krašto apsaugos sistemoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos teisėsaugos institucijų specializuoti padaliniai ir karo policija. Karinės teisėsaugos specializuoti padaliniai ir pareigybės steigiami prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijose. Karių ir karininkų bylas dėl tarnybos arba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų nagrinėja specializuotas teismas. Karo policijos statusą, jurisdikciją, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai. 19 skyrius VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA, POLICIJA IR KITOS MINISTERIJOS VALDYMO SRIČIAI PRIKLAUSANČIOS VIEŠĄJĮ SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS ĮSTAIGOS Vidaus reikalų ministerija pagal savo kompetenciją vadovauja viešojo saugumo užtikrinimo valstybės politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja. Pagrindinė policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosios dalies, paskirtis – užtikrinti asmens ir visuomenės saugumą, žmogaus teises ir laisves, palaikyti viešąją tvarką, kovoti su nusikalstamomis veikomis. Policijos funkcijas nustato įstatymas. Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai reorganizuojami į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžią Viešojo saugumo tarnybą. Viešojo saugumo tarnybos veiklos pagrindus nustato įstatymas. Valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio užtikrina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šios tarnybos teisinį statusą ir veiklos pagrindus reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos vadovybės ir oficialių svečių apsaugą nuo teroro aktų, smurto ir kitokio kėsinimosi bei su šio uždavinio įgyvendinimu susijusių saugomų objektų apsaugą užtikrina Vadovybės apsaugos departamentas. Jo veiklos pagrindus bei saugomų asmenų statusą nustato įstatymas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę, užkardyti ir reguliuoti pasienio incidentus. Pagal kariuomenės vado nustatytus reikalavimus šios tarnybos daliniai rengiami ginkluotos gynybos veiksmams valstybės gynybos (karo) atveju. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba karo padėties ir valstybės gynybos (karo) metu priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms. Speciali valstybės įstaiga, priklausanti Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai, organizuoja ir koordinuoja civilinę saugą, priešgaisrinę apsaugą ir gelbėjimo darbus. Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priklausančios viešąjį saugumą užtikrinančios įstaigos formuojamos statutinės valstybės tarnybos pagrindais. 20 skyrius VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Informaciją, kuri nėra valstybės paslaptis, Valstybės saugumo departamentas teikia ir visuomenei. Valstybės saugumo departamento veiklą reglamentuoja įstatymai. Valstybės saugumo departamento detalus biudžetas, ištekliai ir kita įstatymų numatyta informacija yra valstybės paslaptis. Seimas atlieka parlamentinę Valstybės saugumo departamento veiklos kontrolę. Ši kontrolė atliekama laikantis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir Seimo nustatytų specialių procedūrų. 21 skyrius CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMA Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos paskirtis – apsaugoti gyventojus nuo nelaimių karo ir taikos metu, jiems patiems šioje veikloje aktyviai dalyvaujant. Ši sistema užtikrina visų gelbėjimo tarnybų parengtį ir prevencinius veiksmus, o ekstremalių situacijų, gaivalinių nelaimių, katastrofų ir ginkluoto užpuolimo atvejais – krašto gyventojų perspėjimą ir informavimą, jų gyvybės ir turto apsaugą, reikalingą neatidėliotiną pagalbą ir evakuaciją iš pavojingų rajonų. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, jos struktūrą, veiklos teisinius pagrindus, sistemai priklausančių institucijų pavaldumą, funkcijas, atsakomybę bei tarpusavio

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →