Legal prism · 2026-08-17
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-17

Updated: 2026-08-17 16:50
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Diena.lt
Court finishes hearing Prienai mayor Vaicekauskas’s “receipt” case, while STT investigates his daughter’s case Copy link
“Throughout my working life, I tried to work honestly. I simply want to ask for a fair decision and an acquittal,” the mayor said in his final statement. Judge Inga Liubinienė said that, given the volume of documents to assess and her…
Analysis
Article 68-1(4) of the Criminal Code permits deprivation of public rights for a period from one to five years, and the four years sought by the prosecutor falls within that range.
If substantial damage was caused as a result, Article 300(3) of the Criminal Code applies, carrying a sanction of imprisonment for up to five years.

Core issue

The nearest legal turning point for A. Vaicekauskas will be the judgment on 28 September 2026, rather than merely a political assessment. If the court confirms intent, false reports, and substantial damage, the case will move to questions of penalty and restrictions on public rights. The news item states that the prosecution is seeking a EUR 7,500 fine and deprivation, for four years, of the right to be elected or appointed. The precise legal question is this: whether the submission of a council member’s expense reports containing false fuel data constitutes forgery of a document under Article 300 of the Criminal Code and abuse of office under Article 228 of the Criminal Code. Under Article 2(3) and 2(4) of the Criminal Code, liability is possible only where culpability and the elements of the offence are established. The court therefore will not be able to rely solely on irregular receipts; it will have to establish the knowing use of false data and the use of official position.

Legal assessment

Article 300(1) of the Criminal Code covers the forgery of an authentic document or the use of a document known to be forged. If expenses inconsistent with reality were entered in 17 reports, those reports may be assessed as forged documents. Under Article 228(1) of the Criminal Code, abuse of official position and substantial damage to the State or to a legal or natural person must be established. Under Article 228(2) of the Criminal Code, stricter liability is linked to the pursuit of pecuniary or other personal benefit where the elements of bribery are absent. The approximately EUR 1,113 in municipal funds referred to in the news item is relevant here not in itself, but as part of possible pecuniary benefit. The court’s assessment will have to cover the following elements:

  • whether the fuel expenses stated in the reports were in fact connected with the council member’s activities;
  • whether payments made using other persons’ cards negate or support the attribution of the expenses to council activities;
  • whether the times at which an official vehicle was used are incompatible with the declared fuel expenses;
  • whether municipal employees were misled by the submitted documents. The defence argument concerning other persons’ cards can weaken the charge only if it explains the actual use of the fuel for council activities.

The prosecution’s argument is stronger where the documents show simultaneous use of an official vehicle and a privately declared fuel purchase. The situation involving the daughter remains at the pre-trial investigation stage, so the sources provided allow only a general assessment of the direction of legal classification. If the submission of false documents and receipt of municipal funds were proven, the same structures under Articles 300 and 228 of the Criminal Code would be relevant to her.

Consequences

The practical consequences for A. Vaicekauskas will depend on whether the court establishes all elements of the criminal offences. The possible scenarios are as follows:

  • acquittal, if culpability or the elements of the offence under Article 2 of the Criminal Code are not proven;
  • a fine, if the court upholds the charge and chooses a more lenient sanction under Articles 300 or 228 of the Criminal Code;
  • deprivation of the right to be elected or appointed, if Article 67(3) and Article 68-1 of the Criminal Code are applied;
  • confiscation of property or recovery of value, if the court finds a confiscable result of the criminal offence under Article 72 of the Criminal Code.

If the act were classified as a less serious or serious crime under Chapter XXXIII of the Criminal Code, the same article permits a term from three to seven years. Compensation for damage reduces the practical financial burden, but does not in itself extinguish criminal liability under the cited provisions. The next point to monitor is the judgment to be announced on 28 September 2026; in the daughter’s case, the sources provided do not indicate any further procedural deadline.

Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 95 straipsnis (statute)
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1)…
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praėję: a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu; 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. 2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. 3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. 4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. 5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto. 6. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga. 7. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje. 8. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. 9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse: 1) genocidui (99 straipsnis); 2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis); 3) priverstiniam dingimui (1001 straipsnis); 4) kankinimui (1003 straipsnis); 5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis); 6) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis); 7) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis); 8) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis); 9) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis); 10) agresijai (110 straipsnis); 11) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis); 12) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis); 13) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 225 straipsnis (statute)
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio…
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Papildyta straipsnio dalimi: 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 226 straipsnis. Prekyba poveikiu 1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original — MadeinVilnius.lt
National Museum No Longer Wants Green Bridge Sculptures as Vilnius Looks for a New Home for Them Copy link
After the Lithuanian National Museum abandoned plans to take over four Soviet-era sculptures removed from Vilnius’s Green Bridge more than a decade ago, the city municipality is again looking for a place for them, citing the museum’s lack…
Analysis
Under Article 5(1), the manager of a public object must organise its removal or alteration no later than within 3 months from receipt of the decision of the Director General of the Centre.
Under Article 4(1), the recognition of public objects as objects through which the ideologies of totalitarian or authoritarian regimes are promoted is carried out by the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania and municipal institutions.

Core issue

The fate of the sculptures is now determined by municipal asset management, funding, and the limits on ideological display. The essential point is that storage in a depot is not, in itself, the same as public promotion, but any new display must be assessed under the regime applicable to public objects. The precise legal question is whether the Green Bridge sculptures, if transferred to a museum or park or displayed publicly, would become public objects through which the ideology of a totalitarian regime is promoted. That question is resolved under Article 2(3) and (5), Article 3(1) and (2), Article 4, and Article 5 of the Law on the Prohibition of Promoting Totalitarian and Authoritarian Regimes and Their Ideologies. Under Article 2(3), promotion means the dissemination of, and agitation for, ideas, theories, values, views, trademarks, or symbols. Under Article 2(5), a public object may include a sculpture, monument, public place, or property owned or managed by a municipality.

Legal assessment

On the facts provided, the Green Bridge sculptures are under municipal control and therefore fall within a category of property that may be assessed as a public object if used publicly. Under Article 3(1) of the Law on the Prohibition of Promoting Totalitarian and Authoritarian Regimes and Their Ideologies, the promotion of such regimes and their ideologies in public objects is prohibited. Under Article 3(2), the prohibition covers the depiction of symbols, information, persons, organisations, events, or dates where they promote such regimes or occupations. The municipality’s potential decisions must be distinguished by legal risk:

  • keeping the sculptures in a closed storage site reduces the risk of public promotion;
  • transfer to a museum or park raises the issue of the purpose and context of display;
  • returning the sculptures to a public urban space would be subject to the strictest scrutiny under Article 3;
  • an informational, critical, or educational context should be linked to the preventive purpose set out in Article 7. The institutional procedure is also defined by the special law. If an object is recognised as breaching the prohibition, the consequence is not merely declaratory, but a duty to remove or alter it. The heritage aspect in this matter complicates the decision but does not displace the ideological prohibition. The 2006 resolution of the State Cultural Heritage Commission “On the Cultural Heritage of Lithuania of the Soviet Period” stated that the Green Bridge sculptures had been entered in the Register of Cultural Property as DR36, G148K. In the same resolution, the Commission proposed that Soviet-period objects in cities be marked with information plaques containing commentary and an objective assessment. This means that museum or park display should be based on explanatory context, rather than on purely aesthetic or nostalgic presentation.

Consequences

In practical terms, Vilnius Municipality has three defensible courses of action:

  • leave the sculptures in storage until funding and the applicable legal regime are secured;
  • transfer them to another manager who would assume responsibility for storage, restoration, and the context of display;
  • initiate an assessment under Article 4 of the Law on the Prohibition of Promoting Totalitarian and Authoritarian Regimes and Their Ideologies if public display is chosen. For the National Museum, the practical risk was a long-term obligation to finance storage, restoration, and maintenance, where the stated restoration cost is at least EUR 500,000. For the municipality, the key point is that the final decision cannot be merely an administrative transfer of property if it creates a new form of public display. Grūtas Park or a municipal museum would need to ensure that the exhibition complies with the objective set out in Article 7 of expanding public knowledge about the harm caused by the regimes, rather than disseminating symbols.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 11, 14, 19, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 31-1, 31-2, 31-3, 31-4, 31-5, 31-6, 31-7 straipsniais įstatymas 6 straipsnis (statute)
Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti…
Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija; 2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo; 3) leisti kultūros ministro nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus. Šiuo atveju šalys turi suderinti tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją; 4) savivaldybės paveldosaugos padaliniui pateikti saugomo objekto ar objekto, kuriam pradėta paskelbimo saugomu procedūra, tvarkybos projektus ir visus projektus, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką; 5) sudaryti šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes; 6) leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis; 7) įgyvendinti apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kitus neatidėliotinus saugojimo darbus, nustatytus kultūros ministro.“ 7 straipsnis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
Valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę: laiku šalinti…
Valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę: laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdynus ir želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; 2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo; 3) leisti kultūros ministro patvirtinta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus. Šiuo atveju šalys turi suderinti tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją; 4) savivaldybės paveldosaugos padaliniui pateikti saugomo objekto ar objekto, kuriam pradėta paskelbimo saugomu procedūra, tvarkybos projektus ir visus projektus, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką; 5) sudaryti šio ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes; 6) leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis. 15 straipsnis. Sandoriai dėl kultūros paveldo objektų 1. Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigos saugomose teritorijose 1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei…
32 straipsnis. Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigos saugomose teritorijose 1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Įstatymui. 2. Žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai. 3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo. 4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti saugomais, esamų saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų bei valdytojų pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą. 6. Jeigu žemės savininkas, valdytojas ir naudotojas sutinka dėl saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą. 7. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą. Pirmumo teisę išsinuomoti bei įsigyti šio Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi besiribojančių sklypų savininkai ir valdytojai. 8. Saugomose teritorijose žemės savininkams ir valdytojams gali būti teikiamos žemės mokesčio bei kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. 10. Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. 11. Už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai. 12. Žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų. 13. Savivaldybių institucijos atsako už savo valdomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) išsaugojimą, rūpinasi, kad saugomų vertybių savininkai, naudotojai ir valdytojai galėtų tinkamai jas saugoti. 14. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto. dešimtasis SKIRSNIS ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →