Legal prism · 2026-08-16
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-16

Updated: 2026-08-16 15:19
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Inbox.lv
Today in Panevėžys (August 15) Copy link
The latest “Today in Panevėžys” update from AINA lists job openings in the city, including vacancies for solo singing and theater teachers and an accompanist at the Panevėžys Bronius Vaidutis Kutavičius Music School, eight…
Analysis
Article 41(1) of the Labour Code requires both parties to comply with gender equality, non-discrimination, good faith, the provision of necessary information, and confidentiality.
If this boundary is breached, under Article 41(2) of the Labour Code the candidate may apply to the body hearing labour disputes and claim damages or other remedies.

Core issue

The selection processes conducted by Panevėžys educational institutions place candidates in a pre-contractual employment relationship in which the rules on non-discrimination, good faith, and limits on information requests already apply. For employers, the decisive risk is not the number of vacancy announcements, but the lawfulness of the selection process by reference to qualifications, the job function, and a transparent decision. The newsworthy fact is one: municipal institutions are announcing numerous teaching, pupil-support, administrative, and cultural positions from 1 September 2026 or 7 September 2026. The precise legal question is how municipal educational institutions may select teachers and other employees under Articles 1, 2, and 41 of the Labour Code of the Republic of Lithuania, Articles 17, 25, and 30 of the Law on Education, and the Procedure for the Recruitment and Dismissal of Teachers.

Legal assessment

Article 1 of the Labour Code also covers relationships prior to the conclusion of an employment contract; therefore, selection is not merely an internal administrative act. The employer may not request information unrelated to health, qualifications, or the direct performance of the job function. The applicable selection conditions are as follows:

  • pedagogical work requires pedagogical higher education or post-secondary education;
  • non-pedagogical higher education or post-secondary education is acceptable only together with a state-recognised teacher qualification;
  • heads of state and municipal educational institutions are appointed through a public competition for a five-year term under Article 25(3) of the Law on Education. The teacher recruitment procedure further details the decision-making process: applicants who meet the requirements are invited to an interview, at which up to three representatives of the school council may participate as observers.

After the interviews, the school principal makes the decision, hears the observers’ views, and informs the applicants. An employment contract is concluded with the successful candidate in accordance with the procedure established by the Labour Code. A contract with a student is concluded only after the student submits documents proving compliance with the requirements laid down in Article 48 of the Law on Education. Article 17 of the Law on Education means that teachers’ remuneration in state and municipal institutions is linked to length of service, education, qualification category, and work performed. Accordingly, the workload, hours, and position level stated in the vacancy announcement cannot replace the statutory remuneration criteria. Article 30 of the Law on Education also links employee selection to teaching plans, general curricula, and the objectives set for the educational institution. The excerpt from the Panevėžys strategic plan supplements this situation at the level of local law: access to education is assessed by reference to the sufficiency of educational needs and the network of education providers.

Consequences

For candidates, the most practically important point is not the publication of the vacancy announcement itself, but documentable qualifications and the conduct of the selection procedure. For municipal institutions, the key issue is to substantiate why a particular applicant met the requirements of the position better than others, especially where the position is pedagogical or specialist in nature. If questions are asked during the selection process about circumstances unrelated to the job function, the dispute may be referred to the body hearing labour disputes under Article 41(2) of the Labour Code. If the selection process is completed lawfully, the procedural consequence is straightforward: the principal’s decision and an employment contract with the successful applicant.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą 1. Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba…
25 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą 1. Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą pedagogo kvalifikaciją. 2. Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį išsilavinimą. Šie asmenys privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. 3.Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso komisija sudaroma jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 48 straipsnis (statute)
Kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo…
Kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas, nustato švietimo ir mokslo ministras. Dirbti mokytoju pagal šias programas turi teisę: 1) asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje. 2) asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintis pedagogo kvalifikacijos. Šis asmuo pagal terminuotą darbo sutartį mokytojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus. Vyriausybės nustatytais atvejais darbo sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar vieneriems mokslo metams; 3) pirminio profesinio mokymo profesijos mokytoju, neformaliojo vaikų švietimo mokytoju – pedagogas arba asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis pedagogo kvalifikacijos, bei asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką ir pedagogo kvalifikaciją. 2. Pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti: 1) asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą; 2) asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis kvalifikaciją arba ne trumpesnę kaip 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką. 3. Kvalifikacinius reikalavimus pedagogų mokymo ir studijų programoms nustato studijų krypčių reglamentai ir (ar) švietimo ir mokslo ministro patvirtinti profesinio rengimo standartai. 4. Mokykloje Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės. 5.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teisė dirbti mokytoju 1. Dirbti mokytoju turi teisę: 1) pedagogas –…
2 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teisė dirbti mokytoju 1. Dirbti mokytoju turi teisę: 1) pedagogas – pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; 2) asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją; asmenys per 1 metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą; 3) asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; 4) asmuo, nurodytas šio Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, – mokyti tikybos; 5) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas. 2. Papildomus kvalifikacinius reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems mokytojams nustato švietimo ir mokslo ministras. 3. Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba Šveicarijos Konfederacijoje ir kuriam Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija, gali dirbti mokytoju Lietuvoje. 4. Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba Šveicarijos Konfederacijoje ir kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija, gali dirbti mokytoju Lietuvoje. 5. Jei kiti įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 6. Mokykloje Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės. 7. Mokytoju negali dirbti asmuo: 1) neatitinkantis šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų; 2) nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką; 3) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo; 4) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu; 5) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis; 6) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai; 7) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.“
Original — Kas vyksta Kaune
Kaunas City Municipality unexpectedly cancels million-euro publicity services tender Copy link
On July 30, Kaunas City Municipality decided to cancel an international tender worth EUR 1.13 million, including VAT, for information and publicity services in the press. The municipality said the decision was made because effective…
Analysis
Under Article 17(1) of the Law on Public Procurement, the municipality must ensure equal treatment, non-discrimination, proportionality, and transparency.
Under paragraph 3 of the Rules of the Public Procurement Office on the Submission and Examination of Requests, the Office examines requests for consent to terminate international-value or simplified procurement procedures in the cases provided for by law.

Core issue

For Kaunas Municipality, this termination does not eliminate the need to procure publicity services, but it does require that new procurements be designed so that competition is not artificially restricted. For suppliers, the practical issue is not merely the end of the EUR 1.13 million tender, but whether the termination and the forthcoming division into lots remedy the earlier competition problem or merely change its form. The precise legal question will be assessed under Article 17(1)–(3), Article 7(1)–(2), Article 101, and Article 211 of the Law on Public Procurement.

Legal assessment

Under Article 17(2)(1), it must also seek the rational use of funds.

  • If the requirements in fact correspond to only one publication in a specific procurement lot, this raises an issue under Article 17(3) concerning artificially reduced competition.
  • That provision treats competition as artificially reduced where the procurement unjustifiably creates more favourable or less favourable conditions for certain suppliers.
  • The future division indicated by the municipality may constitute a lawful corrective measure if it genuinely expands the pool of suppliers and does not create new single-supplier requirements. Under Article 7(1) of the Law on Public Procurement, draft technical specifications must be published, and comments received on them must be assessed in accordance with the procedure established by the Public Procurement Office. Accordingly, the mere disregard of the June comments is not, in itself, conclusive evidence of an infringement, but it weakens the consistency of the reasons for termination. If the municipality initially rejected the proposal to ensure at least two genuine publications in a category, the later termination on grounds of insufficient competition will need to be supported by documents. The procedural position of suppliers remains active, because Article 101(1) of the Law on Public Procurement allows challenges to decisions of the contracting authority that infringe or may infringe legitimate interests. On the public procurement control side, competence lies with the Public Procurement Office and authorised state institutions under Article 211(1) of the Law on Public Procurement. Under Article 211(4), heads of authorities, commission members, experts, and employees are liable for infringements of the law in accordance with the procedure established by law.

Consequences

First scenario: the municipality announces several separate procurements by publicity medium, and in each of them the requirements allow more than one genuine market participant to compete. In that case, the termination would operate in practice as a procedural correction under Article 17(1)–(3) of the Law on Public Procurement. Second scenario: the new procurements are divided only formally, while the specific conditions continue to steer lots towards one publication or one intermediary. In that case, suppliers could rely on Article 101(1) of the Law on Public Procurement and seek the annulment or amendment of the decisions. The third scenario concerns existing contracts: the sources provided do not support their automatic termination merely because of the cancellation of the new tender or political assumptions. As a result, contracts still in force remain, in practice, a separate legal issue unless specific acts relating to their performance or amendment are challenged. For the market, the most important point is that the EUR 1.13 million procurement value and the contraction of the print advertising market increase the municipality’s burden of justification. The more precisely the need is defined in the new documents, the less room there will be for a dispute concerning the reduction of competition prohibited by Article 17(3). The next document to be expected is the announcement of new procurements or an updated procurement plan, because Article 7(1) of the Law on Public Procurement requires publication of the summary of planned procurements and draft technical specifications.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Economy, on the basis of a measure in the Government Programme and practical problems encountered by contracting authorities. The aim was to ensure that only suppliers who pay taxes honestly and properly perform contracts participate in public procurement, and that procurement procedures are conducted more quickly and efficiently. The main arguments were the risks posed by suppliers that had failed to perform previous contracts, protracted procedures, delays to investment projects, and the threat of losing EU support funds; the texts submitted contain no clear objections.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas 81 straipsnis (statute)
81 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga 1. Pirkimo procedūros prasideda, kai: 1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui…
81 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga 1. Pirkimo procedūros prasideda, kai: 1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą; 2) tiekėjui (tiekėjams) išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose; 3) tiekėjui (tiekėjams) pateikiamas kvietimas dalyvauti pirkimo, atliekamo kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose; 4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose. 2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros baigiasi, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, arba sudaroma preliminarioji sutartis; 2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo; 5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 3. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. 4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas 61 straipsnis (statute)
61 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus 1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo…
61 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus 1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis: 1) į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, kai pirkimas nėra susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu; 2) į apygardos administracinį teismą dėl pirkimų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu. 2. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. 3. Tiekėjas šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. 4. Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos; 2) pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų viešųjų pirkimų ir pirkimų (toliau – pirkimai) subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. 2. Įslaptintos informacijos apsaugą atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. 3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 4 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 5. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. Sprendimą, ar yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės ir yra būtina netaikyti šio įstatymo nuostatų bei kokią karinę įrangą arba kokias tiesiogiai su karine įranga susijusias paslaugas, arba kokius tiesiogiai su karine įranga susijusius darbus būtina įsigyti siekiant apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateiktą pagrindimą.
Original — tv3.lt
Convicted child molester Ulvidas appeals to the Supreme Court, seeking to have his cases dismissed Copy link
Lithuania’s Supreme Court has received a cassation appeal from A. Ulvidas’s lawyer asking it to overturn a Kaunas Regional Court conviction in which Ulvidas was found guilty of 33 criminal acts involving the sexual abuse of 25 girls under…
Analysis
Under Article 153(1) of the Criminal Code, the core of the criminal offence is the commission of acts of sexual corruption against a person under the age of sixteen.
The limit for one episode is up to five years, but the sources provided indicate the logic of treating separate acts and aggregating sentences.

Core issue

A. Ulvidas’s position now depends on the decision of the court of cassation: he is seeking not a more lenient sentence, but the quashing of the convictions and the termination of the cases. For the reader, the key point is that the sentence of 6 years and 9 months may exceed the limit applicable to a single episode because multiple acts against multiple children are classified and punished separately. The news item is narrow: the Supreme Court of Lithuania accepted for examination two cassation appeals in cases concerning the sexual corruption of girls under the age of 16. The precise legal issue will be whether the established acts fall within Article 153(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, under which sexual corruption is punishable by restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years. Another issue is whether multiple episodes and multiple victims could justify separate legal classification and a final aggregate sentence. This logic is confirmed by the Government’s position on the draft amendment to Article 153 of the Criminal Code: acts against several persons under the age of 16 are classified separately, and sentences are imposed separately.

Legal assessment

The provision does not require proof of physical contact if the established acts are regarded as sexual corruption on the facts of the case. In this matter, the accusation is based not merely on nudity, but on acts of a sexual nature directed against girls under the age of 16. Accordingly, in the cassation proceedings, the decisive issue will not be the victims’ subjective wording that they were “not harmed”, but whether the courts properly applied Article 153(1) of the Criminal Code. For that reason, the argument concerning a mental disorder could be relevant only through specific grounds of liability or sentencing, which are not present in the sources provided. The multi-episode structure of the case is directly linked to the Government’s explanation concerning draft No. XIVP-2991. It states that:

  • acts against several persons under the age of sixteen are classified separately;
  • sentences for such acts are imposed separately;
  • the final aggregate sentence may exceed the maximum limit for a single episode under Article 153 of the Criminal Code. This explains why one proceeding refers to the classification of 33 acts under Article 153(1) of the Criminal Code and to a sentence of 6 years and 9 months’ imprisonment. Article 1521(1) of the Criminal Code, concerning the grooming of a person under the age of 16, is not the central provision here, because the report concerns completed acts of sexual corruption. Article 151(2) of the Criminal Code provides for liability for compelling a minor to engage in sexual intercourse, but the facts provided are based on sexual corruption.

Consequences

The practical risk for A. Ulvidas is twofold: an effective custodial sentence that remains in force and, if the new cassation appeals are dismissed, additional convictions that will remain standing. The sources provided support the following possible penalties under Article 153(1) of the Criminal Code:

  • restriction of liberty;
  • arrest;
  • imprisonment for up to five years for one act. If the Supreme Court of Lithuania upholds the judgments, the legal basis will remain the same: sexual corruption of a person under the age of sixteen under Article 153(1) of the Criminal Code. If the Supreme Court allows the appeals, two routes identified in the report are possible: termination of the cases or remittal to the court of first instance or the appellate court. At the market or institutional level, this matter is relevant to the boundary of criminal policy in cases involving multiple victims. The Government document provided shows that separate classification may lead to a more severe outcome than a single special aggravated offence covering several children or a prolonged period. The victims’ practical interest lies in the stability of the convictions, because cassation may overturn the finding of guilt or remit the proceedings for re-examination.
Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 153 straipsnis (statute)
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės…
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1511 straipsnis (statute)
77-2961 (2006-07-14) 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais…
77-2961 (2006-07-14) 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 1521 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas 1. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Papildyta straipsniu: 153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. , Žin., 2010, Nr.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →