Legal prism · 2026-09-17
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-17

Updated: 2026-09-17 11:35
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (10)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → European Parliament recognizes hybrid attacks as a form of war, naming Russia as the greatest threat · Klaipėda
Original — Klaipėda
European Parliament recognizes hybrid attacks as a form of war, naming Russia as the greatest threat Copy link
The resolution on hybrid warfare and the protection of the EU's territorial integrity and critical infrastructure in the field of security and defense, adopted in Strasbourg on Wednesday, was supported by 470 MEPs, while 129 voted against…
Analysis
Under Article 5(2) of the Law of the Republic of Lithuania on Armed Defence and Resistance against Aggression, the list of acts of aggression is exhaustive, and hybrid operations that do not reach the threshold of armed conflict do not fall within it.
In its ruling of 11 October 2023 in case eA-2264-1047/2023, the Supreme Administrative Court of Lithuania found that the Russian authorities pose an existential threat to Lithuania through military and non-conventional hybrid measures; however, this qualification does not trigger the consequences of the armed defence regime under Article 6 of the Law.

Core issue

The European Parliament resolution on hybrid warfare is a political document, not a legally binding act; therefore, the legal position of individuals, companies, or the market does not change directly as a result of it. Its practical significance arises only when the ideas of the resolution are translated into legislative initiatives — a separate EU sanctions regime for hybrid threats or a mechanism for applying a mutual defence clause. The precise legal question raised by this resolution is whether state-sponsored hybrid operations can be qualified as acts of aggression that trigger the armed defence regime. In Lithuania, this question is resolved under Article 5 of the Law of the Republic of Lithuania on Armed Defence and Resistance against Aggression, whose paragraph 2 sets out an exhaustive list of acts of aggression — invasion, bombardment, blockade, armed attack. Hybrid operations conducted so as to "not reach the threshold of armed conflict" do not fall within this exhaustive list in its current wording. Consequently, the European Parliament's proposal to recognise hybrid actions as a form of war would require either an expansion of Article 5 of the Law or a new EU legal instrument.

Legal assessment

The Lithuanian legal system already embeds hybrid threats not at the level of defence, but at the level of preparedness. In point 15.3.2 of the model civil security training programmes, a hybrid threat is defined as the actions of a hostile state or non-state actor causing harm to the vital functions of the state, with particular emphasis on information security and cybersecurity. In the description of the security plan requirements for companies important to national security, hybrid threats are defined by reference to European Commission Communication JOIN (2016) 18 final — as a combination of coercive and destabilising activities aimed at achieving objectives without formally declaring war. This reveals a fundamental distinction: in legal acts, the hybrid threat is, for now, treated as an object of resilience and preparedness, rather than as an act of aggression under Article 5 of the Law on Armed Defence. Case law supplements this assessment: in cases eA-2264-1047/2023 (ruling of 11 October 2023), eA-2098-552/2023, and eA-1847-821/2026 (ruling of 18 March 2026), the Supreme Administrative Court of Lithuania found, on the basis of the Seimas resolution of 24 February 2022, that the authorities of the Russian Federation pose an existential threat to Lithuania through military and "non-conventional hybrid measures". Thus, the courts recognise hybrid measures as a component of a threat to national security, but this qualification does not, for now, trigger the consequences of the armed defence regime under Article 6 of the Law — the universal, unconditional obligation of armed defence.

Consequences

The most realistic path forward is the translation of the resolution's calls into legally binding acts. If the EU creates a separate horizontal sanctions regime for hybrid threats, individuals and companies suspected of being perpetrators or intermediaries of hybrid operations would face asset freezes and a system of financial restrictions similar to those in other EU sanctions regimes. If a mechanism for applying the mutual defence clause were developed for particularly severe hybrid scenarios, Member States would acquire an obligation to consult on assistance in such cases — this would alter the scope of application of the security guarantees under the EU Treaty. For Lithuania, the border with Belarus and the protection of critical infrastructure are of greatest practical importance: the resolution proposes targeted funding in the 2028–2034 EU budget for drone detection systems at airports, energy facilities, and transport hubs, which means a potential additional source of funding for infrastructure operators. The legal basis for the synchronisation of the electricity system with continental Europe — the strategic objective of energy independence enshrined in the preamble to Law No. XI-2052 — coincides with the resolution's focus on critical infrastructure, so energy sector companies can expect stricter security requirements.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai pradžia 1. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai veiksmai prasideda nuo pat agresijos akto…
5 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai pradžia 1. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai veiksmai prasideda nuo pat agresijos akto pradžios. 2. Agresijos aktu laikomi šie užsienio valstybių veiksmai, keliantys rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei: 1) užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba jos užpuolimas, taip pat bet kokia Lietuvos Respublikos teritorijos arba jos dalies karinė okupacija, kuri yra tokio įsiveržimo ar užpuolimo rezultatas, kad ir kiek laiko ji truktų, arba Lietuvos Respublikos teritorijos ar jos dalies aneksija, panaudojant ginkluotą jėgą ar grasinant ja; 2) užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijos bombardavimas arba bet kokio kito ginklo panaudojimas prieš Lietuvos Respublikos teritoriją; 3) Lietuvos Respublikos jūrų uostų ar krantų blokada, taip pat jos sausumos teritorijos ar oro erdvės blokada; 4) Lietuvos Respublikos sausumos, jūrų arba oro ginkluotųjų pajėgų užpuolimas, vykdomas užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų; 5) pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai esančių ar judančių per ją tranzitu užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų panaudojimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nustatytas sąlygas; 6) užsienio valstybės veiksmai, leidžiantys trečiajai valstybei naudotis savo teritorija agresijos aktui prieš Lietuvos Respubliką vykdyti; 7) užsienio valstybės veiksmai – rėmimas, siuntimas ar leidimas siųsti ginkluotas gaujas, grupes ir nereguliarias pajėgas arba samdinius, kurie vykdo ginkluotas operacijas prieš Lietuvos Respubliką, jeigu šios operacijos yra pakankamai rimto pobūdžio, kad prilygtų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytiems agresijos aktams, – taip pat užsienio valstybės dalyvavimas šiose operacijose. 3. Agresijos aktais taip pat laikomi šio straipsnio 2 dalyje neišvardyti užsienio valstybių veiksmai, keliantys rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat aktai, kuriuos Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba pripažino agresija pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatus. 4. Agresija nelaikomas Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, esančių užsienyje, užpuolimas, nekeliantis rimtos grėsmės Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei. Agresija taip pat nelaikomi vietinio pobūdžio ginkluoti incidentai ir valstybės sienos pažeidimai, pagal savo pobūdį neprilygstantys šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems agresijos aktams. Sprendimų dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į tokius incidentus ir pažeidimus priėmimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Karinės jėgos naudojimo statutas.
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai privalomumas, visuotinumas ir besąlygiškumas 1. Agresijos atveju Lietuvos Respublika privalo būti ginama…
6 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai privalomumas, visuotinumas ir besąlygiškumas 1. Agresijos atveju Lietuvos Respublika privalo būti ginama ginklu. Pagal Konstituciją ir įstatymus valstybės institucijos, ginkluotosios pajėgos bei kiekvienas pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. 2. Agresijos atveju Lietuvos Respublikos gynyba ir pasipriešinimas agresoriui yra visuotinis. Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką ginklu gina valstybės ginkluotosios pajėgos, gynybai panaudojami visi krašto ištekliai, Tauta ir kiekvienas pilietis priešinasi visais įmanomais būdais, neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų. 3. Agresijos atveju Lietuvos Respublikos ginkluota gynyba yra besąlyginė. Ji negali būti saistoma agresijos masto ir jokių kitų sąlygų. Niekas negali varžyti Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui ar okupantui. Lietuva ginasi ir priešinasi agresijai, nelaukdama, kol bus suteikta tarptautinė pagalba.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui 5.5#5 p. (regulation)
5 p. / 5.5#5 p.: Europos Komisija kartu su vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė Lietuvai aktualius siūlymus imtis ES lygmens veiksmų…
5 p. / 5.5#5 p.: Europos Komisija kartu su vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė Lietuvai aktualius siūlymus imtis ES lygmens veiksmų didinant ES ir jos valstybių narių atsparumą ir veiksmingai kovojant su mišriomis grėsmėmis (ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, gynybos pajėgumų stiprinimas, kibernetinis saugumas, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimas). Pasiektas platus sutarimas dėl Tarybos pozicijos dėl 2014–2020 m. ES daugiametės finansinės programos peržiūros, kuriame išlaikyta Lietuvai svarbi pusiausvyra tarp naujų iššūkių ir ES sutartyse įtvirtintų ilgalaikių prioritetų (sanglaudos, žemės ūkio politikos) finansavimo. Daug dėmesio skirta kovai su propaganda ir dezinformacija: Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūros projekte atspindėta Lietuvai svarbi galimybė dėl nacionalinio saugumo riboti laisvą linijinių programų priėmimą ir numatytos efektyvesnės procedūros ES lygiu. Lietuvai raginant, Astravo AE klausimas iškeltas ES–Baltarusijos santykių kontekste, Astravo AE saugumo klausimai iškelti įvairiose ES organizacijose, užmegztas glaudus dialogas su Europos Komisija, kuris sustiprino Europos Komisijos reikalavimą, kad Baltarusija atliktų rizikos ir atsparumo vertinimo testus. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas Astravo AE sauga ir paraginta užtikrinti projekto tarptautinę priežiūrą, kad projektas atitiktų tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Original article → Polish General Polko: The drone over Lithuania flew far too deep · LRT
Original — LRT
Polish General Polko: The drone over Lithuania flew far too deep Copy link
"Putin lives for war. The ostrich strategy doesn't work. There must not be even the slightest doubt: if Lithuania, Estonia, or Latvia were attacked, Poland should treat it as an attack on itself and send its forces," Polish General Roman…
Analysis
Under Article 5(2) of the Law on International Operations, the decision on the use of allied military units on Lithuanian territory is adopted by the Seimas, which takes a resolution upon the proposal of the President of the Republic.
Article 5(1)(7) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service obliges institutions, in co-operation with NATO bodies, to respond to violations of State sovereignty in the airspace.

Core issue

General Polko's assessment that the drone flew too far across Lithuanian territory legally raises the question of the procedure by which Lithuania may employ allied forces and its own armaments in responding to an airspace violation in peacetime. Such a situation is governed not by the regime of a state of war, but by Article 5 of the Law of the Republic of Lithuania on International Operations, Exercises and Other Military Co-operation Events and Article 5 of the Law of the Republic of Lithuania on the Organisation of the National Defence System and Military Service.

Legal assessment

Under Article 5(2) of the Law on International Operations, the decision on the arrival and use of allied military units on Lithuanian territory for collective defence operations is adopted by the Seimas, which takes a resolution upon the proposal of the President of the Republic. This means that the scenario proposed by the general — Poland sending forces to Lithuania — cannot be implemented by military decision alone: it must be formalised by a Seimas resolution. The departure of Lithuanian soldiers to the territory of other states for collective defence purposes likewise depends on a Seimas resolution under the same paragraph 2. The legal bases for the activities of the institutions of the national defence system are laid down in Article 4 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service — they act under the Constitution, laws, decrees of the President, resolutions of the Government and international treaties, so any implementation of new air defence procedures must rest on legislation, not merely on a military algorithm. Article 5(1)(7) of the same law directly obliges institutions, in co-operation with the institutions of NATO and EU states, to "respond to violations of State sovereignty on land, in the airspace and in the territorial sea" — this is precisely the provision that provides the legal basis for joint Lithuanian-Polish investigations of drone incidents and the exchange of intelligence information. Article 5(1)(3) of the law permits the exchange of information needed for the performance of functions, and Article 5(2)(14) provides for co-operation with states aspiring to NATO membership. The integration of airspace surveillance is regulated by Article 6 of the Law on the Fundamentals of National Security: Lithuania develops a military civilian airspace surveillance and control system, integrating it into the NATO Integrated Air and Missile Defence System; accordingly, decisions to shoot down are taken within the framework of that integrated system. Article 4(2) of the Law on International Operations allows, upon the adoption of decisions, the transfer of Lithuanian military units to the operational command of NATO bodies by order of the Minister of National Defence or the Commander of the Armed Forces. The ultimate legal premise for collective defence operations is the North Atlantic Treaty: Article 16 of the Law on International Operations provides that Article 5 enters into force on the day the North Atlantic Treaty enters into force for Lithuania, which has already occurred. The basis for force readiness is supplemented by Article 2(4) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, under which the Lithuanian airspace surveillance, control and defence system is developed as part of the NATO integrated system.

Consequences

If Lithuania and Poland were to formalise closer co-operation in investigating drone incidents, this would take place through the inter-institutional co-operation provided for in Article 5 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service — the exchange of information and a co-ordinated response to airspace violations — without an additional Seimas decision, as this does not fall within the definition of collective defence operations. Conversely, any deployment of Polish combat forces in Lithuania would require a Seimas resolution upon the President's proposal under Article 5(2) of the Law on International Operations. The general's proposal to shift the shoot-down decision from central command to the officer on combat duty would require amendments to legislation or implementing acts, since the current competence derives from the hierarchy of legal acts set out in Article 4 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service. Procedurally, the following is further to be expected: the drafting of agreements between Lithuanian and Polish defence institutions on incident investigations and, over a longer period, the Seimas' consideration of changes to the legal regulation of air defence procedures.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema 1. Krašto apsaugos sistemą sudaro: 1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija; 2)…
3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema 1. Krašto apsaugos sistemą sudaro: 1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija; 2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju – ir kitos institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir kariniams vienetams priskirti Lietuvos šaulių sąjungos specializuoti vienetai, taip pat Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje; 3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija; 4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos, gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos; 5) krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai; 6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos. 2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu: 1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines operacijas ir jas vykdant; 2) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis; 3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose; 4) Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis; 5) užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai; 51) užtikrinant užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šiomis sutartimis grindžiamų ir jas įgyvendinančių NATO ar kitų tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti informacijos apsaugos standartai ir taisyklės; 6) vykdoma karybos srities standartizacija; 7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, taip pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas. 3. Gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai: 1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką; 2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. 4. Krašto apsaugos sistemos institucijos valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai). Karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą. 5. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe. , 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos…
4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 23, 28, 29, 38, 54, 61, 63-1 ir 65-1 straipsnių pakeitimo į 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Original article → Constitutional Court to review legality of M. Sinkevičius's Government, but not I. Šimonytė's · Verslo žinios
Original — Verslo žinios
Constitutional Court to review legality of M. Sinkevičius's Government, but not I. Šimonytė's Copy link
The Constitutional Court was approached by the opposition Homeland Union and Liberal factions of the Seimas, asking to clarify whether the ruling majority violated the Constitution by registering a Government programme even though the…
Analysis
Under Article 65(1) of the Law on the Constitutional Court, an application concerning the conformity of a Seimas act with the Constitution may be submitted by the Government, a group of no fewer than one-fifth of all Members of the Seimas, and the courts.
Under Article 107 of the Constitution, a Seimas act found to contravene the Constitution may not be applied from the day of the official publication of the CC decision.

Core issue

The Constitutional Court (CC) will examine only one of the two applications submitted to it — concerning the Seimas resolution approving the programme of M. Sinkevičius's Government — and will decline to examine the application concerning the programme of I. Šimonytė's Government, as directed at legal relations that have expired. This means that the legal basis of the twenty-first Government's activities may be assessed by a CC ruling, while the procedural deficiencies of the previous Government will remain without constitutional assessment. The precise legal question is whether a Seimas act — the resolution approving the Government programme, registered on 3 July 2026, i.e. before the composition of the Government was approved by Presidential decree on 7 July — complies with the Constitution in respect of the procedure of its adoption. The case will be decided pursuant to Article 105(1) and Article 106 of the Constitution of the Republic of Lithuania, as well as Article 63(1)(1), Articles 64 and 65 of the Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

The right to submit an application concerning the conformity of a Seimas act with the Constitution under Article 65(1) of the Law on the Constitutional Court belongs to the Government, a group of no fewer than one-fifth of all Members of the Seimas, and the courts; the application by the conservative and liberal factions satisfies this standing criterion. Under Article 64, the basis for examination is a reasoned doubt that the act, in the manner of its adoption, contravenes the Constitution — and it is precisely this ground (the submission of the programme by a Government that had not been formed or approved) that is set out in the application. The CC dismissed the application concerning the programme of I. Šimonytė's Government, having found that the powers of the eighteenth Government had expired, and consequently so had the legal relations regulated by the Seimas resolution of 11 December 2020; the CC does not examine acts intended to regulate relations that have already terminated. This is consistent with CC doctrine that the conformity of legal acts with the Constitution is examined where acts have been adopted and officially published, but an act that can no longer be applied will not be examined. Comparable practice in examining government programme cases is confirmed by the CC ruling of 10 January 1998 in the case concerning the Seimas resolution of 10 December 1996 "On the Programme of the Government of the Republic of Lithuania," in which the CC clarified the position of the Government as a collegiate institution of general competence and its solidarity-based accountability to the Seimas under Article 96 of the Constitution — it is precisely this conception of the principle of solidarity-based accountability that will serve as the benchmark for assessing whether a programme may be submitted before the approval of the Government's composition.

Consequences

If the CC finds that the Seimas resolution on the twenty-first Government's programme contravenes the Constitution in respect of the procedure of its adoption, then, under Article 107 of the Constitution, the act may not be applied from the day of the official publication of the ruling.

  • If the CC finds the act to be in conformity with the Constitution, the procedure for approving the Government programme will remain unchanged and the legal basis of the twenty-first Government's activities will be definitively confirmed.
  • Once the case is accepted, the act may be suspended under Article 106 of the Constitution pending publication of the ruling.
  • The CC ruling will be final and not subject to appeal under Article 107(2).
  • Monitoring point: await the decision of the CC preparatory hearing on whether to accept the conservatives' and liberals' application for examination, and its publication on the CC website.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 1 · unverified 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 3 straipsnis (statute)
3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar…
3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. 4. Nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 817 straipsnis (statute)
817 straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka Lietuvos Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų nutartis dėl…
817 straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka Lietuvos Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. SEPTINTASIS SKIRSNIS Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo). __________________ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priedas Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas TEISMŲ ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO, BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus šio skirsnio 4 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1, 42, 62, 801, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LX SKYRIAUS KETVIRTOJO, PENKTOJO IR ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, LX SKYRIAUS PAPILDYMO SEPTINTUOJU SKIRSNIU IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 57, 83, 99 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. gegužės 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 663 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 88 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 42, 62, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO LX SKYRIAUS SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 512, 609, 610, 632, 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 652 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d. 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 585 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 464(1) STRAIPSNIU IR 496 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m. spalio 1 d. Šio įstatymo 331 straipsnio 2 dalis, 334, 336, 337, 338, 339, 340, 342, 343, 344 ir 352 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 117 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1752 straipsnis įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. Šio įstatymo 117 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimas ir 1751 straipsnis, 234, 237, 297 ir 385 straipsniai įsigalioja 2013 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 115 straipsnis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51 straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303 straipsnio 1 dalis, 320, 324, 368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo 330 straipsnis įsigalioja 2012 m. liepos 1 d. Šis įstatymas ir jo galiojimas keistas: 12.1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 117 IR 387 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 145 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 267(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d. 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 23, 147, 296, 340, 587, 810, 811, 812, 813, 814, 815 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 811(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 587 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 746 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti fizinių asmenų bankroto bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 99, 466, 467, 469, 472, 506, 507 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas CIVILINIO PROCESO KODEKSO 284 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 49, 80, 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 261-1 STRAIPSNIU BEI XXIV-1 SKYRIUMI Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Įstatymo pakeitimas: 22.1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 261-1 straipsniu bei XXIV-1 skyriumi įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 510, 602, 644, 646, 661, 696, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724, 746 IR 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 705 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šio įstatymo 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsniai taikomi varžytynėms, paskelbtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. 24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 145 IR 267-1 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS *** Pabaiga *** Konstitucinio Teismo nutarimai: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2000 M. RUGSĖJO 19 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRŽELIO 1 D. RED.) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.) 9 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 454 STRAIPSNIO 5, 6 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 289 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 303 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 325 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO - SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 "DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO", LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 "DĖL APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO" TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA, KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJAS KONSTANTAS RAMELIS SKIRIAMAS ŠIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKU, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 straipsnio pakeitimo įstatymas 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 261-1 straipsniu bei XXIV-1 skyriumi įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnio pakeitimo įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 163, 166, 267-1, 626 ir 627 straipsnių pakeitimo įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 484, 499, 500, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymas 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 487 straipsnis (statute)
487 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. 2. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai…
487 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. 2. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime. 3. Teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami. 4. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti. 5. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. 6. 7. Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje. 8. Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti vykdyti skubiai.
Original article → Vandal Knew No One Would Stop Him: A Boil of Hatred Bursts in the Cemetery · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Vandal Knew No One Would Stop Him: A Boil of Hatred Bursts in the Cemetery Copy link
The Klaipėda City Police Commissariat has launched a pre-trial investigation into a crime that does not occur very often — the desecration of a grave. The act was committed at the Joniškė cemetery in the city of Klaipėda. A resident of the…
Analysis
Under Article 312(2) of the Criminal Code, vandalistic acts in cemeteries or desecration motivated by racial, national, or religious grounds carry imprisonment for up to three years, and under paragraph 1 — up to one year.
Damage caused during grave site arrangement works must, under municipal cemetery maintenance regulations, be remedied or compensated by the responsible person.

Core issue

In the case of the vandalized headstone on a grave in the Joniškė Cemetery in Klaipėda, the pre-trial investigation will be grounded in Article 312 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania — desecration of a grave or other place of public veneration — rather than damage to property. The precise legal issue is which paragraph of the Article to apply: under Article 312(1) of the Criminal Code, desecration of a grave or destruction of a monument carries a penalty of community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year, whereas under Article 312(2) — for vandalistic acts in cemeteries or desecration motivated by racial, national, or religious motives — imprisonment for up to three years applies. The choice of qualification depends on whether the motives are established during the investigation, since the hate motives mentioned in the news headline are not yet a proven qualifying element. An additional line of civil liability is the EUR 300 in damages, which, under the model municipal cemetery maintenance regulations, the responsible person is obliged to compensate.

Legal assessment

Police officers opening the pre-trial investigation must establish two facts: the nature of the act and the motive. The applicable provisions and their limits are as follows:

  • If only the elements of desecration of a grave or destruction of a monument are established, Article 312(1) of the Criminal Code applies; the types of penalties correspond to the spectrum provided for a misdemeanour in Article 42(1) of the Criminal Code, and only one penalty may be imposed for a misdemeanour (Art. 42(3)).
  • If it is proven that the acts in the cemetery were vandalistic or committed on racial, national, or religious grounds, Article 312(2) of the Criminal Code applies with a more severe penalty — imprisonment for up to three years. This paragraph was added to the Code by Article 49 of the Amending Law of 28 June 2007, and Lithuania's periodic reports under the International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination cite this provision as a measure implementing the prohibition of racial discrimination.
  • If the act were to be assessed as degrading the memory of the deceased, Article 313 of the Criminal Code would apply only upon a complaint by the victim, a statement by the victim's representative, or a prosecutor's demand (Art. 313(3)) — this is a less likely qualification here, since the damage was caused to a physical monument.
  • The victim who reported the matter to the police has the right to compensation for damages in criminal proceedings; the EUR 300 amount will form part of the evidence establishing the damage caused. The qualification will depend on the evidence regarding motive gathered during the pre-trial investigation.

Consequences

Practical consequences for a person recognised as a suspect:

  • under Article 312(1) of the Criminal Code — community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year;
  • under Article 312(2) — the same range of penalty types, but with an imprisonment ceiling of up to three years;
  • irrespective of the penalty — an obligation to compensate the EUR 300 damage to the monument, while the duty to maintain the grave under municipal regulations remains with the person responsible for the grave site, who must remedy the violations or compensate the damage. The cemetery caretaker and the municipality have an interest in having the damage formalised as a victim's claim, since violations of the condition of the grave site must, under local order regulations, be remedied by the person responsible for that grave site. The pre-trial investigation being conducted by the Klaipėda City Police Commissariat will conclude with a procedural decision — a bill of indictment submitted to the prosecutor or a ruling terminating the investigation.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 312 straipsnis (statute)
312 straipsnis. Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas 1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios…
312 straipsnis. Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas 1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 309 straipsnis (statute)
4. Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu…
4. Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. XLV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI 311 straipsnis. Mirusiojo palaikų išniekinimas 1. Tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 312 straipsnis. Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas 1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1 ) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2 ) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio…
2. Šis kodeksas: 1 ) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2 ) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3 ) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS 3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.
Original article → Two more operations: border guards detain 6 people over smuggling, 3 of them officers · AlytusPlius.lt
Original — AlytusPlius.lt
Two more operations: border guards detain 6 people over smuggling, 3 of them officers Copy link
Carrying out pre-trial investigations into the illegal handling of excise goods and abuse of office, border guards on Tuesday detained 6 people in the Lazdijai and Varėna districts and in Alytus. Three of those detained are border…
Analysis
Under Article 199-2(3) of the Criminal Code, the unlawful handling of excise goods whose value exceeds 900 MAI is punishable by imprisonment of up to eight years.
Under Article 228(2) of the Criminal Code, an official who abuses his official position in pursuit of pecuniary gain is punished by a fine or imprisonment of up to six years.

Core issue

Detainees — officers and other individuals — face criminal liability under two provisions of the Criminal Code: for the unlawful handling of excise goods and for abuse of office. The scale of the arrests (13 persons within two weeks, including 5 officers) indicates that the pre-trial investigation covers both an organised smuggling network and its facilitation from within border control. The precise boundaries of liability will depend on the value of the seized goods: under Article 199-2(1) of the Criminal Code, criminal liability arises where the value of the goods exceeds 250 MAI (basic social benefit amounts), while under Article 199-2 liability increases in tiers from 150 MAI (up to 4 years' imprisonment) to exceeding 900 MAI (up to 8 years' imprisonment). For the officers, Article 228 of the Criminal Code additionally applies: abuse of official position committed for the purpose of pecuniary gain carries a fine or imprisonment of up to 6 years. Corporate liability also applies to both provisions (Art. 199-2(2), Art. 199-2(5) [sic: 199-2/199²], and Art. 228(3) of the Criminal Code).

Legal assessment

The pre-trial investigation is organised and led by prosecutors of the 3rd Criminal Prosecution Division of the Kaunas District Prosecutor's Office, while the investigation is conducted by the STC (State Border Guard Service) Integrity Board. In assessing the conduct of the detainees, the prosecutor will need to establish:

  • whether the value of the seized cigarettes exceeds the applicable threshold of Article 199-2 or Article 199-2 of the Criminal Code, expressed in MAI amounts;
  • whether the officers' conduct involves the pursuit of pecuniary gain referred to in Article 228(2) of the Criminal Code, a circumstance that distinguishes the classification from the basic offence under paragraph 1;
  • whether the goods were without excise stamps or bore old-style stamps, since this determines the dividing line between administrative liability under Article 209 of the Code of Administrative Offences and criminal liability.

The legislative history confirms this threshold logic: the explanatory memorandum to the draft law amending Article 199-2 of the Criminal Code states that the threshold for criminal liability was deliberately lowered from 250 to 150 MAI in order to align administrative and criminal liability for smuggling and to eliminate systemic regulatory gaps. The question of confiscating the 6,000 packs of seized cigarettes will be decided under Article 93 of the Code of Criminal Procedure: items relevant to the investigation of the criminal offence are held until the judgment enters into force, and may be returned to their owners earlier only where this would not prejudice the ongoing proceedings. Article 5 of the Convention on the Protection of the European Communities' Financial Interests obliges States to arrest and confiscate the instruments and proceeds of criminal offences, and property whose value corresponds to the proceeds, without prejudice to the rights of bona fide third parties.

Consequences

For the detained officers, the practical consequences extend beyond a fine or imprisonment: the filing of suspicions entails dismissal from service with no route of return within the STC system, as declared by the head of the STC himself. For detained civilians, depending on the value of the goods, either a fine under Article 209 of the Code of Administrative Offences or imprisonment of up to 8 years under Article 199-2 of the Criminal Code may be imposed. The seized cigarettes and, where established, the vehicles used will remain under seizure until the judgment enters into force pursuant to Article 93 of the Code of Criminal Procedure; for the owner of a vehicle unconnected with the offence, legislative documents provide for the possibility of its return before the case is heard, provided this does not prejudice the proceedings.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government in implementing the commitments of its 2012–2016 programme to combat smuggling and to improve the legal regulation of liability for smuggling. The aim was to harmonise the aspects of administrative and criminal liability, as the principal argument was the disparity of liability: the transport of goods valued at up to 250 times the minimum monthly wage (MMW) attracts administrative liability, while above this threshold it attracts criminal liability as a grave crime, which is contrary to the principles of proportionality and systematic coherence in criminal law. Furthermore, it was noted that in practice offenders deliberately split consignments in order to avoid criminal liability.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
81-3959 (2011-07-05) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas…
81-3959 (2011-07-05) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis. Nr.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka 1. Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama: 1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių…
18 straipsnis. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka 1. Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama: 1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose; 2) gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, – automobilinėse parduotuvėse, iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka; 3) alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, kitais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, – parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose; 4) 5) alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, – nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu. 2. 3. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama: 1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose. Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais; 2) mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos; 3) alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, – parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus parodas ir muges, rengiamas stacionariuose pastatuose; 4) iš prekybos automatų; 5) asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; 6) nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytais atvejais; 7) mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo vietose, įrengtose didmeninės prekybos įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; 8) mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu; 9) sporto renginių metu. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento; 10) kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose; 11) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose; 12) švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu; 13) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje; 14) švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu; 15) paplūdimiuose, išskyrus alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, – nestacionariosiose paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu. 4. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti: 1) pilstomus alkoholinius gėrimus. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose rengiamose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midui ir natūralios fermentacijos sidrui, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, kitiems alkoholiniams gėrimams, pilstomiems iš gamyklinės pakuotės, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parduodamiems parodose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose; 2) alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims; 3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų; 4) alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 procentai, išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Natūralios fermentacijos vaisių ir (ar) uogų vynai bei vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 procentai, gali būti išpilstyti ir į ne didesnę kaip 3,5 litro plastikinę tarą, sudėtinę pakuotę ar kombinuotąją pakuotę; 5) alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procentai, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą; 6) alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 procentai, gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą. 5. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. 6. Alkoholinių gėrimų pirkėjai turi teisę pardavimo vietoje gauti išsamią, teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie perkamą prekę. 7. 8. Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių metu. 9. Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS GAUTI LICENCIJĄ, LEIDIMŲ RŪŠYS IR JŲ IŠDAVIMO TVARKA, REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS GAUTI LEIDIMĄ, ATSISAKYMAS IŠDUOTI LICENCIJĄ IR LEIDIMĄ IR LICENCIJUOJAMOS VEIKLOS SĄLYGOS
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas 183 straipsnis (statute)
183 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti leidimus pirkti ir naudoti nedenatūruotą etilo alkoholį, leidimus pirkti ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį…
183 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti leidimus pirkti ir naudoti nedenatūruotą etilo alkoholį, leidimus pirkti ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį ir leidimus naudoti denatūruotą etilo alkoholį Leidimai pirkti ir naudoti nedenatūruotą etilo alkoholį, leidimai pirkti ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį ir leidimai naudoti denatūruotą etilo alkoholį išduodami įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus: 1) įmonei, Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti leidimą pateikimo dienos pagal šį Įstatymą nebuvo paskirta ekonominė sankcija už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą; 2) įmonei, Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui per pastaruosius trejus metus iki prašymo gauti licenciją pateikimo dienos nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas nusikalstamas veikas už neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla, svetimo prekių ženklo naudojimą, kai nusikalstamos veikos susijusios su falsifikuotais alkoholio produktais, alkoholio produktų kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ar už analogiškas veikas, nustatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose; 3) įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vadovui (jeigu jis veikė įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų) arba šio Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytiems darbuotojams per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti leidimą pateikimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už alkoholio produktų kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla, svetimo prekių ženklo naudojimą, kai administraciniai nusižengimai yra susiję su falsifikuotais alkoholio produktais; 4) įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vadovui (jeigu jis veikė įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų) arba šio Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytiems darbuotojams nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas nusikalstamas veikas už neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla, svetimo prekių ženklo naudojimą, kai nusikalstamos veikos yra susijusios su falsifikuotais alkoholio produktais, alkoholio produktų kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir už šias veikas jie neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo; 5) įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo paraiškoje išduoti leidimą nurodytas etilo alkoholis atitinka etilo alkoholio denatūravimo formulių naudojimo sritis; 6) per pastaruosius vienus metus įmonei, Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui nebuvo panaikintas leidimo galiojimas šio Įstatymo 34 straipsnio 20 dalyje nustatytais atvejais.
Original article → Another Ethics Violation by Žemaitaitis Recognized · Kauno diena
Original — Kauno diena
Another Ethics Violation by Žemaitaitis Recognized Copy link
The decision was made unanimously. It was found that the member of parliament, "by posting content that was demeaning and humiliating on the social network Facebook, violated the principle of respect for people and the state enshrined in…
Analysis

Correction. The strongest argument of the commission is that the groups mentioned in the post ("the manor", "the manor's jesters"), together with the attached "15min" headline and a photograph of V. Juozapaitis and K. Vilkauskas, allow the post to be linked to specific individuals; consequently, the politician's reliance on the "unnamed person" argument alone is weak.

Core issue

The Seimas Ethics and Procedures Commission found that R. Žemaitaitis committed an ethics violation; however, under the legislation in force this has almost no effect on his rights or duties — the Commission may only state that a violation occurred and issue recommendations, as the Code of Conduct for State Politicians provides no harsher sanctions. The precise legal question is whether the Facebook post of 3 June violated the principle of respect for the human being and for the State enshrined in Article 4(1) of the Code of Conduct for State Politicians, and which oversight body has the authority to assess this. The applicable oversight provision is Article 6(1)(1) of the Code: investigations into the conduct of Members of the Seimas are conducted by the Seimas Ethics and Procedures Commission.

Legal assessment

Under Article 3(1), the Code applies to state politicians, with the exception of the President of the Republic and Members of the European Parliament; it is therefore binding on the Member of the Seimas, Žemaitaitis. In assessing the content, the Commission relied on Article 4(1) (respect for the human being and the State — observance of human rights and freedoms, adherence to the Constitution and the law, enhancement of trust in the State) rather than, for example, Article 4(6) (exemplary conduct), which, according to the available information, had been found breached in the earlier decision of 8 July. The grounds for initiating an investigation are set out in Article 7(1) of the Code: a complaint by a natural or legal person, or reliable information published in the media concerning a possible violation — meaning that the Commission may open an investigation on its own initiative on the basis of a publicly available post. The politician's defence — that the post was an ironic political comment with no identified individuals — is a matter of qualifying the content of the speech: the Commission rejected this argument, taking the view that the words "imbeciles", "paedophiles" and "traitors" violate the principle of respect in themselves, irrespective of whether specific individuals are named. The case-law foundation reflected in the sources is Administrative Case-Law Bulletin No. 36 of the Supreme Administrative Court of Lithuania (LVAT), which states that the principles of Article 4 of the Code were established precisely in order to "encourage state politicians and candidates for state politician positions to take responsibility for their activities and to be accountable to the public" — this confirms that the ethics assessment is a means of accountability to the public, lacking the consequences characteristic of criminal or administrative sanctioning.

Consequences

The system's weak point is the absence of sanctions: as noted in the Government's resolution of 25 June 2003 concerning draft law No. IXP-2156, the Constitution contains no provisions on the temporary restriction of the powers of Members of the Seimas, and restricting a politician's rights raises doubts as to compliance with the status and guarantees of a Member of the Seimas enshrined in the Constitution, since politicians' rights are inseparable from their duties. Article 63 of the Constitution sets out the cases in which the powers of a Member of the Seimas terminate, but a repeated breach of the code of ethics is not among them — this distinguishes ethics-based accountability from the loss of mandate provided for in the Electoral Code for gross violations of electoral law. In practical terms this means:

  • The decision issued to Žemaitaitis represents the most common maximum measure available — a finding of violation and a recommendation to avoid offensive formulations in the future;
  • The direction of reform initiated by D. Asanavičiūtė-Gružauskienė is the modernisation of the Seimas Statute and related legislation, providing for stricter sanctions for systematic violations; it was agreed that proposals would be submitted by the first half of October and, if agreement is reached, put forward for consideration by the Seimas.

Should the Seimas adopt stricter sanctions, they will need to take account of the system of termination of powers established in Article 63 of the Constitution — it is this limit that has to date meant that the outcome of ethics oversight amounts to no more than a public finding of violation.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by members of the Seimas, seeking to give a parliamentarian the ability to personally apply to the Chief Official Ethics Commission (VTEK) for an investigation when their conduct raises doubts, thereby enabling more effective oversight of how members of the Seimas comply with the Law on the Harmonisation of Public and Private Interests. The initiative arose while coordinating a draft amendment to the Statute of the Seimas, for which the Law Department recommended simultaneously amending related statutes. The principal reasons were procedural inconsistencies: the Law Department warned that the ability to withdraw a request to the VTEK at any time would allow abuse of the process through delay, and proposed that the VTEK should examine conduct only where the Seimas Committee on Ethics and Procedures, having not opened an investigation itself, referred the matter, as well as that both institutions should be granted uniform powers to respond to violations.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Valstybės politikų elgesio principai Valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: 1) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi…
4 straipsnis. Valstybės politikų elgesio principai Valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: 1) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus; 5) padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos; 6) pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumas – neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybė – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas 3 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Valstybės politikų elgesio principai Valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: 1 ) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi…
4 straipsnis. Valstybės politikų elgesio principai Valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: 1 ) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2 ) teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3 ) sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 ) skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus; 5 ) padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos; 6 ) pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7 ) nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8 ) nešališkumas – neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo; 9 ) atsakomybė – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Valstybės politikų elgesio kontrolės subjektai 1. Valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio…
6 straipsnis. Valstybės politikų elgesio kontrolės subjektai 1. Valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos (toliau – Komisija): 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu sudarytos etikos komisijos. 2. Parlamentinių politinių partijų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse numatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Original article → LRT makes decision regarding E. Samoškaitė · Lrytas
Original — Lrytas
LRT makes decision regarding E. Samoškaitė Copy link
"The Internal Audit Commission recommended that the LRT.lt portal leadership assess possible conflicts of interest and impartiality risks involving E. Samoškaitė. After this assessment, it was decided that E. Samoškaitė will write on…
Analysis
Under Article 3(1) of the LRT Law, LRT pursues its mission independently and impartially, free from political and other external influence; accordingly, ensuring impartiality is, first and foremost, an obligation assigned to LRT's own internal bodies.
Point 15 of the Description provides for administrative liability under the Code of Administrative Offences only where the Commission establishes a violation, which has not been established in this case.

Core issue

LRT, through its internal structures, has left E. Samoškaitė working for the portal, but has restricted her activities thematically — she will write only on non-political topics, owing to an assessment of a potential conflict of interest and impartiality risks. Legally, this constitutes the public broadcaster's autonomous response to the risk of a breach of the principle of editorial impartiality, rather than a sanction: no institution has currently established a violation, and therefore the measures applied to E. Samoškaitė are preventive rather than supervisory. The precise legal question to be resolved is whether the changes to LRT's internal controls and Editorial Policy will ensure the statutory requirement that LRT operate independently and impartially, free from political and other external influence over its content and editorial decisions. This question is to be resolved under Article 3(1)–(3) of the Law of the Republic of Lithuania on Lithuanian National Radio and Television, while the competence of LRT's internal structures is determined by Articles 11 and 12 of the same Law.

Legal assessment

Under Article 3(1) of the LRT Law, LRT pursues its mission independently and impartially, free from political and other external influence; this means that ensuring impartiality is, first and foremost, an obligation assigned to LRT's own internal bodies, not a mandate of an external supervisory institution. Article 3(2) of the Law provides that editorial decisions are based on editorial policy guidelines jointly approved by the heads of the Radio and Television News Services and the Editor-in-Chief of the LRT internet portal — consequently, the initiative announced by the administration, namely the refinement by the Editorial Policy Oversight Commission of the provisions on the registration and use of recording devices, must culminate precisely in such guidelines as are approved by the responsible editors. Other actors within this system:

  • The Board (Article 11(1)) ensures that LRT's activities comply with the public interest and the independence of editorial decisions; its powers under Article 12(2) include oversight of compliance with LRT's operating principles and content requirements.
  • The Management Board (Article 16) approves the procedures for the management, use and disposal of assets — for this reason, strengthening internal controls over personal recording devices may require the renewal of documents approved by the Management Board.
  • Supervisory measures may be structured through the Board's committees (Article 12(4)). The possibility of external oversight is grounded in point 14 of the Description of the Control of the Implementation of the LRT Law: during a control, LRT is obliged to comply with the lawful instructions of the Commission and to provide data and accurate documents. Under points 16.1–16.2 of its Rules of Procedure, the Radio and Television Commission is entitled to obtain, free of charge, information from broadcasters — including trade secrets — and documents necessary for investigations of violations of the laws. Point 15 of the Description provides for administrative liability under the Code of Administrative Offences only where the Commission establishes a violation in the dissemination of cultural, social and educational information, advertising or commercial audiovisual communications — that is, liability arises only upon the establishment of a specific violation, which has not been established in this case. Similarly, the question of professional ethics may be examined by the Commission of Journalist and Publisher Ethics under the provisions of the system of the Law on Public Information, but the sources contain no indication that such a complaint has been filed.

Consequences

The practical consequence for E. Samoškaitė is a restriction of her journalistic activities (non-political topics only), while the risk that the conflict of interest may not be overcome could open the way to stricter internal measures, although no such measures are identified in the sources. LRT faces a need for documentary changes:

  • strengthening internal controls over the use of personal recording devices;
  • refining the Editorial Policy provisions on the disposal, registration and use of recording devices;
  • convening the general meeting of creative employees, at which decisions on amendments to the Editorial Policy are adopted. These changes are of practical relevance to all LRT journalists, as the new guidelines will impose obligations concerning the use of personal recording devices in the work process. The Lithuanian Radio and Television Commission may at any time initiate monitoring or a control under point 14 of the Description should doubts arise regarding the implementation of Article 6 of the Law.
Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] Whether the specific measure of broadcasting commissioned information free of charge—which restricts LRT's supplementary revenue—is a justified solution. [TEISINIS_PAGRINDAS] The Department of Law, relying on the Constitutional Court's doctrine that the activity of a public broadcaster may generate profit, expressed doubts on this point. [PRAKTIKA] The regulation was initiated by Member of Parliament Rimas Jonas Jankūnas. Its purpose is to improve the implementation of LRT's mission: to eliminate the ambiguity surrounding the free-of-charge dissemination of cultural, social, and educational information, to strengthen LRT's accountability to Parliament and the public, to increase the transparency of the Council's meetings (with publicly broadcast sessions), and to depoliticise the appointment of the Director General (through secret ballot and term limits). [TIKSLINIMAS] The Department of Law thus questioned precisely whether the unpaid dissemination of commissioned information, which limits LRT's additional income, constitutes a justified decision. [PRAKTIINE_REIKSME] For practising lawyers and journalists, the reform signals a stricter framework of accountability and transparency for the public broadcaster, alongside a contested restriction on its commercial capacity.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Taryba 1. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus LRT veiklos priežiūros ir visuomenės atstovavimo organas, užtikrinantis, kad LRT veikla atitiktų viešąjį…
11 straipsnis. Taryba 1. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus LRT veiklos priežiūros ir visuomenės atstovavimo organas, užtikrinantis, kad LRT veikla atitiktų viešąjį interesą, LRT misiją ir redakcinių sprendimų savarankiškumą. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų. Taryba sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 4 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybą sudaro: 4 Respublikos Prezidento skiriami asmenys; 4 Seimo skiriami asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 7 narius atrenka ir skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama šių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų Tarybos narių poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki Tarybos narių paskyrimo dienos paskelbti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančius kandidatus į Tarybos narius. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir Tarybos pirmininko pavaduotoją. Asmuo Tarybos pirmininko ar Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar Tarybos pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra trumpesnis negu 3 metai, jis savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Kai nesibaigus Tarybos pirmininko ar Tarybos pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai asmuo paskiriamas į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jis Tarybos pirmininko ar Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją. 3. Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, mokantys ne mažiau kaip dvi Europos Sąjungos oficialiąsias kalbas ir turintys 5 metų, iš jų ne mažiau kaip 3 metų vadybos, teisės, finansų, viešojo administravimo ar kitos su LRT veikla susijusios srities darbo patirtį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais, nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat jeigu asmuo yra padaręs kompetentingos institucijos nustatytą profesinės ar akademinės etikos pažeidimą ir nuo tokio kompetentingos institucijos sprendimo nepraėjo 4 metai. 4. Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, merai, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas, Valdybos nariai, LRT darbuotojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nėra praėję 2 metai. 5. Tarybos narys negali būti atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu, kai: 1) jis be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe; 2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 3) jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų; 4) dėl jo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) jis atsistatydina; 2) pasibaigia jo kadencija; 3) jis miršta; 4) priimamas sprendimas dėl Tarybos nario atšaukimo šio straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos. 8. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį. 9. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo dienos kreipiasi į institucijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį kaip 1 mėnesio laikotarpį paskirti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir Tarybos pirmininko pavaduotoją. 10. Taryba veikia pagal savo patvirtintą Tarybos darbo reglamentą. 11. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skiriamos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. 12. Taryba kiekvienais metais atlieka savo veiklos analizę ir įsivertinimą; ne rečiau kaip kartą per 3 metus įsivertinimui atlikti yra pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. 13. Tarybos nariai pareigas atlieka nepriklausomai, neatsižvelgdami į juos paskyrusių institucijų nurodymus ar išreikštą valią. Apie patirtą poveikį Tarybos narys informuoja Tarybą ir apie tai paskelbiama visuomenės informavimo priemonėse.
Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio įgyvendinimo kontrolės aprašo patvirtinimo (regulation)
14. LRT, Komisijai atliekant kontrolę, privalo: 14.1. vykdyti Komisijos teisėtus nurodymus, netrukdyti atlikti kontrolę; 14.2. pateikti Komisijai visus su kontrolės…
14. LRT, Komisijai atliekant kontrolę, privalo: 14.1. vykdyti Komisijos teisėtus nurodymus, netrukdyti atlikti kontrolę; 14.2. pateikti Komisijai visus su kontrolės atlikimo tikslais susijusius duomenis ir (ar) informaciją, kaip numato šis Aprašas; 14.3. teikti teisingus ir išsamius dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją; 14.4. Komisijai pareikalavus raštu ir (ar) žodžiu teikti paaiškinimus; 14.5. LRT, Komisijai atliekant kontrolę, turi ir kitų pareigų, kurias jai nustato teisės aktai. V SKYRIUS ATSAKOMYBĖ UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO KONTROLĖS APRAŠO PAŽEIDIMUS 15. Komisija, nustačiusi, kad LRT pažeidė kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų LRT programose ir LRT interneto svetainėje skleidimo nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka taiko administracinę atsakomybę. ___________________ Aprašo 1 priedas (Stebėsenos akto forma) LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJOS ADMINISTRACIJA STEBĖSENOS AKTAS 20___ m.______________ d. Nr. ______ Vilnius I. BENDROJI DALIS Stebėsenos teisinis pagrindas*:_______________________________________________________. Stebėseną inicijavęs subjektas**: _____________________________________________________. Stebėsenos objektas***: _____________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________________. Stebėsena pradėta ___________________ ir baigta ___________________. (data) (data) Informacija apie stebėsenos objekto fiksavimą[1]: II. STEBĖSENOS REZULTATAI Stebėsenos metu nustatyta: Kitos pastabos ir informacija III.
Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr.97 "Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų pakeitimo" pakeitimo (regulation)
Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę: 16.1. neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir…
Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę: 16.1. neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti; 16.2. gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti; 16.3. kreiptis dėl išvadų į Žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių; 16.4. gavus teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje; 16.5. tikrinti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą Komisijos kompetencijos ribose; 16.6. kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, licencijų sąlygų bei kitų teisės aktų, susijusių su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veikla; 16.7. taikyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir kitus jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus; 16.8. priimti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatytus ir kitus šio įstatymo nuostatas detalizuojančius teisės aktus; 16.9. sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 16.10. rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius; 16.11. dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir organizacijomis; 16.12. įsigyti turtą, jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 16.13. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 16.14. teikti mokamas paslaugas bei nustatyti teikiamų paslaugų kainas; 16.15. įstatymų nustatyta tvarka gauti paramą; 16.16. nustatyti savo vidaus struktūrą; 16.17. nustatyti apmokėjimo Komisijos nariams už darbą posėdžiuose, pasitarimuose ir Komisijos sudarytose darbo grupėse tvarką; 16.18. pagal savo kompetenciją, kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.
Original article → Young female driver hits elderly woman in Kėdainiai · Kėdainių mugė
Original — Kėdainių mugė
Young female driver hits elderly woman in Kėdainiai Copy link
A traffic accident was recorded in the town of Kėdainiai on Tuesday, leaving an elderly woman injured and requiring hospitalization. According to representatives of the Communications Unit of the Kaunas County Chief Police Commissariat…
Analysis
Article 281(1) of the Criminal Code provides that causing a minor impairment of health is punishable by a fine, community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years.
The injured person must notify the responsible insurer in writing of the road traffic accident within 3 working days of the event (Article 15(1) of the MTPL Law).

Core issue

The 24-year-old driver who hit the pedestrian in Kėdainiai is already a suspect in a pre-trial investigation initiated under Article 281(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, and the extent of her liability will depend on whether the health impairment suffered by the victim, a woman born in 1948, is qualified as minor. This provision provides for a fine, community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years. Since the driver was sober, Article 281(1) applies rather than Article 281(2), under which driving while intoxicated carries a penalty range of up to three years. The relevant legal question is whether both the traffic rule violation and its causal link to the minor health impairment are proven; under Article 281(1) of the Criminal Code and Article 15 of the Law on Compulsory Insurance of Civil Liability of Owners of Motor Vehicles, this will be resolved in the criminal proceedings and in a separate damages stage.

Legal assessment

Criminal liability aspect:

  • The prosecution must establish two elements: the traffic safety rule violated by the driver (according to preliminary data, the incident occurred at the entrance to a car park) and the fact that she caused a minor impairment of the victim's health — this is determined by medical expert examination.
  • If the health impairment is found to be severe, the qualification will shift to Article 281(3) of the Criminal Code, where imprisonment can reach up to five years; if the victim recovers without serious consequences, Article 281(1) remains applicable.
  • Sobriety excludes the application of Article 281(2). Civil liability aspect:
  • The insurer pays the benefit regardless of whether the driver complied with the terms of the insurance contract (Article 16(2) of the MTPL Law), and the insurance limit for personal injury damage, including non-pecuniary damage, is EUR 6,450,000 per event (Article 11(1)).
  • If it transpired that the vehicle was uninsured, the owner would be liable under the Code of Administrative Offences (Article 40 of the MTPL Law), but the mention of insurance in the report refers only to the circumstances of the incident, not to insurance status. None of the sources provided contain case law, so no reliance on precedent is possible.

Consequences

The most likely course: the pre-trial investigation will be concluded with a prosecutor's decision to dismiss the case or with an indictment, and the court will impose one of the five penalties under Article 281(1) of the Criminal Code. The victim's side may receive the insurer's benefit as well as compensation for medical treatment and non-pecuniary damage, regardless of the outcome of the criminal case. If the health impairment is assessed as severe in the expert examination, the qualification will change to Article 281(3) of the Criminal Code. Monitoring point: await the procedural decision in the pre-trial investigation.

Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The documents submitted relate to amendments to the Law on Compulsory Insurance of Civil Liability of Vehicle Owners, i.e. to the general regulation of insurance; however, they are not directly connected with the specific incident "in Kėdainiai, a young driver hit an elderly woman" — the documents contain not a single step of information about this event. Consequently, the specific initiatives, objectives or arguments concerning this incident cannot be determined from the documents submitted. [TEISINIS_PAGRINDAS] The submitted documents concern the legislative framework governing compulsory insurance of civil liability of vehicle owners, including the scope of compulsory insurance, the rights and obligations of insurers and insured persons, and the procedures for the payment of insurance benefits. These provisions establish the general legal regime applicable to all road traffic accidents involving motor vehicles, but they do not regulate or address any individual case as such. [PRAKTIKA] In practice, the application of the compulsory insurance legislation is examined by courts and supervisory authorities on a case-by-case basis, with reference to the specific factual circumstances of each accident, the identity of the liable party and the insurer, and the extent of the damage suffered. No such case-specific material is present in the documents submitted. [TIKSLINIMAS] Accordingly, the submitted documents should be qualified as materials of a general regulatory nature concerning the compulsory insurance regime, and not as materials relating to the specific incident in Kėdainiai. Any attempt to attribute to these documents a position on that incident would be unfounded. [PRAKTINE_REIKSME] For practising purposes, this means that the documents may be relied upon for the interpretation and application of the compulsory insurance legislation in general, but they cannot serve as a source of information, evidence or argumentation with respect to the specific incident referred to. Any analysis of that incident would require separate factual documentation.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Žalos nustatymas 1. Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš atsakingo draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas nuo…
15 straipsnis. Žalos nustatymas 1. Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš atsakingo draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą eismo įvykio deklaraciją arba šio dokumento skaitmeninę kopiją, išskyrus atvejus, kai buvo užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma, ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jeigu į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. 2. Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūri atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti transporto priemonės apžiūros ataskaitą ir nukentėjusio asmens prašymu pateikti jam ataskaitą susipažinti. Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, jeigu tai pakankama, kad būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas. Tokiu atveju žalos dydis nustatomas vadovaujantis pateiktais dokumentais, nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais. 3. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir (arba) nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta šio straipsnio 2 dalyje, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti rinkos kainas atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. 4. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sutrikdymo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). 5. Žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalai atlyginti netekus maitintojo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie būtų gavę ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. 6. Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, ir medicininės apžiūros pažymomis. Atsakingas draudikas ar Biuras vadovaujasi įstaigų ir įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, kuris nustatomas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro tvirtinamomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės), išvadomis, taip pat turi teisę siūlyti nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą, apmokėdamas šios apžiūros išlaidas, jeigu nepakanka dokumentų motyvuotam atsakymui į pretenziją dėl padarytos eismo įvykio žalos pagal šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. 7. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas dėl padarytos žalos atsakingam draudikui arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui dėl patirtos neturtinės žalos. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir asmenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje. Atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų subjektų išduotais dokumentais, kuriais įrodoma laikinojo nedarbingumo trukmė, dalyvumo ar neįgalumo lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras ir nukentėjęs trečiasis asmuo ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje, nesutaria dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukentėjęs trečiasis asmuo ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje, turi teisę kreiptis į teismą. 8. Kad būtų įgyvendintas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, kaltininką ir šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatos, Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas ir (arba) Administracinių nusižengimų registro valdytojas per duomenų bazę draudikui ar Biurui pateikia turimą informaciją apie eismo įvykį ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose kelių eismo taisyklėse nustatytus šių taisyklių pažeidimus tokia apimtimi, kokia nustatyta Administracinių nusižengimų registrą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) duomenų teikimo sutartyse. 9. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina finansų ministras.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo įmokos 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės…
11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo įmokos 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. 2. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos dėl padarytos žalos. 3. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės. 4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokos dydį, neturi atsižvelgti į draudėjo pilietybę ar ankstesnę gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota pažyma apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą laikoma lygiaverte Lietuvos Respublikoje išduotai pažymai. Draudikas savo interneto svetainėje skelbia politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą. Draudimo priežiūros institucija tikrina, kaip draudikai laikosi pareigos interneto svetainėje skelbti politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą. 5. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. 6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. 7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. 8. Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria įvykus draudžiamajam įvykiui būtų sumažinama mokama išmoka. III SKYRIUS ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA
Original article → Drunken Drive Costs Sports Center Director His Job · Šiaulių kraštas
Original — Šiaulių kraštas
Drunken Drive Costs Sports Center Director His Job Copy link
On June 27 at 9:29 a.m., a VOLVO car was stopped for a sobriety check at the 12th kilometer of the Šiauliai–Palanga road in the Šiauliai district. The driver was Mindaugas Bezaras, director of the Šiauliai Athletics and Wellness Center…
Analysis
Under Article 11(1) of the Code of Administrative Offences, a person who commits an administrative offence while intoxicated is not exempt from liability, and under paragraph 3 intoxication begins at 0.41 per mille.
If a person drives while intoxicated again within one year of the execution of the penalty, under Article 427(1) of the Code they face a fine of EUR 1,000–1,500, and under paragraph 2 – mandatory deprivation of the right to drive for three to five years.

Core issue

In this story, two chains of liability – administrative and institutional – collided, and both have already reached a final outcome: M. Bezaras was fined, deprived of the right to drive, and required to use an alcohol interlock, while on 16 September he was removed from the position of director of a public budgetary institution due to loss of trust. The precise legal question is which provisions underpin the offence of driving while intoxicated and on what grounds a municipal leader may dismiss the head of a budgetary institution. The first question is governed by the Lithuanian Code of Administrative Offences – under Article 11(3) of the Code, intoxication is established at 0.41 per mille or more, so the recorded level of 0.64 per mille falls squarely within that threshold. The second question is resolved under Articles 5 and 7 of the Law on Budgetary Institutions of the Republic of Lithuania and Article 15(2) of the Law on Local Self-Government, on the basis of which the Centre's statutes were approved – the mayor, acting under the powers conferred by municipal acts, assesses the head's compliance with "higher standards of responsibility, reliability and conduct."

Legal assessment

Under Article 11(1) of the Code of Administrative Offences, a person who commits an administrative offence while intoxicated is not exempt from liability – the argument that the alcohol was consumed during the previous day's celebration has no legal significance. Although the cited sources reveal a distinction between fines under Article 422 of the Code and the more severe compositions under Article 427, these figures can only be endorsed once the exact paragraph applied has been established – the fine of EUR 800 and six-month deprivation mentioned in the report fit in as the specific result of the particular decision. The actions of police officers in such a case are regulated by the amendments to Order No. 5-V-200 of 19 March 2009 of the Police Commissioner General of Lithuania: where a driver has driven while intoxicated, the officer proposes that the vehicle be handed over to a sober and licensed person travelling in the vehicle, and if that is impossible, orders its forced removal (points 6.1 and 6.2). In imposing the fine, the police applied the intoxication determination rules approved by Government Resolution No. 452 of 12 May 2006, point 1 of which covers the testing of drivers of vehicles for intoxication using metrologically verified devices. The justification of the dismissal rests not only on the offence itself, but also on the fact that the head failed to declare it to his employer – the resolution notes that the mayor only became aware of the information once it appeared in the public domain. Deputy Mayor J. Švėgžda's position reflects the legal distinction: G. Jasiūnas, head of the Sports Division, being a civil servant, is subject to civil service procedures and cannot simply be dismissed, whereas the head of a budgetary institution is subject to a separate procedure for the removal of the head of a legal entity.

Consequences

For the individuals concerned:

  • For six months, M. Bezaras will be unable to drive, and upon expiry of that period he will be required to drive only with an alcohol interlock for twelve months; the deprivation of the right to drive is recorded by an entry in the Register of Administrative Offences under Article 682 of the Code.
  • Having lost the post of director, M. Bezaras may defend himself in the manner established by law – by appealing the dismissal act under administrative procedure.

For the institution and the market: the Centre remains a municipal budgetary institution whose statutes and the tariffs for its paid services are approved by the council, so a change of director does not alter its legal status. The emergence of similar cases may shape a practice in which municipal leaders ground dismissals not on the administrative offence itself, but on the failure to inform the employer and on reputational risk. The next procedural step is the appointment of a new director pursuant to the Centre's statutes and the competence established in Article 5 of the Law on Budgetary Institutions.

Sources:
Fact-check: unverified 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 422 straipsnis (statute)
422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1…
422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 71, 420, 422, 423, 424, 427, 602 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro…
7 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.“
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 strai 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro…
12 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.“
Original article → Lithuanian Riflemen's Union position: membership in the organization cannot be an argument for a lighter sentence · Anykšta
Original — Anykšta
Lithuanian Riflemen's Union position: membership in the organization cannot be an argument for a lighter sentence Copy link
Publicly available information about the rape case of a minor in the Anykščiai district states that, among the mitigating circumstances considered in the sentencing, the convicted man's membership in the Lithuanian Riflemen's Union was…
Analysis
Under Article 59(1) of the Criminal Code, mitigating circumstances include, for example, sincere remorse or voluntary compensation of damage, but not membership in an organization or "merits."
Article 54(3) of the Criminal Code permits a more lenient sentence only where application of the sanction would "clearly contradict the principle of justice."

Core issue

In this case, judicial evaluation has already concluded: a sentence has been imposed on the convicted person, and public discourse raises the question of whether organizational membership (in the Lithuanian Riflemen's Union) can be considered a mitigating circumstance. Under the applicable rules, it cannot: Article 59(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania sets out an exhaustive, closed list of mitigating circumstances, and membership in a voluntary organization or "merits" are not included therein. The more precise question raised by the news is: whether the court, in imposing a sentence for the rape of a minor, lawfully assessed the offender's personality and its "positive traits," and by what norms that assessment is constrained. The analysis is resolved under Articles 54, 59, 60, and 149 of the Criminal Code.

Legal assessment

Since the victim was a minor, Article 149(3) of the Criminal Code applies: imprisonment from four to ten years. In imposing the sentence, the court, under Article 54(2) of the Criminal Code, assesses the dangerousness of the act, the motives, the offender's personality, and the mitigating and aggravating circumstances; however, the assessment of personality cannot override the list of circumstances fixed by statute: under Article 59 of the Criminal Code, mitigating circumstances include, for example, rendering assistance to the victim, sincere remorse, or voluntary compensation of damage — but not membership in an organization. Moreover, Article 60(1)(6) of the Criminal Code permits the commission of an act against a minor by exploiting his or her dependence or abusing trust to be recognized as an aggravating circumstance. Article 54(3) of the Criminal Code permits a motivated imposition of a more lenient sentence only where application of the sanction would "clearly contradict the principle of justice" — this is a distinct, reasoned exception, not an ordinary route to mitigation through character references. The Lithuanian Riflemen's Union's position that membership confers no "moral privileges" is consistent with the statutory logic: mitigating circumstances must reflect conduct after the offense or the circumstances of its commission, not the offender's status prior to it.

Consequences

The practical consequences are as follows:

  • For the convicted person, membership in an organization cannot justify a mitigated sentence; a court motivating a more lenient sentence under Article 54(3) of the Criminal Code must rely on the principle of justice, not on status or merits.
  • For the Lithuanian Riflemen's Union, the consequence is reputational and institutional: the organization publicly distances itself, and strict requirements of impeccable reputation are enshrined in the Law of the Republic of Lithuania on the Lithuanian Riflemen's Union — this may entail the separation of a person losing membership from the organization.
  • Monitoring point: await whether the convicted person or his defense appeals the imposed sentence to the appellate instance, and whether the court, in its reasoned judgment, clearly distinguishes the assessment of personality from the mitigating circumstances recorded in Article 59 of the Criminal Code.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 54 straipsnis (statute)
54 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai 1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą…
54 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai 1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. 2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. 3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 149 straipsnis (statute)
149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip…
149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 59 straipsnis (statute)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės 1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1 ) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais…
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės 1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1 ) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; 2 ) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; 3 ) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; 4 ) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties; 5 ) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės; 6 ) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; 7 ) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu; 8 ) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; Straipsnio punkto pakeitimai: 9 ) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą; 10 ) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 11 ) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo; 12 ) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13 ) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. 2. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. 3. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. 60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →