Legal prism · 2026-08-15
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-15

Updated: 2026-08-15 16:09
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Kauno miesto savivaldybė
IV Fort Barracks Are Being Brought Back to Life as Restoration Work Begins on the Cultural Heritage Site Copy link
Restoration work has begun at the rear barracks of Kaunas Fortress IV Fort at 15 Plytinės Street. The project will renew the facade, repair damaged elements, and address moisture and drainage problems. In the future, the barracks are…
Analysis
Under Article 23(3) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, the works must be suspended, additional investigations must be carried out, and, following those investigations, additional management works may be required.
Under Article 27(3) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, management works are carried out at the expense of the managers, but may be partially financed from state or municipal budgets, international funds and programmes, or other sources.

Core issue

The renovation of the IV Fort barracks legally constitutes controlled heritage management, not unrestricted repair of a municipal building. The key point for the reader is that the future cultural function is permitted only to the extent that it does not impair the valuable characteristics of the property. The news item can be reduced to one legal question: whether the facade works, moisture remediation, repairs, restoration, and adaptation are being carried out under the heritage management regime. This is assessed under Article 1(1), Article 23(1)–(3), and Article 27(3)–(5) of the Republic of Lithuania Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage. The purpose of the law is twofold: to preserve immovable cultural heritage and to create conditions for the public to learn about and use it.

Legal assessment

Under Article 23(1) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, the management of the IV Fort barracks must be carried out in accordance with heritage protection requirements, regulations governing construction works, and heritage management regulations. This directly covers the solutions mentioned in the news item for eliminating the risk of emergency, conservation, restoration, and repair. Under paragraph 7 of PTR 3.08.01:2013 “Types of Management Works”, such works are classified as measures aimed at preserving the valuable characteristics and authenticity of a cultural heritage property.

  • Under Article 23(2) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, the management project must be based on data from the Register of Cultural Property and on the findings of the investigations required before design work.
  • Under paragraphs 35–38 of the standard protection regulations, works for the management of a structure require a permit from the Department of Cultural Heritage, and conservation, restoration, and reconstruction must be based on investigation data.
  • Under paragraph 10 of PTR 3.08.01:2013, repair permits the reinstatement of lost physical characteristics, but must preserve, to the greatest extent possible, the valuable characteristics, form, structures, and materials.
  • Under the submitted heritage management regulations, the management of interior decorative coatings and plastered surfaces must take account of the intended use of the property and preserve its valuable characteristics.

Accordingly, the removal of thresholds, installation of new flooring, or drainage solutions are not prohibited per se. They are lawful to the extent that they are consistent with the project investigations and protection regulations and do not rewrite the protected characteristics. The restoration of authentic windows and doors has the strongest legal basis where it is supported by historical material and physical investigation data. Adaptation for exhibitions, education, and events is consistent with Article 1(1) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, because public access to and understanding of heritage is one of the purposes of the law. However, adaptation is not an independent authorisation to alter the property on the basis of convenience. Under paragraph 28.1 of the submitted Venta Regional Park planning scheme, management and adaptation works may be carried out in cultural heritage properties provided that their valuable characteristics are not impaired; this rule confirms the general logic of heritage protection. The financing also has a clear legal basis. Therefore, the contract value of more than EUR 413,800 and the INTERREG project context fall within the financing model provided for by law.

Consequences

The practical risk for the project implementers is not merely the cost of the works, but the need to maintain heritage protection control throughout. If new valuable characteristics were discovered during the works, Article 23(3) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage would require the works to be suspended, additional investigations to be carried out, and, following those investigations, additional management works could be required. Such a scenario could affect the scope of works, the cost, and the planned completion date of July 2027. The issue of taking the property for public needs does not arise from the facts provided, although Article 30 of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage regulates exceptional cases of taking a cultural monument. This matter concerns management, financing, and adaptation, not the transfer of the owner’s rights. The nearest point to monitor is the contractual completion of the works in July 2027; if new valuable characteristics are discovered before then, the first expected step would be suspension of the works and findings from additional investigations.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo tikslas – išsaugoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jį…
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo tikslas – išsaugoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jį perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir šios apsaugos teisinį valdymą, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimą visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygas. 3. Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis užsienio valstybėse, saugomas pagal tarptautines sutartis ir užsienio valstybių įstatymus. 4. Užsienio valstybėms reikšmingas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą. 5. Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugomas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Pasaulio paveldo komiteto sprendimus ir atsižvelgiant į Pasaulio paveldo centro rekomendacijas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (statute)
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 3-37, i. k. 0941010ISTA000I-733 Nauja redakcija nuo…
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 3-37, i. k. 0941010ISTA000I-733 Nauja redakcija nuo 2026-11-01: LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMAS 1994 m. gruodžio 22 d. Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo tikslas – išsaugoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jį perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir šios apsaugos teisinį valdymą, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimą visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygas. 3. Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis užsienio valstybėse, saugomas pagal tarptautines sutartis ir užsienio valstybių įstatymus. 4. Užsienio valstybėms reikšmingas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą. 5.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir…
4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais: 1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. 2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis; 3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus). 3. Gali būti nustatomas vienas arba keli kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos tikslai. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro: 1) šio ir kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms, vietovėms ir apsaugos zonoms; 2) Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyti reikalavimai kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose; 3) Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir pagal šį įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai; 4) valdytojų įsipareigojimai, nustatyti apsaugos sutartyse; 5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. 5. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose. ANTRASIS SKIRSNIS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ADMINISTRAVIMAS
Original — Danielius.net
"Receiptgate" scandal reaches Alytus city politicians: asked to explain and repay thousands of euros Copy link
Lithuania's long-running so-called "receiptgate" scandal appears far from over. As law enforcement continues reviewing allowances paid to municipal council members during the 2019-2023 term, former Alytus city politicians are also facing…
Analysis
Article 26(2) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania provided for an accountable allowance for stationery, postal, telephone, internet, and transport expenses, insofar as they were not provided or directly paid for by the municipal administration.
The EUR 150 monthly limit set out in paragraph 40 of the Alytus city regulations means that over 48 months the maximum document-supported amount could have been approximately EUR 7,200.

Core issue

The position of Alytus city politicians will be determined not by the prosecutor’s letter itself, but by the specific type of payment and the basis for it. Remuneration for working time and reimbursement of expenses follow different evidentiary logic, so a claim for EUR 4,000–5,000 cannot be assessed merely as a sum of “receipts.” The precise legal issue is whether the disputed funds were paid under Article 26(1) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania as remuneration for time actually worked, or under Article 26(2) as an accountable allowance for activity-related expenses. According to the description of the 2019 Alytus city council regulations, working time could be declared up to 80 hours per month, while documented activity-related expenses were capped at EUR 150 per month. Accordingly, the principal dispute should concern not only the amount, but also its allocation to the correct legal category.

Legal assessment

Article 26(1) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania permits a council member to receive remuneration for working time spent performing council-member duties. That remuneration is linked to time actually worked, the duration of which is confirmed in accordance with the procedure laid down in the regulations. The description of the Alytus city regulations indicates that this procedure also covered independently declared time not recorded in meeting minutes.

  • If the funds were paid for declared working time, the prosecutor’s office will need to assess the certificates and the scope of activities permitted under the regulations.
  • If the funds were paid as reimbursement of expenses, invoices, receipts, and other accounting documents will become decisive.
  • If the same amount is incorrectly assessed as fuel or other expenses, although it was remuneration for work, the repayment claim should be adjusted by reference to the legal basis of the payment.

The accountability obligation in this respect is stricter than the declaration of working time. Expense documents had to comply with accounting requirements, be issued in the council member’s name, and any portion exceeding EUR 150 per month had to be borne by the council member personally. If the documents showed third-party expenses, an improper purpose of expenditure, or an excess over the limit, a claim for repayment of municipal budget funds would have a clear regulatory basis. The role of municipal oversight in this matter is also not incidental. Article 3(4) of the Law Amending the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania defines the municipal controller as the institution responsible for controlling the use of the municipal budget and performing internal audit functions. The description of the Alytus regulations states that the use of council-member allowances for their intended purpose was monitored by the head of the Council and Mayor’s Secretariat. This does not remove the council member’s duty to substantiate expenses, but it explains why the dispute may also involve an assessment of the control practices applied by the municipality. The direction of the 2023 amendments confirms that the legislature sought more detailed disclosure and definition of expenses. The text of draft law XIVP-2803(2) states that the list of expenses eligible for recognition is to be established in the regulations, and that information on council members’ remuneration is to be published on municipal websites. This later regulatory direction does not alter the content of the rules applicable in 2019–2023, but it reinforces the significance of individual accountability and the regulations.

Consequences

In practical terms, former Alytus city council members will first have to provide explanations and documents concerning the specific payments. The prosecutor’s letter is not yet a final decision on liability, but it may serve as the basis for a civil claim seeking repayment to the municipal budget of amounts paid without proper basis.

  • The most favorable scenario for a council member would be the legality of the payments being substantiated by documents or certificates under the regulations.
  • A favorable scenario for the municipality would be voluntary repayment of unsupported amounts without litigation.
  • A contentious scenario would be an application by the prosecutor to the court if the municipality itself did not initiate recovery of the funds.

The risk is greatest where the EUR 150 monthly compensation was used without proper documents or not for the types of expenses specified in the regulations. The dispute concerning remuneration for working time should be more complex, because according to the description of the Alytus regulations provided, the council member could personally declare activities not recorded in meeting minutes.

Roots — who shaped this rule and why:

The excerpt provided does not identify the initiator of the regulation or the political objectives. The Seimas Legal Department did not raise any substantive objections, but merely proposed setting an effective date so that municipal councils would have time to amend their rules of procedure and prepare for implementation, and clarifying the title of the article in accordance with the rules of legislative drafting.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama)…
12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas; savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir savivaldybės tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams nustatomas 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas; savivaldybės tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Jeigu savivaldybės tarybos narys vienu metu eina kelias pareigas, jam mokamas tas savivaldybės tarybos nario atlyginimas, kurio nustatytas dydis yra didesnis. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl vykimo į komandiruotę atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas. 3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžių lankomumą ir atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse kiekvieną kalendorinį mėnesį – už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. 4. Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 5. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.
Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose (statute)
taip pat kreiptis į teismą, kuris priėmė sprendimą, papildomų paaiškinimų. Sprendimų dėl išlaidų vykdymas 57 straipsnis 1. Jeigu asmuo, pagal 47 straipsnį atleistas nuo…
taip pat kreiptis į teismą, kuris priėmė sprendimą, papildomų paaiškinimų. Sprendimų dėl išlaidų vykdymas 57 straipsnis 1. Jeigu asmuo, pagal 47 straipsnį atleistas nuo teismo išlaidų, vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu bus įpareigotas apmokėti tas išlaidas proceso dalyviui, tai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje turi įvykti jų išieškojimas, kompetentingas teismas, esant prašymui dėl šio sprendimo įvykdymo, nuspręs nemokamai. 2. Bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos taip pat sprendimo įsiteisėjimo ir vykdymo patvirtinimo išlaidos bei būtinų dokumentų vertimo išlaidos. 58 straipsnis 1. Teismas, kuris nagrinėja sprendimo dėl išlaidų vykdymo klausimą, apsiriboja patikrinimu, ar šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
LVAT administracines teises praktikos biuletenis Nr. 21 (commentary)
4. Lėšos, kuriomis disponuoja savivaldybės administracija, yra interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui – 2,5, o tarybos nariui…
4. Lėšos, kuriomis disponuoja savivaldybės administracija, yra interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui – 2,5, o tarybos nariui numatyta 0,5 MMA dydžio išmoka, yra teisėta. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas, nustatydamas, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto, merui ir jo pavaduotojui išlaidoms mokamos išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“.
Original — Etaplius
Two former Telšiai district council members, including ex-mayor P. Kuizinas, face suspicions in “receipt” cases Copy link
Former Telšiai district municipal council members Petras Kuizinas and Stanislovas Čekanauskas have been charged with suspected embezzlement, abuse of office, document forgery or possession of forged documents. Lithuania’s Special…
Analysis
Article 55(4) of the amending law provides that a case concerning an act committed before 1 June 2023 is to be discontinued if, under the amended article of the Criminal Code, the act no longer contains the elements of a criminal offence.
Under Article 228(2) of the Criminal Code, the classification becomes more serious where the act is committed for the purpose of obtaining a pecuniary or other personal benefit and there are no elements of bribery.

Core issue

For P. Kuizinas and S. Čekanauskas, the decisive issue will not be the expense reimbursement mechanism itself, but whether the fuel expense summaries converted municipal funds into an unlawfully obtained benefit. The key point is that losses of EUR 3,507 and EUR 4,125 do not in themselves determine the same outcome: it will be necessary to prove substantial harm arising from abuse of office and the elements of misappropriation of another’s property. The precise legal issue will be assessed under Article 228 of the Criminal Code on abuse of office and Article 183 of the Criminal Code on misappropriation of property. Article 190 of the Criminal Code is relevant for the classification of the value of the property; under that provision, property of low value means more than 3 MSLs but not more than 10 MSLs.

Legal assessment

Under Article 228(1) of the Criminal Code, liability arises for a civil servant or equivalent person who abuses his or her official position where the state, a legal person or a natural person suffers substantial harm. In this matter, the alleged benefit would be linked to fuel reimbursements, while the harm would be linked to the amounts identified in respect of the Telšiai District Municipal Administration. Under Article 183(1) of the Criminal Code, misappropriation of property consists of appropriating another person’s property that has been entrusted to the person or was in that person’s possession. Under Article 183(4) of the Criminal Code, misappropriation of property of low value is treated as a criminal misdemeanour. Since the amounts indicated are EUR 3,507 and EUR 4,125, the assessment will depend on the applicable MSL amount and the application of the thresholds in Article 190 of the Criminal Code to the relevant period. Based on the sources provided, the procedural position of the parties practically means that:

  • the prosecution will have to substantiate that the council member’s summaries were not merely inaccurate, but were used to obtain municipal property;
  • the suspects will be able to contest the fact of inaccurate data, intent, the amount of harm, and the link with their official position;
  • for the municipality, the key issues will be compensation for the harm and verification of the lawfulness of the use of funds.

The rules on local self-government indicate that the status of a council member confers rights to act within the municipal council, but does not eliminate responsibility for the use of funds. Article 9 of the Law on Local Self-Government regulates the rights of a council member, while the cited part of Article 8 protects only against prosecution for voting or expressing opinions at meetings. Fuel expense summaries do not fall within that protection, because they are neither voting nor political opinion. The municipal property regime is also relevant. Article 34 of the Law Amending the Law on Local Self-Government provides that the procedure for the management and use of municipal property is determined by laws, Government resolutions, and decisions of municipal councils. Article 28 of the same law assigns to the municipal controller the supervision of the lawful, purposeful and efficient use of municipal budget funds. The episode involving L. Šedvilas shows a possible alternative outcome if guilt is admitted, the harm is compensated, and the court agrees to apply release on surety. According to the court decision reported in the news item, he was given a one-year surety period and ordered to pay EUR 1,000 into the Fund for Victims of Crime. The court did not grant the prosecutor’s request to deprive him for three years of the right to be elected to positions in state or municipal institutions, and therefore the mandate was not lost.

Consequences

The actual consequences for P. Kuizinas and S. Čekanauskas will depend on whether the case reaches court and what legal classification remains in the final charge. Under the cited provisions, several outcomes are possible:

  • under Article 228(1) of the Criminal Code: a fine, arrest, or imprisonment for up to four years;
  • under Article 228(2) of the Criminal Code: a fine or imprisonment for up to six years, if personal benefit is proven;
  • under Article 183(1) of the Criminal Code: community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to three years;
  • under Article 183(4) of the Criminal Code: more lenient liability if the property is classified as being of low value.

If guilt is admitted and the harm is compensated, the example of L. Šedvilas indicates a possible surety scenario, but it is not automatic. The stated harm attributed to P. Kuizinas, EUR 3,507, is more than three times higher than L. Šedvilas’s EUR 972, while the amount attributed to S. Čekanauskas is more than four times higher. This may make it more difficult to justify the most lenient outcome, although the amount alone, under the cited provisions, does not resolve the question of guilt. The 2023 amendments to the criminal law are important because of the temporal threshold. Since the suspicions cover the period from 2019 to 2023, the investigation will have to distinguish which acts fall within this transitional rule. In practical terms, this case matters not only for the two former council members. It matters for the Telšiai District Municipality because compensation for the established harm may become a separate procedural outcome. It also matters for other municipalities, because STT investigations into analogous use of funds have been reported in 24 municipalities. The next point to monitor is the prosecutor’s decision on the outcome of the pre-trial investigation: an indictment, discontinuation of the investigation, or a basis for release from criminal liability.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Kompensacijos tarybos nariams 1. Komitetų pirmininkams, valdybos ir tarybos nariams už laiką, praleistą savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų, valdybos…
26 straipsnis. Kompensacijos tarybos nariams 1. Komitetų pirmininkams, valdybos ir tarybos nariams už laiką, praleistą savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų, valdybos posėdžiuose, taip pat laiką, praleistą vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas, mokama kompensacija. Ši kompensacija apskaičiuojama pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos nariai negali gauti kompensacijos už savivaldybės taryboje sugaištą laiką, jeigu už tą patį laiką jie gavo atlyginimą pagrindinėje darbovietėje. 2. Jeigu pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. 3. Savivaldybės tarybos, komitetų ir valdybos posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. ŠEŠTASIS SKIRSNIS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS INSTITUCIJA
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama…
12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį. Savivaldybės tarybos sprendimu tarybos narių atlyginimas apskaičiuojamas ne mažesniu negu 0,5 VMDU dydžiu ir ne didesniu negu 1 VMDU dydžiu; savivaldybės tarybos opozicijos lyderio ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų – 0,2 VMDU didesnio dydžio; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesnio dydžio. Savivaldybės tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas pagal visas šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytas savivaldybės tarybos veiklos formas. Savivaldybės tarybos narių faktiškai dirbto laiko trukmės apskaičiavimo tvarka nustatoma reglamente. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 2. Savivaldybės tarybos nariui, su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. 3. Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 4. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo…
13 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar merui dėl Konstitucijai ir (ar) įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas, siekdama išspręsti šių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti argumentuotai išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Savivaldybės taryba, gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą, kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių savivaldybės tarybos narių atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (-ius), kuris (-ie) atstovaus savivaldybės tarybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras nesulaužė priesaikos ir (ar) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų, nepriimamas, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus. IV SKYRIUS SAVIVALDYBĖS TARYBA

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →